Tu nusišneki. Jei ko ir nereikia tai tik tavo neskoningų piešinių ant sienų.Vat jų tai tikrai nereikia šiam pasauliui!
Muzikos reikia visiems, nes tai yra geriausia ir gražiausia kas tik gali būti visatoje ir už jos ribų…
Mano visos jėgos dabar eina tiesiogiai TIK į muziką ir tik į ją, todėl prašyčiau neįžeidinėti ir nesiuntinėti manęs kur nereikia. AIŠKU?!
O šiaip tai aš norėčiau gyventi lygiai 88 metus. Tai lyg kiekvienais metais skambanti skirtinga nata. Kur viskas keičiasi. Ir ta melodija kurią išgauni yra nesibaigianti, nes 8 mano gyvenime turi prasmę. Nes apvertus jį gauname begalybę…
Bet šiaip tai bus taip kaip aš sugrosiu, savo gyvenimą pats. Lyg mažasis kūrėjas, kuris įteiks Dievui dovaną nuo savęs už viską, už gyvenimo grožio tyrumą ir žmogaus, kaip tobulo kūrinio, kombinaciją.
Kai pamatai dailią panelę, prieikite prie jos ir pasakykite: – atleiskite mis, man jūs primenat ją, tą melodiją, kuri įtraukia kaip tavo lūpų grožis.
Bam!
O šiaip tai kai paišot, nelegaliai, paišykit su muzika. Ne vien tam, kad “negirdėtumėt” policijos sirenų, o tam, kad jūs pamatytumėte, kad piešinys būtų visai kitoks be jos.
Paklausykit ką pasakysiu, bet čia tik tiems kas paišo…
Ir kas nori girdėt. Ir kas tyliai klauso. Nes Graffiti svarbu ir būt išgirstam, ne vien pamatytam. Jei jau sakot kažką, sakykit, nelaikykit savyje visko. Nes kai turi per daug meilės perdaug negali būti ne egoless. Tam nelieka vietos.
Bet nesiplėsiu šį kartą.
:]
Jei kadanors restoranėlyje užliesit taurę vyno and merginos suknelės ir ši pradės moteriškasias misterijas jūs jai atsakykit, nebijokit panele, šis vynas sausas [;
Atėjus į bariuką kur daugybė merginų dar nėra istorijos pradžia.
Atėjus į bariuką kur daugybė merginų iš kurių viena tau nusišypso lyg angeliukas ir tu jai atsakai tuo pačiu, – vat čia jau yra istorijos pradžia [;
Jeigu panelė kada nors paprašys ją įvertinti nuo vieno iki dešimt, jūs jai duokit 9. Jai paklausus kodėl davei 9, atsakykit, kad jūs tas vienas, kurio jai trūksta.
Bam!
Kadangi daug dirbau, mėnesio gale užsirašysiu į pianino mokyklą. Prisiekiu kaip Dievą myliu, skambinsiu geriau už bet kurį pasaulyje pianistą kada nors uždėjusį pirštus ant šio magiškojo instrumento.
Aš noriu paklausti.
O kas bus jeigu niekada gyvenime neprisiliesiu prie pianino klavišų ir visiškai, totaliai spjausiu ant to talento kuris man absoliučiai nereikalingas ir iki pat mirties piešiu Graffiti ir tik Graffiti? Ką tada man pasakys Dievas?
KĄ TADA JIS PASAKYS????????????????????????????????????
1. Kiek uždirba pianistai?
2. Ar tikrai verta dedikavus 12 metų laiko ir meilės Graffiti, pasitraukti ir pradėti skambinti pianinu?
3. Kas bus jei aš to nedarysiu?
Muzika geriau nei Graffiti, nes ji nežalinga ir puošia erdvę.
Bet ar tikrai verta dėti jėgas į pianino “sportą”?
Galų gale ar tai man padės gyvenime?
Tie kas rimtai nori pasidalinti nuomone, nedvejokit tą padaryt.
Šiaip supratau, kad alkoholio ir narkotikų biznis ne man, bet RedBuliuko neatsisakau! Bet kokiu atveju myliu Dievą ir žinau, kad jis mane taip pat myli labai labai stipriai. Kaip ten bebūtų, kad ir kas benutiktų svarbu atlaikyti. Kitaip gali būti sunkiau. Šiaip aš realiai tiek perėjęs gyvenimo, KAD GALIU LYGIUOTIS TIK Į JĖZŲ PER KANČIAS. Jūs matau, visi tylūs, matyt turit ką veikti. Arba aš jums nedraugas. Tebūnie, bent bent jau išklausykite, o atpyzdinti visada suspėsit.
Negaliu nepiešti Graffiti. Negaliu. Tai dalis manęs, kuri vienokia ar kitokia, bet ją myliu, tikrai. Nu man patinka, visada patiko. Kad ir kur einu, Graffiti šalia. Man nereikia kažko įrodinėti, darau vien dėl pačio kaip per save darymo, kuris mane užpildo nuo kojų iki galvos. Nesu aš ten sudėtingų, šveicariškos precizijos štrichų maestro, gal abi rankos ir kreivos, bet darau ir darau daug, su atsidavimu, kurį man padovanojo Dievas Tėvas. Kuris manęs neapleis, nes mūsų santykiai nenutrūksta ir nenutrūks.
Amžinas mėnuli, kur bešviestum, aš šalia.
Kad ir ką bedarytum aš šalia.
Ir taip visada.
Liūdna, nors ir tipo penktadienis. Einu pro gatvę, ten daug žmonių. Įsėdu į metro ten vėlgi daug žmonių. Nekalbu ir nekalbinu nieko, nors gal ir norėčiau. Susipažinti, pabendrauti, pamilti. Nors galų gale vistiek bijau mirties. Gal ir dėl to, jog tektų atsisveikinti su šitais nepažįstamaisiais. BET KAM TOS AŠAROS, viskas gi oukei. Rytas už vakarą protingesnis.
Chebra aš jums papasakosiu dabar vat iškart kas nutiko. Trumpiau tariant skersavau skubėdamas link metro durų kurios buvo beužsidarą man prieš nosį, bet staiga iš niekur kaip paukštis skrenda otsakau man jas prilaikė mergina atrodytų Koperfieldo magijos triukai būtų visiškai niekas palyginti su grožiu kokį ji dėvėjo (:
Mūsų žvilgsniai prasilenkė, o ispurtavau į metro ir durys užsidarė, bet į vienas kitą pasižiūrėjome ir nusišypsojome.
Meilė truko tris sekundes.
BET TO UŽTEKO MUMS ABIEM.
.. Tu gyvenk tam, kad…
Nebutu autizmo
Lopiniai, gale shauktukas. nereikia niekam pianistu
Tu nusišneki. Jei ko ir nereikia tai tik tavo neskoningų piešinių ant sienų.Vat jų tai tikrai nereikia šiam pasauliui!
Muzikos reikia visiems, nes tai yra geriausia ir gražiausia kas tik gali būti visatoje ir už jos ribų…
Mano visos jėgos dabar eina tiesiogiai TIK į muziką ir tik į ją, todėl prašyčiau neįžeidinėti ir nesiuntinėti manęs kur nereikia. AIŠKU?!
muzika uzpisa
Tai atnaujink play list’ą, brangusis!
Panašiau į tašką ne šauktuką ;)
Skaitosi taip: tu gyvenk tam, kad.
Jeigu ten šauktukas tai nemoki rašyti xD
https://ibb.co/Nr719fh
LADIES AND GENTLEMEN, WELCOME TO MY WORLD.
pisk tu nx
jau buvau
tave pamirses (:
Nu vyrai, tai ką jūs? Penktadienis jau neužkalnų!!!
Nusimato geri reikaliukai.
\♡♡/
\______/
O šiaip tai aš norėčiau gyventi lygiai 88 metus. Tai lyg kiekvienais metais skambanti skirtinga nata. Kur viskas keičiasi. Ir ta melodija kurią išgauni yra nesibaigianti, nes 8 mano gyvenime turi prasmę. Nes apvertus jį gauname begalybę…
Bet šiaip tai bus taip kaip aš sugrosiu, savo gyvenimą pats. Lyg mažasis kūrėjas, kuris įteiks Dievui dovaną nuo savęs už viską, už gyvenimo grožio tyrumą ir žmogaus, kaip tobulo kūrinio, kombinaciją.
Kai pamatai dailią panelę, prieikite prie jos ir pasakykite: – atleiskite mis, man jūs primenat ją, tą melodiją, kuri įtraukia kaip tavo lūpų grožis.
Bam!
Užskaitau perėjimą nuo “jūs” prie “tu” per tiek laiko, kiek užtrunka drugeliui penkis kartus sparniukais suplasnoti.
Ačiū.
Ir už tai, kad egzistuoji.
O šiaip tai kai paišot, nelegaliai, paišykit su muzika. Ne vien tam, kad “negirdėtumėt” policijos sirenų, o tam, kad jūs pamatytumėte, kad piešinys būtų visai kitoks be jos.
Paklausykit ką pasakysiu, bet čia tik tiems kas paišo…
Ir kas nori girdėt. Ir kas tyliai klauso. Nes Graffiti svarbu ir būt išgirstam, ne vien pamatytam. Jei jau sakot kažką, sakykit, nelaikykit savyje visko. Nes kai turi per daug meilės perdaug negali būti ne egoless. Tam nelieka vietos.
Bet nesiplėsiu šį kartą.
:]
Labai prastai su uploudais.. pilna geru darbu,sunku pafotkinti… Kelia visiska slamsta…. Kosmaras.
“Things you call dead haven’t yet had the chance to be born.”
https://streamable.com/40kbpl
Jei kadanors restoranėlyje užliesit taurę vyno and merginos suknelės ir ši pradės moteriškasias misterijas jūs jai atsakykit, nebijokit panele, šis vynas sausas [;
Atėjus į bariuką kur daugybė merginų dar nėra istorijos pradžia.
Atėjus į bariuką kur daugybė merginų iš kurių viena tau nusišypso lyg angeliukas ir tu jai atsakai tuo pačiu, – vat čia jau yra istorijos pradžia [;
Jeigu panelė kada nors paprašys ją įvertinti nuo vieno iki dešimt, jūs jai duokit 9. Jai paklausus kodėl davei 9, atsakykit, kad jūs tas vienas, kurio jai trūksta.
Bam!
Tai vat tokie vat REIKALIUKAI, mano gerbiami kolegos.
Kadangi daug dirbau, mėnesio gale užsirašysiu į pianino mokyklą. Prisiekiu kaip Dievą myliu, skambinsiu geriau už bet kurį pasaulyje pianistą kada nors uždėjusį pirštus ant šio magiškojo instrumento.
Aš noriu paklausti.
O kas bus jeigu niekada gyvenime neprisiliesiu prie pianino klavišų ir visiškai, totaliai spjausiu ant to talento kuris man absoliučiai nereikalingas ir iki pat mirties piešiu Graffiti ir tik Graffiti? Ką tada man pasakys Dievas?
KĄ TADA JIS PASAKYS????????????????????????????????????
Nenuvilsiu Dievo.
GYVENU TAM, KAD PIEŠČIAU ANT TRAUKINIŲ.
Labas vakaras, kreipiuosiu į tą asmenį, kuris man kažkaip kažką perdavė…
Kas tai yra? Aš iki šiol nesuprantu, kodėl tai įvyko ir ką turiu daryti?
Į ateitį.
Per laiką ir erdvę.
2023
Tu gyvenk tam kad!
(TREMO)
Nebūkit tremofobais ir nekalbėkit kažkokiom užuominom, sakykit TIESIAI ŠVIESIAI KĄ AŠ TURIU DARYTI ????????????????
Tsg seni tu esi kas esi, tremini ir tiek
1. Kiek uždirba pianistai?
2. Ar tikrai verta dedikavus 12 metų laiko ir meilės Graffiti, pasitraukti ir pradėti skambinti pianinu?
3. Kas bus jei aš to nedarysiu?
Muzika geriau nei Graffiti, nes ji nežalinga ir puošia erdvę.
Bet ar tikrai verta dėti jėgas į pianino “sportą”?
Galų gale ar tai man padės gyvenime?
Tie kas rimtai nori pasidalinti nuomone, nedvejokit tą padaryt.
Maloniai ačiū TIK TIEMS, kas ponil.
Aš gyvenu tam, kad dėl/už/su/apie/net Graffiti.
Šiaip supratau, kad alkoholio ir narkotikų biznis ne man, bet RedBuliuko neatsisakau! Bet kokiu atveju myliu Dievą ir žinau, kad jis mane taip pat myli labai labai stipriai. Kaip ten bebūtų, kad ir kas benutiktų svarbu atlaikyti. Kitaip gali būti sunkiau. Šiaip aš realiai tiek perėjęs gyvenimo, KAD GALIU LYGIUOTIS TIK Į JĖZŲ PER KANČIAS. Jūs matau, visi tylūs, matyt turit ką veikti. Arba aš jums nedraugas. Tebūnie, bent bent jau išklausykite, o atpyzdinti visada suspėsit.
Negaliu nepiešti Graffiti. Negaliu. Tai dalis manęs, kuri vienokia ar kitokia, bet ją myliu, tikrai. Nu man patinka, visada patiko. Kad ir kur einu, Graffiti šalia. Man nereikia kažko įrodinėti, darau vien dėl pačio kaip per save darymo, kuris mane užpildo nuo kojų iki galvos. Nesu aš ten sudėtingų, šveicariškos precizijos štrichų maestro, gal abi rankos ir kreivos, bet darau ir darau daug, su atsidavimu, kurį man padovanojo Dievas Tėvas. Kuris manęs neapleis, nes mūsų santykiai nenutrūksta ir nenutrūks.
Amžinas mėnuli, kur bešviestum, aš šalia.
Kad ir ką bedarytum aš šalia.
Ir taip visada.
Puse velnio, priklausomas nuo graf, bet ne nuo narkotiku – daug zmoniu tau pavydi kad nesergi priklausomybemis, neguli durxatose ir nesedi zonoj.
Liūdna, nors ir tipo penktadienis. Einu pro gatvę, ten daug žmonių. Įsėdu į metro ten vėlgi daug žmonių. Nekalbu ir nekalbinu nieko, nors gal ir norėčiau. Susipažinti, pabendrauti, pamilti. Nors galų gale vistiek bijau mirties. Gal ir dėl to, jog tektų atsisveikinti su šitais nepažįstamaisiais. BET KAM TOS AŠAROS, viskas gi oukei. Rytas už vakarą protingesnis.
Axujiebytelniausiško savaitgalio.
(:
Aš dar pagrosiu pianinu. Oi kaip pagrosiu. Jūs išgirsite apie mane.
Chebra aš jums papasakosiu dabar vat iškart kas nutiko. Trumpiau tariant skersavau skubėdamas link metro durų kurios buvo beužsidarą man prieš nosį, bet staiga iš niekur kaip paukštis skrenda otsakau man jas prilaikė mergina atrodytų Koperfieldo magijos triukai būtų visiškai niekas palyginti su grožiu kokį ji dėvėjo (:
Mūsų žvilgsniai prasilenkė, o ispurtavau į metro ir durys užsidarė, bet į vienas kitą pasižiūrėjome ir nusišypsojome.
Meilė truko tris sekundes.
BET TO UŽTEKO MUMS ABIEM.
Chebra – Aš visdar šoke.
Kaip manot ar man pavyks tapti geriausiu pianistu pasaulyje?
Per vienus metus, kiekvieną dieną grodamas pianinu po 4 valandas aš nunešiu nachui visus pasaulyje grojančius pianistus.
Atlaikysit?
Jūs nesuprantat, kad jei gyveni tam kad, tai dėl kažko.
Man patinka iš pianino plintanti muzika.