=graffiti.puslapiai.lt

Pasiskaitęs dėdė autsaideris užtikrintu balsu. Gal atidžiau už daugelį pasiskaitęs, bet visgi. Autsaideris, neturintis su grafičiu gyvo santykio.

Įdomus momentas @ 01:01: „menininkas ir politikas Algis Ramanauskas“. Ane? (Atsargiau su epitetais, kai kalbi apie A. R…) Pastatau ausis ir įtariai vertinu viską, ką girdžiu po to.

Beje, pranešėjas yra vienas pirmųjų FB grupės „Pagauti Solomoną“ narių.

Iš čia: http://virginijusg.blogspot.com/2010/12/150-dar-apie-viesmeni.html.

„Kultūros savaitė“ 2010.12.11: http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=2&filter=7360&record=78220_1292070451

UPD.

„nusprendžiau šiek tiek klasifikuoti reiškinį kad būtų mažiau terminologinės painiavos grafitininkai skirstomi pagal 2 formalius požymius adrenalino siekiamybę ir pavadinkim vaizduojamąjį meistriškumą abu požymiai įvairiai kombinuojasi kiekviename grafitininke adrenalino kolekcionieriai savo ruožtu turi 4 pogrupius vieni piešia ten kur jų laukia didžiausias fizinis pavojus aukšti kaminai viršutiniai dangoraižių aukštai tuneliai kuriuose pralekiantis metro traukinys nuplėšia atsainiai užmautą striukės kapišoną sėkmės atveju paliekantis sveiką galvą antri šios kategorijos piešėjai savo įtampos dozę gauna per institucijas jie savo išpurkštų pranešimų taikiniais renkasi labiausiai saugomus statinius parlamentus ministerijas policijos būstines bankus prezidentų rezidencijas jie specialiai ieško pastatų ir sienų kurias seka kuo daugiau vaizdo stebėjimo o prie monitorių sėdi kuopos gerai treniruotų vaikinų trečius pavadinčiau sąlyginais sanitarais jie miestą tatuiruoja tose vietose kurios aplinkinius erzina minimaliai apleistų namų sienas statybviečių tvoras gelžkelio aptvarus ketvirtieji bailiausieji dažų balionėlius išsitraukia saugiausiose vietose ten kur būti pastebėtam ir pagautam mažiausia rizika tokio tipo grafitininkai nesikarsto kopėčiomis savo prietaisus išsitraukia tik tose vietose kur galima mikliai pasislėpti piešia jie greitai dažniausiai savo krūtinės aukštyje šitaip dar labiau maskuodami savo darbą juokingiausia kad būtent atsargiausieji turbūt todėl kad jų ženklai labiausiai matomi ir labiausiai siutina miestiečius daugiausiai kalba apie socialinę arba kas dar keisčiau politinę savo veiklos prasmę o juk tai tas pats jei įbėgus į vaikų darželį per pietų miegą klaikiu balsu subaubti pravirkdyti kūdikius ir vėliau aiškinti kad tai buvo protestas prieš ankstyvą vaikų įtraukimą į kapitalistinę edukavimo sistemą meninės strategijos grafituose taip pat yra dvi improvizacinė ir trafaretinė improvizacinė strategija su retomis išimtimis atskleidžia kaligrafinę grafitininko potenciją ji ta potencija nėra stipri piešėjai geriausiu atveju kopijuoja manga komiksų stilių blogiausiu animacinių filmukų titrų šriftus yra dar vieni pretenduojantys vadinti save kaligrafais teritorijų ženklintojai bet tuomet kiekvienas žmogus mokantis suraityti savo parašą irgi turi teisę vadintis menininku juo labiau kad ženklinimas yra pragmatiškas o ne menininis veiksmas bent Vakarų didmiesčių skurdžiuose priemiesčiuose juose paauglių gaujos savo parašais perspėja kad tam tikrose vietose prasideda jų kontroliuojamos teritorijos Vilniuje gi ženklinimas savo pragmatizmą prarado ar gali sveiko proto žmogus patikėti kad keli paaugliai iš nebadaujančių šeimų kontroliuoja visą Senamiestį su Žvėrynu Šnipiškėmis ir kitais stambiais rajonais trafaretinis miesto užpiešimas yra kitoks tokiam sienų dengimui reikia pasiruošti bent minimaliai mokėti naudotis grafinėmis programomis valdyti žirkles kanceliarinį peilį ir klijus ruošiant trafaretus darbščiausius trafaretistus visuomenė legalizuoja kadangi gatvės piešėjai dažniausiai kilę iš pasiturinčių vidurinės klasės šeimų jų kūrybą lemia atstovaujamos klasės kairiosios buržuazijos skonis ir užpurškia jie atitinkamo žanro paveiksliukus kuriuose yra šiek tiek paradoksalumo lašas realizmo ir aiškus siužetiškumas faktiškai tokio tipo grafitininkai gatvėse piešia savo tėvų salonuose vartomų šiuolaikinio meno albumų reprodukcijas štai ir visa kvalifikacija ką ji rodo ogi tai kad Vilniaus grafitai patenka į žemiausias žanro kategorijas juos daro bailūs atsargūs ir negabūs žmonės o tokie verti visų įmanomų bausmių na tiek to be rankų kapojimo girdėjote meno istoriko tinklapio stebetojas.lt kūrėjo Ernesto Parulskio komentarą“

Įsiklausiau, įsiskaičiau ir sakau: stebėtojas.lt kūrėjas pjauna grybą. „Baravykų tiltai“. O kokia ekspertinė vis tik intonacija… Vėliau galėsim panagrinėti paryškintas vietas