Prašei patarimo.

“neheitinkit, bet tsg noriu paklausk gal kas turit patarimu man, tai yra pasakykim naujam bei jaunam writeriui. tikiuos nesusilauksiu komentaru : ”tu loxas eik nx toy” ir t.t :) aciu iskart !”

Patarimas ir prašymas: kol kas nedaryk nieko ant sienų matomose vietose, ypač senamiesty, kur, kaip suprantu, gyveni.

Mėnesį — va taip tiksliai nuo spalio pirmos iki lapkričio pirmos — papiešk ant lapo ir gal stroikėse, dar nešalta.

Po trisdešimt dienų sąžiningų bandymų parodyk, kaip sekasi. Aš pats mažai išmanau, bet tikrai atsiras suprantančių, ar yra pažanga ir kokia perspektyva.

Gali jos ir nebūti. Ne kiekvienam duota piešti, ne kiekvienam duota tiltus projektuoti (kaip Petrui Vileišiui), ne kiekvienam duota su skeitais nuo laiptų skraidyti (kaip Tremo). Susirasi kitą įdomią veiklą. Tokiu atveju ant sienų matomose vietose daugiau nepiešk :).

Jeigu neištempsi mėnesio skečinimo po pusvalandį kasdien — turbūt tau neduota būti writeriu, tokiu atveju susirask kitą įdomią veiklą ir ant sienų matomose vietose daugiau nepiešk :).

Atskaitos taškas nuotraukose.

Iki, sėkmės!

“Zinau nesu as geras, bet netersiu as miesto, daug yra toyesniu tageriu”

Ačiū, jeigu nebeterši.

„Klysti – žmogiška, pasilikti klaidoje – velniška, o pakilti iš klaidos – dieviška“, anot vyskupo J. Kaunecko.

Komentarus išjungiu, kad bevardžiai šunys po kaulelį neištampytų. Reikės — kreipkis paštu. Beje, gali atsiųsti pašto adresą, kurį pridėčiau prie šito įrašo ir kuriuo būtum pasiekiamas gero linkintiems labiau patyrusiems kolegoms.