Žymė
https://50000.lt/tag/
2026-04-07
„America first ! 🤔
75 metrai.
Tai atstumas tarp karinio smūgio vietos ir veikiančios atominės elektrinės, kurioje saugoma tūkstančiai kilogramų branduolinio kuro, teritorijos ribos. Tai ne uždarytas objektas. Ne tuščias pastatas. Tai veikiantis reaktorius Irano Persijos įlankos pakrantėje, 250 000 gyventojų turinčiame mieste.
TATENA tai patvirtino šiandien.
Ne remdamasi kieno nors teiginiais ar spaudos pranešimais – remdamasi savo pačios palydovinių vaizdų analize. Jie peržiūrėjo nuotraukas ir pasakė: taip, ten tiksliai ir nukrito. Vienas smūgis, 75 metrai nuo Bušero atominės elektrinės tvoros.
Pats reaktorius nebuvo pažeistas. Radiacijos padidėjimo nepastebėta. TATENA nori, kad jūs tai žinotumėte.
Tačiau Rafaelis Grossi, Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros agentūros vadovas, nori, kad žinotumėte dar vieną dalyką: tolesnė karinė veikla netoli Bušero gali sukelti rimtą radiacinę avariją, kuri turės pasekmių ne tik Iranui, bet ir visam regionui.
Taigi pakalbėkime apie tai, kas iš tiesų yra toje elektrinėje, nes frazė „atominė elektrinė“ nevisiškai atspindi, kas čia iš tikrųjų vyksta.
Bušero reaktoriaus šerdyje yra apie 72 tonos urano kuro. Jo panaudoto kuro baseine – pakeltame statinyje reaktoriaus pastato viduje – yra maždaug 210 tonų apšvitintų kuro rinkinių, esančių vandenyje, kuris turi nuolat cirkuliuoti, kad būtų išvengta perkaitimo.
Prinstono universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad vien tame baseine esančio cezio-137 kiekis gali viršyti 2 600 petabekrelų. Palyginimui: Černobylio avarijos metu į aplinką pateko apie 85. Tai nėra spausdinimo klaida.
Cezis-137 yra košmarinis izotopas. Jis plinta ore ir vandenyje. Jis užteršia dirvožemį ir maisto atsargas. Jo pusinės skilimo trukmė yra 30 metų. O Bušeras yra Persijos įlankos pakrantėje – sekliame, pusiau uždarame jūros baseine, kurį šešios šalys naudoja kaip pagrindinį geriamojo vandens šaltinį, jį gaminant gėlinimo įrenginiuose.
Kataro atlikti modeliavimai parodė, kad dėl Bushehr avarijos kilęs užteršimas galėtų padaryti jų jūros vandenį netinkamą gėlinimui. Šalies vyriausybė apskaičiavo, kad vandens atsargos išsektų per tris dienas.
Tai buvo ketvirtasis smūgis netoli Bušero nuo tada, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas su Iranu. Ankstesnis, balandžio 4 d., nusinešė apsaugos darbuotojo gyvybę ir apgadino pastatą vietoje. Rusijos personalas iš „Rosatom“, kuris pastatė ir aprūpina elektrinę, buvo evakuojamas. Po šeštadienio smūgio apie 198 žmonės buvo išvežti autobusais link Irano ir Armėnijos sienos.
O Grossi tai sako jau kelis mėnesius.
Praėjusių metų birželį jis sakė JT Saugumo Tarybai, kad tiesioginis smūgis Bušero elektrinei galėtų sukelti „labai didelį radioaktyvumo išsiskyrimą“, dėl kurio reikėtų evakuoti žmones kelių šimtų kilometrų spinduliu. Jis tai pavadino „raudoniausia iš visų ribų, kokias turite branduolinės saugos srityje“. Šiandien jis tai išdėstė paprasčiau: branduolinės įrenginiai ir aplinkinės teritorijos niekada neturėtų būti bombarduojami.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi atkreipė dėmesį į dalyką, kurį verta apsvarstyti. Kai dėl Rusijos karo atsirado pavojus Ukrainos Zaporožės atominės elektrinei, Vakarų vyriausybės reagavo triukšmingai.
Pareiškimai, JT sesijos, visapusiškas žiniasklaidos dėmesys. Araghchi uždavė akivaizdų klausimą „X“: kur dabar ta energija?
Tai pagrįstas klausimas.
Zaporožės panaudoto kuro baseinai yra įrengti pirmame aukšte, po tvirtomis apsauginėmis konstrukcijomis, žemės ūkio regione, nutolusiame nuo jūros. Bušero baseinas yra pakeltas, todėl labiau pažeidžiamas struktūrinių pažeidimų atžvilgiu, be to, jis stovi pakrantėje, iš kurios aprūpinamas geriamuoju vandeniu visas regionas.
Dėl geografinės padėties incidentas Bušere galėtų būti dar rimtesnis, tačiau tarptautinė reakcija buvo santūresnė.
TATENA nepriskiria kaltės už smūgius. Ji tikrina, įspėja ir ragina susilaikyti. Tačiau pats tikrinimas pasako viską. Nepriklausomi palydoviniai vaizdai, išsamios žinios apie vietą, 75 metrai nuo perimetro. Tai nėra vos išvengta nelaimė kokia nors abstrakčia prasme. Tai pakankamai arti, kad skirtumas tarp „jokios žalos“ ir „regioninės katastrofos“ yra mažesnis nei kada nors anksčiau.
Esame už 75 metrų nuo pokalbio, kuriam niekas nėra pasiruošęs.
Info R. Hurley“
https://www.facebook.com/groups/1120275325405873/?multi_permalinks=2177273429706052
Komentarai
„Tai gal pirmiausia reiktų neįrenginėti sprogmenų sandėlių tokiose vietose ? Kaip ir mergaičių mokyklų karinėse bazėsr.“
„Kažkaip ta agentūra nesirūpina kai aplink Zaporižės elektrinę nuolat krenta sviediniai, kai ji atjungiama nuolat nuo išorinio elektros tiekimo..“
„Ruzzkiu išlaikoma organizacija..“
„Eilinis skiedalas iš Irano pusės kažką išlošt praloštam kare…“
2026-04-06
„Now that the dust has settled, it’s fairly clear that the weekend events by the Americans were a Joint Special Operations Command attempt to establish a FOB (Forward Operating Base) in Isfahan, rather than a simple rescue attempt. The question remains whether the F-15E was part of that operation, or whether the downing of the jet triggered it.
It’s most likely that the F-15E was the “first wave” of the operation. Why? Well, Trump isn’t particularly careful with his messaging. In one of his post-rescue posts, he said the rescued WSO (Weapons Systems Officer) was a “respected Colonel.”
That immediately raises a red flag. It’s not common for a colonel (O-6) to serve as a WSO in an F-15E Strike Eagle. WSOs are typically mid-career officers—captains (O-3) or majors (O-4)—paired with pilots of similar rank. However, a colonel could serve as a WSO if designated as the mission commander (MC) for a larger, multi-aircraft operation. U.S. Air Force doctrine allows a senior officer like a colonel to occupy the WSO seat as MC, overseeing all mission phases regardless of the pilot’s junior rank (e.g., captain). That, paired with what we know happened later, points to a broader mission.
The other element is the scale of the operation. The U.S. military didn’t just “find an abandoned airstrip south of Isfahan.” The airstrip where we believe the U.S. attempted to establish the FOB was likely surveyed months in advance. U.S. Special Forces don’t just “wing it” on operations like this. The narrative being presented—such as the claim that the MC-130J “got stuck”—suggests something that Special Operations planners simply don’t do.
The MC-130J Commando II aircraft that transported the troops—and likely the “Little Bird” helicopters—sustained damage from Iranian attacks, which prevented them from taking off. The shrapnel damage seen in images supports that. We don’t believe they crash-landed or were shot down. The only evidence cited for that is the bent rotor blades on one of the engines in aftermath photos. But the MC-130J is not a standard C-130, which uses four-blade steel propellers. The Special Forces variant uses six-bladed Dowty R391 composite propellers, built with a carbon-fiber structure rather than metal. The bent propellers are most likely the result of the resin matrix softening—effectively “melting”—under extreme conditions. Other images support this, as the propellers appear to shred and snap rather than cleanly break.
Why Isfahan? The obvious explanation is the collection of nuclear material, as the region hosts multiple facilities such as Natanz, where enriched uranium is believed to be stored. But there are other factors. Isfahan hosts a large Jewish community, which would likely be influenced by Mossad and CIA operations. The airstrip was not chosen at the last minute to rescue a WSO, with massive assets assembled on the fly. It’s rumored the airstrip had previously been surveyed by Israeli Shaldag (Unit 5101), an elite Israeli Air Force special operations unit.
As for staging: at roughly the same time, Iran struck Camp Buehring in Kuwait, which is believed to have been the staging ground for the operation. This suggests Iran had prior knowledge—and reinforces the idea that the base was tied to the American operation.
There are several other inconsistencies in the U.S. narrative: how a badly injured WSO managed to climb a mountain, why the extraction point was established in Isfahan when evacuation to Kuwait or Iraq was possible, and so on.
So the CSAR mission prematurely triggered a larger Special Operations effort to retrieve uranium stockpiles, or whether this was all part of a single planned operation, it failed. The Iranians have now learned a great deal about how the U.S. plans to infiltrate—and the U.S. has likely lost access to an airstrip it intended to use for a high-profile raid.
The U.S. narrative, of course, is one of “leave no man behind” – and reads like the outline of a Hollywood blockbuster.“
2026-03-03 20:00
„Tarptautinė teisė draudžia vienašališką agresiją politiniais ar ekonominiais tikslais ir taiko labai aukštą kartelę karinės intervencijos teisėtumui.“
„Jungtinių Tautų Chartija numato iš esmės du teisėto karinės jėgos naudojimo prieš kitą valstybę atvejus: savigyną (ar pagalbą ginantis) prieš prasidėjusį ar tiesiogiai gresiantį užpuolimą ir jėgos naudojimą ne savavališkai, bet konsensusu pasiekto sprendimo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pagrindu. Šis pagrindas yra itin ribotas, galintis veikti tik tada, kai karinė intervencija neprieštarauja veto teisę JT Saugumo Taryboje turinčių galių – JAV, Kinijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Rusijos – interesams.“
„Svarstant atakos galimybę prieš Iraną, konsensusas greičiausiai būtų neįmanomas ne tik dėl Kinijos ir Rusijos veto. Vargiai tikėtinas ir kitų šalių daugumos pritarimas dėl pernelyg didelių rizikų“
„Grįžtant prie pirmojo teisėto karinių veiksmų pagrindo – savigynos, grėsmės, kad Iranas pasiruošęs tuojau pulti JAV ar Izraelį nebuvo. Kaip pripažino JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, buvo priešingai – tiesioginė grėsmė, kad Izraelis atakuos Iraną. JAV pasirinko verčiau padėti sąjungininkui agresoriui Izraeliui, nei padėti gintis Iranui.“
„Taigi, JAV ir Izraelio ataka prieš Iraną yra neteisėta agresija.“
„Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasisakė, kad tiesiog nenori protinti JAV apie jų veiksmų (ne)teisėtumą, ir kartu suabejojo, ar tarptautinė teisė verta didesnio dėmesio, esą ji vis tiek nepasiekia jai keliamų tikslų.“
„Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad JAV veikia „už tradicinės tarptautinės teisės ribų“.“
„Lyg be „tradicinės“ tarptautinės teisės egzistuotų dar viena „netradicinė“, kuri gal pateisintų JAV agresiją. Iš tiesų, kitos tarptautinės teisės nėra, už jos ribų – tik savivalės galios laukas.“
„Yra tik viena Konstitucija, kurios 135 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, <...> prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.“
„Įdomu, kokia Konstitucija – Lietuvos Respublikos ar nesama alternatyviąja, rėmėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas, patarėjos Astos Skaisgirytės lūpomis teigdamas, kad „JAV ir Izraelis šiuo atveju pasielgė teisingai“ ir kad „Lietuva svarstytų padėti karinę operaciją Irane pradėjusioms Jungtinėms Valstijoms, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų“.“
„Į tai atkreipė dėmesį prezidentas Gitanas Nausėda, šeštadienį socialiniame tinkle „X“ parašęs: „Irano atakos dar labiau pažeidžia regiono saugumą ir yra tarptautinės teisės pažeidimas.“
Kurie Irano atsakomieji veiksmai į agresiją atitiktų savigyną, kurie peržengia teisėtumo ribas – diskusinis klausimas. Bet įdomu ir kiek netikėta, kad G. Nausėda pasirėmė tarptautine teise kaip valstybės veiksmų vertinimo kriterijumi. Tai tarptautinė teisė (ta tikroji, ne alternatyvioji) mums dar svarbi?“
2026-02-28 16:32
„Aš net neabejoju, kad Lietuvoje Irano režimo suskubs ginti ne tik etatinė vaikais manipuliuojančių arafatkininkų gaujelė, vadovaujama Hamas atstovo Lietuvoje, bet ir vienas kitas vietinis profesorius, kuris, prisidengęs moksliniu laipsniu ir faktu, kad daugiau vietos žiniasklaida kitų “Artimųjų rytų ekspertų” nežino, sugeba kaskart taip išsivartyti iš gaidžio, siekdamas apginti Hamas, Hezbollah ir Irano režimus, todėl, spėju, ir dabar myks, kaip čia JAV ir Izraeliui nieko nepavyks, kaip čia yra didis karo nusikaltimas, žodžiu, atkartos visus Fars štampus ir sulauks “ačiū jums, profesoriau”. Kad ir koks būtų keistas, nepagrįstas, su Kongresu nesuderintas šis karas, Irano režimas buvo ir yra blogio pusėje, todėl nusipelno visų Tomahawkų ant savo galvų. O Iranas nusipelno daugiau – ar karaliaus sugrįžimo, ar demokratijos, bet tik ne mulų valdžios, net jei ir, tikėtina, gaus naują karinį režimą.“
Komentarai
[„Iranas: per raketų smūgį žuvo 57 moksleivės“]
https://www.facebook.com/vaidas.saldziunas/posts/pfbid036diYquxcUwqMk4FmC3LBXqWPRLMKkJHkM8fmnkRo1jqwshFav9d4dN3NCt1Vg6CPl?comment_id=910440475030202
+
Vaidas Saldžiūnas
„“praneša valstybinė Irano žiniasklaida”. Must be the truth.“
+
Justinas Danaitis
„paleido is pamoku 😃“