Kiek piešiniui, 15 metų?

Visada norisi į jį dar kartą pažiūrėti. Man jis padarė šitą vietą geresnę.

Kas negali ar nenori gerint, kapoja trolikus tagais

http://www.diena.lt/naujienos/miestas/nakti-vandalai-graficiais-isterliojo-14-troleibusu-279566

http://kontrolierius.wordpress.com/2010/05/22/vilnius-graffiti-karai-persimeta-i-troleibusu-parka

http://www.anarchija.lt/index.php/menas/24665-dvimetriniai-graficiu-piesejai-ispuose-14-vilniaus-troleibusu.html

Ojojoi, kaip viskas suvelta…

Man irgi šita vieta labiausiai:

Jų buvo daug, gal kokių 15 ir visi 2 metrų ūgio. Ką ten su jais prasidėsi, dar paskui pačiam klius”, – porino ir vienas iš parke budinčių apsauginių

“Bet kartais.. kartais neteisybes turi buti”

Geras atramos taškas.

Mes sakom, jog žaidžiam su neteisybe todėl, kad gyvenimas su teisybe yra atseit beviltiškai nuobodus. O esmė tik tai, kad nemokam įdomiai žaisti* su teisybe.

Palygink: pirmą kartą atsistoji žaisti stalo futbolo, pasukioji rankenėles, nepataikai į kamuoliuką — ir nusižiovauji, koks nuobodus žaidimas. Po to visus tuo įtikinėji.

Arba iš kitos pusės: faktas, kad griauti** lengviau nei statyti. Jauni žmonės, jaučiantys poreikį ką nors*** daryti, pasirenka ne statymą, o griovimą  paprasčiausiai todėl, kad tai yra… paprasčiau.

Arba: kam laužyti tai, kas gera, jeigu dar nesulaužei to, kas bloga?

Kodėl burbulinėm, laukinėm ar bet kuriom kitom raidėm, kurias valdai, užrašinėti ne svetimų kalbų žodžius iš žodynų su vertimais, ne pavadinimus tolimų miestų, ne lyriksus gabalų, be kurių, atrodo, dienos neišgyventum, ne nuostabius mažosios sesutės nusikalbėjimus, ne parodijas debiliškų reklamų iš televizoriaus, ne priekaištus dėl siutinančio suaugėliškumo tėvams, mokytojams, dėstytojams, ne pyktį korumpuotiems kiauliasnukiams pareigūnams,  išdavusiems pasitikėjimą, o tą suknistą visiems per gerklę lendantį savo išgalvotą vardą?

Užrašinėti džiaugsmus ir problemas, ne aukos vardą.

—

* Turbūt jau neskaitei “Timūro ir jo būrio”?..

** Teritorijos, kuri priklauso ne tau vienam, žymėjimas išgalvotu vardu yra griovimas.

*** Apie savirealizaciją. Vieni žmonės iš karto žino, kaip nori save išreikšti, auga licėjaus laboratorijose ir teniso kortuose ir užaugę tampa biochemikais ir tenisininkais. Kiti niekada nesužino, kad nori kaip nors save išreikšti. Treti jaučia, kad nori kažką daryti, bet tiksliai nežino ką; daugelis šito tipo, manau, pasuka į graffiti — ir būtent vandalint, nes vandalint lengviau

(Atkelta iš “Streetwars: Laisvės 78”.)

–> Nes galėtų būt dar geriau. Galėtų pasiūlyt graferiams publikuotis kažkiek laiko kas kažkiek laiko — su sąlyga, kad po to patys uždažo.

Teisingesnio varianto jau nesugalvoju.

Tikslas yra taika. Nes tik taika galų gale duoda ar duotų patį geriausią rezultatą. Ar kas nors to nesupranta?

Prisimenant tas tragikomiškas jaunuoliškas mintis*: vieša erdvė nepriklauso nei daugumai, nei mažumai — ji priklauso visiems. Sienos neturi būti nei visos baltos ir švarios, nei visos išpaišytos — turi būti visokios. Ant kai kurių negalima piešti. Ant daugelio reikėtų piešti.

Turi būti tariamasi ir gali būti susitariama.

Tai, kad dauguma civilių to dar nesupranta, nereiškia, kad graferis gali pulti ir pasiimti bet kurią miesto sieną — kaip vanagas nusineša be priežiūros paliktą viščiuką.

Beje, “tradicinis” (teritorijos žymėjimo išgalvotu vardu) graffiti yra vis tik šūdas, suvokiau sau. Tagai ir serijiniai frouapai. Tai, ką, pavyzdžiui, Sput padarė Išganytojo gatvėj. Parašas be teiginio, erdvės, kuri priklauso ir man, okupacija savo netikru vardu ir niekuo daugiau. Jeigu neturi ką pasakyti — man neįdomus tavo netikras vardas. Neturi teisės terorizuoti manęs savo netikru vardu. Turiu teisę gintis nuo tavęs, jeigu nesiliauji terorizavęs savo netikru vardu.

Ne prieš graffiti apskritai. Ne prieš piešimą gatvėse.

Prieš getą galvose.

Visiškai būtinai rimtas karas** tiems, kurie nesupranta/nenori suprasti, kad abipusėm nuolaidom pagrįstas susitarimas yra vienintelė išeitis.

Punktą nebeskriausti mažų privatininkų, tyliai susitvarkiusių sienas, tarkim, daugiau nei penkis kartus, siūlyčiau įtraukti į nerašytinį Vilniaus graffiti kodeksą.

Man atrodo, Vilniuj pagaliau atsiras sienų, skaudžiai kandančių į ranką su aerozoliu, ištiestą be taikos.

—

* 22:30 05-13 Esate totalūs idiotai, kurie sėdi ir yra eiliniai pilki vartotojai. Jūs niekuo neišsiskiriate, esate visi vienodi. Ir jums tik balta, švari siena yra gražu, nes ta tuščia siena, tokia pati, kaip ir jūsų gyvenimas – tuščias. Graffiti gražina miestą, suteikia reikšmę, ikvepia ir atstumia visą tą monotoniją, suteikia sienom prasmės. (…) Ateinanti karta visada palaikys meną, tai yra menas ir tikrai net neverta ginčytis. Jūs to nesustabdysite, nes mes nešames tikrą ugnį, kairėje krutinės pusėj. Viską darom iš meilės hip-hopui. Jūs to nekenčiate, nes tai nekontroliuojama NIEKIENO. Still Free

** “Žaisti karą smagu, kol tai tik žaidimas. Bet suskiai nesusimąsto, kad kažkas gali nutarti iš tiesų pakariauti”

http://public.fotki.com/graffitivilnius/graffiti-puslapiai/streetwars/laisves-78

O kiek nenufotografuota.

Respect “Būrams”.

Užsidažė kartų n. Ir vėl užsidažys. Atkaklesnių sienų savininkų Vilniuj nežinau. Čia kaip Solomon. Tik atvirkščiai ir… geriau. Visiškai teisėtai ir teisingai. Siaurąja prasme.

–>

(Nukelta į “Taika ir karas”)

http://atidaryta.blogspot.com/2010/04/sputai-pries-navicka-o-sienos-tik-tarp.html

PUBLIKACIJA

Juokas ima prisiminus, kad dar ne taip seniai, žiemą, Vilniaus miesto meras girdamasis apie pasiekimus man prisipažino, kad pradeda “rasti bendrą kalbą” su graffiti “paišytojais”.
Kaip tik tuo metu ant įvairių tvorų keistuose užkaboriuose atsirado ranka rašyti “šmaikšūs” užrašai: piešk čia, būk atsakingas, gerbk miestą. Įsivaizduoju, kaip tuos užrašus dienos metu, lydimi apsauginių, išmargino kostiumuoti biurokratai, mėginantys pasirodyti šaunūs bei linksmi, ir “žmoniškai” pasikalbėti su “menininkais”.
O kad Vilniaus “graffiti” “meistrai” patys nėra nei šaunūs, nei linskmi, nei kalbėti su kuo nors nori (panašu, kad nelabai ir sugebėtų), jiems tada neatėjo į galvą

Jo, reikalo išmanymo nedaug.

KOMENTARAI

atsimenu, kaip su KGS’ais važiavau autiku Kopenhaga-Vilnius. Jie vaišino dešromis ir sūriais, pasakojo, kaip su danais paišė ant traukinių depuose, turbūt net aiškino, ką reiškia KGS… Kids go … ar tai Killing Graffiti Standarts,ir dar daug kitų reikšmių… Visgi 28 valandų kelionė. Vienas vaikinukas buvo jau 19, mokėsi Maskvoje, ekonomikos. Dabar mačiau, kad yra KGS grupė ir Maskvoje, gal tie patys…

Įdomu, kiek tęstūsi sienų peckionės, jei nedidelė baikerių komanda (o su enduro ar krociniais mocais vaikytis suskius – vienas malonumas) desėtką “grafitininkų” lenciūgais perliuobtų?
Žaisti karą smagu, kol tai tik žaidimas. Bet suskiai nesusimąsto, kad kažkas gali nutarti iš tiesų pakariauti

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/aazubalis-grafiti-piesejams-siulo-taikyti-baudziamaja-atsakomybe-56-97454

Konservatorius Audronius Ažubalis įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, kuris leistų grafiti piešėjams taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Pagal siūlomas pataisas, tas, kas sugadino kultūros paveldo objektą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad tas, kas sugadino svetimą turtą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus ant fasadų, transporto priemonių, viešųjų kelių ar gatvių įrengimų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu

http://www.alfa.lt/straipsnis/10357366/?Azubalis.graffiti.piesejams.siulo.taikyti.baudziamaja.atsakomybe=2010-05-13_13-43

http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/uz-graffiti-ant-baznycios-2-metai-kalejimo-papildyta-278140

A Visuomenės sąmoningėjimo, žmonių tapimo savo ir kitų gerovės kūrėjais ir vieni kitų draugais procesai man ir įdomesni, ir svarbesni už B graffiti.

Jokiu būdu neteigiu, kad šie du dalykai negali derėti, kad jie iš esmės prieštarauja vienas kitam – anaiptol.

Bet tuo atveju, kai prieštarauja, aš renkuosi ir rinksiuosi A

Nežinau, nežinau…

Nebylus Solomonas man patiko.

Tyliai užsirašinėt ant nesipriešinančio miesto. Toks lyg susitarimas. “Aš tyliai užsirašinėsiu, jūs tyliai nesuprasit ir nieko nedarysit.”

Bet kas čia?

Įtikėjimas, kad esi nesugaunamas? Kad miestas nepajėgus pasipriešint? Negi tu toks kvailas?

Kvietimas mėginti sugauti? Prašymas sugauti? Negi tu to nori?

Va šitoj vietoj man tampa išties įdomu, kaip pats supranti tai, ką darai.

Gaila, jeigu supranti kaip šlapinimąsi ant miegančio.

Atsargiai. Arba nustok šlapintis, arba nepažadink. Nes tikrai gali nutikti, kad policija nepadės