Žymė
https://50000.lt/tag/apie-rusija
Esu labai atsparus lietuviškoms psichozėms (pavyzdžiui, bandyti įveikti baimę rašant priešo vardą mažąja raide… arba varant jį šalin jo paties keiksmažodžiais…) ir kalbas apie „Rusijos“ pervadinimą (Rossija, Maskolija etc.) iš pradžių laikiau viena iš jų, bet po kiek laiko pripažinau sau, kad gal tos „Rusijos“ iš tikrųjų ne tiek daug, kiek, jos džiaugsmui, esu įpratęs manyti. Trūksta žinių. Kol išsiaiškinsiu, vadinsiu ją „Rusija“ arba Erefija, tik tą Rusiją ir tuos rusus, kurie nelinki man blogo ir kurie man patinka – Rusija ir rusais; bet tai sunku apibrėžti taisyklėmis.
2025-11-21
„Kai Tado Kosciuškos ginta Amerikos Respublika tampa Maskvos imperijos pašluoste, prisimeni Vincą Krėvę, kurio liudijimą skelbėme „Sietyne“ dar 1988-aisiais.
Atsiminimuose Krėvė tarp kitų dalykų atpasakojo ir 1940-aisiais Maskvoje Viačeslavo Molotovo ir Andrejaus Ždanovo jam išsakytą požiūrį į Jungtines Amerikos Valstijas. Taigi Molotovas Krėvei, siejusiam Lietuvos viltis su Amerika, kalbėjo:
„Mes geriau pažįstame tą kraštą [JAV] negu tie, kurie jį valdo. <...> Neturite supratimo, kas yra toji palaida bala, kuri vadinasi Jungtinės Šiaurės Amerikos Valstybės.
Amerikos žurnalistai ir iš dalies rašytojai gudrūs (mastera) mulkinti gražiais žodžiais kitus ir save, kada kalba apie savo kraštą. Bet jais tikėti netenka. Nors ten kalbama apie humanizmą, laisvę, lygybę, demokratizmą, bet visa tai šlykščiausias veidmainiavimas…
<...>
Ten kiekvienas pareigūnas, nuo paprasto policininko iki jų prezidento, yra visuomet pasiryžęs apsirikti ir suklysti, jei tik tasai paklydimas padidina jo einamąją sąskaitą banke.
Mes – ne stačiokiški vokiečiai, pasitikį vien kumščiu. Mes rasim būdus padėti Jungtinių Valstybių politikos vairuotojams paklysti, kai tas jų paklydimas bus mums naudingas. Todėl jų įsijungimas į karą mūsų visai nebaugina. Visi, kurie deda į juos viltis, turės skaudžiai nusivilti…“
Ždanovas Krėvei 1940-ųjų vasarą dėstė:
„Kas dėl Jungtinių Amerikos Valstybių, kuriomis jūs asmeniškai, visi Pabaltijo valstybių diplomatai, – mes tai gerai žinome, – ir tų kraštų gyventojai labai pasitiki, – tai jos nesudaro mums nė mažiausio rūpesčio. Tiesa, šiandien šioji valstybė atrodo milžinu. Tik visas reikalas tas, kad šis milžinas nepagydomai sergąs.
<...>
Doleris yra jų dievas, dėl kurio ten kiekvienas pasiryžęs parduoti ne tik savo krašto reikalus, bet savo draugų, tėvų ir net vaikų gerovę ir garbę. Bet ką sakau, ten niekas apie garbę net supratimo neturi, nes ten vienintelis garbės šaltinis – tai tas pats doleris.
<...>
Tokia valstybė nėra mums pavojinga nei kaip priešas, nei kaip draugas… Kai pribręs reikalas, sugriausime tą valstybę iš vidaus, pačių josios gyventojų rankomis. Su to vienintelio dolerio pagalba.
<...>
Taigi matai tamsta, šiandien nėra pasaulyje tokių jėgų, kurios sutrukdytų mūsų partijai įsigalėti Europoje. <...> Protingiausiai tamsta pasielgsi, jei įstosi į mūsų partiją…“
/Vincas Krėvė, „Pasikalbėjimas Maskvoje su V. Molotovu“/
Istorikai yra atradę Krėvės atsiminimuose reikšmingų „suklydimų“, rimtų nutylėjimų, pastangų pateisinti savo veiklą „liaudies vyriausybėje“. Tačiau vargu ar Krėvė būtų pats sukūręs Molotovo ir Ždanovo žodžius apie JAV.
Regis, tokį požiūrį į Ameriką Maskvos pareigūnai dėstė 1940-aisiais Baltijos šalių politikams, siekdami įtikinti, kad Rusijos akivaizdoje jie esą „vienui vieni“, kad priešintis jų valiai nėra prasmės.
Ir vis dėlto šitiek dešimtmečių Baltijos kraštų visuomenės saugojo tikėjimą JAV garbe, kilnumu, šių Valstijų įsipareigojimu laisvei…
Ar viltis ir šioje istorijoje – tik kvailių motina?“
2025-11-19
„Сегодня в разговоре с компетентными украинцами те упомянули их и отметили, что, мол, ого — РДК показывают себя как храбрые воины: стоят до конца там, где остальные отошли бы, готовы погибнуть, но все равно дерутся до конца“
https://www.facebook.com/LevinYigal/videos/1701702717416792
2025-11-19
„Matyt, turime suprasti, kad, nepaisant nuoskaudų ir tos tragiškos patirties, turime kabintis į tai, kas dar, tkėtina, liko. Kaiminystėje gyvena 144 milijonai rusų ir jie niekur neišnyks. Dar ne taip seniai, po tragiškų sausio įvykių Vilniuje, 100- tūkstantinės minios protestavo Maskvoje, reiškė solidarumą su laisvės siekiančia Lietuva. Nuotraukoje matome solidarumo miringą su Lietuva Maskvos Maniežo aikštėje. Minia išsisklaidė, bet juk kažkas kažkur gal liko?
Reikia išsaugoti ryšius su disidentais, opozicionieriais, su visais, kurie nekenčia Putino ir tiki, kad Rusija gali būti kitokia.
Kaip mano ( ir ne tik mano) bičiulis V. Kara- Murza, kurį Putino režimas du kartus nuodijo, arba kaip B. Nemcovas, kurį bailiai sušaudė į nugarą Maskvoje prieš 10 metų. Tuomet paskutinį kartą lankiausi Maskvoje, jo laidotuvėse. Gausus būrys B. Nemcovo bendražygių atvyko iš visos Rusijos. Šviesūs žmonės, pilni optimizmo, nors kas antrą savaitę ‘pagyvendavo’ FSB ar policijos izoliatoriuje. Jie nori gyventi kitokioje Rusijoje ir turi tokią teisę. Gal jie ir nėra tobuli, bet jų vilčiai reikia padėti išsipildyti.
Atsiriboti nuo jų visų, užsisklęsti, užsispyrusiai nesimokyti rusų kalbos šiuo metu emociškai gal ir suprantama, bet tikrai nėra racionalu ir protinga.“
2025-11-17
„Labai krenta į akis, kad mūsų daugiausia būna patys, o rusai dažniausiai kompanijoje su užsieniečiais. Mačiau didelę jaunimo grupę, kuri bendravo angliškai, tarp jų buvo rusų, kurie aktyviai mokė užsieniečius rusiškų žodžių.“
„Mes visada juokdavomės iš rusų, kad jie nuolat ieško patvirtinimo ir nori, kad užsieniečiai juos mylėtų.“
„Kai maskvietis patenka užsienin, pirmiausia jis eina susipažinti. Su visais, su kuriais tik pasitaiko susitikti. Jeigu tik išgirsta rusiškai kalbančius, tuoj pat bėga su džiaugsmingais šūkiais: „o, naši!!!““
„Bet tikras medžioklės tikslas – europiečiai ir amerikiečiai. Jie jiems yra pirmos klasės žmonės, ir maskvietis bėga pas juos, kad patiktų. Taip, tai atrodo kvailai ir šizofreniškai: namuose giri [vertimo klaida] amerikiečius ir linksmai juokiasi iš branduolinio pelenų, o užsienyje bėga prie amerikiečių, kad patiktų.“
„Ir tai be galo veiksminga strategija. Nes paprastiems žmonėms, kažkur atostogaujant, kai neturi reikalų su rusais, o tiesiog geri ir valgai, jie atrodo mieli! Dažnai apsvaigsta ir moka už visą kompaniją, ir taupiems vakarų žmonėms tai patinka.“
„Užsieniečiai mato linksmus, šypsančius, draugiškus žmones, kurie nors truputį savo bangos, bet yra geri jiems. Jie nesupranta paslaptingos rusų sielos ir negali įsivaizduoti, kad tie patys žmonės šiandien gali vaišinti juos nemokama degtine, o rytoj kirsti gerklę. Su ta pačia draugiška šypsena, beje! Ir be jokio gailesčio ar refleksijos.“
„Mūsų rusų „cancel“ sistema priešingai sulaukia pasipriešinimo. Nes žmonėms, kuriems Rusija nepuolė, sunku suprasti, kodėl negalima bendrauti su tokiais mielais rusais.“
„Todėl, kad efektyviai kovoti už Europos visuomenės nuomonę, reikia būti gudresniems ir neužpulti maskviečių tiesiogiai, o labai subtiliai vesti europiečius prie to, kad patys padarytų išvadas.“
„Reikia būti stipriems, tvirtiems ir gudriems, kad nugalėtume priešą, kuris šimtmečius buvo orientuotas į užkariavimo karus ir turi milžinišką patirtį kompleksiškų karų vedyboje visuose frontuose.“
https://www.facebook.com/groups/246673752455245/?multi_permalinks=2338649059924360
2025-11-01
„Of the Soviet Union’s fourteen non-Russian successor states, none was more important to Moscow than Ukraine. With more than 40 million inhabitants, a strategic location on the Black Sea, the world’s most fertile farmland, and a military-industrial sector deeply integrated into Russia’s own, Ukraine was in many ways the former crown jewel of the Soviet Union. It was also home to Sevastopol, where Russia operated its most critical warm-water naval port. “It cannot be stressed strongly enough that without Ukraine, Russia ceases to be an empire,” wrote Zbigniew Brzezinski, the Polish-born former U.S. national security advisor, in 1994. An Oxbridge don put it in less delicate terms: “With the Ukraine, Russia is a USA; without, she is a Canada—mostly snow.”“
https://pukomuko.tumblr.com/post/794663359569133568/of-the-soviet-unions-fourteen-non-russian
2022-09-21
„ощущение того, что Россия уже не просто не совсем Европа, а уже совсем не Европа, ну и не совсем Восток или скорее всего совсем не Восток.“
https://www.svoboda.org/a/kazahstan-ne-nash-merhat-sharipzhanov-o-tonkom-dele/32037772.html