2025-10-21
„Teismų profanizacija tęsiasi toliau, kas nors nustebęs? Aš nelabai…
Šiandien įvykęs balsavimas Seime dėl naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų paskyrimo jau nebėra nukrypimas nuo normos, tai eilinis atvejis, kai kandidatas į aukštesnį teismą, dalyvaujant Seimui, nėra paskiriamas į kandidatuojamas pareigas. Tai vyksta metai iš metų skiriant tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT), tiek KT teisėjus. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad kaip valstybė esame pasiekę tokį lygį, kai valdžių padalijimo sistemoje teisminė valdžia yra durnelio vietoje. Tai tėra pėstininkas, kurį galima lengva ranka paaukoti politikų tarpusavio šachmatų partijoje. Nauji teisėjų paskyrimo atvejai vis labiau progresuoja savo absurdiškumu. Pradėjome nuo to, kai tiesiog nėra paskiriami teisėjai be jokių argumentų, pereinant prie atvejų, kai paaukštinant teisėjus – jie vietoje to yra atleidžiami iš einamų pareigų. Šiandien mes lipame dar vienu laipteliu aukštyn į dar absurdiškesnę situaciją.
Situaciją, kai J. Sabatauskas – paskiriamas KT teisėju, o H. Šinkūnas – ne. Nesileidau į visus tuos komentarus dėl Sabatausko kandidatūros, nes šituo klausimu pasisakė visi, kas tik galėjo. Tiek teisinio elito atstovai, kurie sugalvojo ginti jo kandidatūrą, kaip sąžiningo principingo žmogaus ir t.t. Kai realiai kartelė buvo nuleista iki grindjuostės skiriant tiesiai iš Seimo į KT, taip sąmoningai mažinant paties KT veiksnumą. Beje, aš buvau ir prieš Šedbaro skyrimą į KT, nes nemanau, kad galima skirti tiesiai iš Seimo į KT. Nes dar šiek tiek prisimenu tokius pamatinius teisės principus, kaip nemo judex in causa sua – tokį principą, kurį šiuo atveju sau leido pamiršti ir kai kurie teisės profesoriai. Pažymiu: nemanau, jog Šedbaro ir Sabatausko situacijos yra grynai analogiškos, nes profesine prasme jie yra visai kitos svorio kategorijos teisininkai. Kurių negalima lyginti, bet šį kartą Seimas, ne tik palygino, bet išlygino ir dar volu pervažiavo.
H. Šinkūnas irgi yra visiškai kitos kategorijos teisininkas negu Sabatauskas. Bet šiandien pamatėme, kad tai nėra reikšminga. Svarbu, tinkamoje vietoje atsidurti tinkamu laiku, būti atidirbusiam kam reikia, turėti partijos bilietą – ir prašom, kelias į svarbiausią valstybės teismą klotas raudonomis rožėmis. Ką tai reiškia? Vėlgi – tai yra sistemingas politinės valdžios veiksmas, kuris profanizuoja teismų sistemą. To padariniai bus ilgalaikės valstybės raidos perspektyvoje bus labai skaudūs. Ir tada nenustebkime ir neaikčiokime, kai kita valdančioji dauguma, kurioje tikriausiai bus S. Skvernelio partija, į KT paskirs A. Širinkienę. Tam jau šiandien yra sukurtos visos prielaidos. Nes tik kvaili idealistai galvoja, kad į aukščiausius teismus turi būti paskirti aukščiausios teisinės kompetencijos ir išmintingiausi teisininkai. Aš stebėsiuosi, jeigu išvis ateityje sulauksime bent pusiau padorių kandidatūrų į šiuos teismus, nes koks save gerbiantis teisininkas gali norėti eiti ir būti pažemintas Seime?
Mano vertinimu, šiandien KT ir visai teisminei valdžiai buvo suduotas dar vienas stiprus smūgis. Taip pat man atrodo, kad su kiekvienu KT atnaujinimu 1/3, mes turime vis silpnesnį teismą. Paskyrus J. Sabatauską ir nepaskyrus H. Šinkūno, šiandien jis dar labiau susilpnėjo. Kam naudinga silpna ir nususinta teisminė valdžia? Tie, kas iki čia perskaitė tekstą, patys turėtų tai suprasti.
Suprantama, kad politinės kultūros lygis ateityje nebeaugs, o dėl to kenčia ne tik teismai, nes į Seimą taip pat renkami vis didesni pusgalviai. Ir nebegrįš tie laikai, kai kandidatai į teisėjus buvo iš pradžių suderinti tarpusavyje visų trijų valdžių, o po to Seime buvo atliekamas tik formalus balsavimas. Todėl situaciją galima būtų iš esmės pakeisti tik panaikinus slaptus balsavimus Seime. Bet aš jau pavargau metai iš metų rašyti, kodėl Seime negali būti jokių slaptų balsavimų ir šią procedūrą kaip piktžolę reikia su šaknim rauti lauk tiek iš Konstitucijos, tiek iš Seimo statuto. Bet kol ji egzistuoja, tol lieka visos prielaidos politiniams bestuburiams ir bailiams vienas su kitu suvedinėti tarpusavio sąskaitas.“