Pasaulis pagal Ievą Koncevičiūtę (2024-01-27)

„New Nordics Lietuva“

2024-01-25

„Rytų Europos ar New Nordics Lietuva?
Rašau šitą tekstą MO bibliotekoje. Prieš tai perėjau visą ekspoziciją, kur vaikams rodomi seni Vilniaus troleibuso ūsai ir maršrutai. Akimirką pagalvojau, kad aš pati esu muziejaus eksponatas, nes tokiais troleibusais prasitampiau visą vaikystę. O vaikams šiandien čia ekskursija. Ekskursiją į mano kartos Lietuvą – Rytų Europos Lietuvą. Kurią šitie lietuviukai matys tik muziejuje, nes jie jau auga New Nordics Lietuvoj.
Atėjom su draugėm į Bokšto SPA, ir visos trys apsidairiusios sakom: „Blemba, taip gerai, kaip ne Lietuvoj čia“. Ir aš pagalvojau, koks pasenęs šitas posakis. Jis jau savaime kvailas, nes būnant Lietuvoj mes sakom „wow, kaip ne Lietuvoj!“. Nes savo smegeninėj nešiojamės tą skurdžios Rytų Europos Lietuvą, kur nieko nebuvo – tik pilkuma, skurdas ir bulvės.
Rytų Europos Lietuvos naratyvas bus tas mūsų kartą apibrėžiantis ir naują kartą užknisantis dalykas. Mūsų „Vaikų pasaulis“ bus Gedo prospekto „Zara“, išsiduosime sakydami, kad sustosim Statoile, turėdami omeny Circle K. Ir mes su savo skurdo paveldu jiem atrodysim tokie keisti. Oj, vaikeli, mano laikais, tai kad tėvai išleistų į Londoną mokytis, turėjo su sena „Škoda“ važinėt, ir kas mėnesį skaudžiai litus į svarus keisti, tada atrodė, neįmanomom sumom. Aš iš tos kartos, kur prieš einant į restoraną tėtis liepdavo mašinoj atsigert, kad atėjus gėrimų nepirktume.
Aš dar atsimenu, kaip Snickers’ą retai nupirkdavo vaikystėj ir kad suvalgydavom su tėvais per pusę. Kai pramoga būdavo kioske pirkt tuos saldainius su piratu arba jūreiviu, kurie dabar parduotuvėse apatinėje lentynoj už kuklius 60 euro centų guli nostalgiškai. Ir vaikystėj šventė buvo didžiausia nueit į „Pizza Jazz“, kur šiaudeliai buvo su flamingu. Aš dar atsimenu, kai „Ted Baker“ atrodė prabangus prekės ženklas, o gvakamolė buvo kažkoks egzotinis patiekalas, kurio paragavau tik į Londoną atsikrausčius dvidešimt trejų.
Ir lėktuvu pirmą kartą aš skridau, kai man buvo 12 metų. Ne 18 mėnesių, kaip dabar yra standartinio New Nordics vaiko pirmas skrydis. New Nordics lietuviukas iki 12 metų jau būna kokias 23 šalis aplankęs. O Rytų Europos lietuviai pusę Europos iškeliavom autobusinėm ekskursijom su 17 lankytinų objektų kasdien, kad už kiekvieną litą kuo daugiau visko būtum pamatęs, nors ir grįždavai po tokių atostogų dar labiau išsekęs. Bet sielą maitino Europos vaizdai.
Rytų Europos lietuviai pripratę tą gėdą nešiotis, kai būdavom visų Europos Sąjungos statistikos lentelių apačioje. Visada tokie prie galo, nepavejantis, nepavarantys. Geriau pavariusių valstybių šelpiami, iš EU fondų trinkeles dėliojantys. Tik kriminalinių naujienų antraštėse figūruojantys.
Bet užaugs karta, kuriai ir Bokšto SPA, ir Toda, ir privati mokykla, ir anglų kalbos stovyklos Oxforde, ir kelionės į Tenerifę per vaikų atostogas, ir vasarnamis Nidoj atrodys tiesiog normalu. Ne jokia New Nordics Lietuva. Tiesiog jų Lietuva. Kur visko yra. Lietuviškų vienaragių, lietuvių Sundance laimėtojų, lietuvių HBO serialų aktorių, arenas renkančių aukšto lygio vietinių atlikėjų, užsieniečių, atvykusių dirbt į mūsų šalį. Kiek pasikeitęs kontekstas nuo pusės milijono emigrantų ir „Mango“ ar „Dinamikos“ dainuškų realybės.
New Nordics Lietuvoj nėra debatų, ar stot į Europos Sąjungą. Nėra debatų apie LNG terminalą ar elektros tinklo atsijungimą nuo Rusijos. Nėra debatų, kad reikia europinės geležinkelio vėžės. Nėra debatų, ar palikt Žaliojo tilto skulptūras. Nėra debatų, nes yra tik faktai – Lietuva energetiškai nepriklausoma ir šiuo klausimu lyderiaujanti šalis ES, europinė vežė daroma, sovietinių skulptūrų nėra.
New Nordics lietuviukai jau neprisimins, kad kiekvienam šitam mūsų vystymosi žingsny galėjo kitaip pasisukt – galėjo nepriimt mūsų į ES, galėjo nepriimt mūsų į NATO. Kiek kartų buvo rizika, kad koks prorusiškas idiotas laimės rinkimus ir padarys žalingų sprendimų Lietuvai. Galėjo Kubilius nepramušt LNG terminalo, galėjo Darguzaite neužkurt „Invest Lithuania“, galėjo vienaragių augintojai būt emigravę ir neprihustlinę viso Naujamiesčio pasaulio pokyčius vedančių kompanijų.
New Nordics Lietuvoj mes jau diskutuojam apie klausimus, kurie nėra apie mūsų išlikimą. Mes skiriam 2% gynybai nemirksėdami. Jaudinamės, kad kažkas šunį prasuko, kad VLKK kalbą blogai reguliuoja, kad medį nukirto, kad pievų ir dyzelio politika netinka ūkininkams su John Deere’ais. Niuansais rūpinamės, ne išlikimu. Kaip tikri europiečiai. Devyniasdešimtųjų „mes“, pamatę mūsų realybę šiandien, pirštą prie smilkinio sukiotų, nesuvokdami, ko mes čia putojamės, tokiam patogume gyvendami.
Ir nors mes jau būsim karta, kuri ir to, ir to gyvenimo mačius. Mes visad tą nustenkentos Lietuvos šešėlį savo sieloj nešiosim. Nes mum dar atsiliepė ta istorija. Mes dar turėjom skurdžias vaikystes. Dar žinom, ką reiškia Gariūnuose ant kartono kelnes kūno kultūrai matuotis, kai skersvėjai iš visų pusių subinę kutena ir nulis privatumo.
Turėjom persidirbusius ir neįmanomam nesaugume veikusius tėvus, kurie taip ir neturėjo normalių galimybių gaut gerą išsilavinimą. Kurie verslus mokėsi daryt ne ISM ar Kopenhagoj MBA darydami, o darė tiesiog kažką kažkaip, kad tik išgyventų. Nuo nulio pradėję statyt gyvenimus šalyje, kuri irgi nuo nulio pradėjo prieš 30 metų.
New Nordics lietuviukų Lietuvos BVP per capita yra kaip Ispanijos. Mokyklos privačios taip įrengtos, taip sutvarkytos ir išlaižytos, programos ten visokios holistinės kontekstinės, o mes ką prisimenam – kaip muilą tarkavo koridoriuose ant grindų, kad nenusiverstumėm. Ir kaip tėveliai mesdavosi litus per tėvų susirinkimus, kad tas baisias klases perdažyt į kitą baisią spalvą. Ir daug kam Rytų Europos Lietuvos mokykla buvo labiau trauminė patirtis nei smagi augimo kelionė. Bet visi į jas ėjom, nes nieko kito nebuvo.
Draugas sako, mūsų vaikui 2.5 metų, jis nėra tualetpopierinės dešrelės valgęs. Užtat otai šmotai antytės confit. Jei jau dešrelė, tai iš „Livinn“ kapotos mėsytės. Dešrelės supjaustytais į aštuonkojį galais jo gyvenime nebuvo, bet tikrai buvo tikrų aštuonkojų. Tas New Nordics lietuviukas net girdėjęs nepritekliaus istorijų nebus.
Ir jau buvo apsiverkusių, kad negyvena visa Lietuva taip gerai, kaip čia parašyta. Tai žinoma, kad ne visi vienodam lygy gyvena, ne visi kaip sostinėj. Toks gyvenimas. Bet visa šalis ekonomiškai paaugo per 30 metų. Net ir mūsų ta apgailėta provincija pakilo. Jonavos baseine Dyson’ai, miesteliuose coffeeshopai, visi bent į Turkiją skrenda, kunigai su naujais visureigiais, niekas neemigruoja dėl pinigų. Net positive migracija. Emigruojam nebent dėl klimato, meilės ar geresnio universiteto.
2023 metų IMFo GDP per capita žemėlapyje mes jau nuspalvinti ta pačia spalvos kategorija kaip UK ir Prancūzija. Ar jum telpa tai galvoj? Kokia Ispanija mums atrodė išsivysčius šalis, o dabar atsiliekam nuo jų per 200EUR per capita. Kitais metais TIKRAI būsim aplenkę. Statistika tokia, bet aš iš žmonių reakcijų matau, kad jų galva jau užstrigus Rytų Europos Lietuvoj ir amžinuose skunduose. Neįsiinstaliuoja naujos realybės updeitas. Man net pačiai sunkiai instaliuojasi.
Šitą tekstą redaguoju sėdėdama pietų Ispanijos pakrantėje. Gatvę šalia mūsų draugas vadina Avulio takeliu, nes ten lietuviai developeriai stato 10 milijoninių vilų. Turbūt kitiems lietuviams. Lietuvės NT agentės čia sukasi kaip įmanydamos, nes perka lietuviai Ispanijoj vilas kaip pasiutę. Sutinkam jų visur, kur tik būnam. Kaip Jekaterina buvo gražiai užrašiusi: „per Velykų atostogas Londone tai teatre, tai Selfridges, tai muziejuj, tai Italijos slidinėjimo kurorte vis lietuvių kalbą išgirsdavom. Ne iš personalo, o iš lankytojų. Ant kiek belenkiek pasikeitė Lietuva. Iš aptarnaujančio – į aptarnaujamą. Iš trečiojo pasaulio – į pirmąjį.”
Sugulę ant sofos su draugais stebim dešrelių nevalgiusį sūnų, žaidžiantį su balionais. Ant jų nupiešti vienaragiai.
Juokiuos, sakau: „programuojat nuo vaikystės?“. Draugas sako: „Žinai, nežinau, ar su tiek meilės ir aprūpinimo įmanoma užaugt tokiam alkanam, kad išhustlint’um unicorn’us. Nuoširdžiai nežinau.“
Nes dabar Lietuvą tokiu greičiu statome iš alkanumo. Abi kartos. Šviežios nepriklausomybės karta ir 90–ųjų Gariūnų skersvėjų prakutenti vaikai. Nežinia, kokio alkanumo bus New Nordics lietuviukai. Ir mes juos tikrai labai užknisim su savo skurdo ir persidirbimo prisiminimais. Ir jie tik knygoj skaitys apie ekonominį šitos šalies stebuklą.“

https://www.facebook.com/ievako/posts/pfbid02jb5hJgoy35HoFCB4RnEWYtp2LH5AMG2ohhGnC57evM8zs2UKGGRQJWieWyvwbydKl

Atsiliepimai

2024-02-02 23:19
https://www.facebook.com/alasevicius/posts/pfbid05UM51f1MszxS27cHKiT24W6yoKHe1tauDDvSo5zCnTZVdD82Mb3hNwN9MDgK8i2al

2024-02-02 18:36
https://www.facebook.com/domas.raibys/posts/pfbid02E4TD5ZpAuCE5hYeJKRTmFJ7aJPZWmLtxtBGuXtsEp2uDRCxmApB1CoYtyBNT2vWgl

2024-02-01 11:00
https://www.facebook.com/gyvenimasperbrangus/posts/pfbid02Xvdy8UjqGjBKC6zwT2c9s6DFq151KzcHm8jXffXADKNGKhuHZtaNgd1UJ141rLPcl

2024-01-26 13:33
https://www.facebook.com/simonas.svegzda/posts/pfbid02o7rGdTJHtmiE4h8AyNCLi3GMFMfCGTiSnc5ZYUKsj3dKG1deJmc3oHZhehHm69SZl

2024-01-26 9:43
https://www.facebook.com/z.justinas/posts/pfbid025fbBcxSyg7nM92b2Y6CxyvT2XtVv56UwwR4NfaeEmSHLUvyFfTfUR3S1TPY9JRjVl


„NATO Summitas Vilniuje. Nes mes punching above our weight.“

2023-07-10

„Labai daug metų pusiau gyvenau užsieny, nes turėjau nuolatinį kompleksą, kad esu iš provincijos, iš mažos neturtingos šalies geografiniam pakrašty, kur viskas pavėluotai atvilnija. Lietuvoj jausdavaus taip toli nuo pasaulio. Atrodė, kad pasaulis vyksta kitur. Net kai atrodė, kad jau taisosi reikalai pas mus, tada susidurdavai su dešimtmečiais vėluojančiu Lietuvos įvaizdžiu svetur. Oj tie siaubingi aš-iš-Lietuvos-ne-mes-ne-rusija-kalbam-lietuviškai-baltic-sea-pink-soup-curonian-spit-beautiful-lakes-not-slavic-oldest-language kind of conversations.
Ir paskutiniu metu pradėjo keistis dalykai.
Susitinku Londone su vieno didžiausių laikraščių vadovu. Prieš susitikimą dar permetu akim spaudą, kas ten pasikeitė UK vyriausybėj, kokie nauji ministrai, kad būčiau vkurse. Nes obviously visad kalbam apie UK. Pietaujam mudu, o jis sako Ieva pašnekam apie jūsų foreign policy. Sako pradžioj aš maniau, kad jūs crazy, šitaip šokt ant Kinijos, bet dabar sako galvoju čia genius move buvo. Pasaulio tvarka sujudėjo ir jūs epicentre. Ir pasakoja jis man, kaip Šimonytė patinka, Grybauskaitė kokia šauni. Guess what sakau, dabar ir ES ambasadorė JAV bus dar viena kieta lietuvė! Didingų moterų tauta jūs, sako man jis, šitokia lyderystė.
Kaip vienas draugas sako apie Lietuvą – “from a victim of economic coercion to a success story of economic resilience”.
Londonas, vakarienė Cecconi’s, kur visada labai maloni publika. Susipažįstam su šalia sėdinčiais investment bankeriais. Ir aišku klausia, iš kur jūs merginos. Mes atsidūstam, tikėdamosis, kad vėl bus tas neįdomus pokalbis oh-Lithuania-niiice-Riga? O tie vyrai sako, ooohh Lithuania – country of Fintech! Sako ką jūs ten darot toj šaly, kad kaip medum patepta? Tik kas atidarinėja įmonę mūsų tarpe – sako 90% chance it is in Lithuania! It is all about Lithuania in Fintech world!
Susitinku su vienu draugu iš Paryžiaus, kuris turi vieną didesnių reputacijos agentūrų Europoj. Dirbęs su visais svarbiausias Europos rinkimais šį dešimtmetį. Sakau, kada atvažiuosi į Lietuvą, mes jau nauja šalis nuo tada, kai buvai 2008. Kad sako kas ten pas jus įdomaus. 15min later, sako, kad jo agentūros labiausiai auganti dalis – cyber security. Sakau, o tai lietuviai čia leadina dalykus, mūsų NordVPN bičai čia krūtai varo. Sako what what, NordVPN ne prancūzų? Taigi Nord čia french word? Neee? Čia lietuvių? Negaliu patikėt, taigi jie visur, visam pasauly!
Ir šiandien, kol namo parėjau – kokie 8 NordVPN outdoorai sveikina NATO atvykus į Lietuvą. Važiuoja troleibusai su NATO vėliavėlėm, žemai zuja sraigtasparniai, išrikiuotos Patriot raketos oro erdvei saugoti, vis išgirsti aukštai aukštai koks naikintuvas, visur Ukrainos vėliavos, prekybcentriai su pasitikimo plakatais, oro uostai pasitinka didžiulius delegacijų lėktuvus, viso miesto billboardai vieningai į temą, visi kažkaip dalyvauja, visi kažkaip pasistengė! Toks max koordinuotas veikimas mieste ir nacionalinio masto kampanija už Ukrainą padaryta tiesiog Lietuvos piliečių. Atrodo, kaip niekad švenčiam, nes ir yra ką švęst! Saugumo sostinė šiandien Vilnius!
O pamenat kaip prieš pusantrų metų bijojom dėl mūsų saugumo? Kalbėjom su draugais – o ką darysim karo atveju? Atvairuotum mano mašiną iki Italijos? Liktum ar bėgtum? Visi pokalbiai sukosi apie tai. Sukrėsti buvom ir iš veidų išėję. Gyvenimus iš esmės permąstę. Rytų europiečiai visą pietų Ispanijos pakrantę susipirko iš to egzistencinio streso. O šiandien tokia saugumo šventė mieste, kad net nesitiki, jog taip galvojom prieš metus. O galėjo gi pasisukt visaip.
Žinau, aš nesilaikiau rekomendacijų palikt miestą. Kas kvietė į Nidą, kas į Nicą, o aš sakiau no no no, aš per NATO Summitą būsiu tik Vilniuj. Švęsiu! Skaičiuojama, kad Vilnius Summit auditorija pasieks 1.3 milijardo žmonių! Pirmą kartą mano miestas yra visko epicentras, tai kaip aš iš jo išvažiuosiu?
Čia vyksta istorija. Ir summitas ne kažkur. NATO Summitas Vilniuje. Nes mes punching above our weight.
💪Esame pirmieji ES, o ir NATO tuo pačiu – “įžengę į trijų nulių zoną”! Pirmieji nutraukėmė dujų, naftos ir elektros importą iš Rusijos, dar iki sankcijų įvedimo. Žinant, kad esame geografinėje kaimynystėje ir kol kas dar nelyderiaujanti ES ekonomika, parodėme iš esmės full decouplingo nuo Rusijos pavyzdį visam pasauliui! (Žinot kaip Arija Stark turėjo savo sąrašą žmonių? Aš tokį turiu visiem, kurie blogai apie LNG terminalą yra kalbėję. Visus atsimenu.)
💪CEPA pasirodęs tekstas sako “Spend like the Baltics” – visos trys Baltijos šalys yra didžiausią procentą nuo BVP skiriančios Ukrainos paramai valstybės! Ne tik vėliavas išsikabinom, rodome pavyzdį darbais! Ir kviečiame visas partneres valstybes skirti 1% BVP, kad karas Ukrainoj baigtųsi greičiau.
Svarbiausi pasaulio sprendimų priėmėjai visi bus pas mus svečiuose. Kokia Lietuva jiems pasirodys šiom dienom – tokią ją ir prisimins dar daug daug metų. Sėkmės visiems, kas vaidinat didesnę ar mažesnę rolę priimant NATO svečius Lietuvoje! Žinom, kaip stipriai ruošėtės, kad viskas pavyktų! 💪💪💪
#NATO #NATOSummit #NATOVilniusSummit“

https://www.facebook.com/ievako/posts/pfbid0yCtbDbxESLPJLC4Mf7Kb23ahNumtk8P12X1dnzpSBnEyJ9tGGb1y9EeGyeqzQCWWl


„Seniai karas buvo“

2019-04-09

„Nusipirkom su Justu naują vokišką Karcher siurblį, prasiurbėm, sako, kaip čia laidą atgal sukišt. Atėjau galvoju bus taip pat, kaip tame Rowena vokiškam siurbly, kur tėtis prieš kokius gerus 17 metų parvežė iš flea marketo Vokietijoj, kai parvarinėjo iš ten mersą seną. Ir aš taip susimąsčiau tą laidą atgal vyniojant į tą siurblį. Kaip visi kiti dalykai pasikeitė, ar jūs susimąstot.
Pavyzdžiui, secondhandiniai volkswagenai, kuriuos dabar tik parvarom iš Vokietijos, pataisom ir parduodam į Ukrainą, nes dabar mes jau affordinam naujus, iš salono, su gera komplektacija. Net ne tik vokswagenus, ką jūs. Porsche Cayennus! Tėtis mano sako, žinai prieš 10 metų, žmonės dar pirkdavo dėvėtas padangas Lietuvoj, dabar? Dabar kur tu, jau dauguma turi ir mėgstamą brandą, jau tipo Continental ar Bridgestone.
Sepijos rašalo bao, edamame pupupelių sriuba, kimchi, trumų sviestas, ciberžolės latte, kokteiliai po 12eur su all egzotiniai skoniai, kvadratiniai cipakai, saldžios bulvės…Tokia banalybė kaip passion fruit, meh, so two thousand seventeen. Šilkmedžio uogos! Acai bowlsai! Citrinžolės limonadas jūsų mylimam Hugo kokteiliui, kurį pamėgote slidinėjant Alpėse. Degustacinės vakarienės pas Čepracką.
Yuzu!!! Dar iš toliau atvykęs citrinos giminaitis, pakeitęs jau visiem nusibodusį laimą. Ir ličius. Bet ir Yuzu laikas praeis. Ir tada vėl ieškosime citrinos skonio kitam pavidale. Seniai karas buvo, kaip sako mano keli draugai, seniai.
Kada paskutinį kartą pirkot kokį pigų Garnier šampūną ar Palmolive dušo želę? Nebent laiko neturėjot pačiupot, bet prisipažinkit, gi pasilepinat Khiels ar Loccitane už 30EUR per bottle. Jau nekalbu apie veido kremą. Ir serumą. Ir hialuroną. Ir paakių kremą. Ir toniką. Ir scrubą. Ir veido kaukę. Ir barzdos aliejų. Seniai karas buvo, mielieji. Nes dar ir kvėpinatės iš creme de la creme, Sarmos net neatsimenant su Escada tualetiniais vandenim. Good news, Jo Malone atsidaro Panoramoj, ne taip nusibodę bus.
Dantų nebevalot su colgate ir blendamed. Miminum kokia ekologiška, būtinai brangesne nei 6eur. Nes pigesnės tiesiog yra per pigios jums. Barzdaskučiai klesti, nes vyrai nebemoka lygiai nusiskusti patys. Antakiai apskritai išgyvena tokį renesansą, ko net įsivaizduot negalėjo sveikas protas in his wildest dreams. Toliau – mezoterapiniai siūlai, deimantinės dermabrazijos, PRP, Biorevitalizacija, Kobido masažiukai, HydraFacialUtraBoostYoungandBeautiful Whatever. Jau nežinot, kaip čia beišpindėt. Jei reikės, galėsiu patart gerą botoksistą Pietų Afrikoj. Vis kažkaip egzotiškiau.
Su manikiuriste pakalbėjom, 4 metai einu pas ją be pertraukų. Ir klausiu, Egle, o nėr, kad jei anksčiau manikiuras buvo tik progoms, dabar daugumai moterų jau yra tiesiog everyday thing. Anksčiau buvau mažuma tų, kurios reguliariai lakuoja, o dabar sako jo, žinok beveik visos klientės užsirašo kitam kartui prieš išeinant ir eina reguliariai. Higiena tipo.
O privačioj klinikoj nueinat ne tik, kai sergat, nueinat ir pasisveikatint, lašelinę susitekint pavargę, ir į spa nuvažiuojat, ir kaklo masažiukus kas šeštadienį palankot, ir su kineziterapeutu personlines treniruotes turit savo silpnai nugarytei. Ir psichoterapiją kartą per sav, norėtumėt gal du, bet blyn 60eur/val. Jau tiek visi savo galvas pas psichoterapeutus sveikatina, kad net užsimanius pabandyt buvau, mažu patiks. Neskurstam neskurstam.
Į tenisą ar skvošą Vilniuje išvis sunku papult, ar tu suaugęs, ar vaikas, nes norinčių daugiau nei yra vietų. Ir tenisas nėr pigus sportas, jūs juk žinot, nes patys mokat. Prie SEB arenos vip parkinge toks mašinų parkas, kad ohlala net nejauku eit susiūtais kedais. Gali realiai visų brandų naujausius modelius vienoj aikštelėj pažiūrėt, nereik po salonus tampytis. Suklestėjimas konkrečiai. Pastatys naują areną Kalnėnuose ir pamatysit bus full iškart.
Šiaip stengiates dar lankyt akroboksą pas kokį ten atvykusį portugalą derindamas mua tai ir dar štukutę išleidžiat kasmet pawakinti, bet jau taupot ir nuosavam snowboardui.
Bet nėr kad taupot taip nu labai žostkai, vis tiek nesi lopas piratautojas linkomanijoj. Moki ir už Netflixą, ir Amazon Prime, gal kokį Audible dar, o gal tik oro uostuose perki knygas, kokį dar high brow tastes patenkinantį žurnalą premumeruoji. 100 eurų per mėnesį geram turiniui nėr gaila gi. Nes ir šiaip jau matėt ten tų miuziklų Londone, operų Italijoj ir Moulen Rouge praeitą rudenį buvot.
Visi nori namų su terasom ir įeinamom spintom, ir sodybos, ir dar butuko investicijai. Turit namie fancy siurblių, viską darančių virtuvės čiaupų ir langų valymo, žolės pjovimo ir grindų siurbimo robotukų dar. Dulkes tik su magic clean ion 2.0 šluoste blizginat, nes brangūs stalviršiai. Tikrai manau kitą sezoną jau savo pievutes ryškinsite žalesniais atspalviais kaip kaimynų. Kietą rekuperacinę sistemą įsiinstaliavę turit už 10k. Namus tik su dizainere įsirenginėjat, kuri gilinasi į jūsų asmenybę ir vėliau ją atspindi namų stalviršiuose, paviršiuose, vazose ir užuolaidose.
Ir užsisakinėjat egiptietiškos medvilnės patalynę, turbūt turit Liucę, Liudmilą ar Verą, kuri ateina namų sutvarkyt kartą per savaitę. Ir Revolutas jums rodo, kad Wolte vėl pravalgėt 170 EUR šį mėnesį. Nors gyvenat prie pat kokių 10 restoranų, bet jau vemiat kaip užkniso. Viskas nulankyta. Valandą galvojat, kur valgyt eit. Ir tą craftinį alų jau visokį išragavot, bet vat neatveža į Lietuvą to būtent to iš Belgijos, kur jūsų mėgstamiausias, kur visad, kai būnat užsienyje, kas būna dažnai, tai ieškot, ar turi to alaus.
Seniai karas buvo, mano mieli draugai. Nes jūsų katinėliai šika į labai jau specializuotus šilkverpių silikoninius burbuliukus, kurie dar iškvepinti kokiais ten kvapo surpressantais ir aronijom. Nors žinot aš pamenu, kad buvo laikas mano ankstyvoj vaikystėj, kai šiko katinėliai ir į prikastą iš kiemo smėlį.
Bet jūsų katinėliai ir ėda tik subalansuotą mitybą, reguliariai, užtikrinant maistinių medžiagų ir skonių įvairovę, plius vengiate duoti vištienos, nes katinėlis galimai daugiau kasosi nuo jos. Jūs mokat už šunio dresūrą kaip už nepigų vaiko būrelį ir kantriai šeštadienį lankot su juo. Nors ir taip pusantros tas šuo kainavo. Esat kartą kitą jam nupirkę net paltelį ar kokį kul hipster urban džempuką. Bet dar kuklinatės dažnai aprengt, nes gali už durną palaikyt, kad išsiknisinėjat biški.
Brunchinant savaitgaliais už 20eur, skųsdamiesi, kad viskas Vilniuj nusibodę, net neatsimenat dar 2014 ar 2015 metais Tapinas rašė postą mums visiems paaiškindamas, kas tas brunchas yra. Tik bottomless brunchai dar vis mūsų krašto nepasiekia, bet jau tuoj tuoj, ponas Aurelijau.
Namuose mėtosi kindlas, VR setas, dronas, du ipadai dulka, go pro kamera, kai prisižiūrėjot redbulio filmuku per savo full HD 65 įstrižainę, bet taip niekada niekur ir neužlipot į jokį kalną. Dar veidrodinis guli fotikas namie, bet vis tiek jau viską fotkinat telefu, nes kam tada štuką mokėjai, gi dėl kameros. Net gal apdraustu ekranu.
Moki 250 už local designer piece. Bambėdamas, bet perki. Nes Michael Kors jau too mainstream, cheap luxury, meh. Jau surenki ir ant Balenciagos. Parsisiunti kokius limited edition kedasikus už 6 šimtus pinigų, ne kedus, o sneakerius, pardon. Hilfigeris ar Ralph Laureno Polo vapšė casual, kai golfo varot žaist kažką labiau niche lyg reiktų dėvėt. Čia jūsų buto rangovas jau dėvi šitus brandus, ne jūs.
Prie visą ko dar nuolat jauties kaimietis, nes niekur nebuvai, nors prieš tris mėn buvai prie Lake Como, dar prieš tai Tailande. Bet šiemet jau vien mano feede draugai keliavo į Tanzaniją, Keniją, Argentiną, Čilę, Costa Ricą. Australija, Naujoji Zelandija ir visa Azija apskritai mainstreamas, neregistravau net. Visi bent savaitgaliui lankė Milaną, Boloniją ar Paryžių. O aš atsimenu mama pasakojo, kaip crepai su cinamonu už jai nesuvokiamą kiekį frankų kvėpėjo Paryžiaus gatvėse, kai dar besilaukdama mano sesers (vadinas kažkur prieš 21 metus) pirmą kartą lankė Prancūziją. Tada grįžo į autobusą konservų atsivežtų. Bet 2021ais metais nujaučiu tėvai jau bus visus kontinentus išlankę. Nebevalgydami konservų nei namie, nei autobusuose. Iš kokio skurdo mes išbridom, ar susimąstot.
Ir dar atkreipkit dėmesį, jei prieš 3-4 metus tikrai visi buvom pasinešę ant energetinio saugumo, gynybos, investicijų pritraukimo, tokių gyvybiškai svarbių valstybei klausimų, tai šian kažkaip biški chill. Fintečeriai aplink visur kur dairais, parkės dėl blockchaino sandboxų paleidimo pirmiems. Jau aplinkosauga įdomu, gyvūnų, gal net ir moterų teisės kažkiek. Aš daug kartų Justui atėjau pasakyt, kad in a political map aš jau randu save kairėje. O jis išklausė ir sako lope tu, čia postmodern, čia postmodern values, beibėnai, sveikinu, tu išpindėjus vakarų millenialsė. Apsidžiaugiau. Ne dėl savęs, dėl Lietuvos, vadinas dasivystėm jau, kad postmodernius jautruolius išauginom. Vadinas life is good, life is comfortable.
Išpindėjom, bent Vilniuje, kaip proper normali vakarų valstybė. Dar čiut čiut ir bus visai gerai. Žinau, kad jūs, kurie darot dalykus, kuriuos užrašiau viršuj, darot, nes šiaip dafiga dirbat ir uždirbat, esat darbštūs perfekcionistai smartassai ir labai gyvenime stengiates, ir jums vis atrodo, kad Lietuva nedaro enough. Ir ji nedaro. Bet pradedu suprast, kad šito veržlaus ir žingeidaus elito dėka mes vis vien einam į priekį nerealiais tempais, vedami ar tempdami paskui tą savo Vyriausybę. Apie mus už dar 25 metų kalbės kaip apie ekonominį stebuklą, gal mažešnį nei Airijos ar Singapore, bet vis tiek stebuklą. Seniai karas buvo, bet ne taip seniai buvo sovietų sąjunga, kai pagalvoji. Liudijame kelią į ekonominį stebuklą savo pastangomis ir prezencijomis, mielieji, per 26 metus nepriklausomybės daėjom iki Yuzu, nišinių kvepalų ir Balenciagos sneakerių. Kartais juokinga, bet tokie tie išsivysčiusios civilizacijos požymiai. Keep going, Lietuvos upper middle class.“

https://www.facebook.com/ievako/posts/10212806147843747

Atsiliepimai

2019-04-11
https://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/vilniete-feisbuke-aptare-siuolaikinius-lietuviu-gyvenimo-iprocius-seniai-karas-buvo-80864847

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *