2026-09-05

„Kiekviena save gerbianti banda tiesiog privalo turėti savo nuosavą, ypatingai įkyrų asilą, kuris pasirūpina, kad gyvenimas netaptų pernelyg ramus, o patys apvaliausi bandos nariai kartais prisimintų, jog kojas galima naudoti ne tik nueiti iki šieno ir atgal. Mūsų bandoje šias labai svarbias pareigas, visiškai savanoriškai ir niekieno neprašytas, eina Paukštis. Šiandien jo dėmesio nusipelnė Rūkas, kuriam, panašu, buvo suplanuota individuali kardio treniruotė. Rūkas, tiesa, apie ją informuotas nebuvo, bet Paukščiui tokios smulkmenos niekada netrukdė“

https://www.facebook.com/reel/2319029122260300

Komentarai

„Neturėtų asilai büti laikomi su arkliais…“
+
„Įdomu, o kodėl manote, kad asilai neturėtų būti laikomi kartu su arkliais? Kuo remiatės?“
+
„Arkliai ir asilai gali būti laikomi kartu, bet dažnai to nerekomenduojama, nes jie skiriasi elgesiu ir mitybos poreikiais. Asilai gali perduoti arkliams plaučių kirmėles, kurios patiems asilams dažnai nesukelia simptomų, o arkliams gali sukelti kvėpavimo problemas 😄.“
+
„Taip, plaučių kirmėlių rizika egzistuoja, todėl mišriose bandose taikoma tinkama parazitų kontrolė. Skirtingi mitybos poreikiai taip pat sprendžiami tinkamu šėrimu. Nei viena, nei kita savaime nėra pagrindas teigti, kad asilai ir arkliai neturėtų būti laikomi kartu.“

„Iš patirties. Jų elgesys, psichologija visiškai skiriasi nuo žirgų, ir jiems nesuprantamas, puolimo, žaidimo būdai skirtingi. todėl kelia diskomfortą bendravime.Kaip ir matome – asilas terorizuoja, žirgas neturi ramybės, nežino kaip jam pasakyti, kad jis to nenori, nes küno kalba skiriasi ir dažnai tai gali baigtis fiziniais sužalojimais vienai ar kitai pusei, taip pat opomis del nuolatinio psichologinio diskomforto.Matosi, kaip asilas stengiasi griebti už gerklės – jie taip griebia auką ir meta ant žemės, traiško trachėją.Taigi kas mums atrodo, kaip mieli žaidimai, kai nesuprantame iš tikrųjų taip nėra. Be to nežiūrint ūgio – tai labai stiprus padaras (poitou asilas prilyginamas 3 žirgų jėgai, tegul čia bus dviejų). sąkandis labai stiprus ir jis būdamas vikresnis graibo žirgui už visų pačių pažeidžiamiausių vietų : pilvas, kojos, paslėpsniai.Po tokių žaidimų – ten pilna kruvinų žaizdelių, jei apžiūrėsit gerai žirgą, ir kraujosruvų po oda, kurių nematote. Taigi asilai turėtų gyventi su asilais – atskirame aptvare. Tai rekomenduoja ir asilų psichologai, specialistai.
Dar asilai – dažni nešiotojai retų parazitų, kurie pavojingi žirgams.
Yra sukurta fb grupė Asilų ir mulų augintojams Lietuvoje.Ten tikrai yra daug informacijos apie asilus.Tam ją ir padarėme, kad šviesti żmones, nes tikrai neturi žmonės žinių apie asilus visiškai.Dažnai uždeda jiems arklių ar žmonių savybes, bet tai yra asilas.Pasižiūrėkite atskirai asilų ir žirgų bendravimą ir pamatysite koks skirtumas.“
+
„30 metų laikiau asilus ir domėjausi jais.Ir melžiau ir ne vieną vaiką, žmogų esu išgelbėjusi nuo mirties su asilės pienu.Yra parengtas mokymų kursas, kaip elgtis su asilais.“
+
„Ačiū, bet klausėme kiek kitaip. Kiek per tuos 30 metų esate pati laikiusi asilų ir mulų mišriose bandose kartu su arkliais ir kiek atskirose asilų bandose? Būtent šią patirtį norėtume suprasti, nes ja grindžiate gana kategorišką teiginį, kad asilai ir arkliai neturėtų būti laikomi kartu.“
+
„Mes jau kelis dešimtmečius dirbame su arkliais, poniais, asilais ir mulais, o šiuo metu Slėnyje gyvena septyni asilinių šeimos atstovai. Todėl ši tema mums yra gerai pažįstama ne tik teoriškai, bet ir iš praktinės patirties.
Vis dėlto vien nuoroda į „patirtį“ savaime nėra pakankamas pagrindas kategoriškai teigti, kad asilai neturėtų būti laikomi kartu su arkliais. Būtent todėl ir klausėme, kokia konkrečia patirtimi remiatės: kiek asilų ir mulų esate laikiusi mišriose bandose kartu su arkliais, kiek – atskirose grupėse ir kiek laiko stebėjote šių skirtingų grupių elgesį. Trisdešimties metų domėjimosi asilais ar jų auginimo patirtis neabejotinai yra vertinga, tačiau savaime ji neatsako į šį konkretų klausimą ir nesuteikia pagrindo individualią patirtį paversti universalia taisykle visiems asilams.
Mes visiškai neginčijame, kad asilų ir arklių elgsena, socialinė organizacija, mityba bei kai kurie sveikatos poreikiai skiriasi. Tačiau skirtumai nėra tapatūs nesuderinamumui. Gyvūnų gerovė negali būti vertinama pagal formulę „asilas + arklys = blogai“. Vertinamas konkretus gyvūnas, jo elgesys, individuali istorija, socialiniai ryšiai, grupės dinamika, galimybė pasitraukti, konfliktų dažnis ir intensyvumas, sužalojimai, kūno būklė bei kiti objektyvūs gerovės rodikliai.
Mokslinėje literatūroje mišrios ekvidų bandos yra tiriamos. Tyrime, kuriame buvo stebima mišri asilų, mulų ir ponių banda, nustatyta skirtumų tarp jų socialinės organizacijos, dominavimo struktūros ir pasirenkamų partnerių, tačiau visos trys grupės demonstravo tuos pačius socialinio elgesio tipus. Nustatytas polinkis dažniau rinktis savo rūšies ar tipo partnerius nėra tapatus išvadai, kad skirtingi ekvidai negali būti laikomi kartu.
Lygiai taip pat nereikėtų, remiantis kelių sekundžių vaizdo įrašu, užtikrintai spręsti apie gyvūnų tarpusavio santykius, jų patiriamą „psichologinį diskomfortą“ ar teigti, kad ant konkretaus arklio kūno yra kruvinų žaizdelių ir poodinių kraujosruvų. Jūs šio gyvūno neapžiūrėjote. Taip pat negalite žinoti, ko mes „nematome“, „nesuprantame“ ar nežinome. Tokios prielaidos nėra nei profesionalus gyvūno elgsenos vertinimas, nei pakankamas argumentas.
Taip pat labai svarbu atskirti tikrą agresiją nuo socialinio žaidimo, dominavimo ir ribų nustatymo elgesio. Kandimas, griebimas, vaikymasis, kaklo imtynės ir kiti žmogaus akiai gana grubiai atrodantys veiksmai yra aprašyti ekvidų socialinio žaidimo elgsenoje ir nėra būdingi vien asilams. Ar konkretus veiksmas yra žaidimas, grasinimas, dominavimo elgesys ar tikra agresija, sprendžiama ne pagal vieną judesį ar kelias sekundes vaizdo įrašo, o pagal visą elgesio seką, kontekstą, abiejų gyvūnų reakcijas ir ilgalaikę jų tarpusavio santykių dinamiką. Todėl vien kaklo griebimą interpretuoti kaip asilo bandymą „griebti auką, mesti ją ant žemės ir traiškyti trachėją“ būtų labai kategoriška interpretacija, kuriai reikėtų konkretaus mokslinio pagrindimo.
Paukštis šiuo atveju yra labai geras pavyzdys, kodėl gyvūną reikia vertinti individualiai. Jis pas mus atvyko po 13 metų gyvenimo vienatvėje, nekastruotas, jau turėdamas susiformavusį stereotipinį elgesį, savęs žalojimą ir agresiją kitų rūšių patinų atžvilgiu. Tai nebuvo priežastis padaryti išvadą, kad „toks jau yra asilas“ ir visą likusį gyvenimą jį reikia laikyti izoliuotą. Buvo įvertinti jo poreikiai, atlikta kastracija, skirta laiko adaptacijai, socializacijai ir tinkamai integracijai į ekvidų bandą.
Šiandien Paukštis gyvena visavertį socialinį gyvenimą, nežaloja nei savęs, nei kitų ir pats turi galimybę rinktis, su kuo bendrauti. Slėnyje gyvena kiti asilai ir mulas, tačiau nuo pat pradžių Paukštis nuosekliai renkasi konkrečius arklių bandos narius. Tai yra jo individualūs socialiniai pasirinkimai, kuriuos stebime ne kelias sekundes vaizdo įraše, o kasdien ir ilgą laiką. Todėl vertindami jo elgesį atsižvelgiame ne tik į tai, kad jis yra asilas, bet ir į jo individualią istoriją, ankstesnes laikymo sąlygas, lytinį statusą, išmoktą elgesį, socializaciją, aplinką bei konkrečios grupės dinamiką.
Netinkamomis sąlygomis laikyto, nesocializuoto ar netinkamai integruoto gyvūno elgesys nėra pagrindas tokį elgesį priskirti visai rūšiai. Asilas, kaip ir arklys, gali sunkiai sužaloti kitą gyvūną. Tačiau tai nėra pagrindas asilus pateikti kaip iš prigimties pavojingus gyvūnus, kuriuos būtina izoliuoti nuo arklių. Mūsų darbas yra mokėti atskirti žaidimą, dominavimo ir ribų nustatymo elgesį nuo tikros agresijos, tinkamai formuoti grupes ir vertinti konkrečių individų gerovę. Gyvūno laikymo, socializacijos ar integracijos problemų nereikėtų painioti su jo rūšies „problema“.
Tas pats pasakytina ir apie plaučių kirmėles. Asilai gali būti rezervuaras, todėl mišriose bandose būtina tinkama parazitų kontrolė. Tai yra pagrindas tinkamai organizuoti parazitų kontrolę, o ne savaime įrodymas, kad asilai ir arkliai negali gyventi kartu. Skirtingi mitybos poreikiai taip pat yra priežiūros ir šėrimo organizavimo klausimas.
Asilai nėra nei maži arkliai ilgomis ausimis, nei pavojingi padarai, kuriuos dėl jų rūšiai būdingo elgesio reikia laikyti atskirai nuo kitų ekvidų. Jie yra individualūs, socialūs gyvūnai. Būti labai užtikrintam savo nuomone ir ją kategoriškai išsakyti nėra tas pats, kas ją pagrįsti. Lygiai taip pat asmeninė patirtis yra vertinga, tačiau jos mastas ir pobūdis svarbūs prieš darant universalias išvadas apie visą rūšį.“
+
„Labai gaila, kad nesugebate mokytis….kai žmogus galvoja, kad jau viską žino ir moka – gali tik užjaust.“
+
„O kurioje konkrečiai vietoje „Arklių slėnis“ parašė, kad nesimoko? Perskaičiau šitą jūsų susirašinėjimą kelis kartus ir nematau nei tokio teiginio, nei kažkokio jūsų patirties neigimo. Tik normalų klausimą, kuo remiantis darot bendrą išvadą apie visus asilus. 🙂 Ir net kaip tik matau informaciją apie tai, kad domisi, stebi, aprendžia dslykus, kad nesuderinamumo būtų kuo mažiau.
Gebėjimo mokytis irgi atrodo laukiate tik iš kitų. O pati jaučiatės viską žinanti ir galinti tik mokyti? 🙂 Nes man atrodo, kad abipusiai rastumėte pamokų ir nereiktų švaistytis ad hominem. Dabar gi esate įsitikinusi savo 30 tiesos metų ir nepajudinsi.
Ir šiaip super ironiška kitus mokyti dalykų, bet gavus išamią ir ganėtinai pagrįstą nuomonę, siųst užuojautas. Čia toks tipinis žingsnis kai tingi argumentuotai diskutuoti arba nebeturi argumentų 🙂 Arba esi vienintelė šimtaprocentinė tiesa ir “ką čia tie visi durneliai aplink besupranta.” 🙂“