„Tokie du apgirtę vyrai vakar vidurdienį <...> “klausė” 63 autobuso vairuotojo, kodėl jis neatidarė paskutinių autobuso durų“ (2025-05-31)

2025-05-31

„Tokie du apgirtę vyrai vakar vidurdienį (pusę dviejų) savo “civilizacijos” kalba “klausė” 63 autobuso vairuotojo, kodėl jis neatidarė paskutinių autobuso durų ir jų neišleido. Šalia kitos atviros durys nepateko į jų akiratį 🤷🏻‍♀️ (Tos paskutinės durys įlipant irgi neatsidarė, spėju, neveikia). Išlipę jie ta pačia savo “civilizacijos” kalba puolė grasinti.
Policijai skambinta; po 12 min skambino pasitikslinti, ar atvažiuoti. Gerai, kad vyrai nepaleido kumščių į apyvartą. Bet per tas 12 min vyrai, aišku, savo girtais žingsniais spėjo pasišalinti. Dalinuosi, nes taip gali nutikti ir jums važiuojant autobusu iš/į Pilaitę. Šįkart apsiėjau be dujų balionėlio. Kitąkart, manau, teks naudoti.
P.S.Jie Pilaitėje matyti ne pirmą kartą.“

https://www.facebook.com/groups/586668494793256/?multi_permalinks=9703902093069805

„Apie muzikinio švietimo situaciją. Kur link judame?“ (Eirimas Velička, „Pakartot“, lrt.lt) (2025-05-24)

2025-05-24

„Etnomuzikologas, muzikos pedagogas, multiinstrumentininkas Eirimas Velička – žmogus aktyviai prisidėjęs rengiant pradinių klasių moksleivių muzikos pedagogikos programą, daugybės muzikos vadovėlių autorius, Azijos muzikos žinovas, kritikas, grupės „Atalyja“ narys. Veik po dešimties metų pertraukos Domantas Razauskas jo ir vėl teiraujasi apie mūsų muzikinio švietimo situaciją. Kas pasikeitė? Ką dar reikia keisti?
Ved. Domantas Razauskas“

https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000417027/apie-muzikinio-svietimo-situacija-kur-link-judame

Naujoji VDU rektorė: „ne siekti įveikti kitą, bet ieškoti tiesos“ (2025-05-22)

2025-05-21

„„Vienas iš esminių darbų – stiprinti akademinę kalbėjimosi kultūrą. Universitetas yra visuomenės atspindys: čia susitinka įvairūs žmonės, kurių įsitikinimai ir pasaulėžiūra yra skirtingi. Šiandien visuomenėje matome vis didėjantį susipriešinimą ir augančią įtampą tarp dviejų polių, ir tokios tendencijos mastas kelia nerimą. Ši įtampa perauga į baimę viešai reikšti nuomonę arba nenorą diskutuoti.
Universitete nepatogūs klausimai turi būti svarstomi atvirai ir pagarbiai. Čia diskusija turi grįžti prie savo kilmės – ne siekti įveikti kitą, bet ieškoti tiesos. Bendruomenė turi jaustis saugi dalytis mintimis. Pastaraisiais metais pasaulyje, ypač Europoje ir Amerikoje, yra nerimą keliančių tendencijų, kai dėstytojai ar studentai, pareiškę kontroversišką, bet argumentuotą nuomonę, praranda darbą ir reputaciją. Tai rodo stipresnę dialogo ir tolerancijos problemą.”
Labai labai to reikia.“

https://www.facebook.com/viktoras.bachmetjevas/posts/pfbid0R4WMe66GWP1fC8fqJA2mfGeXSEpHDR3Ezgd4rCUHZhMMvU6UinvymWkeXC5tDkV5l

Remigijus Šimašius apie tai, kad Vilnius „tapo turtingiausiu miestu Baltijos šalyse“ (2025-05-22)

2025-05-21 19:42

„Nepridurinėsiu nieko šį kartą, nes pasakoti reiktų labai daug apie tai kaip čia ir kodėl taip – apie objektyvias ir valines priežastis 🙂 Noriu tik ačiū visiems pasakyti, kas dirba ir kuria – įvairiuose vaidmenyse.“

https://www.facebook.com/remigijus.simasius/posts/pfbid0V8BZAgT1mbnwFBcHxtxJXP6BAiy8vL8WV9AibbsjziFtLM49Dzte5AbFhbxGtydZl

Komentarai

–d–a–u–g–i–a–u–>

Kvietimas į paskaitą „Holokausto daiktai: genocidas, nuosavybės grobstymas ir istorinis teisingumas po Holokausto Lietuvoje“ (2025-05-22)

„Birželio 9 d. 18:00 val. maloniai kviečiame į paskaitą „Holokausto daiktai: genocidas, nuosavybės grobstymas ir istorinis teisingumas po Holokausto Lietuvoje“, kurią skaitys JAV dirbančios profesorės Neringa Klumbytė ir Dovilė Budrytė.
Paskaitoje bus pristatomos preliminarios tyrimo įžvalgos apie Holokausto teisingumą Lietuvoje. Tyrimas trunka jau keletą metų, jo metu gilinamasi į žydų nuosavybės ir daiktų grobimus per Holokaustą Lietuvoje, šios nuosavybės sovietines ir posovietinės biografijas ir dalinį istorinio teisingumo atkūrimą – Holokausto restitucijos procesą Lietuvoje.
Pranešime autorės naudojasi JAV Holokausto muziejuje saugoma archyvine interviu medžiaga, memuarais, dienoraščiais ir interviu su Lietuvos žydų bendruomenių nariais, politikais, ekspertais, tyrinėjančiais Holokausto restitucijos procesą Lietuvoje.
NERINGA KLUMBYTĖ – Majamio universiteto (JAV, Ohajas) antropologijos profesorė, Havighursto centro Rytų Europos, Rusijos ir Eurazijos studijų mokslininkė ir šio centro Lietuvos programos direktorė. Taip pat ji yra vyresnioji mokslo darbuotoja Lietuvos istorijos institute, JAV Antropologijos asociacijos Europos studijų viceprezidentė.
Naujausia profesorės knyga „Autoritarinis juokas: politinis humoras ir sovietinė distopija“ (anglų k., Kornelio universiteto leidykla, 2022) pelnė Britų Slavistikos ir Rytų Europos studijų asociacijos (BASEES) Moterų forumo geriausios 2022 metų knygos apdovanojimą.
N. Klumbytė yra parašiusi per keturias dešimtis straipsnių apie politinį dalyvavimą autoritariniuose ir demokratiniuose režimuose, Holokaustą ir genocidą, tautiškumą, suverenumą ir socialinę atmintį, taip pat profesorė rašo istorinio teisingumo, populiarios politinės kultūros temomis.
DOVILĖ BUDRYTĖ gimė ir užaugo Vilniuje. Nuo 2007-ųjų dirba politologijos mokslų profesore Georgia Gwinnett College JAV. Taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio instituto vyriausioji kviestinė tyrėja ir dirba EUROPAST projekte Vilniaus universitete.
Profesorė dažnai kviečiama į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) laidas, kuriose pasirodo kaip komentatorė. Jos akademiniai interesai apima atminties politiką, istorinį teisingumą, nacionalizmą ir lyties studijas.
D. Budrytė yra paskelbusi daug straipsnių įvairiomis temomis, susijusiomis su atminties politika ir žmogaus teisėmis Baltijos šalyse. Taip pat yra parašiusi vieną knygą bei redagavusi penkias knygas, tarp jų – „Memory and Trauma in International Relations: Theories, Cases and Debates“ (kartu su Erica Resende); „Engaging Difference: Teaching Humanities and Social Sciences in Multicultural Environments“ (kartu su Scottu Boykinu). Šiais metais pasirodė jos redaguota knyga „Defending Memory in Global Politics: Mnemonical In / security and Crisis“ (kartu su Erica Resende ir Douglasu Beckeriu).
2015 m. prof. D. Budrytė buvo apdovanota už geriausią dėstymą Džordžijos valstijos aukštųjų mokyklų sistemoje. 2022–2024 m. ji ėjo Baltijos studijų plėtros asociacijos (AABS) prezidentės pareigas.
Renginys vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24, įėjimas pro Vilniaus mažojo teatro kiemą). Jo metu bus fotografuojama ir filmuojama. Įrašų medžiaga gali būti panaudota viešinimui ir istorinei atminčiai.
Renginys atviras ir nemokamas. Laukiame.“

https://www.facebook.com/events/707246821662799

„Svarbus kreipimasis į kurjerius Naujamiesty ir Senamiestyje“ (2025-05-22)

2025-05-21

„Scroll for English below ⬇️

🚨 SVARBUS KREIPIMASIS Į KURJERIUS NAUJAMIESTY IR SENAMIESTYJE 🚨
Mieli kurjeriai,
Kaip mama, pastebėjau nerimą keliantį elgesį mūsų rajonuose – elektriniai dviračiai, važiuojantys dideliu greičiu šaligatviais, kur vaikšto pėstieji ir tėvai su vežimėliais.
⚠️ Primenu, kad pagal Lietuvos įstatymus, esant pėstiesiems ant šaligatvio, dviratininkai privalo sumažinti greitį iki 3-7 km/val.
Kai kurie jūsų elektriniai dviračiai sveria apie 40 kg ar daugiau ir gali važiuoti iki 50km/h, o kūdikiai sveria vos 3 kg. Susidūrimo atveju pasekmės gali būti katastrofiškos.
Prašau jūsų:

Naudokite kelią, o ne šaligatvį, ypač Senamiestyje ir Naujamiestyje.
Jei būtina važiuoti šaligatviu, sulėtinkite iki saugaus greičio.
Prisiminkite, kad jūsų pristatymo greitis niekada nėra svarbesnis už mažų vaikų saugumą

🙏 Suprantu, kad turite darbą atlikti, bet bendradarbiaukime, kad mūsų gatvės būtų saugios visiems. Tikiuosi jūsų supratimo!
🚨 IMPORTANT MESSAGE TO DELIVERY DRIVERS IN NAUJAMIESTIS AND SENAMIESTIS 🚨

Dear delivery drivers,
As a parent, I’ve noticed a concerning trend in our neighborhoods – electric bikes traveling at high speeds on sidewalks where pedestrians and parents with strollers walk.
⚠️ I’d like to remind you that according to Lithuanian law, when pedestrians are present on sidewalks, cyclists must reduce speed to 3-7 km/h. This isn’t without reason!
Some of your electric bikes weigh around 40 kg or more and can go as quickly as 50km/h, while babies are just 3 kg. In case of a collision, the consequences could be catastrophic.
I kindly ask you to:

Use the road instead of the sidewalk, especially in Senamiestis and Naujamiestis
If you must use the sidewalk, please slow down to a safe speed
Remember that your delivery time is never more important than a child’s safety

🙏 I understand you have a job to do, but let’s work together to keep our streets safe for everyone. I appreciate your understanding!“

https://www.facebook.com/groups/547655106045864/posts/1898402470971114

–d–a–u–g–i–a–u–>

Iš Marijos Dubickienės įrašo apie 115-tą kelionę (2025-05-22)

„Ar tie vyrai kostiumuotais drabužiais suvokia – kas yra vaikui amputuoti vaikystę, motinai nurėžti motinystę ir išvis žmogui išoperuoti empatiją ir palikti tik idėją mirti už laisvę.“

„Nuo karo pradžios nebevertinu, o tik liudiju.“

„Kruopščiai ir disciplinuotai darau, ką turiu daryti – jog mūsų kieme nebūtų chirurgų operuojančių žmogiškumą.“

https://www.facebook.com/marijadubickiene/posts/pfbid0ScPR87stPtXL3Dr5wJaag73nQvoLMFZveZy5joctsngBEuC7A6HubQWPTY7XtQvml

Darius Kuolys: „Kaip sugriauti Respubliką?“ (2025-05-21)

2025-05-20

„Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?
Tereikia laiko ir seniai išmėgintų „aktyviųjų priemonių“, – teigė Tomas Schumanas, arba Jurijus Bezmenovas, rusų „žurnalistas“, 1970-aisiais pabėgęs į Vakarus ir čia 1984-aisiais, Orwello metais, paskelbęs „Meilės laišką Amerikai“, o 1993-iaisiais netikėtai miręs nuo širdies smūgio.
Žvalgyba sudaro vos 15 nuošimčių KGB darbo, 85 nuošimčiai – tai „aktyviosios priemonės“, skirtos priešų visuomenėms sugriauti, – sakė Bezmenovas. Ir aprašė keturis „ideologinio perversmo“ etapus.
Tokio „perversmo“ metu visuomenės turimas tikrovės suvokimas pakeičiamas taip, kad žmonės grėsmės akivaizdoje nebegeba priimti išmintingų, jų asmeninius ir tautos interesus atitinkančių sprendimų. Nebegeba būti laisvi, nusiginkluoja ir pasiduoda.
Pirmas etapas – Demoralizacija – trunka 15–20 metų.
Svarbiausias šio etapo taikinys – idėjos, pasaulėžiūra.
Religija supolitinama, sukomercinama, paverčiama pramoga. Pasekmė – gyvenimo prasmės praradimas.
Švietimas niveliuojamas, jo turinys tampa reliatyvus, santykinis ir nepajėgia jaunam žmogui suteikti gyvenimo koordinačių. Pasekmė – visuomenės neraštingumas.
Žiniasklaida monopolizuojama, manipuliuojama, diskredituojama. Pasekmė – trumparegystė, nesusivokimas, negebėjimas matyti asmeniui ir tautai kylančių grėsmių.
Kultūroje įtvirtinami netikri herojai, melagingi elgesio modeliai. Pasekmė – bevališkumas, lėkštumas.
Kitas Demoralizacijos etapo taikinys – institucijos, struktūros.
Teisės ir tvarkos srityje didinamas atotrūkis tarp įstatymo ir moralės, o socialiniuose santykiuose pabrėžiamos teisės, o ne pareigos. Pasekmė – sumenkusi piliečių asmeninė atsakomybė.
Saugumo srityje pakertamas pasitikėjimas visomis tarnybomis: žvalgyba, policija, kariuomene. Pasekmė – visuomenę persmelkęs nesaugumo, neapginamumo jausmas.
Vidaus politikoje pasiekiama susmulkėjimo ir tuščio varžymosi. Pasekmė – susiskaldymas ir susvetimėjimas.
Užsienio politikoje ima vyrauti nepatikimi partneriai. Pasekmė – izoliacija, priešiška aplinka.
Trečias Demoralizacijos etapo taikinys – kasdienis žmonių gyvenimas.
Siekiama sutraukyti ištikimybės, įsipareigojimų, pasitikėjimo ryšius, kurie jungia žmones į šeimas, į bendruomenes, į visuomenę. Stengiamasi sužlugdyti esamus elitus, supriešinti visuomenės grupes tarpusavyje dėl menkiausių dalykų. Pasekmė – visuomenę apėmusi neapykanta, žmones ištikusi atskirtis.
Antras ideologinio perversmo etapas – Destabilizacija – trunka 2–5 metus.
Jo metu kova dėl valdžios tampa savitikslė. Šioje kovoje nebelieka jokių kitų tikslų ir atsakomybės. Pasekmė – žmonės ima geisti Didžiojo Brolio ir stiprios jo rankos.
Ekonomikoje nutrūksta sutartys ir griūva prekybos santykiai. Pasekmė – vis noriau atsiduodama Didžiajo Brolio valiai.
Kinta visuomenės būklė ir tvarka – į valstybės gyvenimą iš minios tiesiogiai įsiveržia aktyvios grupės. Pasekmė – minios valdžia, arba mobokratija.
Trečias perversmo etapas – Krizė – trunka vos 2–6 mėnesius.
Jo metu „radikalai“, sąmoningi ir nesąmoningi agentai bei kitos manipuliuojamos grupės jėga paima valdžią ir pakeičia pačią valdymo sąrangą.
Jei sėkmingai bus įgyvendintos pirmo ir antro etapų „aktyviosios priemonės“, didžioji visuomenės dalis turėtų būti visiškai dezorentuota: ji nesugebės pasipriešinti, o gal net sveikins perversmą.
Ketvirtas perversmo etapas – Normalizacija – gali trukti ir neribotą laiką.
Pavergtą ir kontroliuojamą šalį galima „normalizuoti“ ilgai, labai ilgai. Vis dėlto šio etapo pradžioje kai kuriuos darbus padaryti būtina: privalu sunaikinti tuos, kurių rankomis buvo įvykdyta diversija.
Visus šiuos susinaikinimo etapus, – pastebi Bezmenovas – Respublikos piliečiai įveikia patys: iš šalies pakanka tik stumtelėti, pavedėti, palydėti…
Sykiu jis tikina, kad laisva tauta visada gali atsikvošėti, atmesti jai primestus scenarijus, pajusti ir apsibrėžti ribas, pradėti sąmoningai ir valingai savo likimu rūpintis.
Iki 1940-ųjų lietuviai savo Respublikoje atsikvošėti, deja, nespėjo… Ar spėsime dabar? Ar spės amerikiečiai?
Nuorodos į Bezmenovo interviu ir paskaitas – pirmuose komentaruose.“

https://www.facebook.com/kuolys/posts/pfbid0bLFLqeArmCr21xvPcgFv8y8HbNM5vNKQmWZXAzsmUk8VeZ3PJcp6ZTP2EzcfRh4bl

Oskaras Koršunovas apie liguistą savivertę (2025-05-20)

2025-05-18

„pati ,,Katarsio” istorija palietė vieną opiausių mūsų temų. Tai nuolatinis mūsų savęs menkinimas ir nemokėjimas savęs vertinti. Tai mūsų skaudus Achilo kulnas. Todėl užgautas jis susilaukia tokios ūmios reakcijos, gausybės laikų ir komentarų.
Galbūt tai mūsų istorinis prakeiksmas, bet mes esam labai liguistos savivertės. Todėl negalim pakęsti kitų pergalės ir greit puolam tapatintis su pralaimėjusiais. Sėkmės istorijos mus erzina, o nesėkmės mus guodžia. Talentingų ir laimingų mes nekenčiam , o kenčiančias vidutinybes mylim. Didžiausia klaida pas mus kurti sėkmės istoriją. Pasaka apie laimingą pabaigą, ne mums. Labiausiai mes nekenčiam išsišokelių. Mes įpratę slėptis ir išsišokėliai mums pavojingi, nes gali išduoti mūsų slėptuves. Mes žiūrim iš istorinių miškų glūdumos, į tuos, kurie spinduliuose ir jiems pavydime. Bet į šviesą neišlendam. Mūsų ausis rėžia viskas, kas garsu. Mes tyliosios kultūros adeptai. Ir visgi, kaip niekas kitas trokštam šviesos, garso ir didybės. Todėl ir vertinimai mūsų tokie liguisti.“

https://www.facebook.com/oskaras.korshunovas/posts/pfbid0uBfiLfXtxZZ6fQNpiPpsuWu6oHAs7JffWZQ9jP77gMzcJoraM9tqJUTFCRHJttVxl

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija – apie 2024 m. Lietuvos valstybės finansinių ataskaitų auditą (2025-05-20)

„2025-05-15 Valstybė kontrolė (VK) paskelbė rezultatus apie atliktą 2024m. Lietuvos valstybės finansinių ataskaitų auditą.
🧐Audito išvadoje pažymėta:
1️⃣. VK negalėjo įsitikinti dėl 2024m. 0,7 mlrd. eur išlaidų panaudojimo paskirties
2️⃣ 7 mlrd. turto yra taip netinkamai apskaitoma, kad negalima patvirtinti šių duomenų teisingumo.
3️⃣ Nebuvo atliktas 2024m. Valstybės pažangos ataskaitos (VPA) auditas, nes VPA nebuvo pateikta auditoriams. Valstybės pažangos ataskaitos vienas iš tikslų yra nustatyti ar reikalingos reformos, kad valstybė pasiektų savo nusistatytus strateginius tikslus.
▪Valstybės pažangos ataskaita yra sudedamoji valstybės finansinių ataskaitų dalis, analogas įmonių metinei vadovybės ataskaitai.
Detalės:👇
1️⃣ dėl 0,7 mlrd. eur išlaidų paskirties. VK pasakė, kad neturint teisingai identifikuotos išlaido paskirties neįmanoma planuoti sekančių metų biudžeto ir žinoti kaip galima sutaupyti 0,7 mlrd. eur (panašios sumos tikimasi iš mokesčių reformos).
2️⃣. Dėl 7 mlrd. eur turto, didžiausios sumos:
📌VK negali patvirtinti 2 463 mln. Eur Medynų vertės ir 696 mln. eur miško žemės vertės dėl apskaitos informacijos trūkumų apskaitant miško žemę ir medynus Aplinkos ministerijoje. Klaida kartojasi nuo 2019 ir turėjo būti sutvarkyta 2021m.
📌1 803 mln. Eur sukaupto perviršio teisingumo VK negali patvirtinti, nes Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) negalėjo pagrįsti suformuotų žemės sklypų įsigijimo savikainos ir vertės pokyčio. NŽT negali pateikti duomenų kaip keitėsi sklypų vertė per laiką, ir kiek realiai jie kainavo.
📌VK negali patvirtinti visų (100%) 1 434 mln. Eur mineralinių išteklių, nes Lietuvos geologijos tarnyba 2024 m. jos neperskaičiavo:
2024m. ataskaitose liko 2023m. audito nustatytos klaidos, neįvertintas mineralinių išteklių panaudojimas per 2024 m., neįtraukti naujai aprobuoti mineraliniai ištekliai per 2024m..
VK nustatė, kad yra nevedama valstybės mineralinių išteklių apskaitą (panaudojimas, naujai aprobuoti ištekliai ir t.t.), todėl valstybė neturi teisingų duomenų apie turimus mineralinius išteklius.
📌464 mln. Eur muziejinių vertybių duomenų teisingumo VK patvirtinti negalėjo, nes muziejai neturi visų turimų vertybių analitinių apskaitos registrų, muziejinės vertybės neinventorizuotos.
Dėl tokios turto valdymo praktikos gali būti neaptikti galimi turto trūkumai, praradimai ar neatitikimai.
2024m.VMFAR duomenimis, kultūros ir kitos vertybės sudaro > 1 mlrd. Eur valstybės turto.
VK nepavyko nustatyti klaidos dydžio, nes muziejinės vertybės, jei jos yra labai didelės vertės yra įvertinamos simboline 1 eur verte, kadangi yra uninalios ir sudėtinga atlikti jų vertinimą.
📌378 mln. Eur pastatų ir infrastruktūros statinių vertės teisingumo patvirtinti VK negalėjo, nes Lietuvos kariuomenė esminį turto pagerinimą apskaitoje neteisingai registravo kaip paprastojo remonto darbus – ataskaitose parodė sąnaudas ir nedidino turto vertės. Jei autorius galėtų atskirti parastajį remontą nuo kapitalinio, būtų galima įvertinti klaidos dydį, bet šiuo atveju nepavyko.
3️⃣ Valstybės pažangos ataskaita (VPA)
VK buvo pateiktas juodraštis VPA, kuris buvo sudarytas pagal Statistinius duomenis, nors Valstybė d4l tam tikrų vietų turėjo tikrus duomenis.
VPA tikslai:
1. Stebėti pažangą – analizuoti, kaip vystosi įvairios sritys (ekonomika, švietimas, sveikata, aplinka, socialinė sanglauda, viešasis valdymas ir kt.) ir ar judama numatytų tikslų link.
2. Įvertinti efektyvumą – ar valstybės politika ir priemonės duoda norimą rezultatą, ar pasiekiami kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai.
3. Pateikti duomenis sprendimų priėmėjams – kad jie galėtų pagrįstai koreguoti politikos kryptis, paskirstyti išteklius, prioritetus ir nustatyti REFORMŲ POREIKĮ.
🔥Kviečiame pasidalinti savo pastebėjimais ir mintimis.
🔥Kaip manote kiek yra svarbu, kad valstybės ataskaitos būtų teisingos ir visos valstybės išaldos bei turtas būtų VK patikrinti ar naudojami pagal nustatytus tikslus.
🔥kaip manote kam reikalinga Valstybės kontrolė, jei į jos svarbiausias pastabas Valdžia neatsižvelgia?
https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/18273“

https://www.facebook.com/LBAA.lt/posts/pfbid08jDbkut3zRLZKF7WXLVsVKYxA1dXieGCZi1QcpGzMj8TqVeFBiustwjECgiC7FmAl

–d–a–u–g–i–a–u–>

Paulius Sungaila apie mokytojų vertimą taisyti egzaminų darbus laisvu nuo darbo laiku (2025-05-13)

2025-05-11

„Mokytojų vertimas taisyti egzaminų darbus laisvu nuo darbo laiku atskleidžia ir biurokratinį cinizmą, ir galios demonstravimą.
“Mokytojai yra verčiami vertinti mokinių patikrinimų darbus ne ugdymo proceso metu, net nesulygus sąlygų, sako Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokytoja ekspertė Regina Dilienė”.
“Ji pati neseniai gavo mokyklos direktoriaus įsakymą, įpareigojantį ją to imtis”.
Etatinio apmokėjimo modelis turėjo būti skaidrumo įrankis, bet tapo miglos uždanga, kurioje mokytojo „laisvas laikas“ gali būti paverčiamas valdišku resursu.
Egzaminų taisymas privalo būti sąžiningai apmokamas, nepermetant atsakomybės ir krūvio pavieniams mokytojams, nepasitelkiant grasinimų ar spaudimo.
Direktorius, kuris įsako mokytojui neatlygintinai vertinti egzaminus laisvu metu, demonstruoja ne lyderystę, o administracinį spaudimą.
Jei švietimo sistema toleruoja tokią praktiką, ji ne tik žlugdo mokytojų motyvaciją, bet ir reprodukuoja autoritarinį pavaldumo modelį, kuris neturi nieko bendra su šiuolaikine mokykla.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktoriaus Vilhelmo Petkevičiaus reakcija į šią situaciją: jokių komentarų.
Tokie “jokių komentarų” direktoriai tik stabdo švietimo progresą.
Mokytojai, netylėkite, jei susiduriate su panašiomis situacijomis!“

https://www.facebook.com/paulius.sungaila/posts/pfbid0epHKEzPp1hpTvGvykX7Nq4MdkuHTb7h8HsCcvtncSX1rAKQwk548KPYPRs6oCSYDl

↑

2025-05-10
https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2557231/tai-galios-demonstravimas-mokytoja-apie-prievole-pedagogams-taisyti-egzaminu-darbus

Komentarai

„Taip, tą taisymą ne darbo metu “skatina” ir vyr.vertintojos mokymų metu: “moterys, na jau po darbo (pamokų) nevertinkite. Geriau vakarais, savaitgaliais pailsėję” 😄😄😄😄 Ta prasme jos siūlo, kad NŠA dvigubai mokės už vertinimą savaitgaliais?… O tokius darbdavius viešinti ir jei įmanoma, nuo tokių bėgti. Yra VDI, į kurią reikia drąsiai kreiptis, yra profsąjungos, į kurias reikia nepatingėti stoti. Ir tiesiog žinoti savo teises ir nesutikti tu tokiais “liepė”. Iš straipsnio: oficialaus skundo ministerija nėra gavusi. Kodėl mokytojai bijo?“

Regina Dilienė
„Pridėsiu dar vieną savo komentarą, kurį rašiau prie kito straipsnio (apie mokslo metų trumpinimą), bet mokytojams jis labai aktualus, nes aiškiai pasako ministerijos valdininko lūpomis: MOKINIŲ ATOSTOGŲ METU MOKYTOJAI NEDIRBA IR ATLYGINIMAS UŽ ŠĮ LAIKĄ NEĮSKAIČIUOTAS Į METINES VALANDAS: “Pagaliau ministerija pati save demaskavo!!! Rupūžės, jie puikiai suvokia, žino ir supranta, kad per mokinių atostogas mokytojai NEDIRBA ir algos NEGAUNA, bet PRIEVARTA versdami mokytojus dirbti kad ir vertintojais (pvz., lietuvių kalbos I VBE dalis) per mokinių atostogas VISADA MELUOJA, kad mokytojai privalo dirbti – lituanistų atveju, net viršvalandžių neskaičiuoja ir neapmoka, juolab nesidera nei dėl paties atlygio, nei kada teiksis jį sumokėti. Įrodymai štai šioje T.Bičiūno citatoje: „Reikia suderinti mokytojo etato struktūrą, darbo krūvius. Nes jeigu tą savaitę mokytojas nedirbs, ar jam už tą savaitę bus sumokėta, ar nebus sumokėta? Vėlgi, kyla tokie klausimai.” Beje, šie klausimai ponams iš ministerijos nekyla, kai mokytojai atseit privalo dar ir PAPILDOMAI dirbti – vertinti PUPP “laisvu nuo ugdymo metu” – direktoriui, rašančiam tokius įsakymus, net mintis nekyla siūlyti už mano LAISVĄ LAIKĄ bent atlyginimą, ne, mokytojas, ministerijos, NŠA ir kitų vadovų nuomone, yra tiesiog baudžiauninkas!!!”“

„Labai neblogas švietimo vadybos pratimas. Akivaizdu, kad mokytojai – vertintojai iš Marso nenusileis. Tiesiog turėtų būti nacionaliniu lygiu sureguliuota, kad nac. lygio vykdomų patikrinimų vertinimas yra bendro darbo krũvio dalis, traktuojama taip pat kaip pvz.: kontaktinės valandos. Viskas. Akivaizdu, kad centriniu lygiu vengiant sutvarkyt tą problemą, „despotais” tampa vietos švietimo skyriai ir mokyklų vadovai…. Apie pinigus dabar nekalbu, kalbu apie teorinę tikimybę, kad marijampoliečių darbų vertintojus pagal tokią logiką gali tekt iš Biržų vežtis ar per skelbimus samdyt.“
+
„pradėkim nuo to, kad priverstinis darbas draudžiamas pagal LR įstatymus. Mokytojo negali priversti imti tokį krūvį, kurio jis nenori, pavyzdžiui, daugiau pamokų ar vadovavimą klasei; lygiai taip pat negali prievarta įrašyti pareigą vertinti egzaminus, nes tai nėra ugdymo proceso dalis. Mokytojai pagal ŠĮ yra paslaugų teikėjai, tad patys sprendžia, kiek ir kokių paslaugų nori teikti už siūlomą atlygį. Taigi yra LR Konstitucija, Darbo teisė, Švietimo įstatymas – dokumentai, kuriais PRIVALOMA vadovautis ir kurių PRIVALOMA paisyti.“
+
„sutinku. Dėl to ir sakau – vadybiškai nesutvarkyta problema. Reikia spręst, o būdai gali būt įvairūs. Manau, kad „paslaugų tiekėjo” sąvokai suteikiat ne tą reikšmę. Mokytojas nėra turgaus prekeivis ir tas savarankiškas sprendimas yra įrėmintas teisės aktais. Visi teikiantys viešas paslaugas yra „paslaugų tiekėjai”. Ir direktoriai, ir troleibusų vairuotojai. Šiaip, šiuo klausimu matau labai daug bereikalingo įsižeidimo“
+
„kai projektavo etatinį, į būsimas problemas atkreipē dėmesį LšDPS, bet visi “reformatoriai” numojo ranka. O dabar nè vienas ministrad nedrįsta tvarkyti etatinio- valandinio modelio džiunglių, nes bus “suėstas” bendrapartiečių (ir ne tik). O reformatoriai toliau aiškina nesąmones ir už nieką neatsako“
+
„o kodėl tada tos valandos neįskaičiuotos iškart, taip padidinant ir atlyginimą?“
+
„sprendimas! Kodēl tas nedaroma, aš nežinau. Įtariu, kad valdžiai patogiau likt nuolatiniam konflikte su mokytojais, nei bandyti sutvarkyti sistemą.“
+
„o kas čia blogo samdyti vertintojus? Profesinės mokyklos juk samdo ir gimnazijų mokytojai mielai ten eina vertinti darbų, nes normaliai užmoka. O didysis blogis yra apskritai juokingai mažas mokytojo darbo valandos įvertinimas. Dar vienas aspektas, kurio jūs nežinote ir nesuprantate – tas, kad vertinimas yra lyg atskiros profesijos įsisavinimas ir šis darbas (vertintojo) neprideda mokytojui jokios reikalingos kompetencijos jo darbui su mokiniais. Tai, kad mokytojas moka ir gali, dar nereiškia, kad privalo. Analogiška situacija sveikatos apsaugoj: gydytojų yra, bet jie dirba 0,5 etato valdiškai, visa kita – privačiai, tad patekti pas gydytoją specialistą kartais tenka laukti bent pusę metų. Tai gal pasiūlykite ir gydytojus PRIEVARTA įdarbinti už 7eur./val.?“
+
„tai vadybinė nesąmonė turėt kolektyve žmonių ir dar samdyt iš šono. O teisybės dėlei mokytojai kažin at tiesiog iš oro išmoksta? Taigi yra kvalifikacinės valandos, lėšos ir t.t. Tai aš galiu sutikt su mintim, kad procesas nēra tvarkingas, pinigai netenkina, bet lygiai taip pat turiu teisę svarstyt, kaip padaryt geriau.“
+
„o ką reiškia “turėt žmonių”? Aš dar ir megzti moku, ar tai reiškia, kad rudenį privalau visiems kojinių primegzti? O kita vertus, tai PUPP darbai vertinami net neaišku kieno – koduotus darbus atsiunčia NŠA, tai mes savo vaikų darbų negalim matyti net po įvertinimo , negaliu žinoti, kas mano mokiniams sekėsi, kas labiausiai iš mano pamokų pasiteisino, o kas ne – žodžiu, toks vertinimas mokytojui NULIS naudos. O elektroninio vertinimo dar ir mokytis ne vieną valandą reikia – o kokia iš to nauda? Tad esmė ta, jog patikrinimų ir egzaminų vertinimas yra PAPILDOMAS darbas, kuriam mokytojai – savi ar svetimi – turi būti samdomi!“
+
„man technines detales paaiškinkit. Darbai atliekami kompiuteriu sistemoje. Ar būtina juos tikrinti ten, kur atliko, ar pvz.Biržuose prisėdus prie vieno iš sisteminių kompiuterių ir suvedus mokinio kodą gali tikrinti Marijampolės mokinių darbus?“
+
„paaiškint negaliu, galiu sukurt sistemą nuo A iki Z, tiesiog akcentuoju, kad čia elementari vadybinė problema, nesprendžiama jau daug metų.“

„Bet jei bent vienas mokytojas kreiptųsi į teismą, garantuotai laimėtų, taip gi negalima.“

„Kažkaip abejoju, kad tas direktorius vertė neatlygintinai dirbti tą mokytoją. Kaip suprantu, juk reikia tą darbą oficialiai deklaruoti. O jis juk yra apmokamas vyriausybes nustaryta tvarka….. Arba direktorius tą mokytojos darbą uždeklaravo, o atlygį sau į kišenę įsidėjo. Arba tai buvo savo galios ir neprielankumo demonstravimas. Ar tas ir anas.
P.s.:dar direktorius nemokamos/nematomos mokytojos darbą bei valandas galėjo užrašyti kitam mokytojui (ar sau pačiam), užmokestį pasidalinti ar pasiimti sau..
Na, man ši istorija priminė TSRS laikus, kai nemažai darbų, kaip prievolių, nemokamai reikėjo, ant žemesnių soc.laiptelių esantiesiems, nudirbti.“

„Drąsi mokytoja! Vis tik neramu, ar už drąsą jai nebus atsilyginta 😥“
+
Regina Dilienė
„patikėkit – nuolat atsilyginama: tai kokią supermamytę užsiundo ir pradeda tirti skundą, kad rašau dvejetą, jei nepatinka sąsiuvinio viršelis (aha, sakau, aš mėgstu su Barbėmis, o čia ne toks). Dar mobinguoja per kokį nors Etikos komisijos pirmininką, kuris liepia man rašyti pasiaiškinimą už tai, kad “neteisingai vertinu ir taip toliau” – pabandykit jūs pasiteisinti už “taip toliau”! Kai raštu kreipiausi dėl mobingo, man raštu atsakė – liepė kreiptis į teisėsaugą. Dar duoda pačias blogiausias klases, kai matematikos mokytojai ekspertei duoda visas rinktines klases, nors jos rezultatai nė iš tolo neprilygsta mano mokinių pasiekimams.“

„Mokytojas už valandą gauna 7 eurus 😃 Pasikvieskit meistrą pakabinti lentyną ar čiaupą pakeisti – už pusvalandžio darbą paims 50 eurų. Mažiausiai. Bet mokytojas tai juk pigi darbo jėga, ar ne? Jis parduotuvėse maistą perka parodydamas mokytojo pažymėjimą 🙂 Mokytojai turi irgi pradėti mokytis. Mokytis iš santechnikų, statybininkų ar notarų – atvykimas į vietą, parašo padėjimas – nuo 50e ir toliau 🙂“
+
Regina Dilienė
„Tai aš siūlau direktoriui mane samdyti – aš turiu Individualią veiklą, – už mano valandos kainą (25, – eur.), tai ne, nenori – matyt, nelabai jam ir reikia. Kita vertus, kol mes, mokytojai, taikstysimės su įbaudžiavinimu, niekas nesikeis – kas gi šiaip sau, laisva valia atsisakys pigios / nemokamos darbo jėgos, kuriai gali rašyti įsakymus dirbti 7 dienas per savaitę ir 24 val. per parą?“

„Pagarba Regina Dilienė, kad viešina!“
+
„Tikrai taip, tikiuosi ir daugiau mokytojų išdrįs!“
+
„aš esu Regina Dilienės kolegė. Direktoriaus įsakymas parašytas ir man😏 Bet iš gimnazijos tik mes dviese ir nesutikome vertinti 😏“

Robertas Petrauskas apie Pergalės dienos reikšmę „Rusijoje“ (2025-05-13)

2025-05-08

„Apie PoBĖDĄ.
Prieš sakant ką nors apie didžią jų pergalę, visada reikia prisiminti, kad tą karą viso pasaulio nuo Hitlerio gelbėtojai pradėjo Hitlerio pusėje ir apskritai padėjo šiam apsispręsti jį pradėti. Tik jiems, tas karas prasideda 1941-ųjų birželio 22-ąją. Toks yra faktas.
O toliau neišsenkami plotai diskusijoms apie gėrį ir blogį, išvaduotojus, Staliną, kodėl Vakarai atsidūrė jo pusėje ir t,.t. Galima būti pridėti, kad be Amerikos būtų nelaimėję. Galima būtų pridėti, kad turbūt nebūtų laimėję ir be Ukrainos, bet tokia jau ta istorija: kas kaip nori, tas taip rašo, kas ką nori, tas tą mato. Bergždžias reikalas.
Tad įdėsiu tik gabaliuką iš Poltavos įžangos apie tai, kaip ta pobeda pagrindine jų dėja tapo.
…..
Rusijos „stebuklingu gelbėtoju“ tapo Putinas. Jis iš pradžių grąžins stabilumą. O paskui ir pasididžiavimo savo šalimi jausmą. Pradėdamas nuo pasididžiavimo istorija. Jelcinas be reikalo blaškėsi, ieškodamas Rusijos idėjos. Vienintelis rusus vienijantis dalykas yra didinga istorija. Užteks saviplakos – savo praeitimi reikia didžiuotis. Ir praeities didybė yra amžina. Ši atrama stabilesnė už visas svyruojančias dabartines aplinkybes, ypač už sunkiai suvaldomą ekonomiką. O tai, kas buvo, bus amžinai.
Stalinas, didžiosios pergalės architektas, šventė ją tik kartą. Grandioziniame 1945 m. parade, kuriame vokiški vimpelai krito jam po kojomis Lenino mauzoliejaus papėdėje. Bet jau kitais metais jam tapo aišku, kad tai ne šventė, o gedulo ir liūdno atminimo diena.
Stalinas nutarė, kad nėra prasmės rinktis prie šios bedugnės. Šventė negali vykti ten, kur tvyro skausmas.
1947 m. paradas neįvyks ir per visą likusį jo gyvenimą daugiau paradų nebus.
Tada ateis Nikita Chruščiovas ir nukels Staliną nuo didžio karvedžio pjedestalo. Jis atvers tiesą apie 1941 m. katastrofos mastą, ir tarybiniai žmonės nebežinos, ką apie tą karą galvoti.
1963 m. Marleno Chucijevo filme „Man dvidešimt metų“ yra scena, kurioje dvidešimtmetis vaikinas sunkią akimirką kalbasi su žuvusiu kare tėvu ir prašo patarimo. Bet šis negali jo duoti. „Aš gi jaunesnis už tave“, – pasako ir nueina…
Milijonai netekčių keitė milijonus susijusių su jomis likimų. Tuštuma, atsivėrusi ten, kur turi būti atrama, keitė ne tik šios, bet ir ateinančių kartų genetinį kodą. Visi tie mirusieji ne išėjo, jie pradingo staiga ir per anksti, palikdami gyviesiems naštą, kurią šie nešis per savo gyvenimus ir perduos ateities kartoms. Nepaaiškinamam liūdesiui rusai turi savo žodį – „toska“. Ir tai ne tik žodis. Sielos skausmas gali aplankyti bet ką, bet rusų „toska“ yra kitokia, nes jų patirtis kitokia. Rusiška žemė ten giliai, po daugybe sluoksnių, yra vienintelė tokia.
Pergalės paradus 20-ųjų jos metinių proga 1965 m. grąžins Brežnevas. Grąžins dėl to, kad darėsi aišku, jog prastėjant ekonominei situacijai komunistinis režimas nebeturi ko pasiūlyti. Kai dabartyje nėra į ką atsiremti, belieka praeitis. Tai vis dar bus liūdno atminimo diena, pernelyg daug tebebus gyvųjų, besinešiojančių katastrofos skeveldras. Kad skausmas aprimtų, turės išmirti visa karta. Nes nedaug liko šeimų, iš kurių šis karas neatėmė artimųjų. Bet Brežnevas pakeitė kursą. Pergalės dieną nebereikėjo eiti į darbą, o „karo veteranas“ įgijo kitą reikšmę. Dvidešimt metų visi tie fiziškai ir psichiškai suluošinti žmonės buvo nepageidaujami. Pavojingi, nes turėjo priežasčių būti nepatenkinti. Statusas pasikeitė, nes valdžiai prireikė to, kas vienytų, kai nevienija daugiau niekas.
Stalino kritika baigėsi ir kino filmuose jis pirmąkart pradėtas vaizduoti kaip išmintingas, laikantis karo šturvalą tvirtose, kietose rankose, ir to įvaizdžio jau nepakeis net perestroika. Pergalė – tėvynės, bet tėvynė caro. Ir jo įpėdinių dinastinės linijos. Todėl Jekaterina II garbino Petrą I, todėl Stalinas sukūrė Lenino kultą. Stalinas vėl visų laikų didžiausias karvedys ir tautos vadas dėl to, kad jo didžioji pergalė yra reikalinga dabartiniam režimui. Ji didžiausias jo turtas.
Brežnevo pastangos suteikti pergalei šventumo aureolę buvo gėlytės, palyginti su pompastika, su kuria švenčiama Pergalės diena Putino laikais. Su tikrais tankais ir plakatais: MES DIDŽIUOJAMĖS, PERGALĖ MŪSŲ. Į BERLYNĄ. 1941–1945. JEI REIKĖS, GALĖSIM PAKARTOT. Žygiuojant tūkstančiams karių ir skambant dainai „Šventasis karas“. „Kilk šalie, Didžioji…“
Štai taip. Kai jau nebeliko tų, kurie visa tai patyrė. Kai bedugnė įgijo dugną, išklotą mirusiųjų ir jų besiilginčiųjų kaulais, neišmatuojama tragedija tapo brangenybe. Geriausiu dalyku, koks tik galėjo Rusijai nutikti.
O tada Putinas perėjo nuo paradų prie darbų, kurių tikslas vienas. Sugrąžinti rusams tai, ko jie labiausiai ilgisi po Tarybų Sąjungos griūties: atkurti šalies didybę, grąžinti tarptautinį prestižą ir rusų pasididžiavimo savo šalimi jausmą. Jis moka istoriją, todėl žino didžiųjų formulę. Patikrino ją Kryme ir žino, kad už tą jausmą dauguma rusų pasiruošę viskam. Putinas rusams yra didysis dėl tų pačių dalykų, dėl kurių didieji yra Stalinas ir Petras I. Jis yra naujasis caras, užsimojęs grąžinti imperijos galybę. Čia tik pasauliui atrodo, kad imperijų laikai baigėsi. Rusijai jie nesibaigia niekada. Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu yra ne kas kita, kaip imperinė ambicija. Rusija žino, kad su Ukraina ji imperija, o be Ukrainos greičiausiai nebe. Todėl imperija, kurią dar neseniai visi laikė subyrėjusia, smūgiuoja atgal.
Kad ir koks išskirtinis atrodytų Putinas, iš tiesų jis tik gerai supranta, ko Rusija nori. Jis yra toks, kokia yra Rusija ir vis tie, kurie pasiruošę atiduoti savo laisvę mainais už kažką didingesnio ir svarbesnio. Jis žino, kad didesnei daliai žmonių laisvės nereikia, jie nori tik laimės ir stabilumo. Jie nenori rinktis. Jie nori vedlio. Ir jie myli savo didingą istoriją.
Istoriją, kuri jeigu ko nors ir moko, tai tik to, kad nėra menkiausio pagrindo manyti, jog viskas, kas jau yra nutikę, nepasikartos. Nes nėra pastovesnio dalyko už žmonių prigimtį. Gal iš tiesų istorija ir yra ateitis, o aiškiaregiai tik jaučia, kaip ji rimuojasi? Įprasta sakyti, kad istoriją kuria žmonės, bet kuo toliau, tuo labiau man ima atrodyti, kad yra atvirkščiai. Kad mes esame tokie, kokia yra mūsų istorija. Ir jei taip, vadinasi, rusai yra tokie, kokia jų istorija?
………………
Parašyta 2021 m. rudenį. Prieš naują didelį karą. Kuris yra ne kas kita, kaip ano tęsinys.“

https://www.facebook.com/robertas.petrauskas.9/posts/pfbid02VNbLSd8zeVJcFt285tPtPPyjMSkd9n1Rw9mbBGXN3bGr2RHB33K2pLfzTcNxCKc4l

„Šviesos vilkai“ dalija prezervatyvus (2025-05-13)

2025-05-11

„💥 Suaktyvėjus ruzzijos informaciniam karui prieš Lietuvą, kai bandoma menkinti mūsų šalį ir žeminti teisėtai išrinktą valdžią, o vatnikų komentarai užtvindo erdvę – pradėjome SPECIALIĄ operaciją #NESIDAUGINK!
👉 Buvo dalinami prezervatyvai, o pirmuosiuose kadruose – teroristinės šalies ambasados atstovai. Kaip matome, iš paskos it šunyčiai seka ir lukašenkos šalininkai.
😂 O tada scenoje pasirodo ir Švenčionienė. Iš pradžių nedrąsiai paima vieną, bet supratusi, kad dalina nemokamai – griebia jau saujomis! Ir štai – prasideda tikras vatos maršas „nahaliava“!“

https://www.facebook.com/61566630421922/videos/1182809163642412

15 like’ų – iškalbingas akcijos efektyvumo įvertinimas.

Apie pėsčią piligrimą ir keturis dviratininkus (2025-05-04)

2025-05-01

„The Camino is a massively positive experience, but not totally positive. Negative things are going to happen that will itritate you, and you will do things that will irritate others.
The magic of the Camino is found in how we react to the negative.
I was walking along, fairly chilled, good form, whistling and humming to myself, on a smooth flat narrow path, surrounded by tall grass either side.
I heard a shout behind me. A yell. A roar. What we in Ireland would call a gunter.
CUATRO CICLISTAS CUATRO CICLISTAS.
I glanced over my shoulder and saw cyclists on big mountain bikes bearing down hard towards me.
I looked at the grass either side ahead of me, didnt see anywhere to get out of their way, and truth be told I dont like being yelled at and I didnt appreciate the lack of a please.
So, my mood immediately turned, I gave a ratty response back, over my shoulder. A yell. A roar. A gunter.
UN PEREGRINO UN PEREGRINO.
And I kept on walking.
Now.
I’m Irish. I’m big. I’m happy. I’m grumpy. I’m laid back. You can take me anywhere, but you can push me nowhere.
I stand in the gutter for very few people.
And certainly never for people who gunter at me.
They braked sharply, I walked on.
They dismounted, all clicking and clanking, I walked on.
They clipped clopped behind me in their cycling shoes, I walked on.
A short bit later, I came to a wider area, a sort of a lay by in the grass, and stood into the side to let them pass.
The first cyclist remounted, cycled past me, then gave a yell back over his shoulder.
PUTA PEREGRINO he snarled.
I didn’t react, I just immediately stepped back into the path, and started walking again.
The three cyclists behind me who were partially remounted, now had to dismount and start walking again.
We made a strange procession.
Me sauntering and whistling
Three cyclists clip clopping and grumbling.
Maybe grumbling at me, or maybe at the cyclist who had insulted me.
And one cyclist stpped far ahead who had just realised his mates weren’t with him.
I walked past a couple more slightly wider areas where I could have stopped.
I didn’t. I kept waking.
We came to a stretch where the road started to widen again.
I stepped to the side.
I stood glaring at them.
They remounted.
And cycled carefully past me.
The second cyclist warily wished me Buen Camino.
I nodded.
The third cyclist respectfully said Gracias Senor.
I nodded.
The final cyclist was different.
The final cyclist was a huge man.
The final cyclist probably had Irish blood in him somewhere.
Big, muscular, fit, strong.
He was up for the craic.
He wasn’t going to apologise, but he didn’t want an apology from me either.
He knew where the fault lay.
The final cyclist was killing himself laughing.
I couldn’t help but grin back.
He stopped.
He didn’t unclip, or any of that nonsense cyclists do.
He held onto my shoulder at arms length and used me to keep his balance.
HEY PEREGRINO he chuckled.
LOCO PERGRINO he laughed.
He indicated his and his friends.
CUATRO he counted, indicating four of them.
He pointed to me.
UN he yelled, indicating I was alone.
He shook his head in amazement.
LOCO PEREGRINO he laughed.
LOCO, LOCO, LOCO he roared.
And off he went. I could hear his big infectious laughter rolling back down towards me, my chuckles were more to myself.
The magic of the Camino. Something negative has both of us laughing
Anyway.
Some time later I came to a cafe, and stood into the queue.
The nice young lady behind the counter gave me a couple of curious looks.
My first thought was negative.
I’m not used to nice young ladies looking at me. Repeatedly looking. Those days are long gone for me. If those days were ever actually there.
Uh oh I thought.
They have called the police I thought.
I’m about to be arrested I thought.
Beaten up, locked up, brought to the airport and deported in shame I thought.
Me Mammy will kill me I thought.
My turn came to be served.
I was wary.
She smiled at me.
My wariness turned to nervousness.
Young ladies don’t smile at me.
Loco Peregrino she asked sweetly?
I nearly fainted there and then.
I wasn’t sure what to do.
Own up and face the consequences, or deny all knowledge?
I glanced round the cafe in panic.
A lot of the customers were female.
A lot were Asian.
My chances of hiding in the crowd were slim.
I nodded.
I owned up.
Si I said sadly.
Loco Peregrino I admitted.
And I resigned myself to my fate.
Which was a cafe con leche and a tortilla, paid for by the cyclists a bit earlier.
By way of apology, or thanks, or respect, or something.
The magic of the Camino.
Negative to Positive.
They made me feel negative, I reacted negatively.
But then they made me feel positive, I hope they now feel positive too.
Morning all.
Have a positive day 😁😁“

https://www.facebook.com/groups/544764125895308/?multi_permalinks=2400780033627032

„TS-LKD partiją įsteigęs signataras Abišala: nežinau, ar tai nuodėmė, ar nuopelnas“ (lrt.lt) (2025-04-27)

„Nes situacija ir Lietuvoje, ir pasaulyje yra tokia, kad jeigu jauti, kad turi kažko – apie politinę patirtį aš nekalbu, čia kiti dalykai, – apskritai patirties gyvenime ir gali ką nors pabandyti padaryti, tai reikia bandyti. Ir tada ateina galvojimas, su kuo. Nes vienas tikrai nieko negali padaryti“

„Konservatoriams dažnai prikišamos nebendravimo su tauta ir arogancijos ydos.“

„Pašnekovas sako, kad jėgas ir laiką tenka dalinti į tai, ką reikia padaryti, ir tai, apie ką reikia pašnekėti, o daugeliui žmonių, ypač provincijoje, labiau rūpi ne tai, kas yra daroma, o tai, kad kažkas atvažiavo iš Vilniaus ar Kauno, pabuvo ir pasišnekėjo.“

„Ne tik Lietuvoje, bet ir visam pasauly, man atrodo, tas visuomenės susiskaldymas beveik nesutaikomas kyla iš to, iš arogancijos, jeigu taip norit vadint, valdančiųjų. Kurie daug mažiau šnekasi ir sako, kad jūs vis tiek nieko nesuprantat““

„dalis kandidatuoti renkasi, nes nežino, ką daugiau galėtų veikti. Tačiau tokie politikai išrenkami, o visuomenės nepasitenkinimas valdžia didėja.“

„Išsirenkame prastus politikus, esame nepatenkinti, tuomet dar mažiau dėmesio kreipiame į politiką.“

„dauguma lietuvių vis dar tiki, kad valdžia – iš Dievo. O jeigu valdžia iš Dievo, tai aš galiu ant Dievo bambėti, bet ne ant savęs. Nes ne aš valdžią išrenku. Ją Dievas duoda. Ir nusiimu atsakomybę. Atsakomybės neturėjimas yra sovietinės visuomenės turbūt svarbiausias bruožas.“

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2537102/ts-lkd-partija-isteiges-signataras-abisala-nezinau-ar-tai-nuodeme-ar-nuopelnas

Apie šviesoforo signalų mirksėjimą ilgai arba trumpai (2025-04-26)

Apie tai, kad šviesoforų signalų mirksėjimas trumpiau (t. y. mažiau kartų) yra saugiau, pagalvojau Estijoje.

Estijoje bebaigiantis šviesti žalias signalas sumirksi, jei gerai prisimenu, vieną kartą, Lietuvoje – keturis.

Kai bebaigiantis šviesti žalias signalas sumirksi Estijoje, pradedi stabdyti, kai Lietuvoje – dažniausiai didini greitį, kad prašoktum.

Geras pavyzdys ↓.

2025-04-14

Ekrano nuotrauka padaryta, kai žalias signalas mirktelėjo pirmą kartą. Vairuotojas juda nemažindamas greičio, o sankryžoje pirma juosta važiavęs automobilis staiga pasuka kairėn.

https://www.facebook.com/watch/?v=715050977854249

„Amber Gambler is a metaphorical phrase and the title of a 1967 British public information film (PIF),<...> about the dangers of speeding through traffic lights before the amber changes to red “when there is ample time to stop”,<...> or in advance of it turning to green.“

https://en.wikipedia.org/wiki/Amber_Gambler

Apie nepasitikėjimą institucijomis | Telkinys

2025-03-16

Tiesiamas kelias. Laikinas šviesoforas. Raudona. Išjungiau variklį, įjungiau laikrodžio laikmatį, išėmiau iš laikiklio telefoną, panirau į skaitymą. Atsitokėjau nuo iš užnugario artėjančio automobilio garso – jis nestabdydamas pravažiavo tą patį raudoną signalą ir nulėkė tolyn (nuotraukoje matomi galiniai žibintai). Žvilgtelėjau į laikrodį – praėjo 5 minutės. Išlipau padaryti nuotraukos, po to nuvažiavau iš paskos.

Šviesoforas „reguliuoja“ eismą kelių šimtų metrų ruože.

Susijęs įrašas: https://50000.lt/anomija-gatveje-sustoti-draudziama-su-papildoma-lentele-priverstinis-nuvezimas-prie-uzupio-g-16-2024-09-10-250117.

„Pateisinamasis žodis pažeidėjams. Kad įsigalėtų anomija, už begalinį individo asmeninio komforto siekį reikšmingesnis institucijų aplaidumas ir / ar nekompetencija.“