2025-07-19
„Nesu tikras kas mane labiau užknisa – ar pastaruoju metu vienas po kito einantys tokie straipsniai ir pasisakymai ar valstybės institucijų impotencija.
Tu negali uždrausti žmonėmis kalbėti gatvėje tokia kalba, kokia jie nori. Ar tai būtų jų gimtoji ar kažkokia bendrinė. Ar tai būtų Vilnius, ar Praha. Aš lygiai taip pat su šeima ir draugais kalbu rusiškai. Aš čia gimiau ir užaugau, ir čia yra ir mano šalis, kurią myliu ir gerbiu.
Bet tu gali užtikrinti tam tikrus paprastus dalykus. Pavyzdžiui, stipriai dirbti prie integracijos. Reikalauti mokytis lietuvių kalbos, bent jau norint dirbti aptarnavimo sferoje – ar norint turėti leidimą pastoviai gyventi (šita iniciatyva, matau, jau skinasi kelią, tikiuosi prasiskins).
Reikalauti tvarkytis dokumentus. Turėti EU vairavimo licenciją. Oh, kaip šito pokyčio nenori didieji krovinių pervežimo verslai:)) nes juk tada pasibaigs vergai iš vidurio Azijos. Reikalauti griežtesnių sąlygų iš pasidalijimo platformų – pvz, atsitiktinių užklausų kurjeriams pereiti ID verifikavimą.
Nes pas mus irgi yra prekiaujama Bolt/Wolt paskyromis, ir ten dirba visai kiti žmonės. Pats mačiau skelbimus. Dirba nelegaliai, dirba žmonės, kurie yra lygiai taip pat žymiai mažiau apsaugoti. Nes valstybė nesugeba – ar nenori – užtikrinti reguliavimo ir apsaugos mechanizmo. Jie gi individualia veikla užsiima. Ir išvažiuoja nesumokėję mokesčių.
Reikalauti pagarbos šaliai. Nes atvykti į Lietuvą ir į nepažįstamą žmogų apriori kreiptis rusų kalba yra mažų mažiausiai netaktiška. Daryti tą patį gyvenant čia penkis metus yra labai aiškus pasakymas “man nerūpi jūsų šalis ir aš neplanuoju integruotis į jūsų visuomenę”.
Aš kalbėjau su nemažai žmonių. Ir dažniausiai atsakymas būna – o kam man mokytis kalbos? Jūs juk kalbat rusiškai. Arba angliškai. Juk pasaulyje tos kalbos nereikia. Juk mes čia neilgam…
Man tai yra protu nesuvokiama. Aš esu žmogus, kuriam kalbėti šalies, kurioje esu, kalba bent minimaliai yra paprastas pagarbos ženklas. Taip veikia mano galva. Suprantu kad kitiems yra kitaip, bet Lietuva yra šalis, kuri labai stipriai remiasi kalba.
Ir turint omeny istorinį kontekstą, tai yra savotiškas imperinis šovinizmas. Kolonializmas. “Gi jūs kalbat imperijos kalba”. Tik kad mes ne sovietų sąjungoje ir ne rusų imperijoje. Ir kalbam kai patys to norime.
Man labai nepatinka taip jaustis, bet aš nežinau kaip kitaip bent minimaliai atnešti pokytį. Aš atsakau lietuviškai jeigu į mane kreipiasi rusiškai nepažįstami žmonės. Nes nežinau kaip kitaip jiems pasakyti kad chebra, na bent pasisveikinti ir kelias frazes galima išmokti nesunkiai, ką?
Ir man nepatinka tokie straipsniai. Nes iš to, ką aš matau, valstybei čia viskas ok. Valstybė vis tęsia lengvatas, leidžia nemokėti kalbos. Valstybė taiko mokestines lengvatas. Galų gale valstybė prideda po dešimt balų tiems kas prasčiau išlaikė egzaminus:))) būčiau buvęs su dviem šimtukais, Karlai!!
Ir turiu viduje tą slogų, slegiantį jausmą kad valstybė viską palieka plaukti pasroviui. Kaip tiek metų paliko vietos rusakalbius ir lenkakalbius. Nes niekam nereikėjo su jais dirbti ir padėti integruotis. Nereikėjo nei politikams, nei plačiai visuomenei. Nereikėjo nei kurti tūrinio, nei priimti.
Net ir šitą tekstą rašau su kažkokiu gniužulu gerklėje. Nes man nepatinka taip jaustis ir aš nežinau ką daryti.“
Komentarai
„Pradėkime nuo to, kad berods praėjusią savaitę iš Migracijos departamento buvo komentuojama, kad daugiausia atvykusių pas mus yra ukrainiečių (po to baltarusijos, rusijos, ir tik po to azijos šalių piliečiai). Turint omenyje karą, logiška manyti, kad didžioji dalis Ukrainos piliečių yra iš rytinės dalies, kurioje pagrindinė šnekamoji kalba yra rusų. Tad komiškai graudžiai atrodo, kai mes vieną dieną visa širdim varom “Kartu iki pergalės!, RADAROM, Slava Ukraini, Blue/Yellow ir t.t.”, kita dieną jau kabinėjamės, kodėl nekalba lietuviškai.
Dabar dėl to “VISUR kalbama rusiškai (visur, b**t!!!)”, neįtikina (ok, sutinku, kad yra padaugėjimas, tas akivaizdu). Visų pirma, tą reikėtų objektyviai kažkaip pamatuoti. Išties įdomu su tom rusakalbių vs lietuviakalbių proporcijomis yra VIlniuje, nes ką pasakytų tie, kuriems “VISUR” tik rusų kalba žinant, kad per pastaruosius tarkim 10 metų į Vilnių gausiai kėlėsi jauno, darbingo amžiaus lietuviakalbių asmenų iš Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus, Mažeikių, etc.).“
„Man jau atsibodo šita tema. Na jeigu išmoks rusai, ukrainiečiai, baltarusai lietuvių kalbą tai gatvėse tarpusavyje kalbės lietuviškai? Aptarnavimo sferoje viską sudėlios rinka. Statybose, žemės ūkyje, gamyboje lietuvių kalba nereikalinga, jeigu kažkam reikalinga, tai nuspręs darbdaviai. Reikia uždirbinėti pinigus, kad jų turėti krašto gynybai, o ne šudo malimu užsiimti.“
+
„Gatvėse žmonės visada kalbės savo kalba, argi ne nuo to prasideda mano postas?
Aš apie požiūrį. Ir vienos, ir kitos pusės. Kalba yra tiesioginis kelias integruotis į visuomenę ir bendrauti ne tik su tautiečiais, formuojant uždaras bendruomenes. Ir tuo turi užsiimti priimanti pusė.
Manau kad tai gan stipriai prisideda tiek prie mokesčių surinkimo, tiek prie krašto gynybos. Neturiu tiek pasitikėjimo rinkos sudėliojimu:)) Juk yra ir kitų šalių patirtis.
Galų gale krašto gynyba nėra vienintelė valstybės užduotis 🙂 Ir krašto gynyba nėra tik fronte.
O dirbti jo, reikia 😃“
„O Vilnius kada nors istorijoje buvo lietuviškas tuo požiūriu, kad dauguma gyventojų jame kalbėjo lietuviškai? Kada taip buvo? Gal laaaaabai trumpą laikotarpį kažkada po 2000? Iš kur tas fetišas, kad Vilnius turi būtinai būti tik lietuviškas? O kas bus, jei, tarkim, jis ir toliau bus (kaip buvo ilgus amžius), tarkim, kokiais 30% lenkiškas? Atsitiks kažkas labai blogo? Ar absoliuti dauguma lietuvių tautos šviesulių, intelektualų, mokslininkų, išradėjų, menininkų ir politikų, kurių gimtoji ar pagrindinė darbinė kalba buvo lenkų, buvo kažkokie blogi ir netinkami?“
„nuo 1989 lietuvių % Vilniuje perkopė 50% ir kilo iki 2021 kai sudarė 67%. Duomenų apie 22-25 nėra, bet pagal viską tas % mažėja ir mažėja smarkiai. Tai Vilnius nuo nepriklausomybės iki tol kol įleido nekontroliuojamą kiekį imigrantų visada buvo lietuviškas miestas.“
„Ir kas čia ne taip, kad nepatinka lietuviams girdėti gatvėse kalbą, kuri jiems 150 metų per dvi okupacijas buvo kišama per prievartą?“
+
„sakykite, o ką daryti rusakalbiams, kurie čia gyvena nuo kokio 15 amžiaus jeigu ne anksčiau, išnykti? Ar tarpusavyje bendrauti tik lietuviškai?
O gal “ne taip” čia yra būtent tai, apie ką rašiau poste – kad institucijos nedaro nieko, kad žmonės integruotųsi? 🤔“
„pedofilų, teroristų, okupantų, žudikų, skalbiankių vagių kalbos NEnaudojimas turėtų būti pačių rusakalbių savigarbos ir padorumo reikalas. Vien pats faktas, kad naudoji išsigimėlių kalbą yra užgaulus, parodantis visišką nenuovoką, savęs tapatinimą su tom biologinėm atliekom. Ir reikalauti, kad prievartos aukos toleruotų prievartautojus yra tiesiog… neadekvatus. Ir priešingai – lietuviai puikiai priima rusakalbius, kurie “jaučia kambarį”, elgiasi pagarbiai, gerbia šalį, tautą, kalbą. Suprantama, kad trigerina, bet reikia tiesiog suvokti kontekstą – Lietuvoje bet kuris rusakalbis yra nekenčiamas pagal nutylėjimą, kol PATS neįrodo, jog yra vertas bent žmogaus vardo. Ir tai yra tiesiog istorija, tautos sąmonė, einanti iš kartos į kartą. Yra kaip yra. Ir yra taip tik pačių rusakalbių dėka. Juk nieko netrigerina nei lenkų, nei baltarusių, nei ukrainiečių, nei anglų, nei jokia kita kalba, tik okupantų, bandžiusių ištrinti mūsų tautą, kalbą, išžudžiusių šimtus tūkstančių, vykdžiusių genocidą.“
+
„jeigu renkiesi manęs nekęsti, tai yra tavo problema 🙂 turiu dvi gimtąsias kalbas, abi naudoju ir naudosiu toliau.“
„Lietuvoje vyko lėta asimiliacija, o ne integracija. Tačiau šita asimiliacijos politika yra neefektyvi šio dešimtečio iššūkiams. Integracija yra fainas žodis, bet jis suponuoja kombinacija kelių elementų į vienį. Mes gi patyrėme asimiliacija. Mano nuomone Lietuva nei sistemiškai nei kultūriškai nepasiruošusi vykdyti jokio tipo integracija. Lenkakalbiams asimiliacija nebuvo taikyta, bet ir integracijos jokios irgi nebuvo. Rusakalbiai gavo asimiliaciją, bet tik mokyklinio amžiaus vaikai. Visi kiti liko nepaliesti.“
+
„taip, man čia gal ir yra tas skirtumas, kad mes likom tvarkytis patys – ir arba asimiliuotis, arba ne. Integracija yra kategoriškesnis procesas, reikalaujantis stipraus valstybės įsitraukimo
Ir jeigu neįsitrauks, turės problemų. Gal nebuvom pasiruošę, bet turėjome laiko keistis ir veikti – realiai nuo 2020. Tik atrodo kad labai nenoriai, lėtai, nerangiai… Nes kadencija Seime tik keturi metai, priimti nepopuliarius sprendimus = karjeros pabaiga, struktūriniai pokyčiai – vargas.“
„Tai tu primesk kiek sodų pasistatė tie, kurie turėjo dirbti ties šitais reikalais, o nedirbo!“