„Nepasitikėjimo institucijomis iniciatyvos“? Jonas Dagys abejoja (2024-04-22)

Įrašas

2018-10-22 17:00

„Vokiečių gatvėje, brangiausioje – mėlynojoje – mokamo stovėjimo zonoje, kurioje 12 min. kainuoja 0,5 Eur, mažiausiai tris mėnesius (ne vėliau kaip nuo 2018-07-12) nejudinamas stovi automobilis Mitsubishi. Valst. numeris EBU640.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai išrašinėja ir po priekiniu valytuvu kiša pranešimus apie privalomą sumokėti rinkliavą.
Automobilio savininkas (ar bent jo raktus turintis asmuo) nusižengimą daro neabejotinai sąmoningai – pavyzdžiui, nuotraukoje nr. 10 matoma ant galinės sėdynės paskleista iš po priekinio valytuvo ištrauktų pranešimų šūsnis.
Automobilis atlaikė popiežiaus vizitą rugsėjo pabaigoje – nuotraukose nr. 3–6 užfiksuota, kad tuščioje gatvėje, pažymėtoje pastatomu kelio ženklu „332. Sustoti draudžiama“ su apie priverstinį nutempimą įspėjančia papildoma lentele, nepajudinamasis EBU640 stovi šalia tarnybinio policijos automobilio („Policija perspėja: Vilniaus centre palikti automobiliai bus nutempiami“: https://www.15min.lt/…/policija-perspeja-vilniaus…); po priekiniu valytuvu – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įspėjimas („Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad savo automobilį palikote vietoje, kur draudžiama sustoti (stovėti)“) ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pranešimas apie nustatytą administracinį nusižengimą.
Įdomi smulkmena: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešimai apie privalomą sumokėti rinkliavą surašomi gana dažnai, bet ne nuolat, be sistemos. Pavyzdžiui, nuotraukoje nr. 14, darytoje 2018-10-21, matomi pranešimai, surašyti spalio 14, 17, 18, 19 ir 21 d. Galima daryti prielaidas, kad: A) nėra duota nurodymo surašyti juos kasdien, B) brangiausią mokamo stovėjimo zoną pačiame miesto centre kontrolieriai tikrina ne kasdien (pažeidėjo nepastebėti neįmanoma).
Stovėjimas šioje vietoje mokamas kiekvieną savaitės dieną nuo 8 iki 24 val. Valanda kainuoja 2,5 Eur. Per 3 mėnesius miestas dėl užimtos parkavimo vietos negavo apytikriai (16×2,5×90=)3600 Eur.
O iš valstybės kasdien kaip kraujas laša piliečių pasitikėjimas institucijomis.
Nepaneigiama, kad apie tęstinį pažeidimą tiek policijai, tiek SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tiek savivaldybės Saugaus miesto departamentui žinoma.
Problema nesprendžiama.
Sprendimas aiškus – priverstinis automobilio nutempimas.
Savivaldybė neprašo policijos nutempti
(dėl per daugybę metų susiformavusio įpročio nieko nedaryti, jeigu įmanoma, ir dėl asmeninio mero Remigijaus Šimašiaus principo). Policija nesiūlo (dėl per daugybę metų susiformavusio įpročio nieko nedaryti, jeigu įmanoma).
Piliečiams teks priversti.
Arba liks kaip yra.“

https://www.facebook.com/gyvasstendas/posts/pfbid02F6TFVcYg6RSGHBg5tuP5h2h4dSdv1hgEu7MD76i9VoenPezrufyQvrdb9aPCo4Gql

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Keturi galimi Lietuvos ateities scenarijai“ (2024–2050) (2024-04-22)

2022-11-23

„Ryškėja Lietuvos ateities vizija: Valstybės pažangos taryba pritarė, kad Lietuva turėtų siekti „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus

Lapkričio 21 d. įvykusiame Valstybės pažangos tarybos posėdyje aptarti šiuo metu rengiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ galimi Lietuvos ateities scenarijai bei ryškėjančios strateginių ambicijų ir ateities vizijos kryptys. Detalesnis jų turinys paaiškės toliau konsultuojantis su visuomene ir bendrakūrėjais. Numatoma, kad Lietuvos ateities vizija pasieks Seimą 2023 m. pavasarį.

Posėdyje Tarybai pristatyti keturi galimi Lietuvos ateities raidos scenarijai: „Puikus naujasis pasaulis“, „Šiaurinė žvaigždė“, „Amžinas įšalas“ ir „Kapanojimasis“. Juose ateitis skleidžiasi per kylančią įtampą tarp demokratinių ir autokratinių režimų bei švietimo stagnacijos arba transformacijos poveikį visoms šalies gyvenimo sritims. Nariai patvirtino natūraliai susiformavusį platų konsensusą, kad Lietuva turėtų siekti „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus ir jame užkoduotos demokratinės, brandžios Lietuvos taisyklėmis grįstame pasaulyje bei negrįžtamo švietimo proveržio.

Šie scenarijai tapo atspirties tašku ateities vizijos ir strateginių ambicijų formavimui, į kurį nuo 2022 m. pavasario įsitraukė 120 bendrakūrėjų organizacijų, veikiančių socialinio verslo, studentų savivaldos, švietimo, žmogaus teisių, kūrybos, kultūros, verslo, inovacijų, socialinės ir sveikatos apsaugos srityse. Kartu su piliečiais ir ekspertais kūrybinių dirbtuvių metu jie sugeneravo 383 ambicijas ir 50 vizijos siūlymų, kuriuose atsispindėjo sąmoningo, empatiško ir tolerantiško žmogaus ugdymo, mokymosi visą gyvenimą, emocinės sveikatos ir atskirties mažinimo svarba.

„Šios vizijos rengimo stiprybė – įtraukumas, todėl labai svarbu, kad į procesą jau buvo įtraukta visuomenė ir tai dar ne pabaiga – laukia viešosios konsultacijos, kurių metu visi išreiškę norą turės galimybę pasisakyti ir pasiūlyti savo indėlį. O mes, išgirdę visuomenę, toliau dirbsime, kad vizijos dokumentas pasiektų Seimą šį pavasarį“, – susirinkusiems sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Išlaikant piliečių pasiūlytą žodyną, ambicijos buvo sisteminamos į rinkinius, kuriuose atsispindėjo išryškėję bendri pamatiniai siekiai ir vertybės 2050 metams: valstybės atsparumas, lietuviškos tapatybės puoselėjimas, išsimokslinusi ir kūrybinga visuomenė, ekonominė gerovė ir socialinis saugumas, bendruomeniškumas, harmoningas santykis su gamta, tolygiai vystomi regionai.

Remiantis šiais duomenimis, Tarybos nariams posėdyje pristatytos siūlomos strateginių ambicijų kryptys: a) demokratinės kultūros ir valdysenos, b) socialinės politikos, sveikatos ir švietimo, c) ekonominio proveržio, d) tarptautinės politikos ir e) infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos sritys. Taip pat nurodyti du visoms kryptims bendri horizontalūs principai: savo ir planetos gamtinės aplinkos tausojimas ir puoselėjimas ateities kartoms bei technologijų ir inovacijų plėtra ir taikymas visuomenės iššūkiams spręsti.

Kartu Valstybės pažangos tarybos nariams pristatytas strategines ambicijas jungiantis Lietuvos ateities vizijos pasiūlymas – „Šiaurinė žvaigždė Lietuva: kūrybingų žmonių valstybė, kurioje norisi gyventi“. Gruodžio mėnesį vykdomose viešosiose konsultacijose su visuomene ir bendrakūrėjais bus galima teikti pasiūlymus ir koreguoti vizijos dokumentą.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma 2023 m. pavasarį. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu. Daugiau informacijos: https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/lietuva-2050.“

https://sc.bns.lt/view/item/451379

–d–a–u–g–i–a–u–>

Pamokanti fotoistorija apie „nepataisomai“ išvažinėtą veją prie Antakalnio poliklinikos (2024-04-21)

Apie ką?

Tiesa kažkur per vidurį.

Vengti kraštutinumų.

Emocijos dažniausiai yra prastos patarėjos.

Nereikia darkyti vejų, reikia bausti už vejų darkymą, bet sudarkius veją pasaulis nepasibaigia.

Sistemos, ypač gamtos, yra atsparesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kažkiek siejasi ir su Pirmuoju dėsniu: „„Viskas“* yra ne taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir ne taip sunku, kaip atrodo po pirmo bandymo.“ (http://50000.lt/pirmasis-50000-lt-desnis).


↑ 2021-12-17. Viskas, šitoje vietoje niekada nebežels žolė!

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Lietuvos geležinkeliai“ įrenginėja atraminę sieną Geležinkelio g. (2024-04-21)

2024-04-21

„Darbo metodai Geležinkelio gatvėje. Gegužę bus metai kaip pradėti darbai. Iš pradžių buvo nukapotos šaknys vienoje medžių pusėje dėl atraminės sienelės statybos (tiesą sakant per kelis kartus — dėl kažkokių priežasčių vis atkasant ir užkasant atraminės sienelės pamatą), dabar — nukapotos kitoje medžių pusėje dėl šaligatvio tiesimo pagal visus STR reikalavimus. VISUS šiuos šaligatvyje augančius medžius šalinti galima jau dabar, nes galiu lažintis iš ko norite — neišgyvens nei vienas.
Niekaip nepaklausiu darbuotojų — kokia čia firma atlieka darbus — per metus žmonės pasistato ir įsirengia namą, o čia maždaug 260 metrų atraminės sienos per metus dar nebus pabaigta. Ir visą tą laiką medžių šaknys n kartų nukasamos ir atkasamos, per jas važinėja visa įmanoma technika, pilamas žvyras ir smėlis.“

https://www.facebook.com/groups/VilniusTrees/posts/7533621946718064

–d–a–u–g–i–a–u–>

Kęstutis Gečas apie kokybišką reklamą („Ramas Kilogramas“) (2024-04-16)

Kęstučio nepažįstu, tik seku feisbuke.

Jo įrašai neretai man įdomūs ir vertingi. Susidariau nuomonę, kad jis rimtas profesionalas.

Todėl apačioje cituojamas pasigyrimas „kokybiška reklama“ nemaloniai nustebino.

2024-04-16

„Taip taip, INK agency jau senokai daro reklamą. Ir kokybišką reklamą!
Aš suprantu, kad rinka dar nežino, nepastebėjo, netiki ir t.t., bet prieš keletą metų pradėta kelionė link tikrojo integruotumo (kai vienodai gerai daromi ne tik PR, bet ir reklama) jau duoda savo vaisius.
Pamatytumėte, kokia kūrybos komanda pas mus darbuojasi!.. 🙂“

https://www.facebook.com/kestutis.gecas/posts/pfbid02pqVy6MxPqWRXZgwoZ2xjivfczqsU5DaGmRoWbiamLJuyjBayNKkWuB5UXDMRyZqCl

–d–a–u–g–i–a–u–>

Išsilaisvinimas iš skolų: „Noriu laisvai kvėpuoti“ („Savaitė“ 2024-03-21) (2024-04-07)

20240407-noriu-laisvai-kvepuoti.jpg

„Šypseną kelia kitas pavyzdys iš antstolės E. Rulienės praktikos. Vyriškis turėjo 26 pradelstas skolas, tarp jų būta ir baudų. Vieną dieną jis atėjo į antstolės kontorą džiūgaudamas, kad laimėjo „Teleloto“, paprašė suskaičiuoti visas neapmokėtas skolas (sumos buvo tūkstantinės) ir nedelsdamas atsiskaitė sakydamas: „Noriu laisvai kvėpuoti ir gyventi!“.“

Nepažįstu, bet džiugina. Labiausiai turbūt norėjimas. Jaučiu aplink daug žmonių, taip pripratusių prie nelaimių ir negerovių, kad net jų nebepastebinčių.

Mic apie pagrindinį motyvą + labai graži istorija (2024-04-04)

~2011 m.

„Daugiausiai, ką tu gauni mainydamasis arba atiduodamas savo „intelektinę nuosavybę“ (pavadinkime ją šiuo bjauriu vardu), savo proto produktą, yra „respektas nuo hebros“. Tai turbūt yra vienintelis ir pagrindinis motyvas“

„Galiu papasakoti labai gražią istoriją. Įsivaizduokime begalinę vienetų ir nulių seką. Visiškai atsitiktinę ir didžiulę. Ir ji egzistavo visada: nuo pirmo didžiojo sprogimo pirmos akimirkos, nuo pirmo kvantinių dalelių virptelėjimo, nuo visada… Sekoje yra viskas: visi Šekspyro kūriniai, visi žmonių kada nors pasakyti žodžiai, visos knygos, kurios buvo ir bus parašytos, kiekviena video medžiaga, kuri kada nors bus nufilmuota, kiekvienas interviu…Ir staiga kažkas sugalvoja, kad gabaliukas šitos begalinės skaičių sekos, egzistavusios ir egzistuosiančios amžinai, yra jo nuosavybė (juokiasi).“

↑ Istorija susišaukia su šiuo paveikslėliu: http://50000.lt/paveikslelis-apie-religijas.

http://www.laikas.lt/lt/info/7148/micius-pasidalines-zmogus-neturi-maziau-interviu

Trys naujos tiesos įsitvirtinimo etapai (2024-04-04)

1. Pajuoka
2. Įnirtingas priešinimasis
3. Pripažinimas savaime suprantamu dalyku


„Have you ever started something new, only to be met with resistance from others?

Whenever we seek change at any level, there are those who will be opposed to it. Change can be hard to accept, even if it’s for the better. This applies to many aspects of our lives, whether we want to improve a part of our life or to creating something innovative for society.

Skeptics will always be around. People who refuse to let the things, people, and places around them change. People who mock something that feels novel, simply because it’s easier to stay with whatever feels comfortable and familiar.

This has led me to believe that truth, and any positive change, goes through multiple stages before it’s accepted. According to 19th century German philosopher Arthur Schopenhauer, “All truth passes through three stages: First, it is ridiculed. Second, it is violently opposed. Third, it is accepted as self-evident.”

„The process of acknowledging a truth is broken down into three stages:
1. The first stage is ridicule. When a new idea or concept is brought up, it’s so strange that it’s completely absurd. People cannot fathom this idea and how it fits into their lives, so they simply laugh at how impossible it seems.
2. The second stage is opposition. After a new concept hasn’t made it past the first stage, people begin to worry that it’s here to stay. A few might support the concept, but most will resist because they see it as a threat to everything they’re familiar with.
3. The third stage is self-evident. There is increasing evidence that supports the idea, which goes from having a few early supporters to entering the mainstream. A majority of people support the fact and come to accept it as a given.

https://www.huffpost.com/entry/the-3-stages-of-truth-in_b_11244204

Apie Aurelijaus Katkevičiaus dalyvavimą Rolando Pakso rinkiminėje kampanijoje 2002–2003 m. (2024-04-03)

2024-04-03

Saulius Galdikas
„Papildomai, o gal atskirai, būtų įdomus platesnis komentaras apie A.Katkevičių. Domėjaus anais laikais, bet taip iki galo ir nesupratau kokia buvo jo pagrindinė motyvacija užmaut Lietuvą ant Pakso. Vėliau, o ir iki Pakso, darė adekvataus žmogaus įspūdį. Sunku patikėt, kad toks pro nejautė kur link tie rusiški sraigtasparniai sukas.“
+
Lukas Ramonas
„Tos atgailos iš Katkevičiaus pusės buvo, bet tuo pačiu jo paties indėlis/legenda į Paksą buvo gal kiek perdėtas.
Čia neblogas interviu; https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paksa-i-prezidento-posta-vedes-katkevicius-viskas-yra-taip-pat-pamoku-neismokome-79832495
Čia Katkaus gražus atsisveikinimo įrašas:
https://www.facebook.com/mykolas.katkus/posts/pfbid0jsq4dwLGbNdLMWNVoZPdiTbLqhShwbZf12yNbmu9EUz224Znv3frLKgVrqXZTiQml
Citata:
“Aš dažnai galvojau – kodėl tas jo darbas Paksui tada buvo tiek demonizuotas? Juk prieš tai kitas intelektualas – Gintaras Chomentauskas sukūrė Paulausko legendą, o ir vėliau gausybė gudragalvių į rinkimus vedė Uspaskichą ar kitus? Galų gale, dar 2002 Paksą rėmė ir kiti intelektualai, Aurelijus nebuvo vienintelis.
Matyt čia kalti buvo du dalykai. Pirma, vedinas gilaus padorumo ir lojalumo jausmo Aurelijus laiku nenusiplovė, o buvo beveik iki pabaigos, kad ir kokia ji skausminga bebuvo. Antra, Pakso pergalė prieš neefektyvią ir idiotiškai rengtą Adamkaus kampaniją prikišamai parodė tuometiniams politologams ir intelektuams, kad jų teorijos nelabai turi ką bendra su realybe. Norėdami išsaugoti orumą anie sugalvojo gausybę pasiteisinimų, kurių bendras dėmuo – velniška Aurelijaus asmenybė. Paradoksalu, bet žiauriausi jo kritikai taip pat buvo intelektualai, kursiokai, bendraamžiai, kurie irgi bandė žaisti pilkuosius rinkimų kardinolus, bet pritrūko talento. ““
https://www.facebook.com/miauksiadienis/posts/pfbid0mbsCipJvpcF3aumC8NWVEDXLL3KTBuADeVLTD6tNa6Vh1EWN4sSyixL26eng7uCNl?comment_id=6515083485261904&reply_comment_id=2205564696453151
+
Jonas Jurkunas
„Saulius Galdikas https://www.facebook.com/100029966018005/posts/104407773901423/?mibextid=WC7FNe

–d–a–u–g–i–a–u–>

„D. Britanija pripažino, kad nepajėgtų kariauti su Rusija daugiau nei dviejų mėnesių“ (2024-03-27)

2024-03-27 12:51

„В Британии признали, что не смогли бы воевать с Россией больше двух месяцев

Об этом заявил заместитель начальника британского штаба обороны генерал-лейтенант Роберт Магован.

По его словам, Великобритания не сможет сражаться с РФ больше нескольких месяцев, потому что не имеет боеприпасов и резервов оборудования для этого.

Однако, министр обороны Великобритании Грант Шаппс добавил, что любой подобный конфликт будет вестись вместе с союзниками по НАТО, которые коллективно смогут превзойти Россию.“

https://t.me/nexta_live/73764

20240328 britanija pries rusija.jpg

Giedrius Alasevičius užduoda daug „Ar?“ (2024-03-26)

2024-03-26 18:47

Ar Prezidentas sulaužė priesaiką? Ar VSD slapta dirbo ne valstybės, o atskirų politikų interesams? Ar tai tyrusi seimo komisija pati nesulaužė Konstitucijos? Ar iš vis dar kas nors yra Lietuvoje, kas vadovaujasi Konstitucija?
Ar mūsų krašto apsaugai vadovauja neonacis? Ar buvo kažkokių tragiškų per nacionalinius valstybės interesus kertančių dalykų, kurie nutiko, dėl kurių buvo atleistas KAM ministras? Ar jau tuoj būsime okupuoti? Ar apsiginsime gynybos prenumeratomis? Ar mūsų tikrai negins Lenkija, ar dar yra prasmės iš NATO?
Ar seimo nariai iš kanceliarinių atsidarinėja interneto kavines? Ar DJ pultas yra seimo nario darbo priemonė?
Ar Lietuva, pasitelkusi visą savo intelektualinę galybę ir beprecedentį europinį finansavimą švietimo sistemai, yra pajėgi savo jėgomis paruošti vieną lapą su matematikos uždaviniais, kad ir stipriai vėluodama? Ar įmanoma yra Lietuvai prisiliesti prie gerovės valstybės aukštumų ir užtikrinti, kad mūsų mokyklas pasieks didžiausia XV amžiaus technologinė inovacija – vadovėlis?
Galiausiai – kaip vienam žmogui apžioti visa tai? Ar kas nors turi tokio dydžio burną ir smegenis?
Fantastiškas rinkimų sezonas. Tiesiog fantastiškas. Pasižiūri ir supranti: Europoje vyksta karas, mes esame susitelkę, vieningi, profesionalūs, siekiame įkvėpti mūsų žmonėms tikėjimo savo valstybe, tikėjimo šviesia ateitimi.
Ai pala.
Draugai, aš per eilę metų esu sau išsiskaptavęs į psichę tokią frazę, dovanoju ir Jums (rekomenduotina pakartoti kaip mantrą, kad išsivystytų imunitetas – paskui jau nebereikės): niekas Lietuvoje niekada nebūna nei taip gerai, nei taip blogai, kaip matome naujienose.“

https://www.facebook.com/alasevicius/posts/pfbid0YYGjHnxSAcYaMfRht5MXqi99q8rysVkmHNUkPszbQEZqxGHgUn75VJw8DaWoty2Zl

Lietuva pagal Trompenaars Hampden-Turner nacionalinių kultūrų skirtumų modelį (2024-03-20)

„Trompenaars’s model of national culture differences is a framework for cross-cultural communication applied to general business and management, developed by Fons Trompenaars and Charles Hampden-Turner. This involved a large-scale survey of 8,841 managers and organization employees from 43 countries.
This model of national culture differences has seven dimensions. There are five orientations covering the ways in which human beings deal with each other, one which deals with time, and one which deals with the environment.“

https://en.wikipedia.org/wiki/Trompenaars%27s_model_of_national_culture_differences

–d–a–u–g–i–a–u–>

Giedrius Alasevičius apie bandymą atsikratyti nepilnavertiškumo: lietuvis nori būti kažkuo kitu, rusas – kažką užkariauti (2024-03-20)

2024-02-02

„Tad naujojo lietuvio noras būti newnordicu yra toks pat senas kaip senojo ruso noras užkariauti old nordicus. Dėl to jie mentalitetu tiesiog nesiskiria. Jie abu žino, kad kažkur yra šalis, kur šaibos auga ant medžių ir jei tik jie galėtų prie jų prisiliesti – ar mašina, ar drabužiais, ar okupacija, tai dingtų jų nepilnavertiškumas.

„Tad čia didysis paradoksas bandymo kažkuo tapti – kažkuo esi tik tada, kai nustoji bandyti kažkuo nebūti.“

https://www.facebook.com/alasevicius/posts/pfbid05UM51f1MszxS27cHKiT24W6yoKHe1tauDDvSo5zCnTZVdD82Mb3hNwN9MDgK8i2al

Trompenaars Hampden-Turner nacionalinių kultūrų skirtumų modelis (2024-03-19)

„Trompenaars’s model of national culture differences is a framework for cross-cultural communication applied to general business and management, developed by Fons Trompenaars and Charles Hampden-Turner. This involved a large-scale survey of 8,841 managers and organization employees from 43 countries.
This model of national culture differences has seven dimensions. There are five orientations covering the ways in which human beings deal with each other, one which deals with time, and one which deals with the environment.“

Universalism vs particularism
Individualism vs communitarianism
Neutral vs emotional
Specific vs diffuse
Achievement vs ascription
Sequential vs synchronic
Internal vs external control

https://en.wikipedia.org/wiki/Trompenaars%27s_model_of_national_culture_differences

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Kaip vertinti Salomėją Nėrį?“ (lrt.lt) (2024-03-14)

Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo „prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai savo nuomones taip pat išreiškė spaudoje:
https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2219612/valdemaras-klumbys-alternatyvi-pazyma-apie-salomeja-neri

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000328255/homo-cultus-is-balkono-kaip-vertinti-salomeja-neri

Apie Antano Adomaičio sprendimą atsisakyti garbės piliečio apdovanojimo (2024-02-28)

„Pasiūlymą teikę bendruomenės nariai išskyrė A.Adomaičio talentą, įvairiapusiškumą tapyboje, akmens skulptūrose, medžio drožyboje.“

„Į sceną pakilęs akmeniškis netikėtai pasakė, kad jo darbų skaičius pernelyg menkas tokio lygio apdovanojimui.“

„Susirinkusieji manė, kad A.Adomaitis taip bando padėkoti už išskirtinę garbę. Bet menininkas kalbėjo toliau“

„„Turbūt charizma per menka ar kas, kad man nepavyko sudominti rajono valdžios žmonių gražesnėmis, didingesnėmis idėjomis.“

„Kai kuriuos darbelius man pavyko įgyvendinti. Ir iš tiesų esu dėkingas rajono valdžiai, bet tai yra per daug menka, kad aš rankose laikyčiau šį apdovanojimą“, – kalbėjo A.Adomaitis.“

„Salę šurmuliuoti privertęs menininkas pažymėjo, kad gražus turėtų būti ne tik Akmenės miestas, bet ir visas rajonas. Jis baksnojo į skaudulius – sunykusius dvarus, istorinę aplinką, į tai, kad neatrandama deramos vietos kūrybos žmonių palikimui.“

Nuo kaklo regalijas nusiėmęs A.Adomaitis nesidavė perkalbamas mero Vitalijaus Mitrofanovo. Pastarasis bandė įtikinti, kad nevalia atsisakyti tarybos narių skirto apdovanojimo, kalbėjo apie dar neįgyvendintą savo svajonę pastatyti rajone dangoraižį.“

Menininkas nesidavė perkalbamas: padėjo jam atgal įbruktą apdovanojimą ir bakstelėjo valdžiai, kuri taip pat per mažai padarė.“

„A.Adomaitis pasakė, kad pats dangoraižio statyti neketino, ir pakvietė šventės dalyvius pasekti Vasario 16-osios signatarų parodytu pavyzdžiu: „Pasiraitokime rankoves ir kurkime valstybę rimtai. Aš neatėjau čia pažaisti.“

https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2024/02/28/news/antanas-adomaitis-nepanoro-buti-garbes-pilieciu-ir-grazino-regalijas-mano-darbai-per-menki–30699531

–d–a–u–g–i–a–u–>

Komentaras FB: viskas nelegalu, bet visi gyvena (2024-02-28)

„pamiršai pažymėti, kad čia visos yra nelegalios transporto priemonės ir policijai sustabdžius jos gali būti konfiskuotos. Ar verta rizikuoti?
Net ir tas paspirtukas kuris turėtų vaziuoti maks. 25kmh“
https://www.facebook.com/groups/547655106045864/posts/1586652532146111/?comment_id=1586902605454437
+
„pamiršai paminėti kad viskas šiais laikais nelegalu. Net seime 😃 Bet visi gyvena 😃“

20240228 viskas nelegalu bet visi gyvena.jpg

Ryškiausi lietuvio būdo bruožai pagal Algimantą Čekuolį ir Vytautą Landsbergį

Algimantas Čekuolis, kai turėdamas galimybę apie 2009 m. uždaviau jam šį klausimą, paminėjo du: 1) tik ką nutremtam imti statytis tvirtą namą ir 2) susitelkti, kai tikrai reikia.

Prie antro pridėčiau: „TIK kai tikrai reikia“. Kai jau mirtinai reikia, ne anksčiau :).

Vytautas Landsbergis 2002 ar 2003-iais, atsakydamas į tą patį klausimą, sukrizenęs persakė Vinco Kudirkos mintį apie kinkų drebinimą. Žinoma, tai buvo neoficiali aplinka ir beveik neabejotinai negalutinė jo nuomonė.

Aš kaip gal ne ryškiausią, bet labai ryškią lietuvio būdo savybę būtinai paminėčiau gebėjimą ilgai atkakliai išlikti_fiziškai nepakeliant galvos. Perkeltine prasme nepakeliant, žinoma. Tai tokia tamsi akla galia, lyg iš pačios žemės. Gebėjimas išlikti nežinia dėl ko.

„apie Smetonos laikų Lietuvos kavaleriją – lenkų karo atašė įspūdžiai“

2009-05-19

„Apskritai iš išorės lietuvių pėstininkai priminė 1914-1917 metų rusų pėstininkus. Lietuvių pėstininkai neturėjo anglų ar vokiečių pėstininkų elegancijos ir karingumo.“

„Lietuvių ir lenkų broliškumas atsiskleidė visu grožiu, kai kavalerija risčia pasileido į paradą…“

„Žirgai buvo geri, gal kiek per sunkūs, bet rūpestingai prižiūrėti, puilkams ir eskadronams parinkti pagal plauką.“

„Publika tiesiog šėlo. Labai garsiai plojo ir džiaugsmingai šaukė. Netgi diplomatinio korpuso tribūnoje sklido garsesni negu derėjo aplodismentai, ypač ponių…“

„Neatitraukdamas akių žiūrėjau kaip užburtas…Neperdedant tai buvo didingas gerai išmankštintos kavalerijos paradas.“

„Lietuviai kareiviai yra geri, drausmingi, bet trūksta temperamento.“

https://gedas.livejournal.com/229235.html

Aurelijus Katkevičius: „lietuviai yra pažliumbiantys, bet“

2010-01-07

20240228-2-01 pazliumbiantys bet normalesni.jpg

„mano kaimo apylinkėse prie Alantos, kai normaliai užpusto, visi kaimiečiai, kas turi traktorius (o turi kas antras kiemas – ir tuo pat metu verkia, kaip bloga gyventi) išvažiuoja ir valo, nelaukia jokios valdžios. lietuviai yra pažliumbiantys, bet normalesni negu apie juos pasakoja telikai.

https://starlin-elvea.livejournal.com/237012.html?thread=813780#t813780

Žiaurus ir tikslus mūsų – lietuvių – apibūdinimas vienu sakiniu (2024-02-28)

2011-09-14

„Nes lietuviai – tai bukų, itin godžių, itin nevieningų bailių tauta su mažos tautos kompleksu ir baudžiauninko mentalitetu“

Komentaras 2011-09-14 01:22 publikacijai http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuviu-ivaizdis-ikure-niujorko-soho-rajona-ir-sugriove-ssrs.d?id=49601016.

Viskas, kas pasakyta, teisybė.

Laimė, pasakyta ne viskas – turime ir gerų savybių.

Lietuviai ir stovintis vanduo (2024-02-28)

2011-12-28

„<...> – Ar pastebėjai, kad lietuviai visad bijojo ir vengė vandens? Tikriau, judančio vandens: srovės, sraunumos, jūros bangavimo. Vitalinė vandens jėga kėlė jiems siaubą. Stovintis vanduo jiems patiko: ežerėlius, o ypač pelkes lietuviai mėgo. Ypač pelkes: didžiausios karo pergalės pasiektos pelkių dėka. Pelkės, pūvantis, drumstas vanduo. Tai mitologiška tautos tragedija. Ji negalėjo peržengt neapibūdinamo vidinio tabu, nugalėt savęs… Tik ne srovė, tik ne jūros bangos! Nykus siaubas: lietuviai amžių amžius gyveno ant jūros kranto ir niekad nepanoro nuplaukt į svečias šalis, atrast ką nors visai ką nors nežinoma, bent susapnuot anuos krantus. Vien žvejojo pakrantėm. <...> Štai taip: mes – begalvė tauta. Jau penki šimtai metų. Piktosios jėgos apgavo mus ir pasiglemžė mūsų smegenis. O besmegenį kraštą pavergt labai paprasta… <...>“ (R. Gavelis VILNIAUS POKERIS)“

„Lietuviai turi baudžiaunininkų-partizanų mentalitetą“

2012-02-24

„Pastebėjau tokį dalyką: lietuviai turi baudžiauninkų-partizanų mentalitetą. Tai, aišku, susiję su represijomis, okupacijomis, įvairių laikų sukilimais, ir tas mentalitetas vis dar yra gyvas. Tai galima rasti visur – tiek Gariūnuose, tiek valdžioje, tiek kitose vietose. Viena vertus, jis pasireiškia pogrindžio gyvenimu, kita vertus, vis kažko laukiama.“

„O kas gi valdo valdo pasaulį? Kariai ir pirkliai. Aš matau skirtumą tarp baudžiauninkų-partizanų ir karių-pirklių mentaliteto. Todėl jūs privalote turėti strategiją, jei norite išlikti““

(„Taigi dabar tautos pagrindas – valstybė, o ateityje viskas priklausys nuo to, kaip mes tą informaciją, kurią nešame iš kartos į kartą, perkelsime į dabartinę kultūrą.“)

„J. Ohmanas, grįždamas prie lietuvių potraukio lėktuvams, pabrėžė, kad turėti svajonę yra gražu, tačiau dažnai svajonė ir lieka svajone. <...> Man patinka svajonių būsena, aš mielai leidžiu laiką su draugais, bet kalbant apie išlikimą, tai kitas lygis. Pirmiausiai reikia sugebėti susitarti, ką mes darysime.“

„1931 m Švedijoje kariuomenė sušaudė keletą darbininkų, kilo chaotiška situacija. Po to buvo padaryta išvada, kad taip elgtis negalima, visgi reikia tartis – taip atsirado profsąjungų, darbdavių ir valstybės diskusija. Tuo tarpu Lietuvoje dėl kažko susitarti labai sunku. Aš kartais iš proto einu – atrodo, sutarei su žmogumi, o jis vėliau keičia nuomonę. Jums reikia reikia stiprių gerai organizuotų profsąjungų. Gal tai skamba buitiškai, bet tai iš tiesų išlikimo klausimas“, – įsitikinęs švedas. Taigi iš skandinavų baltai, taip pat ir lietuviai, anot jo, galėtų pasimokyti socialinio teisingumo.“

„Anot J. Ohmano, vienas reikšmingiausių lietuvių rašytojų kartą pasakė, kad didžiausia lietuvių bėda – ne priešai, o neturėjimas draugų.“

„„Iš tiesų, yra tautų, kurios pagal savo stiprybę gali nurodinėti kitiems, ką daryti ar ko nedaryti, o kai kurių šalių išlikimo strategija – turėjimas draugų. Tai lygiai taip pat svarbu ir Skandinavijai, Lenkijai, kitoms šalims. Manau, vienas iš Lietuvos išlikimo strategijos tikslų, kad ir kaip būtų sudėtinga, rasti draugų Rusijoje, remti gerąsias jėgas joje.“

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/johmanas-lietuviai-turi-baudziauninku-partizanu-mentaliteta.d?id=55897211