Nuotraukos iš https://www.facebook.com/gyvasstendas/posts/179702922613122 (2017-12-07 miniakcija prie Vilniaus m. savivaldybės).

Negerovė Lietuvoje yra ne tiek mūsų (Lietuvos piliečių) priešų veiksmų, kiek mūsų neveikimo pasekmė.

■ Valstybė yra piliečių susitarimo reikalas.

■ Valstybės tikslas yra piliečių gerovė.

■ Institucijos yra piliečių įsteigtos gerovės kūrimo priemonės: institucijos visų piliečių steigiamos tam, kad entuziastingiausi, iniciatyviausi, sumaniausi, kūrybingiausi, kompetentingiausi ir geranoriškiausi piliečiai, gavę įgaliojimus (Galią)*, jose sukurtų kuo daugiau bendros gerovės.

■ Didžiausia Lietuvos problema vienareikšmiškai yra tai, kad institucijos nesukuria pakankamai bendros gerovės, o piliečiai nepriverčia jų kurti; nesukuria todėl, kad jose įsitvirtino** ir Galią turi entuziastingi, iniciatyvūs, sumanūs, kūrybingi, kompetentingi, bet savanaudiški ir / arba piktavališki bei neentuziastingi, neiniciatyvūs, nesumanūs, nekūrybingi, nekompetentingi piliečiai.

■ Kad Lietuvoje būtų sukuriama žymiai daugiau bendros gerovės, entuziastingi, iniciatyvūs, sumanūs, kūrybingi, kompetentingi ir geranoriški piliečiai turi daryti poveikį institucijoms.

■ Visuomeninio poveikio institucijoms darymo metodai:
• aktyvi kooperacija, visų pirma – sutelktinis finansavimas;
• viešumas;
• įvardijimas / konkretumas;
• tarpasmeniniai ryšiai (gerasis „švogerizmas“);
• nuoseklumas;
• tęstinumas;
• nestandartiniai veiksmai / žaidybiškumas;
• asmeninės atsakomybės reikalavimas;
• teis(m)inių procesų inicijavimas;

■ Pagrindinis visuomeninio poveikio institucijoms darymo principas: „kuo didesne jėga į kuo mažesnį plotą pradedant nuo krašto“.

–––––

* Visi piliečiai dalyvauti kuriant bendrą gerovę ir negali (veiksminga tiesioginė demokratija paprasčiausiai neįmanoma dėl per didelio piliečių skaičiaus), ir nenori.
** Dėl daugiau nei vienos priežasties.