graffiti.puslapiai.lt veikia nuo 2005 liepos.

—

„A Visuomenės sąmoningėjimo, žmonių tapimo savo ir kitų gerovės kūrėjais ir vieni kitų draugais procesai man ir įdomesni, ir svarbesni už B graffiti.

Jokiu būdu neteigiu, kad šie du dalykai negali derėti, kad jie iš esmės prieštarauja vienas kitam – anaiptol.

Bet tuo atveju, kai prieštarauja, aš renkuosi ir rinksiuosi A“ (2010/05/13/a-ir-b)

—

„Vilniuje graffiti piešti neįtikėtinai lengva, o nuosekli kova prieš jį ne-vyks-ta, – teigia grafičiais besidomintis vilnietis Rokas. – Patruliuojantis policininkas nenori lipti iš automobilio, nes naktis vėsoka. Savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė sutarškina pranešimą spaudai apie skelbiamą dar vieną akciją bei dar šešis gatvelėje prie prezidentūros moksleivių uždažytus grafičius ir neria pro duris kavos. Šeškinės gyventojas interneto portalo komentare detaliai aprašo, kur ir kaip jis sukiš aerozolį nutvertam grafitistui, balkone surūko cigaretę, sprigteli per turėklą nuorūką, nusispjauna ir gula ant sofos priešais televizorių. Tikroji „graffiti problema“ Vilniuje yra ne tai, kad švarūs pastatai chuliganiškai išpiešiami ir atrodo netvarkingai, bet tai, kad iš tikrųjų institucijoms bei didžiajai daliai piliečių į šią savivalę ir šią netvarką nusišvilpt, o tie, kuriems rūpi, kuriuos skaudina, nežino savigynos būdų ir jaučiasi bejėgiai – todėl bejėgiai ir yra.“

„Graffiti – sudėtingas reiškinys, – tęsia Rokas, – bet klausimai „1) kas, 2) dėl ko ir 3) kur/ant ko piešiama/rašoma?“ neprastai jį pažaboja. Graferio susigalvotą vardą „Boki“ ant kartą jau perdažytos renovuoto daugiabučio sienos ir užrašą „Dvi rudos gilės gilinasi į tave“ po viaduku siūlau matyti priešinguose šio reiškinio kraštuose. Mieste daugybė paviršių. Ant daugelio jų nevalia piešti. Daugelį reikia išpiešti. Būtina galvoti.“

—