2025-11-22
„Aš turiu labai griežtą požiūrį “atsidėkojimo medikui” klausimais. Dabar, kai visi žinot, kas aš esu, jaučiu dar didesnę pareigą prieš save netapti hipokrite ir laikytis savo įsitikinimų. Ir pati niekam nesiūliau ir nesiūlysiu. Ir neimsiu.
Ne taip ir seniai, moteris, kuri kiek per jauna, kad tiktų man į motinas, bet vyresnė už mane, protinga, mandagi, atneša man rafaelo. Aš, su išlavintu pinigų detektorium smegenyse, pamatau žalsvą spalvą per plastiką – ten pinigas. Raitomės kaip dvi gyvatės, imam dainuoti sutartinę “oj paimkit, ne, neimsiu, vai tai lylia, lelijumoj”. Dažniausiai pasakau – leiskit man turėti savo principus. Neimsiu! Ir žmonės nusileidžia.
Normalus žmogus. Ir ką, kitą dieną, kitu būdu, kitos spalvos pinigėlis, vėl ta pati lietuvių liaudies daina.
Išleidimo diena – butelis vyno ir saldainiai. Šokam kepurinę. Koridoriuj, ant visų akių. Paimkit, aš maldauju, paimkit, kaip tai negeriat, tai atiduokit kam nors, tik paimkit.
Tai šitie dalykai yra ne vien pas diedukus ir babytes, kurie kitaip nesupranta. Prieš metus sėdėjau bare ir man už nugaros už mane jaunesni žmonės visa gerkle aiškino užsieniečiams, kad Lietuvoj negausi nieko iš mediko, jei neįkiši jam pinigo į kišenę. Neatlaikiau, atsistojau, priėjau, ir paklausiau jų, kodėl jie meluoja. Aišku, jie ėmė purkštauti, kad negražu klausytis kitų, bet negražu yra šitaip elgtis. Korupcija nėra kažkas pamiršto, ji yra kiekvieną dieną, nuklausyta nuo tėvų, pakartota jų vaikų.
Mano pacientė nebuvo nei bloga, nei kvaila. Aš mačiau, kad ji tikėjo, kad ji privalo man duoti, o aš privalau paimti. Desperacija, neviltis, didžiulis konfliktas. Reikia atjaust, gi reikia atjaust!
Tik tokiais momentais jaučiuosi pažeminta. Kai nepaimi pinigo ir gauni už tą pinigą pripirktų niekam nereikalingų saldainių ar vyno, jaučiuos kaip spyna, kurią pacientas bando atrakint – ai, nepaėmė taip, tai gal kitaip reikia įkišt.
Ką tai iš manęs padaro? Gi taip šlykštu. Grįžti į kabinetą, žvengia visi, viskas gi girdėjosi. Negi aš neturiu teisės elgtis pagal savo sąžinę? Dar vienas kai kišo, o aš pasakiau “baikit”, tepasakė “ai, tai jūs tokia”. Nu, kokia? Durnė? Naivi? Vaikas? Gerai, tegul. Bet jei ateityje egzistuoju aš, kuri paėmė kyšį iš žmogaus, tikiuosi tas žmogus iš ateities mes mediciną iš viso.“
Komentarai
„Niekada niekam nesu nešusi. Mano mama ir anyta – taip, “atsidėkoja”. Vyras gydytojas, “padėkas” tempia namo (mielai neimtų, bet kaip jis sako paprasčiau paimti, nei kokią bobutę nuraminti, kad ji tikrai dar nemirs – nes jų galva, jei gytojas padėkos neima, tai jai jau viskas), tas “padėkas” atiduodam savo mamoms, o jos jau savo gydytojams neša. Reiktų kada kokį armėnišką konjaką pažymėt – gal apsuks ratą ir grįš?“
„Deja, bet principingumas ir etiškas elgesys dar daug kam atrodo kaip “durnumo” ženklas, o nenutylėjimas, kai matai negera – “stukalinimas”.“
+
„„daug kam atrodo kaip “durnumo” ženklas“
Durnumo, „išsidirbinėjimo“ („nežmoniškai, bile kitoniškai“), „pasikėlimo“ (jautimosi geresniu už kitus (-as))…“
„kazkaip atsidekot kazkodel vis tiek norisi. Mano mam pries N metu operavo skydliauke, gydytojas iskart ispejo, kad israsant nebutu jokiu atsidekojimu. Na, jokiom ten spalvom, zaliom ar kokiom kitom. Tai maa vis tiek pasake nupirkt saldainiu ir sakoti, o gydytojui geliu. Saldainius ir sakoti visam skyriui atidave prie arbatos, geles gydytojo paprase perduot zmonai. Nu zinokit kazkaip atrodo grynai kaip i svecius atejus, nu kaip tusciom. As bet kur kur vaziuoju, tai nors sokolado plytele. O cia zmones tiek pastangu idejo. Visi suprantam, kad uz darba mokamos algos. Bet bet bet. Uz gerai atlikta darba zmones vis tiek megsta atsilyginti papildomai. Galetu buti kazkoks oficialus budas palikti ta arbata. Kazkokia ligonines saskaita, kur nuo tos arbatos procentas eitu konkreciam gydytojui, likusi dalis ligonines reikmems (kad ir 50×50). Gal gydytojams per kelis darbus nereiktu lakstyti.“
+
„siaip gera mintis su oficialiai pridedamu bonusu. Pacientas perveda pinigus tik po paslaugos ir tik savo noru, jaustųsi atsidėkojęs, jei išgalės leidžia, o ir daktarui atkristų tos ceremonijos.“
+
„Suprantama, kad žmonėms natūraliai norisi padėkoti – ypač kai jautiesi gavęs gerą priežiūrą ar profesionalią pagalbą. Tačiau čia slypi kelios svarbios priežastys, kodėl neformalūs „atsidėkojimai“, net ir simboliniai, nėra gera praktika:
1. Tai kuria spaudimą tiek personalui, tiek pacientams
Nors vienam žmogui atrodo, kad „kaip gi eisiu tuščiomis“, kitam tai gali tapti finansine ar emocine našta. Atsiranda nelygybė: vieni gali duoti daugiau, kiti negali duoti nieko, ir nors gydytojai to nereikalauja – žmonės jaučia įtampą.
2. Net ir nekaltos dovanos gali virsti neaiškiomis situacijomis
Kai atsiranda bet kokia materialinė nauda, net šokoladas ar gėlės, atsiranda rizika, kad kažkas tai interpretuos kaip bandymą „pagerinti“ aptarnavimą ar gauti daugiau dėmesio. Dėl to kyla etikos, skaidrumo ir pasitikėjimo klausimai.
3. Sistema tampa mažiau skaidri ir sudėtingiau valdoma
Net jei būtų oficiali „arbatos sąskaita“, ją būtų sunku valdyti, o gydytojų atlygis neturėtų priklausyti nuo to, kiek pacientai „padėkojo“. Tai gali paskatinti iškreiptas motyvacijas ir nesveiką konkurenciją tarp specialistų.
4. Didžiausia padėka – grįžtamasis ryšys ir pagarba
Sveikatos priežiūros darbuotojai labiausiai vertina nuoširdų „ačiū“, gerą atsiliepimą jų vadovybei, teigiamą įvertinimą sistemoje. Tokia padėka iš tiesų gerina jų darbo sąlygas, reputaciją ir motyvaciją – be galimos rizikos ar nepatogumų.
Todėl gydytojai ir ligoninės ir prašo vengti materialių dovanų – ne todėl, kad nebūtų malonu, bet todėl, kad tai saugo skaidrumą, lygiateisiškumą ir ramybę tiek pacientams, tiek personalui. komentarui suredaguoti ir papildytai panaudota chatgpt programa.“
+
Gintarė Aukselė
„nu va, aš pasakau – nenoriu, baikit. Pacientas – “BET AŠ NORIU!”. Negerbiamos yra ribos visiškai.“
„Makabriškiausias vaizdas, kurį teko matyti, kai babytė per prievartą veržėsi anesteziologei įbrukti 20€. Įvyko apsistumdymas, nes atsisakiusiai imti gydytojai senutė bandė į kišenę vis tiek įkišti. Kovą laimėjo pacientė: vis tiek įkišau, o taip nenorėjo imti 💪 pažeminta jaučiausi net aš, ką jautė gydytoja,nežinau.“
„Tačiau atsilyginamas po paslaugos suteikimo pagal mane jau nėra korupcija, tai padėka. Todėl nesmerkiu, kas tokiu būdu ima, nes pacientas jau nebegali įtakoti paslaugos kokybės, ir nebelieka prievartavimo momento iš mediko pusės. Tik gal galėtų būt kokia oficiali sistema, kad paliktų kokiam langely nžn., kad nereiktų nuo tų konjakų ir saldainių bėgiot. Nu ir šiaip jei jau duotų, tai grynais arba sveikais produktais.“