„Dėl pranešėjo duomenų atskleidimo pažeidėjui ANK nustatyta tvarka“ (pranešimas Teisingumo ministerijai)

❶ Pranešimas 2022-11-30

„Dėl pranešėjo duomenų atskleidimo pažeidėjui ANK nustatyta tvarka

Sveiki.

Perskaičiau 2022-11-25 publikaciją „Kaunietė pranešė apie pievoje stūksantį automobilį, bet vėliau sulaukė nepažįstamųjų grasinimų tirados: „žinai, už ką““ [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1813926/kauniete-pranese-apie-pievoje-stuksanti-automobili-bet-veliau-sulauke-nepazistamuju-grasinimu-tirados-zinai-uz-ka] ir pašiurpau.

Kaip pranešėjo apie administracinį nusižengimą asmens duomenų atskleidimas [pažeidėjui] yra suderinamas su 2018-05-25 įsigaliojusiu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu? Kodėl nebuvo pakeistos 570-o ANK straipsnio ir, jei būtina, kitų teisės aktų formuluotės?

„570 straipsnis. Administracinių nusižengimų bylų viešumas
<...>
3. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.““

20221202-1-01.jpg


❷ Atsakymas 2022-12-02

„Laba diena, 

Teisingumo ministerija gavo Jūsų paklausimą dėl Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 577 straipsnio pakeitimo galimybės, dėl šio straipsnio atitikties Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui. 

Atsakydami į Jūsų paklausimą pažymime, kad vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, asmuo pranešdamas apie teisės pažeidimą per epolicija.lt turi pasirinkimą – pranešti anonimiškai ar pranešti neanonimiškai, t. y. autentifikuojant savo asmenybę. Pastaruoju atveju asmens pranešimo pagrindu automatiškai formuojamas pareiškimo apie teisės pažeidimą dokumentas (analogiškas rašytiniam) ir jis pridedamas prie administracinio nusižengimo bylos. Tai daroma todėl, kad vėliau – jei pažeidėjas apskųs nutarimą skundu ar apeliaciniu skundu, asmenį, pranešusį apie nusižengimą teismas galėtų iškviesti kaip liudytoją į teismo posėdį.

Pažymėtina, kad dėl anoniminių pranešimų teisme būtų didelė problema įrodymų nepakankamumo (kiekvieną anoniminį pareiškimą policija turėtų važiuoti patikrinti, kas atsižvelgiant į pranešimų-pareiškimų kiekį -~400000 tokių pareiškimų per metus – neįmanoma fiziškai). Taigi, šiuo atveju reikėtų pabrėžti, kad t. y. atvejai, kai pareigūnas nevažiuoja į nusižengimo vietą, o pati byla formuojama gauto pranešimo su nuotrauka pagrindu. Jei pareigūnas visgi vyksta į įvykio vietą, tai jo patikrinimo metu surašytas tarnybinis pranešimas ir yra pagrindinis įrodymas. 

Vadovaujantis ANK 577 str. 2 d. 1 p. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tai yra esminė ir pirminė kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir kuo remiantis kaltinamas, kad galėtų gintis žodiniame nagrinėjime policijoje, ar vėliau, teisme nagrinėjant jo skundus.

Pažymėtina, kad bylos medžiagoje, ir yra e-policija sistemos automatiškai suformuotas dokumentas. Beje asmuo, pildydamas e-policija langelius yra įspėjamas kaip liudytojas ir apie savo teises ir pareigas ir apie atsakomybę pagal BPK straipsnius. Svarbu paminėti, kad visgi dauguma tokių smulkių pažeidimų baigiasi administraciniu nurodymu – pažeidėjas gauna administracinį nurodymą su pasiūlymu sumokėti baudą (pusę minimalios, jei pirmą kartą, ar minimalią) ir tuo procesą užbaigti. Tai didžioji dauguma pažeidėjų, gavę pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą sutinka su padarytu pažeidimu ir sumoka baudą. Tačiau, jei asmuo ruošiasi ginčyti faktą ar aplinkybes, tai, be abejo, turi teisę susipažinti su byla. 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Policijos departamentas prie LR VRM (toliau – Policijos departamentas) šiuo metu sprendžia Jūsų keliamą klausimą. Policijos departamentas svarsto galimybę, kad galbūt į bylą dėti ne pranešimo metu suformuotą dokumentą, o tik ROIK (nusižengimo identifikacinį kodą) be asmens duomenų, o atskleisti asmens duomenis tik tada, kai asmuo paprašytų to nagrinėjant bylą žodiniame procese policijoje, ar teismui pareikalavus, kai bus nagrinėjamas skundas. Tačiau nėra aišku ar teismas, tokį dokumentą su ROIK numeriu be asmens duomenų galės laikyti įrodymu administracinio nusižengimo byloje. Policijos departamentas sprendimo šiuo klausimu nepriėmė, tačiau tikėtina, kad ANK pakeitimai nebus inicijuojami

Pagarbiai
Aušra Bartninkienė
Komunikacijos ir teisinio švietimo skyriaus
patarėja“

20221202-1-02.jpg

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *