Žymė
2025-08-20
„Kad be pasitikėjimo būtina ir kontrolė liudija “įtikinimo neigimo” psichologinis pavyzdys – kai eksperimento dalyviams būdavo išduodamas dokumentas, su kuriuo buhalterijoje jie gaudavo tam tikrą sumą.
Bet kasininkė kaskart “suklysdavo” ir pinigų išduodavo per daug. Tačiau “tik 20 proc. tiriamųjų prabildavo ir ištaisydavo klaidą.”
Viskas pasikeitė, kai kasininkė jų dar papildomai paklausdavo ar teisingai sumokėta – tuomet 60 proc. atsakydavo, kad nutiko klaida ir grąžindavo permoką.
Anot autoriaus – neįmanoma nuspėti, kas grąžins pinigus, bet “tiesioginis klausimas panaikina įtikinamo neigimo galimybę, mat norint pasilikti pinigus reikėtų meluoti į akis. Tad žmonės tris kartus dažniau elgiasi sąžiningiau”.
Ten yra ir daugiau eksperimentų, tačiau bendra niūroka išvada ta, kad “kai tiriamieji įgyja galimybę būti nematomi ir kartu pasitelkti įtikinamą neigimą, dauguma žmonių sukčiauja”.
Iš esmės – ne todėl, kad būtų iš prigimties blogi, tiesiog nuolat karštligiškai pateisinimų ir argumentų bet kokiems veiksmams ieškančios smegenys veikia taip gerai, kad jie patys įsiteigia sau, kad tai norma, nieko blogo.
Todėl – “kuriant etišką visuomenę svarbiausia užtikrinti, kad kiekvieno asmens reputacijai nuolat grėstų pavojus, o blogas elgesys visada turėtų blogų pasekmių“.“
Komentaras
„J.H., bent šioje knygos dalyje, teigia ne tiek būtinybę preciziškai kontroliuoti, kiek išlaikyti bent jos formalų buvimą, nes žmogaus psichiką surėdyta taip, kad jis mikliai, per sekundės dalis suranda sau pateisinimą, o jau po minutės – ir pats juo nuoširdžiai tiki. O formalus, laiku pateiktas užklausimas – ar gerai suskaičiavau – suveikia kaip tik tuo momentu, kai dar ieškoma pasiteisinimo ir lemia trigubai didesnį sąžinės kiekį (na, bent tame eksperimente).“
2025-07-03
„Noriu pasidalinti labai rimta problema, kuri šiandien virto tragedija prie Žaliųjų ežerų.
Jau daugiau nei mėnesį stebiu, kaip prasidėjus maudymosi sezonui aplinkinės gatvės būna visiškai užstatytos automobiliais. Nors ženklai aiškiai draudžia stovėti ir sustoti, mašinos rikiuojamos per visą vieną eismo juostą – pravažiavimo nelieka.
Baudos už netvarkingą automobilių statymą neveikia – žmonės vis tiek stato kur nori ir kelia pavojų gyvybėms.
Šiandien, kai eismas visiškai sustojo, greitoji tiesiog fiziškai negalėjo greitai privažiuoti. Kaip sužinojau, žmogaus gyvybė buvo prarasta. Tai tragedija, kurios galėjo nebūti, jei žmonės elgtųsi atsakingai, o tarnybos rastų būdų efektyviau užtikrinti tvarką.
Pridedu video medžiagą, kur matosi, kokia situacija buvo – spūstys, chaosas, užblokuotas kelias.“
https://50000.lt/apie-automobiliu-statymo-organizavima-prie-zaliuju-ezeru-papludimio-250812
2020-12-15
„Taisyklės šiose platumose galioja tuomet, kai jų laikytis verčiama, bent iš pradžių, po to jau veikia inercija. Tiesiog dėvėtas rytų Europos automobilis, kurį, kad užvestum, būtinai reikia pastumti. Tą matė dar Prūsijos karaliai, leidę savo gromatas-draudimus lietuvininkams, kad per greitai nevažinėtų arkliais.“
Komentarai
„”leidę savo gromatas-draudimus lietuvininkams, kad per greitai nevažinėtų arkliais.”
O kaip užtikrino, kad laikytųsi?
Juk teisingas draudimas – tik pusė reikalo. Tą aprašomoj vietoj ir matom.“
+
„”Koks nors trikojis šioje vietoje gerai papildytų biudžetą.”
Sukonkretinsiu klausimą: prūsų karaliai papildytų biudžetą, ar ne?“
+
na senelis Pasakojoakė, kad jei buvo nurodymas ant vežimo pakabibti žibintą, tai tų žibintų buvo galima nusipirkti ir smuklėj. Prosenelis už vieno įsakymo nesilaikųmą parų atsėdėjo, nes baudai pinigų neturėjo.Kai 38siais grįžo į Lietuvą didžiausias šokas buvo, kad buvo krūvos įsakymų ir parėdymų, bet visai nebuvo būtina jų vykdyti, taip ir nepriprato prie “betvarkės”.