Žymė
https://50000.lt/tag/neveiksmingos-institucijos
2026-04-22
„Vieno standartinio transporto priemonių junginio – vilkiko ir puspriekabės – mokestis vidutiniškai siekia 433 eurus per metus. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, kai mokestis nesumokamas, valstybė netenka šios sumos. Atsižvelgiant į tai, kad tokių transporto priemonių Lietuvoje yra tūkstančiai, bendra prarasta suma valstybei gali siekti milijonus eurų. Skaičiuojama, kad nuo 2020 metų dėl šios mokestinės spragos galėjo būti nesurinkta nuo 25 iki 36 mln. eurų, kurie būtų skirti kelių infrastruktūrai ir Kelių fondui.
Problema atsirado prieš penkmetį, kai Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vadovybės sprendimu ir generalinio direktoriaus įsakymo pakeitimu 2020 m. pradžioje neliko rankinio techninės apžiūros pripažinimo tikrinimo, o jis tapo automatizuotu. Siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, Susisiekimo ministerija nedelsiant inicijuoja būtinų sprendimų priėmimą.“
2026-03-18
„Kaip manote, kas galėtų geriausiai iliustruoti nuoseklų viešojo sektoriaus degradavimą? Kas galėtų būti iliustracija skirtumo tarp to, ką galėtumėme turėti ir ką turime?
Žinoma, kad samčiu semk kiek yra „kontorų“, kur yra tikrai prastai, bet ten ir iš anksto nieko gero nesitiki. Tačiau kitoks yra jausmas, kai dar tarsi kažko norėtum tikėtis…
Tad jeigu reikėtų pasirinkti tik vieną variantą. Vienintelį. Kas kažkada buvo gal bent jau neblogai, o dabar panašu į skylę. Įdomu būtų išgirsti jūsų nuomones…
Mano (tikrai subjektyvia) nuomone, tokia skyle Lietuvoje vienareikšmiškai yra VĮ Registrų centras. Galbūt tai lemia ir ne vienas asmeninis nusivylimas Registrų centru, bet apie tai gal kitą kartą.
O šį kartą tiesiog parodysiu skirtumą tarp naudos gavėjų (UBO) duomenų gavimo Registrų centre ir Estijoje. Prisipažinsiu, apturėjau nedidelę gėdą, kai estų kolegų paklausiau, kaip būtų galima gauti UBO duomenis iš Estijos.
– Štai, nuoroda, imk ir naudokis.
– O kaip dėl apmokėjimo už duomenis?
– Kokio apmokėjimo?
Tai buvo pirmasis „kultūrinis šokas“. Bet tai dar nieko. Antrasis buvo duomenų pateikimo vartotojui aiškumas ir informatyvumas. Pasižiūrėkite, koks skirtumas (pridėsiu nuorodą į Estijos duomenis komentaruose – išbandykite).
Akivaizdu, kad Registrų centras taip ir likęs 2017 metuose, kai vadovavimas Registrų centrui perėjo į STT (buvusiųjų nebūna) rankas, o pavaldumas iš Teisingumo ministerijos – į Susisiekimo ir galiausiai Ekonomikos ir inovacijos ministerijos rankas.
O objektyvumui – ir Latvijos pavyzdys. Gal ne toks įspūdingas, kaip Estijos, tačiau tikrai geresnis ir (o varge!) taip pat nemokamas.
Tai gal šiam kartui tiek, bet prie Registrų centro temos būtinai reikės sugrįžti…
(Paieškai panaudojau Maximos vardą)“
2026-03-06
„Tik priminsiu, kad atėjus Covid krizei, kai dar nebuvo aišku kas jis per velnias ir susirgimai eksponentiškai pradėjo augti, didžioji dalis Visuomenės sveikatos centro darbuotojų, atsakingų būtent už tokių situacijų suvaldymą dėjo į dugną – jų neliko, kas biuletenius susitvarkė, kas atostogų išjo, įstaiga realiai dingo, būtent tuo metu, kuomet to labiausiai reikėjo. Ir ne bufetavoje čia esmė, sistema senai jau dirba be personalinės atsakomybės, px viskas, blogiausia kas gali atsitikti negausi premijos. Visos įstaigos labai svarbios, kol neatsitinka gyvenimas. Dar gali pasidomėt ką veikia žmonės metų metais atsakingi už civilinę saugą, afigeni etatatai kiekvienoj savivaldybėj..“
2025-12-20
„Metai bėga, EIMIN vadovai keičiasi, keičiasi Inovacijos Agentūros vadovai, bet vienas dalykas nesikeičia – pinigų išmėtymas, pavadinimu “Investicijos”.
Kodėl mes visada kalbame apie sumas, kurias išleisime, bet niekada, niekada apie tai ką gavome? Apie tai KAIP jas išleisime? Apie padarytas klaidas? Apie išmoktas pamokas?
Tai kiek iš gavusius pinigų, kažką realiai sukūrė? Kiek sukūrė darbo vietų? Kiek mokesčių sumokėjo? Kiek prisidėjo prie eksporto?
Nes matyt dažnai nėra apie ką.
Geras pavyzdys yra praėjusios kadencijos 15M EUR EIMIN programa startuolių idėjoms įgyvendinti.
Metus kitus buvo ruošiama, tada metus sprendžiama kam paskirti ir finale kai buvo išdalinti pinigai, dauguma idėjų jau buvo beviltiškai pasenusios. Kadangi žinau kas gavo, žinau ir kas buvo.
Atnešė kažką neveikiančio, pavadino pilotu ir klausimas uždarytas. Programa matyt pažymėta kaip sėkmingai įgyvendinta.
Ir taip su dauguma programų, kur nemažai dalyvių tie patys ir retai kažką gauname.
Ko reiktų? Stabdyti daugumą programų, peržiūrėti kas vyko iki tol, susidėlioti normalius rizikos vertinimo algoritmus, kai tikriname net ir akcininkų sąrašus. Ir esmė – vertinimą palikti ekspertams, o ne nominaliems kriterijams. Išdalinus pinigus domėtis kaip sekasi eigoje. Nuoširdžiai.
Ir po kiekvienos programos įgyvendinimo atsiskaityti viešai – kokia buvo tų investicijų grąža, kokios išmoktos pamokos ir ką kitą kartą darysime geriau.
Na ir dar peržiūrėti agentūros funkcijas ir porą kartų sumažinti žmonių kiekį, nes su mažiau galime daugiau.
Paprasta ir nieko sudėtingo. Kaip visada, tereikia tik noro.“
Komentarai
„kadangi as pats CoInvest darbuojuosi, galiu parodyti pavyzdi kaip galima dirbti – https://unicorns.lt/acc/coinvest
Visos investicijos ir tu imoniu skaiciai.“
„Labai kompleksinis iššūkis. Nuo valdybos max stengėmės padaryti, kad tai pakeisti:
a) atsirado admin naštos metinis KPI vadovei nuo tada kai pradėjo dirbti valdyba,
b) išsireikalavome ekonominės grąžos gebėjimų stiprinimą agentūroje, atsirado analitikai, nes gauti grąžos paskaičiavimus būdavo mission impossible,
c) šių metų viena iš vadovo užduočių buvo priemonių poveikio vertinimas, ir nuo metų pradžios vyksta priemonių peržiūra,
d) Išsireikalavome, kad nauja strategija nebūtų tik formalumas, o būtų iš esmės peržiūrėtas veiklos modelis.
Pasakyti kad tai sudėtinga lygu nieko nepasakyti. Kada plačiau parašysiu, bet iš mano patirties – niekas neveiks, kol:
a) Nebus pakeisti teisės aktai, kurie ir biurokratizuoja visą procesą ir išaugina kaštus visiems – už tai atsakingos EIMIN ir FINMIN. Be to bet koks kaštų karpymas gali turėti net priešingą poveikį – nes bus nukirptos visos inovatyvios veiklos (bandymai daryti kitaip), o biurokratinės liks, nes privalo būti pagal teisės aktus,
b) Nebus priemonės peržiūrėtos iš esmės – kas kuria ir kas nekuria vertės – su duomenimis. Išlaidų karpymas nesupratus kodėl išleidžiame milijardą, o situacija iš esmės nekinta – tik įcementuos esamą situaciją. Vėlgi – pati agentūra mažai sprendžia, nes veiklos ateina iš EIMIN. Asmeniškai nepritariu kai kurioms veikloms (pvz mokymams skirta 11 mln), bet diskusija turi vykti su duomenimis, o ne patinka-nepatinka.
c) Nebus keičiama kultūra, t.y. įdiegta orientacija į rezultatą, su aiškiais ekonominės grąžos rodikliais, nukaskaduotais atsakingiems padaliniams.
Dabar tai bus naujo vadovo ir valdybos atsakomybė. BET nebūkime naivūs – didžioji dalis atsakomybės yra ministerijose.“
+
„dekui. Puikiai suprantu sprogstamojo misinio sudeti FinMin + EIMin 🙂
Keisti reiktu viska. Agenturos mazinimas butu tik pasekme.“
+
„in the meantime, ateinantys auditai iš Skardžiaus etc turi tik priešingą poveikį, nes žmonės ima bijoti daryti klaidas. Tokiame kontekste abejoju ar bus išdrįsta paprastinti, nors labai linkėčiau. Kitas klausimas yra struktūros peržiūrų skaidrumas ir geras proceso valdymas. Kad nenutiktų taip, kad gerų žmonių taip ir nepritraukta, o svarbiausi specialistai išėjo. Nekalbant jau apie politizavimo rizikas. Todėl gerą proceso valdymą pabrėžiau išeidama. Žmonės yra didelė vertė.“
„Teko kartą sudalyvauti “eksporto skatinimo renginyje” į kurį pakvietė IA. Faina vieta (Nord Security pastate), skanūs sumuštinukai ir kava. Išėjau po valandos, nes:
1. Pirmas speaker’is apšilimui pakvietė susipažint su greta esančiu žmogumi. Prisistačiau damai, ji išpūtė akis, kai pristačiau savo darbą: aliejaus ir aliejinių sėklų prekyba iš UA/MD į Skandinaviją ir DE/NL. “O ką jūs čia veikiat?” Manęs paklausė.
Tuo metu jos klausimo nesupratau. Ji papasakojo apie kažkokį projektą, orią senatvę etc. Nesupratau kur čia eksportas, bet tebunie.
Po speaker’io pranešimo atėjo IA darbuotojos eilė. Salė nutilo, pasigirdo atverčiami Macbook’ai. Darbuotoja tokiu atmestinu balsu pasakojo kiek milijonų – dešimčių ir šimtų – pagal skirtingas programas Valstybė IŠDALINS. Aš nejuokauju, ji pasakojo tarsi kalbėtų apie smulkius eurus kišenėj skirtus benamiams. Ir vis sakė “išdalinsim”.
Žmonės aplinkui skrupulingai užsirašinėjo kas “projekte” duoda extra balų, deadline’us ir t.t.
Išėjau supratęs, kad patekau ne ten, po dienos lūžo naujos muitinės sistemos, teko mokėt prastovas logistams, likau nesupratęs kodėl valstybė dalina eurus projektams, kai kritinė infrastruktūra, tiek muitinės, tiek vmvt ir t.t. veikia silpnai“
„Išmėtymas, kaip jūs įvardinote, vyksta todėl, kad Lietuvą gavo EU pinigų daugiau negu turi gerų idėjų kur juos panaudoti. Kadangi pinigų yra daug, jų nesinori grąžinti atgal į EU, todėl ir finansuojamos bet kokios idėjos kad tik tuos pinigus išleisti.
Sakote jog vertinimą reikia palikti ekspertams. Iš karto klausimas – kas bus tie ekspertai? Kaip užtikrinsite jų nešališkumą ir vertinimo skaidrumą ir objektyvumą?“
+
„ivairios asociacijos atsiustu nuo saves zmones. Nematau cia problemos, nes net bet ka darant, butu geriau nei dabar.“
2025-12-19
„Ar Elektrėnuose turime žodžio laisvę?
Dovydai Bliujau, ne tau kalbėti apie žodžio laisvę, tu asmeniškai užsiundei dėl memo pasidalinimo ant mano šeimos kaimynę prokurorę, kuri suorganizavo dvi kratas mano namuose, iškratė mano keturių vaikų daiktus, surinko visą vaikų elektronikos įrangą ir laikė ją be tikslo pusę metų! Man pritaikė visokių kardomųjų priemonių! Viešai šmeižei mane, rašinėdamas apie tai komentarus!
Tu niekuo nesiskiri nuo Žemaitaičio. Nekompromituok savo rašinėjimu protestų, vykstančių prie Seimo!“
2025-12-16
„SVAJONIŲ DARBAS – APMOKAMOS SVAJONĖS SAVIVALDYBĖJE (IR NE TIK)
Svajojame kiekvienas, rečiau ar dažniau, tačiau už tai mums niekas nemoka, tačiau, jei svajoji dirbdamas savivaldybėje, tai jau apmokama, o tinkamiausias etatas svajokliui – patarėjas, kokių savivaldybėje jau daugybė. Pvz. administracijos direktorius turi 10 patarėjų (na dar keli specialistai ir tvarumo vadovas, bei kelios praktikantės, būsimosios patarėjos), o vyr. architektei (čia tik biuras, skyriai turi atskiras struktūras) pataria 8 – uoni patarėjai.
Svajonė – tai kas sukuriama vaizduotės, tačiau neturi realaus termino ir išsipildymo. Svajoklių savivaldybėje daug, svajojama apie Vilniaus metropolį, Konstitucijos pr. pakišimą po žeme, regioninius geležinkelius ir t.t.
Būna, kad svajonės išsipildo, tačiau tam reikia jau konkrečių veiksmų (jei svajoji išlošti loterijoje, tai bent jau bilietą būtina nusipirkti), o kai svajojama apie realius ir įgyvendinamus dalykus, pvz. Neries pakrančių sutvarkymą, tai būtina vertinti svajonių įgyvendinimui būtinus teisės aktų reikalavimus (Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymai). Taigi, įvairios svajonės ir vizijos, jei nebus įgyvendinamos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, ar statybos projektus, taip ir liks tik vizijomis.
Vakar MO muziejuje teko išgirsti apie svajojamą Neries pakrančių vystymo viziją. Buvo daug kalbama apie invazinių augalų šalinimą, apie tai, kokia svarbi upė Vilniui (akivaizdu, kad taip), buvo užsiminta, kad antakalnio gyventojai, tikriausiai labai norėtų į darbą nuplaukti upe (kuo tikrai netikiu), apie atvirą baseiną prie Baltojo tilto ir t.t. Taigi daug vizijų be jokių konkrečiu darbų ar terminų ir kas tikrai nustebino, tai jog svajojant apie Neries pakrantes nė karto nebuvo užsiminta apie Vilniaus miesto tarybos dar 2015-03-18 patvirtiną Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą, tai yra teisinį dokumentą, kurio rengimo tikslas – nustatyti teritorijos ribas Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugai ir rekreacijai; teritorijos apsaugos režimus, tvarkymo priemones ir specifinius užstatymo reglamentus (iš aiškinamojo rašto).
Šiame dokumente gan detaliai reglamentuota ir galima veikla Neries upės pakrantėse, taigi, svajonėms jau yra teisinis pagrindas. Būtų logiška, jei būtų detalizuojami ar planuojami specialiojo plano reglamentus įgyvendinantys konkretus sprendiniai, rengiami projektiniai pasiūlymai ar panašiai, tačiau visose vizijose ir svajonėse šis specialusis planas ignoruojamas ir net neminimas. Kodėl? Gal todėl kad elgiamasi priešingai, nei nustatyta šiame specialiajame plane, pvz. vietoj Neries pakrančių pritaikymo rekreacijai jos užstatomos gyv. namų kvartalais, kaip jau atsitiko prie Litexpo, ar numatomų statyti 10 gyv. namų kvartalo tarp Žirmūnų šlaito ir Neries upės, prie žiemos uostelio Žirmūnų g. 3A (specialiajame plane tai neurbanizuojama teritorija).
Dar reikia paminėti, kad 2024 m. pradėtas rengti ,,Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Neries upės prieplaukų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas”, patvirtinta darbų programą (ištrauka pridedama).
Taigi, nepaisant jau esamų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumkentų toliau svajojama.
Kuo geras svajonių darbas? Tuo, kad už neišsipildžiusias svajones nėra atsakomybės, svajonės nėra reglamentuotos jokiais teisės aktais (priešingai nei teritorijų planavimo dokumentų rengimas ar statinių projektavimas, kur galima apskaičiuoti pagrįstą darbų kainą, yra konkretūs procedūrų ar etapų atlikimo terminai, dokumentai tvirtinami ir t.t.), svajokliams nereikia jokių kvalifikacijų (užtenka tik svajoti) ir t.t. Be to svajonės apmokamos mokęsčių mokėtojų pinigais, taigi, gali ne tik pats svajoti, be su draugais…“
https://www.facebook.com/groups/1540755139562982/?multi_permalinks=3794009297570877
2025-11-25
„Tai medikai Šiauliuose žinojo senai. Ir bijojo, kas būtų, jeigu būtų.
Daug buvo signalų ir anksčiau, bet dabartinė ministerijos reakcija… Kosmosas.
Ar popierinis reformų darymas yra svarbesnis nei žmonės, dėl kurių tai, bene, yra daroma?
Kuriama pavojinga kultūra, kai sau pavaldžiose įstaigose galima ignoruoti taisykles, net kai tai kainuoja gyvybes.“
2025-11-20
Vyriausybė nusprendė atidaryti sieną.
Premjerė komunikuoja, kad tarsi tikslas pasiektas – išseko balionų srautas. Pareigūnai dar padarė parodomąją akciją – susėmė kontrabandininkus.
Atrodo viskas puiku.
Tačiau Baltarusija vežėjų neišleidžia. Bet čia pati kasasi duobę – kuo labiau spaus vežėjus, tuo mažiau jų grįš atgal. Ir tuo sunkiau bus jiems skųstis kitą kartą, jei vėl bus uždaryta siena.
Tačiau įdomiau kitkas. Iš poros šaltinių girdėjau, kad balionai toliau sėkmingai skrenda. Tik apie tai nebekalbama, nes matyt negražiai atrodytų tas sienos atidarymas.
Atrodo, kad kontrabandos organizatoriai dirba panašiai kaip wolt ar bolt įmonės – organizuoja kurjeriu tinklą, kur suradus balioną ir pristačius krovinį, gauni porą šimtų eurų. Paprasta ir aiški motyvacija(valstybė irgi galėtų pakopijuoti šį motyvacinį modelį:) )
Bet kas dar liūdniau – institucijos nepasitiki pasienio apsauga. Nes pasidalinus informaciją su jais, ji kažkaip labai greitai atsiduria tikslinėse telegram grupėse.
Susidaro įspūdis, kad piliečiai tikėjosi kontrabandos klausimo sprendimų, bet Vyriausybė pasitenkina planu minimum – kad balionai nemaišytų oro uosto darbui. Nes panašu, kad tik tokią problema ji ir sprendė.
O juk galėtų būti viskas kitaip – kiekvieną dieną viešinami duomenys kiek oro balionų kirto sieną ir kiek iš jų buvo surasta. Kiek buvo sulaikyta. Spaudimas vyksta tol, kol bus pasiektas 0.
Ir ne, nieko konfidencialaus čia nėra. Viešas sektorius turėtų dirbti viešai.
Nes kol kas atrodo, kad stebėsime klasikinę situaciją – problema ignoruojama, kol visuomenė sukuria spaudimą. Tada kažkas padaroma, parodoma, institucijoms dingsta dėmesys iš aukščiau(būtent dėl to ir reikia paskirti atsakingą asmenį tik šiam klausimui spręsti) ir vėl viskas nutyla iki kito karto.
Taip pat reikia suprasti, kad kontrabanda nėra tik oro uosto darbo sutrikdymas. Net ir nėra tik didžiulis nuostolis biudžetui. Tai yra ir galimybė mums nedraugiškai valstybei išnaudoti šiuos kanalus permetant į mūsų šalį jai reikalingas medžiagas. Tą puikiai parodė ukrainiečiai – dauguma jų sprogmenų ir dronų į Rusiją pateko pasinaudojant kontrabandininkų tinklu.
Taip nesunku išsispręsti, bet atrodo, kad neįmanomas darbas visoms Vyriausybėms.
2025-10-26
„Algirdas Jurkevičius (percituoju patrumpindama jo viešą komentarą):
“Lietuvos valdymo sistemos problema: Patarėjų armija vs. Šiaurės šalių efektyvumas
Lietuva turi per daug patarėjų be kompetencijų ir sprendimų, o Šiaurės šalys turi profesionalią valstybės tarnybą su DI pagalba – ir tai veikia. Lietuva (2,8 mln. gyv.) turi išpūstesnę biurokratiją nei Estija (1,3 mln.), kuri dirba 10x efektyviau su DI pagalba.
Lietuvoje: premjeras – 14 patarėjų, ministrai – po 3-4, viceministrams – dar savi, plius 100+ komunikacijos specialistų. Patarėjais tampa šviežiai diplomuoti, be praktinės patirties, etatai kuriami “saviems”, ne funkcijos poreikiui. Postkomunistinei biurokratijai būdingi hierarchijos sluoksniai, išpūsta administracija, atsakomybės išsklaidymas (daug patarėjų = niekas neatsakingas).
Šiaurės šalių modelis: ministras – 1-2 politiniai patarėjai (ne 4-5), profesionali valstybės tarnyba (20-30 metų stažo ekspertai, kurie “patarinėja” faktinėmis žiniomis). Etatai reguliariai peržiūrimi, efektyvumas matuojamas, patarėjais dirba realios patirties žmonės (buvę savivaldos vadovai, verslo lyderiai).
Dirbtinio intelekto naudojimas: Estijoje, Suomijoje, Danijoje etc. DI asistentai analizuoja dokumentus, rengia santraukas, tikrina įstatymų prieštaravimus, automatiškai siunčia informaciją gyventojų grupėms, apdoroja socialines išmokas, užpildo mokesčių deklaracijas, realiu laiku optimizuoja komunalines paslaugas ir kt. Rezultatas – efektyvesnis veikimas, atlaisvinti žmonės dirba sudėtingesnes užduotis.”
Išrašiau ir supratau, kad skamba kaip skandinavistikos studijų reklama. O postkomunistinėje biurokratijoje murkdomės turbūt absoliučiai visi, nesvarbu, kur dirbtume.“
2025-10-22
„Iškvietus aplinkos apsaugos pareigūnus, tikėjausi, kad pareigūnai bus labiau suinteresuoti užfiksuoti pažeidimą, organizuoti medžiojančių užsieniečių patikrinimą, tačiau iš anksto perspėję medžiotojų būrelį, atvykę kartu su būrelio pirmininku, sudarė visas sąlygas neteisėtu laimikiu atsikratyti ir visus “galus” užglaistyti.“