„Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydų gyvenimas Kėdainiuose buvo įprastas, tuo metu Kėdainiuose gyveno apie 8 tūkst. žmonių, iš jų apie 2,5 tūkst. – žydų.“
„Vėliau, atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, žydai sugrįžo į Kėdainius, bet rado jau užimtus namus ir turėjo juos atsikovoti“
„Bet integracijos procesai iš žydų pusės buvo gana stiprūs – žydai gana aktyviai dalyvavo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose, buvo aktyvūs Kėdainių ir kitų miestų visuomeniniame gyvenime, dalyvavo miestų tarybose, buvo verslininkai, organizacijų dalyviai, o Kėdainių gaisrininkų savanorių brigada buvo sudaryta vien iš žydų““
„Istoriko [Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio] teigimu, iki 5 tūkst. lietuvių tiesiogiai dalyvavo Holokauste ir šaudė žydus, o administracinius darbus atliko dar ne mažiau kaip 20 tūkst. lietuvių.“
„Lietuvą okupavus Raudonajai armijai, lietuviai kažkodėl matė tik žydus, sveikinančius sovietų karius, piktinosi žydų aktyvumu ir dalyvavimu politikoje: „Jei naciai būtų atėję į Smetonos valdomą Lietuvą, esu įsitikinęs, kad tokio masto Holokausto ir lietuvių aktyvumo, įsitraukimo į Holokaustą, nebūtų buvę“, – pabrėžia R. Žirgulis.“
„aktyvus lietuvių dalyvavimas nacių administracijoje padėjo žydus greitai identifikuoti ir steigti getus.“
„Remiantis nacio Karlo Jėgerio ataskaita, tada buvo nužudyta 710 vyrų, 599 vaikai ir 767 moterys. Dar Kėdainių krašte žydų žudynės vyko Krakėse.“
„yra užfiksuota Kėdainių rabino kalba, kad tai, kas vyksta, yra Dievo bausmė, kad negalima nieko padaryti ir pasipriešinti, bet kraujo šauksmas ir kerštas amžinai liks.“
„Žmonės buvo guldomi vieni ant kitų – gyvi buvo guldomi ant mirusiųjų ir šaudomi, tėvai matė, kaip žudomi jų vaikai, vaikai – kaip žudomi jų tėvai.“
„Žydų šaudyme dalyvavę žmonės – beveik visi lietuviai. R. Žirgulis pasakoja kurį laiką manęs, kad kai kurie lietuviai, šaudę žydus, buvo aprengti nacių uniformomis, tačiau ne – jie vilkėjo Lietuvos kariuomenės uniformas, kadangi naciai savų tiek neturėjo.“
„Kai kurie sako, kad ne mes šaudėme, o jei mes, tai kažkokios atplaišos. Bet ne atplaišos, buvo ir ūkininkų, ir kitų, kurie už pinigus ėjo šaudyti. Dar neva buvo galima pasiteisinti, kad šaudė su vokiškomis uniformomis, bet ne – su lietuviškomis. Galima sakyti, kad žydai tarsi buvo šaudomi jų valstybės vardu, nors valstybės formaliai nebuvo, bet lietuviai įsivaizdavo, kad naciai savotiškai atkūrė nepriklausomybę. Tai baisiausia“
„Prie Holokausto prisidėjo ir gimnazijos mokytojai, jiems teko konvojuoti žydus.“
„Buvęs Kėdainių gimnazijos direktorius, mokytojas Jonas Gutauskas prisiminimuose rašo, kad 1941 metų rugpjūčio pabaigoje visi gimnazijos mokytojai gavo laiškus iš tuometinio direktoriaus Juozo Paukštelio nedelsiant prisistatyti“
„„Pats baisiausias liudijimas, nuo kurio kraujas gyslose stingsta, kad po žudynių Krakėse eina visas kruvinas žmogus ir nešasi kažkokį maišelį. Šmaikštuoliai jo paklausė, ar jį apkūlė baltaraiščiai. Šis atsakė, kad ne, neapkūlė, bet tokį darbą labai nešvarų dirbo – su plaktuku išmušinėjo dantis ir pribaiginėjo aukas… Pilnas kruvinas maišelis buvo išmuštų dantų“, – sako R. Žirgulis.“
„„Tikrai galima sakyti, kad viena iš Holokausto priežasčių buvo lietuvių gobšumas. Žydų turto perskirstymas įvyko taip greitai, jis buvo skirstomas nuo išmuštų dantų iki suknelių, batelių, apatinių ir namų“, – kalba istorikas.“
„Būta ir bandymų pasipriešinti. Codekas Šlapoberskis buvo Kėdainių gaisrininkų komandos vadas, apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, ir miesto tarybos narys. Žudynių vietoje jis iš nacio dėklo ištraukė pistoletą, šovė jam į kaklą ir įsitempė jį į duobę.“
„Iš viso buvo nužudyta ne mažiau kaip 4 tūkst. Kėdainių žydų, išgyveno 100–200, kurie spėjo pasitraukti.“
„Pasak istoriko, kitose valstybėse naciai prie kiekvieno miestelio duobėse žmonių nežudė, o kažkur išveždavo. Lietuvoje nepaisė nieko.“
„tai buvo trauma ir vietiniams gyventojams – lietuviai nieko tokio niekada nebuvo matę, nemanė, kad galima surinkti tiek žmonių, su kuriais šalia gyvenai, galbūt viename suole sėdėjai, lankeisi jų krautuvėse, ir jie per vieną dieną visi nužudomi.“