„– Agne, žinau, kad laidos pabaigoje mes klausysimės Bishop Bricks – River. Upė. Kodėl?
– Apie tėkmę… Tikrai, aš nuolat galvoju ir pati labiausiai laisvinanti mane patirtis – nuostata – yra tai, kad žmogus yra tėkmė. Kad jis tikrai keičiasi, kad jis turi kiekvieną akimirką pasirinkti ir kad jeigu jau iš tos upės išlipi ant kranto, daugelį dalykų gali pamatyti, kad jie jau nutekėjo, neįsikibti arba pasižiūrėti, kad iš priekio dar atiteka geras gabalas švaraus, šviežio vandens. Žinai, kad yra gilu, kad yra gelmė, kuri visada yra pati švariausia ir tu jos niekada neprarasi. Tai toks labai gražus įvaizdis, kuris man patinka.
– Ačiū, Agne. Linkiu tau daug to šviežio, švaraus vandens.
– Ačiū, Viktorija.“
Nuo 39:46.