„Mūsų teisinė valstybė – stipri, bet su spragomis“ („Savaitė“ 2026-08-20) (2026-09-01)

„Europos Komisija neseniai pristatė septintąją metinę Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje įvertinta padėtis visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse ir keturiose šalyse kandidatėse, taip pat joms surašytos rekomendacijos.“

„Pristatydama šį dokumentą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen pabrėžė, kad teisinės valstybės principas kuria pasitikėjimą tarp piliečių bei verslo ir daro Europą saugia vieta gyventi bei investuoti.“

Veikia gerai
Kalbant apie teisės sistemą Lietuvoje ataskaitoje nurodoma, kad šalis žengia skaitmenizacijos ir procesų automatizavimo kryptimi, o teisminės institucijos veiksmingos.
Šiuo metu yra rengiamos teisės aktų pataisos pagal specialios darbo grupės išvadas – jomis siekiama didinti teisėjų skyrimo procedūrų skaidrumą, o Seime svarstomi nauji reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjams. Visgi teismų bendruomenė vis dar atkreipia dėmesį į žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumą.“

„Nuosekliai prieš korupciją
Ataskaitoje konstatuojama, kad kovos su korupcija srityje Lietuva demonstruoja nuoseklias pastangas. Šių metų balandį Vyriausybė patvirtino antrąjį Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo etapą. Atsakingos institucijos veiksmingai nagrinėja korupcijos bylas, o išteisinamųjų nuosprendžių skaičius sumažėjo. Taip pat sėkmingai veikia lobistinės veiklos ir pranešėjų apsaugos sistemos, toliau tikslinamas piktnaudžiavimo tarnyba teisinis reguliavimas ir sprendžiami kyšininkavimo užsienyje klausimai.
Vertinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, fiksuojama stabili padėtis užtikrinant galimybę susipažinti su dokumentais ir plečiant viešų duomenų bazių apimtis. Be to, priimti svarbūs teisės aktai, apsaugantys nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių.“

„Vertindama institucinę stabdžių ir atsvarų sistemą, Europos Komisija atkreipė dėmesį į vis dažniau Seime taikomą skubos tvarką priimant įstatymus. Tai mažina visuomenės ir verslo galimybes įtraukiai dalyvauti teisėkūros procesuose.“

„Pilietinė erdvė mūsų šalyje išlieka atvira

„Lietuva yra priskiriama prie bendrijos šalių, kurios neturi sisteminių problemų (priešingai nei Vengrija, Slovakija ar vėliau reformas pradėjusi Lenkija).“

„Kiekvienoje ataskaitoje Europos Komisija pristato ir rekomendacijas, ir stiprybes. Pavyzdžiui, mūsų teismų sistema visose ataskaitose giriama kaip viena labiausiai skaitmenizuotų ir efektyviausiai veikiančių ES, kova su korupcija, pranešėjų apsauga ir lobistinės veiklos skaidrumas vertinami palankiai, nėra fiksuojama mėginimų politiškai kliudyti teismams ar perimti jų kontrolę.“

„Teisinės valstybės principas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės demokratijos pamatų. Esminis šio principo tikslas – užtikrinti, kad valstybėje valdytų ne pavienių asmenų valia, o aiškūs, visiems bendri ir teisingi įstatymai. Kitaip tariant, pati valstybės valdžia ir jos institucijos turi būti griežtai apribotos teisinių normų, o visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų padėties ar turto, – lygūs prieš įstatymus.“

„Patys terminai – vokiškasis Rechtsstaat ir anglosaksiškasis rule of law – galutinai susiformavo XIX a.“

„Nauda piliečiams
Nors iš pirmo žvilgsnio teisinės valstybės principas gali atrodyti kaip abstrakti teisinė sąvoka, jis daro tiesioginę įtaką kiekvieno žmogaus kasdienybei ir saugumui. Būtent šis principas garantuoja apsaugą nuo valstybės pareigūnų savivalės: jei policija ar kitos institucijos viršija savo įgaliojimus, bet kuris pilietis gali ieškoti teisybės nepriklausomame teisme.
Teisinė valstybė taip pat užtikrina nuosavybės teises ir sutarčių laikymąsi – žmogus gali būti tikras, kad jo uždirbtas turtas ar verslas nebus neteisėtai atimtas. Be to, teisinės valstybės principas yra tiesiogiai susijęs su šalies ekonomine gerove: investuotojai ir verslas drąsiai kuria darbo vietas tik tose šalyse, kuriose galioja skaidrios taisyklės ir veikia nepriklausomi teismai.
Galiausiai teisinės valstybės stiprybė atsiskleidžia per visuomenės pasitikėjimą. Kai piliečiai mato, kad įstatymai galioja vienodai visiems – nuo paprasto gyventojo iki aukščiausio šalies politiko, stiprėja teisingumo jausmas, žodžio laisvė ir pilietinis sutelktumas. Todėl teisinės valstybės stiprinimas ir jos principo puoselėjimas yra ne tik teisininkų ar politikų, bet ir visos visuomenės ilgalaikės gerovės sąlyga.“

„Kylame nuosmukio fone
Naujausias (2025 m. pabaigos) Teisinės valstybės principo indeksas apima 143 pasaulio šalis, ir ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje jau aštuntus metus iš eilės fiksuojamas teisinės valstybės principo nuosmukis – daugiau nei 68 proc. vertintų šalių rodikliai krito. Ryškiausias pablogėjimas matomas valdžios galių ribojimo, valdžios atvirumo ir žmogaus teisių srityse (auga spaudimas žiniasklaidai, pilietinei visuomenei ir teismams).
Lietuva, šiame indekse užėmusi 18 vietą, pateko tarp 32 proc. šalių, kurių rodikliai ne pablogėjo, o šiek tiek pakilo. Estija užėmė 10, o Latvija – 21 vietą. Mūsų šalis lenkia Prancūziją (22 vieta), Ispaniją (25 vieta), Jungtines Amerikos Valstijas (27 vieta), Italiją (34 vieta).“

„TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPO INDEKSO ŠALIŲ DVIDEŠIMTUKAS
Lyderių dešimtukas: Danija, Norvegija, Suomija, Švedija, Naujoji Zelandija, Vokietija, Liuksemburgas, Airija, Nyderlandai, Estija.
Antrasis dešimtukas: Australija, Austrija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Japonija, Singapūras, Belgija, Lietuva, Pietų Korėja, Čekija.“

Luke Svt apie „epistemic loneliness in Lithuania“ (2026-08-29)

„Is there anyone else here that experiences epistemic loneliness particularly intensely in Lithuania?
Epistemic loneliness is a kind of loneliness that comes from… not being able to explored a shared reality and complexity of thought.
I’m pretty lonely and I realize I desperately need a friend. It’s really odd, currently I’m back in New York and it’s taken me travelling out of LT to realize this.
I don’t have anything negative to say about Lithuania, really— but I do find that complexity just…. Doesnt exist in the way that I need it to. I often ask people around me all kinds of weird questions— for example, about Kaliningrad, or immigration, or pension reform. Anything really. Exploring thought is like a vitamin to me. And, well, conversation doesn’t work the same way here in LT. It physically pains me when I get the “we don’t talk about that here”. Sometimes, I get called the stupid or weird one.
Any other foreigners identify with this?“

https://www.facebook.com/groups/209733365824002/?multi_permalinks=4203120473151918

Komentarai

„based on your description Lithuania might not be the best option for you. It’s not and never will be as diverse as New York. NYC is a melting pot and you meet all kinds of people there. The diversity is unimaginable for LT. And this same melting pot culture created a certain social ambiguity – nobody really cares what you are and where you’re from. Anything flies in NYC.“

„Are you serious? You felt bad only because some Lithuanians did not like to talk about Kaliningrad ? Only because of it you feel lonlyness in Lithuania ? 🤭 You are really interesting person ! 🤣🤣🤣“
+
this. This is exactly what I mean. You don’t realize it, but I think everyone else reading your comment will get it.
This is exactly the kind of response that kills.“

„Actually, I was going to comment something similar to what Omer and Jason said. The nature of conversation here very much depends on where and with whom you talk. Lithuanians do not open that easily, for the topics you mentioned as well. But once they find they want to talk with you about anything deeper, they will give you the full account of what they think about it. As about the complexity of a thought, you would find it more in some circles, if you mingle there. Like Social loftas, or some events, or the stairs to the library. It takes time, I guess, even for the locals to find your own circle. I won’t say it is easy, I am not a fan of how it happens here myself, but once you find it, you might as well find friends for life with whom you can talk and disagree and argue but remain friends. But this is true, we don’t jump on difficult topics, this is just centuries of history injected into us. And it is also true that as a young country we lack of individual freedom (of thought including), and of a feeling that we really are allowed to express it. So the complexity might not be easy to find, to spot on just socially, but it doesn’t mean it is not there in the depths of genuine conversations. I wish you will find your circle, and feel better. It is hard to experience this sort of loneliness, and I can sympathise with you lacking the response when in here.“

„I feel you. The best way that I could describe the dissonance is: “what is there to talk about Kaliningrad? they’re a bunch of russians”, “what is there to talk about immigration? they’re a bunch of foreigners”, “what is there to talk about pension reform? politicians are just looking out for themselves”.
People don’t really want diversity of thought, at least not right now. Most folks are just focused of their job, family, mortgages etc. It fluctuates from year/decade to decade, but right now we’re going through a period of insulation.“

Most locals live with deep multigenerational trauma and there are many mental health issues. I feel like being more trauma informed can also help understanding and reading the reality. ♡“

„Yes definitely this is the same experience for me, I am very lucky to have found two friends who are very open with discussion and philosophy but they live on the fringe of society and are far from the norm. From what I can ascertain this is a cultural phenomenon passed down through a generation that lived through occupation and will maybe dissolve as time moves on 🤷🏻‍♂️“

„I get you Luke! I think this is true but not only in Lithuania. I’ve travelled extensively and lived in UK for 18 years. This is the world we live in now, majority of the people cannot handle depth so they just won’t go there. If you’re broad minded, have lived abroad or travelled, care about stuff beyond your own bubble it can take a while to find your people. But!!! They are there.“

Iš istorijos vadovėlio – apie „JAV visuomenę 4-ojo dešimtmečio pabaigoje“ (2026-08-27)

„JAV visuomenė 4-ojo dešimtmečio pabaigoje
Didžiosios krizės ir karo metais rimtai pasikeitė JAV visuomenė. Ji pasidarė kritiškesnė savo tradicijoms ir įprastoms idėjoms apie Amerikos išskirtinumą, nevaržomą verslo laisvę. Dauguma amerikiečių suprato valstybinio reguliavimo būtinumą ir jo teigiamą poveikį švelninant krizės padarinius.
Amerikiečių verslininkai gana greitai prisitaikė prie kintančių sąlygų. Tarp verslininkų buvo ir įsitikinusių “naujojo kurso” šalininkų. Vienas iš jų, A. Harimanas, netgi skelbė, kad “kraštutinio individualizmo epocha jau praėjo. Verslo klestėjimą ir užimtumą geriausia palaikyti protingai planuojant ūkinę veiklą. Su neprotingais verslininkais reikia elgtis kaip su galvijais – <...> pririšti, įspausti žymę ir varyti juos su visa banda”. “Naujojo kurso” priemonės turėjo lemtingą poveikį tolesnei amerikiečių visuomenės raidai ligi pat šių dienų.“

Apie „Gyvenimas yra gražus ir niekada nesibaig“ (2026-08-25)

2013-07-09

„Apie incidentą pareigūnai informuoti maždaug 14.45 val. Buvo pranešta, kad nuo paties Sporto rūmų stogo viršaus nušoko vyras. Skambinę žmonės informavo, kad jis „kol kas gyvas“.
Į įvykio vietą išskubėjo policijos patruliai ir greitosios pagalbos medikai.
Tačiau jiems atskubėjus į įvykio vietą paaiškėjo, kad jaunas vyras yra miręs.
Nelaimės liudininkas vėliau sakė, kad maždaug 20–25 metų vyriškis atvažiavo dviračiu. Tvarkingai pastatęs dviratį, jis užkopė į viršų. Ant stogo užlipti čia nėra sudėtinga.
Liudininkas tvirtina galvojęs, kad vaikinas nori pasigrožėti Vilniumi ir jau ruošėsi priėjęs paklausti, ar gražus vaizdas atsiveria. Tačiau tuo metu viršuje buvęs jaunuolis atsisuko nugara į bedugnę, dar šiek tiek pastovėjo ir pirštais užsispaudęs nosį krito žemyn.“

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/nuo-sporto-rumu-stogo-vilniuje-nusoko-jaunas-vyras-jis-zuvo-59-352056

–d–a–u–g–i–a–u–>

Kodėl Augustas Šuliauskas ir Rokas Grajauskas „nebekomentuos vyrų rinktinės per LRT“ (2026-07-07)

2026-07-02

„Kodėl aš ir Rokas Grajauskas nebekomentuosime vyrų rinktinės per LRT
Su Roku galvojome, kad įtakos žaidimai Lietuvoje nebėra dažnas reiškinys 37-taisiais Nepriklausomybės metais. Galvojome, kad, na, bent jau renkantis krepšinio komentatorius – tokie dalykai tikrai neegzistuoja. Kad švenčiausią Lietuvos krepšinio reikalą komentuoja tie, kurie to nusipelno, o ne tie, kurie geriau pažįsta galios pozicijose esančiuosius. Ir iš tikrųjų, apie tai net nesusimąstėme iki paskutinių savaičių įvykių.
Bet prieš trečiajį atrankos į Pasaulio čempionato langą sulaukėmė žinios, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymų per LRT toliau nebekomentuosime.
Tokio sprendimo argumentavimas? Na, sakykime taip – tokio nelabai ir buvo.
Jokių priekaištų mūsų šio sezono darbams LRT kanale nebuvo. Tiek su keturiais Lietuvos rinktinės mačais, tiek su Vilniaus Ryto Čempionų lygos kovomis. Per LRT krepšinį komentuojame ne pirmus metus ir visada gaudavome tik pozityvius vertinimus.
Tačiau pakeisti rinktinės komentatorius, o jei tiksliau – būtinai bent vieną iš jų – buvo bandoma ir prieš pirmąjį, ir prieš antrajį atrankos langus lapkritį ir vasarį. Tiesa, tuomet atsakymai į tokius prašymus buvo neigiami. Galvojome, kad taip bus ir toliau. Bet spaudimas prieš trečiajį langą pagaliau suveikė.
Toks prašymas argumentuojamas noru turėti komentatorių, kuris neva būtų arčiau rinktinės žaidėjų. Ir tai yra viskas, ką išgirdome, kadangi kitų priežasčių nelabai ir yra.
Nei kažkokia įspūdinga kito komentatoriaus patirtis komentuojant aukščiausio lygio krepšinį, nei dar kas nebuvo paminėta. Nes to tiesiog nėra.
Rokas prie mikrofono televizijoje su svarbiausiomis LKL, KMT, o prieš tai NBA kovomis jau praleidęs gerus 10+ metų. Man per pastaruosius 3 sezonus teko pakomentuoti LKL finalus bei Žalgirį Eurolygoje. Per tą pačią LRT. Tuo tarpu Roko vieta atiduota žmogui, kuris aukščiausio lygio vyrų krepšinio nėra komentavęs nei Lietuvoje, nei Europoje.
Mums viskas aišku: komentatorių keitimas jau įsibegėjus rinktinės atrankos langams ir mums jau pradėjus darbus su rinktine yra tiesiog bandymas įtikti gerb. krepšinio vadovų Lietuvoje norams.
Kad toks ėjimas atliekamas tik iš reikalo, byloja ir pasiūlymas mums abiems tęsti darbus toliau komentuojant Ryto BCL mačus ir kitame sezone.
O norint dar geriau suprasti, kokia “faina” ši situacija.. Man asmeniškai buvo pasiūlyta galimybė likti antrojo komentatoriaus (analitiko) rolėje ir Lietuvos rinktinėms rungtynėms. Tačiau nusprendžiau jos atsisakyti. Mano kolega Rokas, mano nuomone, yra vienas geriausių, jei ne geriausias šioje rolėje, krepšinio komentatorius Lietuvoje. Jo gebėjimas perteikti emociją ir svarbiausius įvykius aikštelėje yra absoliučiai nuostabus. Suprantu, kad kiekvienas žmogus turi savitą komentatorių skonį. Tiek aš, tiek Rokas kai kam patinka, ir kai kam ne.
Bet iš žinučių, komentarų gausos bei reelsų skaičių matau, kad mūsų duetas patinka tikrai daug kam. Kartu jau kelis metus iš eilės komentuojame svarbiausius tiek LKL, tiek KMT, tiek tos pačios BCL mačus. Reelsai, kuriuose užfiksuotos mūsų emocijos lemiamais epizodais, renka kosminius skaičius socialinėje erdvėje.
Todėl apsispręsti nebuvo sunku. Tiesiog negalėčiau dirbti šalia kito žmogaus Roko vietoje, žinodamas kokiu būdu jis ją gavo.
Šio teksto tikslas – ne atjautos sulaukti, o tiesiog atkreipti dėmesį į tai, kaip, deja, vis dar veikia Lietuvos krepšinio pasaulis. Žinojome, kad bus nemažai klausimų, kodėl nebekomentuojate rinktinės, todėl pasirinkome kalbėti apie tai iš anksto, o ne leisti kažkam kitam sudėlioti naratyvą už mus.“

https://www.facebook.com/augustas.suliauskas/posts/pfbid02dW52rqGiFBcX4ybhoFwpx6NsRQFZZkbdesmhRpWMCTdpZeft7jHxhLCH7o6Fcdmjl

–d–a–u–g–i–a–u–>

Piero Ferrucci apie dėkingumą (2026-06-04)

„Italų filosofas Piero Ferrucci rašė: „Dėkingumui nereikia heroizmo, jis nepriklauso nuo mūsų talento, jėgų ir originalumo. Dėkingumo pagrindas – mūsų gebėjimas būti silpniems, tai yra priimti kitų pagalbą ir džiaugtis šiuo palaikymu.““

Iš seno „Bernardinų“ numerio, vartyto 2026-05-08.

Apie žodžius rusams vadinti lietuvių kalboje | Telkinys

Šiame įraše stebiuosi, kad lietuvių kalba stokoja „adekvačių“ etnonimų požiūriui į rusus – priešą nr. 1, egzistencinę grėsmę – išreikšti.

Stipriausias lietuviškas neigiamos konotacijos žodis rusui pavadinti yra… „ruskis“.

Dažniausiai naudojamas „kacapas“ perimtas iš kitų kalbų ir kultūrų.

https://en.wiktionary.org/wiki/%D0%BA%D0%B0%D1%86%D0%B0%D0%BF

https://www.reddit.com/r/lietuva/comments/193gdf2/%C5%BEod%C5%BEio_kacapas_kilm%C4%97

Žymė

https://50000.lt/tag/

–d–a–u–g–i–a–u–>