Skip to content
 

„Viešosios erdvės: tarp sovietinio monumentalizmo ir siaurakaktės LT cenzūros“ (130330)

http://www.kamane.lt/layout/set/print/Kamanes-tekstai/2009-metai/Rugpjutis/VIESOSIOS-ERDVES-TARP-SOVIETINIO-MONUMENTALIZMO-IR-SIAURAKAKTES-LT-CENZUROS

„šio miesto viešosios erdvės yra ypač sustingusios, suvaržytos monumentalumo“

„Pasidairius ir po mažesnius miestus galima justi slegiantį neutralumą. Miestai išlieka labai vienodi“

„viešųjų erdvių bruožai išlieka identiški – jos turi būti švarios, funkcionalios, tvarkingos, o jų centras yra kažkoks monumentas, įamžinantis Lietuvos bei to miesto istoriją

„Atsinaujinimas suvokiamas tik kaip miesto švarinimas ir naujų pastatų statymas“

„Viešosiose erdvėse nėra dinamikos, įvairovės, kuri reprezentuotų šiuolaikinį miesto gyvenimą“

„Lietuvoje, kaip ir visame Rytų Europos regione, viešoji erdvė suvokiama gana siaura prasme. Ji sutraukiama į sąvokas „švaru“, „funkcionalu“, „tvarkinga“, „neutralu“, „monumentalu“

„šiuolaikinė viešoji erdvė turėtų būti suvokiama ne tiek kaip švari ir tvarkinga vieta, kiek tos vietos kuriama atmosfera. Tai bendravimo tinklas, kuriame kartu būti ir gerai jaustis gali ir milijonierius, ir valkata, ir balandžius lesinanti senutė, ir riedutininkas, ir besibučiuojanti porelė, ir turistai, ir vietinis praeivis“

„Lietuvos miestų viešosios erdvės neatlieka savo modernios funkcijos. Jos nėra tie bendravimo tinklai, kuriuose galėtų susitikti įvairių tapatybių žmonės

„Miestų modernėjimo strategijos, manau, turėtų būti derinamos su modernių viešųjų erdvių steigimu“

„sovietinio stingulio apimtos erdvės, suformavusios susvetimėjusias miestų bendruomenes, toliau skatina asocialumą“

„Ironiškas antimonumentalistinis žaidimas, manau, galėtų išjudinti bet kurio miesto viešųjų erdvių įšalą“

„Ženklas, kad yra kitaip mąstančių ir gyvenančių“

„Bet kitokių, pasak Kauno savivaldybės atstovų, jos kontroliuojamose erdvėse neturi būti. Tokie simboliai yra nesterilūs, negražūs, nemonumentalūs, todėl, miesto valdžios ir dalies miestiečių manymu, privalo pasitraukti į rūsius, palėpes ar bunkerius ir iš ten jokiu būdu neišlįsti. Asmenys, išdrįsę išreikšti savo „nepadorią“ poziciją, bus surasti ir nubausti, nes gyvena ne pagal savivaldybės priimtas viešosios erdvės reguliavimo strategijas“

Savanoriškai atiduodame viešąją erdvę institucijoms ir ne tik nesipriešiname jų galios mechanizmams, bet jais naudojamės, kai kyla noras kontroliuoti kitų tos erdvės individų gyvenimus“

„viešosiose erdvėse beveik nėra profesionalaus viešojo meno, kuris patį meną artintų prie visuomenės“

„Kūrėjai disciplinuojami, o menas institucionalizuojamas. Jiems suteikiamos dvi plytelės viešosios erdvės, o dalyvavimas toje erdvėje privalo vykti pagal savivaldybės nustatytą trafaretą“

„kultūrinis sąmoningumas apsiriboja keliomis nuo tarpukario laikų užsilikusiomis, bet laiko tėkmėje jau gerokai užkalkėjusiomis idėjomis. Pagrindiniu viešųjų erdvių atnaujinimo akcentu dažniausiai laikomas naujas paminklas“

„pareiškęs, kad svarbiausia viešosiose erdvėse įkūnyti ir puoselėti miesto bei tautos istoriją ir kurti neapykantos atmosferą visiems tvarkos laužytojams“

„Monumentai, be abejo, reikalingi, jie yra svarbus praeities ženklas. Miesto istorijos turi būti pasakojamos šiandieniniams jų gyventojams. Bet monumentai negali būti laikomi šiandieninio miesto savastimi. Jis neturėtų savo spinduliuojama didybe užgožti šiuolaikinio miesto gyvenimo proceso“

„Paminklais įamžinama laisvės idėja, bet juos pavertus stabais, toji idėja ne tik nerealizuojama, bet netgi ištrinama, nes nepaliaujamas jų šlovinimas praeitį padaro svarbesnę nei dabartis ir ateitis. Viešoji erdvė paverčiama sakraliu muziejumi, kurio rimtis sukausto natūralią šiuolaikinio miesto dinamiką

„Galbūt didžioji mūsų miestų gyventojų dalis palaikytų muravjovišką poziciją iš viešosios erdvės valyti viską, kas neatitinka jų pažiūrų. Bet viešoji erdvė yra ne daugumos, o visos bendruomenės erdvė. Todėl mažumų (tautinių, seksualinių, kultūrinių, religinių ir kt.) egzistavimo ženklų jose tiesiog privalo būti. Juk jos yra visos kultūros dalis. Kontrolės ir galios mechanizmai turėtų būti nukreipti prieš smurtą, agresiją ir neapykantą, o ne prieš visus, kurie yra kitokie

„viešosios erdvės būklė atspindi demokratinės sąmonės situaciją“

„kyla tolerancijos ir demokratinio sąmoningumo klausimai. […] kol kas daugiau ženklų, rodančių, kad daugumai mūsų miestų bendruomenių tiesiog nereikia erdvių, kuriose skirtingi individai galėtų būti kartu. Egzistuoja kažkoks „normalios erdvės“ fantomas, suvokiamas kaip visuotinė norma. Kas nepriima jos taisyklių, tampa nenormaliu ir negali išeiti į viešumą

„Suformuotos šiuolaikiškos viešosios erdvės imtų formuoti naujas, modernias miesto bendruomenes. Ar iš tiesų tokių bendruomenių reikia Lietuvos miestų vadovams ir gyventojams? Kol kas neaišku“

Leave a Reply

Notify me of followup comments via e-mail. You can also subscribe without commenting.