Sutemos, jūros krantas, vėtra, bangos, moteris tamsiais drabužiais, mažai vilties.

TXT

„DĖL LAISVĖS PIEŠTI GRAFFITI
Norėčiau sužinoti, kodėl Vilniuje, XXI a. Europos Sąjungos valstybės ir net praeitų metų Kultūros sostinėje, iki šiol nėra galimybės piešti graffiti teisėtai ir laisvai – be asmeninių duomenų pateikinėjimo, eskizų derinimo…
Kodėl draudžiama šiltą rudens popietę ateiti su draugais, šnekučiuotis ir laisvai piešti (piešimas tau – jau daugiau nei tik pomėgis), pavyzdžiui, ant sienos, esančios „Žalgirio“ irklavimo bazės (Olimpiečių g. 15) prieplaukoje?
Tiesiog kodėl? Būtų piešiamos nešvankybės ir svastikos? Trikdoma viešoji rimtis? Gąsdinami praeiviai? Šiukšlinama ir svaiginamasi?
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti sukurtas skambus ir prasmingas šūkis „Tikime laisve“.
Netikite, kad jauni žmonės mokėtų su ja elgtis, su ta laisve?“

Gal tau reikia pagalbos ar patarimo? Parašyk į gmail, manau, ką nors sugalvosim.

Labai, labai lėvas reikalas yra tie milijonai tavo tagų, bet nenoriu, kad būtum sudraskytas pasiutusių delfinų.

Patiko mintis: „Man tas solomonas nekliudo gyvent. Dar nemačiau sienos, kuri be to jo sumauto tago atrodytų geriau. Bet jei sutikčiau kada, pasakyčiau: “žmogau, jei jau tapai legenda, gal pagaliau perženk savo egoizmą”“

Jauni, tyri balsiukai.

„Jūs pieškit su Arnuoldu, o aš su Česka. Ir duokit jodą!“

prisikėlė, beje.

graffiti.lt