Žymė
2025-11-26
„🎯 Pradedu trumpas FPV pamokas. Kodėl?
Nes matau, kad Lietuvoje daug žmonių nori išmokti skraidyti, bet nežino nuo ko pradėti. Lietuvoje dar neturiu daug mokinių, tik kelias individualias pamokas, bei kartais vykdomos teorijos paskaitos.
Bet per pastaruosius metus Ukrainoje mokiau tiek pradedančius, tiek jau patyrusius pilotus, todėl noriu ta patirtimi pasidalinti ir čia.
Mano tikslas paprastas:
duoti žmonėms žinias, kurios veikia realybėje, o ne tik gražiai atrodo teorijoje.
FPV pasaulyje vien tik technikos neužtenka — reikia suprasti ritmą, kūną, psichologiją ir linijas.
Šiuose įrašuose dalinsiuosi tuo, ką išmokau per trejus metus varžybose, treniruojant kitus pilotus ir dirbant su dronais Ukrainoje.
Kiekviena pamoka bus trumpa, aiški ir paremta praktika.
Jokių „teorinių romanų“. Tik tai, kas veikia.“
2025-11-07
„Domagoj Franic :
Ukrainos pajėgos taiko naują, efektyvią taktiką pirmosiose linijose: plačiai naudojami klaidinantys (melagingi) dronai.
Dėl to Z-blogeriai ypač supykę. Pasak propagandistų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja melagingus dronus, suprogramuotus ilgai „laukti“ tikslo tam tikroje zonoje.
Šie dronai dislokuojami palei rusų dalinių maršrutus. Kaip pastebi prorusiški Z-kanalai, šis žingsnis gali žymiai apsunkinti okupantų veiklą.
„Dronų karas pasiekė naują vystymosi lygmenį… Tokių masiškai gaminamų masalų kūrimas dar labiau apsunkins mūsų pajėgas“, — rašė žinomas Z-blogeris „Rybar“. Idėja paprasta ir praktiška: atrodančio kaip tikras, bet melagingas masalas priverčia priešą reaguoti.
Masalo panaudojimas reiškia brangių šaudmenų išeikvojimą, laiko praradimą ir tiekimo planų sutrikdymą. Z-resursas „Sjeverni kanal“ patvirtino informaciją.
„Kai kas naujo iš ukrainiečių: maketai — ‘laukiantieji dronai’. Atrodo kaip dronai ir pasirodo nekenksmingi, bet tai nesumažina problemų. Tai apgaulė, gryna ir paprasta — išeikvoja mūsų dronus ir trikdo logistiką. Trumpai tariant, tai laiko ir išteklių švaistymas“, — pastebėjo jis.
Masalų gamyba reikalauja palyginti nedidelių investicijų, tačiau duoda ženklios operacinės naudos: priešas priverstas tikrinti ir naikinti dešimtis maketų vietoje to, kad sutelktų dėmesį į tikras grėsmes.
Svarbus ir ekonominis aspektas. Šaudmenų, baterijų, degalų sunaudojimas koviniams skrydžiams ir logistikos tikrinimas kiekvienam tikslui eikvoja materialinius išteklius, kurių Rusijos kariuomenė ir taip turi ribotai.
Naudodama pigius maketus, Ukraina perkelia nereikalingas išlaidas ant agresoriaus pečių ir taupo savo išteklius. Taigi „laukiantys masalai“ — ne vien triukas, o visapusiškos strategijos dalis: savo nuostolių mažinimas, priešo nuostolių didinimas ir jų operacinio atsparumo ardymas.
Kuo plačiau plinta ši praktika, tuo didesnis jos poveikis: masalai verčia rusus taikyti prieigą „šaudyk, o paskui klausk“, kas yra brangu ir neproduktyvu.
Nusilenkiu ukrainiečiams.“
https://www.facebook.com/groups/1120275325405873/?multi_permalinks=2048391392594257
2025-10-26
„🚨 Kai Ukrainos oro gynybos produktas 🇺🇦„Octopus“ žada totalų proveržį – visiškai nutraukti ruso pigių dronų dominavimą Ukrainos danguje, Lietuva vis dar ieško priemonių (šiek tiek efektyvesnių už “ragatkę”) iš Baltarusiško meteorologinio baliono išleist orą. 🚨
1️⃣ Technologinis lūžis: Ukraina pristatė „Octopus“ – itin pigų, bet itin tikslų droną-perėmėją (95 % sėkmės rodiklis), kuris gali visiškai pakeisti karo logiką. 🚀
2️⃣ Kainos revoliucija: Vienas „Octopus“ kainuoja apie 40 tūkst. $, kai rusiškas atakos dronas – 400 tūkst. $. Tai leidžia Ukrainai paleisti 10 už kiekvieną rusišką. 💸
3️⃣ Britų gamybos pajėgos: JK pradeda gaminti 2 000 tokių dronų per mėnesį, investuodama 200 mln. £ į naują gamyklą ir stiprindama gynybos pramonę. 🇬🇧🏭
4️⃣ Dirbtinis intelektas: „Octopus“ dronai mokosi iš kiekvieno susidūrimo – tampa vis sumanesni, gebantys prognozuoti priešų taktikas. 🤖🧠
5️⃣ NATO saugumo stiprinimas: Lenkija ir kitos sąjungininkės mato „Octopus“ kaip priemonę apsaugoti ir NATO oro erdvę nuo Rusijos dronų įsibrovimų. 🌍✈️
6️⃣ Ukrainos inovacijų proveržis: Tai pirmas kartas, kai Ukrainoje sukurta gynybos sistema masiškai gaminama Vakaruose – ženklas, kad Ukraina tampa karo technologijų lydere. ⚙️🇺🇦
7️⃣ Rusijos strategijos žlugimas: Masinių pigių dronų taktika praranda pranašumą – „Octopus“ gali neutralizuoti jų pranašumą pigiau ir greičiau. 💥“
https://www.facebook.com/reel/774972092244966
2025-10-24
„🚨 Turinys Drona-galviams ir ne tik. 🚀 Peragreen 3: Greičiausias dronas pasaulyje 🚨
⚡️ Kai niekas dar to nepadarė – ten prasideda atradimai
Kai technologijos ribos dar nubrėžtos tik fantazijoje, nėra vadovo, nėra kam paskambinti.
Tad video epizodo herojus su sūnumi Luku viską išsiaiškino patys – per klaidas, gaisrus ir netikėtus atradimus.
Rezultatas?
💥 Peragreen 3 – greičiausias keturkopteris Žemėje.
🛠️ Nuo idėjos iki rekordų
Per dvejus metus jie pasiekė du pasaulio rekordus – kol kiti juos aplenkė.
Tačiau vietoje sustojimo – dvigubino galią.
Naujas akumuliatorius tiekia stulbinančius 16 kW, o specialūs propeleriai leidžia išgauti maksimalų greitį be garso barjero.
Korpusas – nebe anglies pluošto, o 3D spausdintas nailonas, tvirtesnis ir aerodinamiškesnis.
💧 Elektronika aušinama vandeniu – mažiau oro skylių, mažiau pasipriešinimo, daugiau greičio.
🌬️ Forma, kuri apgauna logiką
Pasitelkę kompiuterines oro srauto simuliacijas, suprato, kad geresnė aerodinamika ne visada atrodo logiškai.
Naujas parabolinis korpusas suteikė 15 % mažesnį pasipriešinimą, o tai – apie +40 km/h papildomos spartos.
🧠 Tūkstančiai bandymų – viena pergalė
Kiekvienas testas – pamoka.
Kartais dūmai, kartais pergalė.
Po dešimčių skrydžių viskas „suklikino“.
🌪️ 585 km/h. Pasaulio rekordas.
⚠️ Pamokos
Niekada neskristi tiesiai virš valdiklio ekstremaliu greičiu – signalas gali dingti.
Vandens aušinimas mažina drag ir išsaugo elektroniką.
Aerodinamika visada patikrinama, o ne spėjama.
❤️🔥 Greitis kaip mokslas, o ne beprotybė
Peragreen 3 – ne tik dronas. Tai bandymas peržengti ribas ir parodyti, kad net garaže galima sukurti pasaulinio lygio inžineriją.
Viltis tokius žmones ir startuolius matyt kuriančius Ukrainai nuožmiai kovojančiai prieš civilizacijos vėžį.
Slava Ukraini.
Pilnas:
https://youtu.be/-Iu6k9qJQ4I?si=2X3b1VDLWYsb8Pci“
https://www.facebook.com/reel/838220375314848
2025-08-07
„Ar Lietuvą puls dronais? Arūnas Kumpis
794. Ukrainoje kariavęs lietuvis savanoris Arūnas Kumpis apie antidroninius pajėgumus.“
https://www.youtube.com/watch?v=x0FTywuFX2A
2025-07-28
„Ar dar ką nors stebina mūsų reakcija, kai eilinis bepiločio orlaivio pažeidimas kertant Lietuvos oro erdvę tampa „netikėtu incidentu“? Kaip neturėjome, taip neturime – ir vargu ar artimiausiu metu turėsime – realių priemonių tokius taikinius laiku identifikuoti ir neutralizuoti. Dar blogiau – neturime nei aiškaus plano, nei strateginės vizijos, kaip šią spragą užpildyti.
Jau kurį laiką bandau sau atsakyti į klausimą – kokios yra tikrosios tokio Lietuvos kariuomenės priešinimosi modernizacijai priežastys? Klausantis aukšto rango Lietuvos karininkų, susidaro įspūdis, kad jie visiškai netiki mūsų (Lietuvos kariuomenės) galimybėmis priešintis be sąjungininkų pagalbos. Jie net nesvarsto tokios galimybės ir nemato reikalo būti jai pasirengę. Todėl visos pastangos ir, atitinkamai, išlaidos nukreipiamos į tai, kad taptume hipotetinės, didžiulės NATO kariuomenės priedėliu. Dėl šios priežasties mūsų kariuomenės vadų nelabai domina nei asimetrinio poveikio ginklų sistemos, kurios leistų mažesnėmis pajėgomis kautis prieš gausesnį priešininką, nei kariuomenės restruktūrizavimas, kad joje esminį vaidmenį vadintų robotizuotos sistemos.
Ukrainiečiai šiandien brigadų atsakomybės rajonus žvalgybiniais dronais stebi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, užtikrindami nuolatinę realaus vaizdo transliaciją į vadovavimo centrus. Jie svartso, kaip pėstininką visiškai patraukti iš mūšio lauko, paverčiant jį robotizuotos sistemos operatoriumi. Tuo tarpu mes vis dar galvojame, kaip „pėstininkų skyriaus vadą aprūpinti dronu, kad jis galėtų nuskristi pasižiūrėti, kas yra už kampo“.
Ukrainos kariuomenė daugiau nei 70 procentų žalos priešui padaro dronais ir jau planuoja, kaip vienam bepilotės sistemos operatoriui suteikti galimybę valdyti ne vieną, o šimtus bepiločių sistemų vienu metu. O mes tuo tarpu didžiuojamės, kad ketvirtais karo metais pagaliau parengėme kelis FPV dronų operatorius, kurie sugebėjo praskristi porą kilometrų poligone ir detonuoti droną su sprogmenimis į taikinį.
Neseniai vienas žymiausių Ukrainos karo vadų, šiuo metu einantis Ukrainos Bepiločių sistemų pajėgų vado pareigas, Robertas Brovdi (šaukiniu Madyar), pasakė: „Dronai šiandien sukuria naikinimo zoną, kuri siekia apie 20 km aplink fronto liniją. Kitas mūsų tikslas – pakeisti Ukrainos pėstininkus antžeminėmis robotizuotomis sistemomis, kad būtų užtikrinta logistika priešakyje.“
Kai vis daugiau NATO kariuomenių, pasekdamos Ukrainos pavyzdžiu, vykdo reformas, kuria bepiločių sistemų pajėgas ir specializuotus padalinius, mes atsakingu už šios srities plėtrą skiriame ne robotizuotų sistemų specialistą, o artileristą – tą patį, kuris pusę kariuomenės vadovybės savireklamos tinklalaidės skiria pasakojimams, kuo artilerija esą pranašesnė už dronus.
Taip jau yra – jei nori, kad nauja idėja būtų įgyvendinta, tuo turi užsiimti kompetentingas, ja tikintis ir dėl jos „pamišęs“ žmogus. Jei nori ją sužlugdyti – skiri atsakingu tą, kuris nuolat ieško įrodymų, kodėl senoji sistema geresnė.
Visa tai lemia, kad mes vis dar bandome sparčiai tobulėjančias bepiločių technologijas priešpriešinti senoms, laiko išbandytoms ginkluotės sistemoms. O galiausiai pareiškiame, kad atakos bepiločiai mūsų kariuomenėje bus tik „specializuotas sunkiosios ginkluotės paramos vienetas“.
Toks požiūris nuvilia. Jis geriau nei bet kas iliustruoja tiek mūsų kariuomenės vadų įsivaizdavimą, kokią vietą šiuolaikinėje kariuomenėje turėtų užimti bepilotės sistemos, tiek jų gebėjimą (ar tiksliau – negebėjimą) įgyvendinti tikrą modernizaciją.
Deja, praeities vadai išlieka didžiausiu iššūkiu ateities kariuomenėms. Kaip rodo praktika, vien prieiga prie technologijų neišsprendžia esminės – vadovavimo – problemos. Užuot priėmę realybę, modernizavę savo pajėgas ir rengę jas ateities karui, kuriame lemiamą vaidmenį atlieka robotizuotos sistemos, mes vis dar laikomės įsikibę pasenusių doktrinų. Jose sausumos pajėgos, remiamos artilerijos ir aviacijos, vykdo manevrus mūšio lauke – tarsi pasaulis nebūtų pasikeitęs.
Istorija kartojasi – kaip Pirmojo pasaulinio karo metais generolai vis rengė nesibaigiančias kavalerijos atakas prieš spygliuota viela ir kulkosvaidžiais ginamus įtvirtinimus; kaip Antrojo pasaulinio karo pradžioje lenkų kavaleristai dar bandė stabdyti vokiečių „koncentruoto geležinio kumščio“ prasiveržimus, taip šiandien mūsų vadai, prieš priešo robotizuotas sistemas ir dronus, į mūšio lauką ketina siųsti pėstininkus (su vienu dronu skyriaus dydžio vienetui) bei dešimtis milijonų kainuojančius tankus, apie kuriuos Madyar sako: „Pasaulyje nėra tokio tanko, kurio nesustabdytų 300–400 dolerių kainuojantis dronas. Tokio tanko tiesiog nėra. Esu pasiruošęs lažintis dėl bet kokios sumos – kad ir koks geras būtų tankas, jį sustabdys Ukrainoje pagamintas dronas.““
2025-07-21
„Informacija visų pirma yra orientuota Ukrainos auditorijai, tačiau esu tikras, jog mums ji taipogi kaip niekada aktuali ir reikalinga. Todėl išverčiau jums svarbų tekstą, kuriame informacija tokia, kurią ir pats kartoju jau ketvirtus metus – MOKYKITĖS SKRAIDYTI !!!
……..
Ką galiu pasakyti…
Beveik kiekvienas, arba daugelis iš mūsų, turėtų išmokti skraidyti kvadrokopteriais ir orlaivių tipo FPV dronais. Kad apsaugotume savo miestus nuo rusijos tolimųjų atakų. Šiais laikais Ukrainoje tai būtina! Turime ruoštis jau dabar, nes po metų Ukrainoje gali nebelikti pramoninių zonų, angarų ir administracinių pastatų, kurie nebūtų sudegę iki pamatų.
Pirmasis etapas daugeliui jau seniai žinomas: už ≈1500 UAH ( apie 30 € ) nusiperkate paprastą USB nuotolinio valdymo pultą FPV simuliatoriui ir su draugais pasineriate į du simuliatorius „Steam“ platformoje. FPV kvadrokopterio tipui – „Liftoff“, arba orlaivio tipo– „Real Flight Evolution“. ( nuo savęs pridedu, jog realiausiai fizikinius dėsnius atitinkanti FPV simuliacija, tai VELOCIDRONE ) Žinoma, galite naudoti ir kitus. Pažiūrėkite „YouTube“ apie pirmuosius tokių skrydžių žingsnius ir pagrindinius principus ir pirmyn! 20 minučių treniruotės ryte ir pusantros valandos prieš miegą. Arba pasiimkite nešiojamąjį kompiuterį į slėptuvę ir ten treniruokitės per oro antskrydį. Kodėl mums tai jau reikia daryti? Nes FPV piloto apmokymas reikalauja dešimčių valandų skrydžio simuliatoriuje ir tiek pat, arba mažiau, treniruočių aikštelėje; Dirbti su įgulos įrangą galima apmokyti per porą dienų, o gamintojas gali pagaminti vieną perėmėją droną per porą valandų. Piloto apmokymas yra ilgiausias procesas. ( karo sąlygomis paruošti kovinį FPV pilotą trunka apie pusę metų, taikos, žymiai daugiau )
Be to, neįmanoma išmokti daugiau ar mažiau sumaniai valdyti FPV per dvi ar tris dienas, nes norint kelti į dangų realų FPV droną, reikia similiacijoje skraidyti mažiausiai 20-30 valandų. Tokie įgūdžiai yra tiesioginio cheminio proceso galvoje rezultatas, kuris idealiomis sąlygomis trunka mažiausiai porą savaičių. Beje, tai maždaug tokie patys įgūdžiai kaip važiavimas dviračiu: jie išliks su jumis beveik visą gyvenimą!
Dar kartą kartoju: nematau jokių problemų rusijos Federacijai + Kinijos Liaudies Respublikai + Šiaurės Korėjai + Iranui padidinti „Shahed“ gamybą rusijos Federacijai iki 1000 vienetų per dieną per kelis mėnesius. Paklausite ar užteks išteklių? Užteks! Rusai stovės eilėse prie duonos su skylėtais sportbačiais, bet su šiltu jausmu didžiuosis tuo, kad, pavyzdžiui, Ukrainoje per naktį „Geran” sunaikino dar dvi pramonės zonas ir vieną gamyklą.
Ir svarbiausia: užnugaryje bet kokios lyties, beveik bet kokio amžiaus žmonės, neįgalieji ir net žmonės po sunkių sužalojimų/traumų gali efektyviai medžioti šahedus.
„Klausite, na, išmokau skraidyti FPV… o kas toliau?“ Viskas įvyks greitai! Jų jau yra, bet įgulos bus mokomos dar masiškai. Globojant savivaldybių institucijoms ir/arba Gynybos ministerijai ir/arba Skaitmeninių reikalų ministerijai. Plius Ukrainos federalinis technikos universitetas. Jau yra tinkamų dronų perėmėjų ir jų bus daugiau! Jie tobulėja kiekvieną savaitę ir tai tiksli informacija!
Veik dabar ir veik savarankiškai! Treniruokis! Jei mes taip populiariai spręsime šią problemą, tai kiekvienas iš jūsų galėsite drąsiai pasakyti: „Aš taip pat tiesiogiai dalyvavau veiksmuose, kurie priartino šią mūsų pergalę!““
2025-05-31
„Britų kariuomenė pristatė savo naująją doktriną, pavadintą „20-40-40“ strategija, kurioje numatomas perėjimas nuo sunkiai mechanizuotų pajėgų prie lankstesnių, bepiločių orlaivių karui pritaikytų formacijų. Sprendimas pereiti prie naujo karinio planavimo buvo priimtas atsižvelgus į Rusijos ir Ukrainos karo pamokas.
Kaip praneša „The Times“, remdamasis savo šaltiniais, kariuomenės vadovybė pasiūlė paversti Britų kariuomenę bepiločiu, autonominiu dariniu, kuriame 80 % operacijų vykdytų dronai. Naujieji prioritetai bus išgyvenamumas, greitas dislokavimas ir skaitmeninis dominavimas.
Pasak „Defense Express“, toks požiūris gali būti ypač tinkamas palyginti nedidelei Jungtinės Karalystės kariuomenei. Jos galimybės veikti pagal tradicinę mechanizuotą doktriną per pastaruosius dešimtmečius gerokai sumažėjo, o esant dabartiniams planams įsigyti tik 148 būsimosios kartos „Challenger 3“ tankus, ši doktrina iš esmės jau nebėra aktuali.
Atnaujinta doktrina numato perėjimą prie šios struktūros:
▪️20 % tradicinių sunkiųjų platformų, tokių kaip tankai, savaeigiai pabūklai ir pėstininkų kovos mašinos;
▪️40 % klajojančios amunicijos ir „kamikadzių“ tipo dronų, skirtų greitiems ir tiksliems smūgiams;
▪️40 % daugkartinio naudojimo dronų, naudojamų žvalgybai, stebėsenai ir preciziškiems smūgiams.
Praktiškai tai reiškia pokyčius rengiant personalą, treniruočių ir simuliacijų sistemose, logistikoje, vadovavimo struktūroje bei tolesniame doktrinos vystymo procese. Bus kuriamos naujos kuopos ar aukštesnio lygmens formacijos, kuriose veiks dronų operatoriai, dirbtinio intelekto analitikai ir elektroninio karo padaliniai.
Gynybos pramonė taip pat turės keistis: nusistovėję didieji pramonės žaidėjai turėtų užleisti vietą mažesnėms ir inovatyvesnėms įmonėms, dirbančioms dirbtinio intelekto, bepiločių ir autonominių sistemų srityse.
Deja, šiuolaikiniam mūšio laukui sparčiai keičiantis, Lietuvos kariuomenė, ignoruodama tiek Ukrainos karo pamokas, tiek savo realias galimybes, toliau stiprina mechanizuotas pajėgas ir seka tokių didžiųjų valstybių kaip Vokietija ar Prancūzija pavyzdžiu — šalių, kurios akivaizdžiai vėluoja prisitaikyti prie naujosios bepiločių technologijų karo realybės.
P.S. Nuoroda į straipsnį komentaruose.“
Komentarai
„https://www.youtube.com/watch?v=NsXE3LpHdBQ“
2025-05-09
„Ukraina tapo pirmąja šalimi pasaulyje, 2024 metų pradžioje įkūrusi bepiločių sistemų pajėgas ir brigadose ėmusi formuoti specializuotus bepiločių padalinius (batalionus). Netrukus ja pasekė rusija, o nuo šių metų sausio mėnesio bepiločių sistemų pajėgos įkurtos ir Lenkijos karinėse pajėgose. Kodėl to prireikė ir kaip vyko šis procesas?
Ukrainos kariuomenėje įvairūs bepiločiai orlaiviai buvo pradėti naudoti dar nuo 2014 metų karo pradžios. Tačiau tuo metu jų naudojimas buvo gana fragmentiškas ir apsiribojo daugiausia žvalgybos tikslais. Net ir pirmaisiais plataus masto karo metais – 2022-aisiais – bepiločiai dažniausiai buvo naudojami žvalgybai bei artilerijos ugnies koregavimui, o juos valdė pavieniai entuziastai, įsigiję dronus už savo ar rėmėjų lėšas.
Viskas pasikeitė antraisiais karo metais, kai buvo suprasta, kad dronai gali būti naudojami ne tik žvalgybai, bet ir priešo naikinimui dideliu atstumu. Iš pradžių tai buvo daroma DJI Mavic 3 tipo dronais, iš oro mėtant rankines ar povamzdines granatas. Laikui bėgant, pavienių entuziastų ir visuomenininkų pradėtas procesas įgavo pagreitį – visoje Ukrainoje imtos steigti dronų operatorių rengimo mokyklos, brigadose daugėjo karių, profesionaliai valdančių bepiločius ir demonstruojančių puikius rezultatus mūšio lauke.
Tačiau pradžioje visas Ukrainos kariuomenės dronizacijos procesas vyko gana chaotiškai. Iniciatyva dažniausiai kilo „iš apačios“, ir tik nuo brigadų bei batalionų vadovybės supratimo, gebėjimo priimti naujoves priklausė, kaip greitai šis procesas judės pirmyn. Man pačiam teko stebėti, kaip vienose brigadose dronai jau buvo naudojami plačiai – tiek atsakomybės rajonų stebėsenai, tiek priešo naikinimui – o kitose jie vis dar tebebuvo laikomi tik pagalbine priemone, skirta, pavyzdžiui, „nuskristi už kampo ir pasižiūrėti, ar ten nėra priešo“.
Tikra dronų revoliucija įvyko 2023 metų pradžioje, kai fronte pasirodė pirmieji FPV dronai. Jų veiksmingumas buvo toks akivaizdus, kad daugelyje brigadų pradėti kurti specializuoti dronų padaliniai. Šį procesą stebėjau iš vidaus – vienas mano kovos draugų, su kuriuo kariavome nuo plataus masto karo pradžios, 59-oje motorizuotųjų pėstininkų brigadoje buvo atsakingas už tokio specializuoto bepiločių sistemų bataliono plėtrą. Tuo metu ši brigada jau vykdė nuolatinę (24/7) atsakomybės rajono stebėseną artimosios žvalgybos dronais. Netrukus pradėjo veikti kelios FPV dronų komandos (prie vienos jų prisijungiau ir aš), taip pat didžiųjų multirotorinių dronų („Baba Yaga“), fiksuoto sparno atakos dronų ir kitų sistemų padaliniai.
Mirties akivaizdoje žmonės mokosi labai greitai, todėl visas šis dronizacijos procesas Ukrainos kariuomenėje, nors ir chaotiškas, vyko sparčiai. Vis dėlto nepavyko išvengti klaidų – gera praktika skleidėsi lėtai, o dronų operatorių rengimas ir įrangos tiekimas buvo fragmentiški, dažniausiai vykdomi pavienių entuziastų ir nevyriausybinių organizacijų dėka.
Ilgą laiką Ukrainoje bepiločių sistemų operatorius rengė dešimtys skirtingų mokyklų, turinčių nevienodus mokymo planus ir kokybės standartus. Tik vėliau buvo suprasta, kad būtina centralizuota, bendrus standartus ir kokybišką rengimą užtikrinanti mokymo įstaiga. 2024-ųjų vasarą, pakeliui į frontą, teko apsilankyti viename iš tokių centrų – Žytomyre įsikūrusiame 190-ajame specializuotame bepiločių sistemų ir elektroninės kovos operatorių rengimo centre. Kalbantis su vienu iš centro vadovų, jis pasakė: „Jūs, lietuviai, turite unikalią galimybę pasimokyti iš mūsų ir nebekartoti mūsų darytų klaidų.“
Kokios gi tos klaidos?
Pirma – chaotiškas ir decentralizuotas operatorių rengimas.
Antra – uždelstas specializuotų bepiločių sistemų padalinių formavimas brigadose.
O kaip šie procesai vyksta Lietuvoje?
Nepaisant to, kad Ukrainoje jau ketvirtus metus vyksta karas, kad dronai ten sukelia du trečdalius visos žalos priešui, kad centralizuotas operatorių rengimas ir specializuotų padalinių kūrimas pasiteisino ir sėkmingai vystosi, Lietuvoje vis dar ieškome „savo kelio“. Kuriame mažus – skyriaus ar būrio dydžio – bepiločių padalinius arba vis dar paliekame šį pajėgumą pėstininkų, artileristų ar karinių oro pajėgų vienetų sudėtyje.
Kodėl specializuoti bepiločių sistemų padaliniai yra pranašesni už nespecializuotus?
Efektyvus panaudojimas. Ukrainoje bepiločių sistemų padaliniai vykdo ne kuopos, o brigados lygio užduotis – užtikrina viso atsakomybės rajono monitoringą ir vaizdo transliaciją, teikia paramą ir sąveikauja su kitais brigados padaliniais: pėstininkais, artileristais, oro gynybos vienetais.
Profesionalumas. Specializuotam padaliniui paprastai vadovauja karininkas, puikiai išmanantis bepiločių specifiką, pats juos valdęs ar tebevaldantis. Jis gali užtikrinti ne tik karių parengtį ir užduočių planavimą, bet ir efektyvią sąveiką su kitais padaliniais. Tuo tarpu motorizuotų pėstininkų ar artileristų karininkas, neturintis specifinių žinių, tokio rezultato pasiekti negalėtų.
Aprūpinimas ir plėtra. Dėl sudėtingo inventoriaus bepiločių padalinių aprūpinimui reikia specialių žinių – tikslinga turėti tam pasiruošusį personalą specializuotame padalinyje. Be to, atsirandant naujoms bepiločių rūšims, jas greičiau galima integruoti būtent į specializuotą padalinį, o ne į bendros paskirties vienetą.
Tad kodėl vis dar nepasimokome iš kitų klaidų?
Atsakymas – nevienareikšmis. Ilgą laiką Lietuvoje vyravo naratyvas, kad dronai – tai „varguolių ginklas“, kurį ukrainiečiai naudoja tik dėl ribotų išteklių. Esą mes, kaip NATO nariai, turėsime kitų priemonių ir pajėgumų priešui stabdyti. Dėl tokio požiūrio dronizacija buvo įgyvendinama vangiai – tik tiek, kiek to reikalavo visuomenės spaudimas. Tačiau dabar, blėstant vilčiai dėl planuoto “teisingo” manevrinio karo ir vis plačiau pripažįstant dronų svarbą šiuolaikinėje kariuomenėje, požiūris pradeda keistis. Deja, kadangi anksčiau pagrindinės gynybos biudžeto lėšos buvo nukreiptos kita linkme, šiandien judame pernelyg atsargiai ir lėtai. Dabartiniai procesai Lietuvoje vis dar primena tai, kas Ukrainoje vyko prieš kelerius metus.“
2025-04-15
„Šiai dienai kovos lauke dominuoja arba grynai kiniški, arba iš kinietiškų dalių pagaminti dronai. Tai reiškia, kad jeigu Pirmininkas Xi panorėtų, vieno jo žodžio pakaktų, kad Ukraina liktų be dronų ir kaip pernokęs obuolys nukristų į Pirmininko Xi draugo Putino rankas. Bet Pirmininkas Xi to žodžio nesako, ir kinietiški dronai toliau naikina tūkstančius rusų, niekais paversdami Putino siekį užsikariauti Ukrainą. Tai viskas, ką jums reikia suprasti apie tikrąją, ne paradinę, Kinijos politiką Rusijos adresu.
Ukraina gamina FPV dronus be kiniškų dalių ir už mažesnę kainą
Tuo metu, kai importo mažinimas ir nacionalinių pajėgumų stiprinimas tampa vis svarbesni, Ukrainai pavyko tai, kas atrodė neįmanoma: gaminti dronus naudojant tik vietoje pagamintus komponentus. Tai suteikia jiems neprilygstamą galimybę kurti ir masiškai gaminti bepiločius orlaivius tiksliai pagal jų reikalavimus. Dar labiau stebina kaina. Ukrainiečiai, gamindami vietoje, ne tik sumažino kainą, bet ir nukonkuravo Kinijos gamintojus.
Pirmieji 1 000 FPV
Praėjusį mėnesį Ukrainos gamintojai „Vyriy Drone“ oficialiai perdavė pirmąją 1000 „visiškai ukrainietiškų“ FPV dronų partiją. Bendrovės atstovas sakė, kad vyriausybė nereikalavo vietinės gamybos, tačiau tai buvo vienas iš ilgalaikių bendrovės tikslų. “Vyriy Drones“ FPV dronus gamina daugiau nei dvejus metus.
Atstovas spaudai pažymėjo, kad „Vyriy“ patys gamina rėmus, inicijavimo plokštes, skrydžio valdiklius ir radijo valdymo sistemas, o kitus komponentus, įskaitant kameras ir vaizdo siųstuvus bei vaizdo kameras, gauna iš Ukrainos bendrovių.
Svarbu pažymėti, kad kai kurios prietaisus sudarančios elektroninės mikroschemos iš tiesų gali būti iš Kinijos ar kitų šalių. Tačiau tai yra paprasti sudedamieji elementai, plataus vartojimo produktai, kuriuos galima įsigyti iš JAV ir Japonijos. Jie labai skiriasi nuo specializuotų galutinių dronams skirtų produktų, pavyzdžiui, skrydžio valdiklių.
Dr. Oleksandra Molloy iš Naujojo Pietų Velso universiteto yra Australijos kariuomenės tyrimų centro atlikto tyrimo apie karo Ukrainoje patirtį autorė. Jame pabrėžiama suverenios dronų gamybos svarba.
„Nors nuo karo pradžios dauguma komponentų buvo atgabenti iš Kinijos, dabar dauguma jų gaminami vietoje, – pasakojo Molloy. „Ukrainos gamintojai nuolat ieško komponentų, kad galėtų juos patobulinti“.
Pranešama, kad Kinija griežtina dronų gamyboje naudojamų komponentų eksporto kontrolę. Išbraukus Kiniją iš tiekimo grandinės, panaikinama itin svarbi priklausomybė.
Vietos gamybos dronai kainuoja pigiau nei tie, kurie pagaminti iš kiniškų dalių, nes vietos įmonės sutelkė pastangas gaminti konkrečius komponentus: „Iš pradžių vyravo visuotinai priimtina nuomonė, kad Kinijos negalima įveikti kaina“, – savo „Telegram“ kanale rašė ukrainiečių analitikas Serhijus Flashas. „Niekada. Tačiau konkurencija, laikas, apimtys, verslo procesų optimizavimas daro stebuklus. “
S. Flashas dalijasi grafiku, kuriame matyti, kaip per pastaruosius dvejus metus įvairių vietoje gaminamų komponentų, įskaitant variklius, rėmus ir sraigtus, kainos vidutiniškai sumažėjo apie 50 %.
Pasigaminkite savo termovizorių
Rėmus ir sraigtus palyginti lengva pasigaminti be didelių investicijų į gamybos įrengimus. Kiti komponentai yra sudėtingesni. 2024 m. rašėme apie tai, kaip Ukrainos gamintojai „Wild Hornets“ gamina savo skrydžio valdiklius robotų surinkimo linijoje, o vėliau sukūrė panašų procesą savo dronų akumuliatoriams gaminti.
Specializuotos bendrovės žengė toliau. Ypatingas iššūkis yra termovizoriai, todėl FPV gamintojai skyrė nemažai laiko ir pastangų ieškodami Kinijos tiekėjų, kurie atitiktų jų kainos ir galimybių reikalavimus. Kitose šalyse gynybos sektorius pats gamina aukščiausios klasės termovizorius, todėl kaina nėra svarbus veiksnys. Dronų gamintojai turi mažesnį biudžetą. 2 000 JAV dolerių kainuojantis karinis vaizdo ieškiklis nėra tinkamas pasiūlymas 400 JAV dolerių kainuojančiam FPV,
2024 m. spalio mėn. Ukrainos startuolis „Odd Systems“ paskelbė, kad gamina vietinės gamybos termovizorius. Jie prilygsta kiniškiems 256×192 pikselių vaizduokliams, tačiau yra maždaug 20 % pigesni – 250 USD. Odd Systems teigia, kad kai pavyks gaminti „Kurbas-256“ dideliais kiekiais, vieneto kaina dar labiau sumažės.
Svarbu tai, kad „Kurbas-256“ yra skirtas FPV, o ne bendram pramoniniam naudojimui. Kūrėjai kalbėjosi su dronų operatoriais apie jų kovinę patirtį su komercinėmis kiniškomis termovizorinėmis kameromis ir atitinkamai modifikavo savo dizainą. Pavyzdžiui, kai kurių kiniškų kamerų viduje susidaro kondensatas, todėl jos tampa netinkamos naudoti, todėl „Kurbas“ kameros tiekiamos sandariai uždarytame bloke, apsaugančiame nuo kondensato susidarymo.
„Išnagrinėjome patirtį ir atsižvelgėme į FPV operatorių pageidavimus. Sukūrėme ukrainietišką gaminį, kuriame visiškai kontroliuojama techninė įranga ir žemo lygio programinė įranga“, – sakė bendrovė ‚Militaryni‘.
Pavyzdžiui, operatorius skrydžio metu gali reguliuoti „Kurbas-256“ išvestį, keisdamas kontrastą, kad vaizdas būtų aiškesnis, priklausomai nuo sąlygų. Be to, dauguma termovizorių turi automatinį kalibravimą, dėl kurio vaizdas kartais kelioms sekundėms sustingsta. Tai nėra problema daugeliui programų, tačiau katastrofiška dronui, todėl „Odd Systems“ kamerose šios „funkcijos“ nėra.
Strateginis žingsnis
Be to, kad vietinė gamyba yra naudinga ne tik dronų naudojimo mikrolygmeniu, bet ir gynybos pirkimų makrolygmeniu, nes šiuo metu mūšio lauke dominuoja dronai.
„[Suverenūs dronų gamybos pajėgumai] leidžia greičiau diegti naujoves ir prisitaikyti, greitai reaguoti į kariuomenės poreikius ir greitai įgyvendinti tai, ko reikia“, – sako Molloy. „Vietinė gamyba leidžia kontroliuoti visus technologinio proceso aspektus, įskaitant tobulinimą ir pritaikymą konkretiems šalies kariniams poreikiams, ir sumažinti nekokybiškų dalių riziką.“
Tai taip pat reiškia, kad nebūtina pasikliauti, pavyzdžiui, Kinija dėl komponentų.
„Vietinė gamyba sumažina pažeidžiamumą, susijusį su tarptautinės tiekimo grandinės sutrikimais ir galimais politiniais suvaržymais dėl užsienio pirkimų, – sako Molloy.
Ir, kaip matyti iš Ukrainos pavyzdžio, tai gali reikšti, kad už mažesnę kainą galima gauti daugiau bepiločių orlaivių. Molloy pažymi, kad kitos šalys dabar pradeda suvokti vietinės gamybos svarbą ir daugelis jų tiesiogiai naudojasi Ukrainos patirtimi.
„Pavyzdžiui, Europoje daug šalių investuoja į bendrą bepiločių orlaivių komponentų gamybą“, – sako Molloy. „Tai tapo įmanoma bendradarbiaujant gamintojams ir vietos įmonėms. Daugelis šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Nyderlandus, mokosi iš Ukrainos ir bendradarbiauja su ja, kartu didindamos savo pačių bepiločių orlaivių ir jų komponentų gamybą. “
Balandžio 7 d. „Twitter/X“ naudotojas Naval parašė, kad „Bet kuri šalis, kuri negali pati pasigaminti savo dronų, bus vasalinė valstybė“ – šią mintį Elonas Muskas pasveikino emotikonu „Tiksliai į dešimtuką“.
Šiais metais Ukraina ketina pagaminti daugiau kaip keturis milijonus dronų. Vis didesnė jų dalis bus pagaminta iš vietinių komponentų. Kadangi bepiločiai orlaiviai jau dabar padaro didžiąją dalį kovinių nuostolių, ši gamyba bus kertinis akmuo kovoje su Rusija.“
2025-04-02
„Naujiena dronų entuziastams!
Ukrainoje patirtį įgiję dronų pilotai bus tavo instruktoriai, kurie išmokys visko, ką žino patys. Rinkis drono surinkimo ir valdymo modulius, kurie tau aktualiausi, arba derink juos ir sutaupyk!
PRIĖMIMAS GEGUŽĖS PRADŽIOJE.:
📍FPV dronų anatomija (teorinis kursas);
📍FPV anatomija + skraidymas angare;
📍PILNAS PAKETAS – labiausiai apsimoka:
FPV dronų anatomija + FPV dronų surinkimas + skraidymas angare!
PRIĖMIMAS GEGUŽĖS PABAIGOJE.:
📍 FPV dronų surinkimas.
📍 FPV dronų surinkimas + skraidymas angare.
Užsiėmimai vyksta Vilniuje ir Kaune vakarais ir savaitgaliais.
Registruokis dabar!“
2025-03-23
„Ukrainiečių pamąstymai:
” Jei manote, kad kova ore stagnuoja ir mes ramiai toliau numušinėjame priešo žvalgybinius dronus, tai ne. Žinoma, priešas daro viską, kad jų žvalgybiniai dronai išvengtų mūsų zenitinių FPV.
Anksčiau jau būta bandymų pritvirtinti galinio vaizdo kameras – atrodo, šis sprendimas neįgijo populiarumo. Buvo pavieniai bandymai montuoti tokias pačias kameras, tik su dirbtiniu intelektu. Taip pat buvo montuojamos radijo elektroninės kovos (REB) sistemos ant jų „sparnų“. Netgi piešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atpažinimo ženklus! Bet tai nepadėjo.
Dabar gi Fleşas sako, kad priešas pradėjo masiškai gaminti Zala dronus su įmontuota sistema, leidžiančia išvengti zenitinių FPV dronų. Vieną tokią Zala pavyko sugauti ir numušti. „Viduje“ tai atrodo taip: „CSI kamera su juostiniu laidu, prijungiama per HDMI, yra atitinkamas konverteris. Ji turi atskirą maitinimą. Ankstesniuose modeliuose buvo prijungtas tik centrinis dienos ar nakties modulis arba dienos su naktiniu. Naujoje versijoje yra du HDMI – vienas centrinei kamerai, kitas – dronų, kurie perima, atpažinimui.“
Kaip tai veikia praktiškai? Mūsų FPV priskrenda iš galo, o priešo sparnas sureaguoja į sistemą ir tuo metu atlieka manevrą. Tai gali šiek tiek sumažinti mūsų numušamų priešo žvalgybinių dronų procentą. Fleşas sako, kad atsakas į DI gali būti tik mūsų mašininis matymas zenitiniuose FPV. Tuomet priešui vėl teks galvoti, ką daryti ir kaip išvengti.”“
2025-03-17
„Dabartiniame etape yra aišku, kad be tankų pasipriešinti galima, bet be dronų – niekaip. Be jų laukia staigus ir visiškas sutriuškinimas. Ir dronų turi būti daug – pradėt nuo kokio milijono, na, gal pusės milijono, jei kitaip neišeina. Bet… su dronais yra vienas niuansas. Galima jų reikšmę suprasti ir prisipildyti pilnus sandėlius dronų… Tik štai, jei tas būtų suprasta ir padaryta dar kokiais 2023-aisiais ir sandėliai būtų užpildyti 2023-ųjų pavyzdžio dronais, šiandien iš jų jau būtų nedaug naudos. O jeigu 2022-aisiais būtume užpirkę „daug” Tapino išgarsintų „Bairaktarų” (turint galvoje, kad jie kainuoja milijonus už štuką, tai „daug” čia būtų kelios dešimtys, o jei šimtai – tai jau nepaprastai daug), tai, galima sakyti, kad dronų kaip ir neturėtume… Kitaip sakant, norint turėti tinkamų gynybai dronų, jų reikia ne užpirkti, o juos nuolat gaminti. Ir tas gamintojas (greičiau – gamintojai) turi nuolat tobulinti savo produkciją pagal naujausias realijas…“
https://www.facebook.com/senas.vilkas.9/posts/pfbid02my2e2Y9NMkjRpfsRPh4pg1CdfCkzorzcL1WBpLff8dHdsCKZyhQv1YonXRZxcEB7l?comment_id=976634770850526
+
„dabartiniame etape reikia nebrangių (lazerinių) dronų numušinėjimo sistemų. Priešininkas pajėgus pasiųsti daug didesnį ir geresnių dronų debesį, nei mes kada nors galėsim, taigi mūsiškiai dronai mums nuo to sutriuškinimo nedaug pagelbės.“
+
„taip, jei jau eit į detales, tai dronai turi būti vystomi kartu su kovos prieš priešo dronus priemonėmis, viena iš kurių yra specialūs dronai priešo dronams numušinėti (ateity galimai tai bus pagrindinė priemonė, nes radioelektroninės kovos priemonės nustos veikti, jei dronus pradės autonomiškai valdyti DI).“
+
„jei dronas šviesolaidinis, radioelektroninės priemonės neveikia jau dabar (žinoma išskyrus tas, kurias užperka Tapino kompanija ;)), todėl dabartiniame etape reikia daug tinklų, nors ir žvejybinių, nes tik jie apsaugo.“
„Viena bėda, kad mes nematom ir nežinom kas vyksta kuluaruose. Ką jie mąsto, ką jie daro. Iš vienos pusės atrodo, kad daroma yra per mažai ir per lėtai. Iš kitos pusės daug kas daroma tyliai ir apie tai sužinome post-factum. Gąsdina, kad jie gali ruoštis karui už 3-5 metų vadovaudamiesi žvalgybų ataskaitomis. Bet jei karas Ukrainoje liaujasi. Tai rusai turi krūvą resursų, kuriuos galima kažkur “panaudoti”.
Kalbant apie standartinės ginkluotės įsigijimus- jos neįmanoma greitai įsigyti, nes užsakymų vykdymas trunka metų metais. Galima bandyti užsakinėti nepopuliarią ginkluotę bandant gauti maksimaliai trumpus tiekimo terminus. Taip daro lenkai užsakydami korėjietišką ginkluotę ar estai pirkdami šarvuočius iš turkų. Bet yra kita problema, kad visa ta brangi technika gyvena labai trumpai mūšio lauke, o kainuoja labai brangiai. Ne be reikalo buvo diskusija ar tikrai verta pirkti ypatingai brangius tankus…
Su karių kiekiu irgi yra problema. Sunku jų daug paruošti per trumpą laiką ir galima žiūrėt kaip nori, kad bet mes esame maža tauta ir žmogiškieji resursai mūsų riboti.
Sprendimas. Reikia jėgos multiplikatorių. Kai vienas karys gali padaryti maksimaliai daug žalos. Toks multiplikatorius yra dronai. Mes turime puikių įmonių sukūrusių puikių dronų. Būtų labai prasminga susikoncentruot į tai. Problema šioje vietoje, kad dronų technologijos be proto greitai vystosi ir tai kas buvo aukščiausia klasė prieš metus laiko, šiandien jau nelabai kam tinka. Taigi reikia išspręsti dilemą, kaip turėti maksimaliai daug naujausių ir efektyviausių dronų kritiniu momentu. Antra dilema – reikia turėti pakankamai operatorių dideliam dronų kiekiui. Bet technologijos taip greitai tobulėja, kad už metų gal operatoriai nebenus reikalingi, arba jų nebereikės tiek daug. Jei dronų spiečiai valdomi dirbtonio intelekto taps realybe…“
https://www.facebook.com/senas.vilkas.9/posts/pfbid02my2e2Y9NMkjRpfsRPh4pg1CdfCkzorzcL1WBpLff8dHdsCKZyhQv1YonXRZxcEB7l?comment_id=3999237077062698
2025-03-17
„„Jei norime apsaugoti NATO rytinį sparną, geriausias, greičiausias ir pigiausias būdas būtų sukurti tam tikrą dronų sieną. Su tankais ir karių skaičiumi vien tik mes tikrai nesugebėsime atsilaikyti prieš Putiną“, – įspėja Endersas.“
2025-02-27
„Tačiau, vienas dalykas, kurį sunku paaiškinti, kodėl, akivaizdžiai pasikeitus geopolitinei situacijai, NATO atsidūrus ant subyrėjimo ribos iš kariškių nereikalaujama naujo karinio patarimo ir plano B. Toliau, kaip užstrigusi plokštelė, kartojama apie ankstesnius (slaptus) NATO planus, garantuotą viršenybę ore, sąjungininkų dalyvavimą jau nuo pirmos būsimo konflikto dienos ir kitus negarantuotus dalykus. Ir visa tai vainikuoja galutinė D. Šakalienės mesta frazė: „Mes turėsime sudėtingesnes, sunkesnes sistemas (nei ukrainiečiai) ir kai kur mums nereikės remtis dronais vien iš biednumo ar paramos stokos.” Akivaizdu, kad tai tik ministrės lūpomis atkartoti tie patys Lietuvos kariuomenės vadovybės žodžiai: “Mes kariausime kitokį karą”. Išgirsti tai, ir supranti, kad vis dar tebegyvenama paralelinėje realybėje.“
https://50000.lt/arunas-kumpis-ar-kariuomene-esamoje-pasikeitusioje-situacijoje-turi-plana-b-250227
2025-02-14
v. ir v. del dronų kursų
2024-12-12
„Išmokite valdyti droną nemokamuose kursuose ir uždirbkite!
Dronų valdymo specialistai gali uždirbti nuo 1,500 iki 5,000 eurų per mėnesį, priklausomai nuo srities ir patirties!“
https://www.facebook.com/Robotikos.mokykla/videos/1290475331954053
2024-10-29
„Vertinant tyrimo duomenis, stebina ne tik reikalingų lėšų kiekis norimam rezultatui pasiekti, bet ir simuliacijos metu pasirinktos papildomos priemonės – sraigtasparniai “Apache”, “HIMARS” artilerijos baterijos ir “Spike” raketos. Akivaizdu, kad sėkmingo mūšio simuliacijai buvo pasitelkta Vietnamo, Irako ar Afganistano, tik jau ne Ukrainos – Rusijos, karo taktika, kur sraigtasparniai yra esminio vaidmens mūšio lauke nebevaidinantys didžiuliai oro taikiniai (įvertinę Ukrainos karo patirtį amerikiečiai net atšaukė pradėtą vystyti milijardinį didžiųjų nepilotuojamų sraigtasparnių projektą, apie tai neseniai rašė “The Economist”). Visai kas kita yra HIMARS – tai tikrai efektyvi, didelės vertės taikinius priešo užnugaryje galinti naikinti priemonė, su sąlyga, kad kažkas jų nuolat ieškos, aptiks ir efektyviai koreguos ugnį. Ukrainoje tai daro tolimosios žvalgybos bepiločiai orlaiviai “Leleka-100”, “Fly Eye”, “Puma”. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės naudojami “Scaneagle” ir “Raven” tipo bepiločiai orlaiviai yra morališkai ir techniškai pasenę, o nauji pajėgumai dar tik planuojami. Taip pat belieka tikėtis, kad naujai įsigytų “Spyke” raketų veikimo nuotolis bus gerokai didesnis, nei šiuo metu mūsų turimos PKM “Boxer” bazėje sumontuotos “LR Spyke” prieštankinės raketos. Nors įvertinus milžiniškus kainų skirtumus, kažin ar jos padarys daugiau žalos priešui, nei šiuo metu efektyviai Ukrainos fronte naudojami FPV dronai, didieji atakos dronai (Baba Jaga) ir fiksuoto sparno atakos bepiločiai orlaiviai.“
https://50000.lt/arunas-kumpis-apie-lietuvos-gynybines-galios-tyrimo-rezultatus-241030
2024-07-07
„Одной из важнейших целей в настоящее время, являются операторы БПЛА, неважно больших разведывательных птиц или малых ударных FPV. За этими новыми военно-учётными специальностями гоняются все и для их поражения не жалеют средств. Хохлы вообще выставляют дежурный Хаймарс, чтобы мгновенно нанести удар по обнаруженным нашим операторам бпла.“
https://t.me/voenkorKotenok/57442
2024-06-14
„nuo rugsejo KAM Organizuos nemokamus drono kursus ir suteiks nemokama licenzija“
https://www.facebook.com/reel/1097461298135127
2023-07-24
„Pas mus jau seniai turėjo šitą dalyką įvesti į mokyklų programą. Nes tie žmonės, kurie nenorės ar negalės lįsti į apkasus, puikiai galės koreguoti artilerijos ugnį. Ir jeigu bent 50% Lietuvos gyventojų turėtų dronus, mokėtų jais tinkamai naudotis ir žinotų, kaip tinkamai padėti savo kariuomenei, būtų didelis pliusas prie visuotinio pasipriešinimo koncepcijos.“
2023-06-27
https://50000.lt/dronu-eksperto-vertinimas-lietuva-nesimoko-sio-karo-pamoku-2023-06-27