Iš Aki’o Kaurismäki’o filmo „Nukritę lapai“ („Fallen Leaves“), išversto, įgarsinto ir titruoto LRT (https://epika.lrt.lt/vaidybiniai-filmai,268/nukrite-lapai,910657).

„Pripelijusi kava puodely,
nešvarūs indai ant grindų.
Lietus langus plauna –
pačiai nereikės.
Niekas čia manęs nelaiko.
Bet kojos it betone iki kelių,
pečius slegia nematoma našta.
Nors beliko tik liūtis paskutinė,
nežinau, ar pavyks iki kapo nušliaužt.
Aš įkalinta čia amžiams.
Net ir kapines juosia tvora.
Kai žemiškos kančios pasibaigs pagaliau,
užkasi mane po velėna kuo giliau.
Tave mėgstu, bet negaliu pakęsti savęs.
Kitų man nereikia, o kaip tau – nežinau.
Jei kada iš čia ištrūksiu, tai tik savo pačios labui.
<...>
Nes aš tik paslika guliu,
iš namų be priežasties neinu.
Pamiršk mane, noriu likti viena.
Gimiau sielvarte, nusivylimuos įsupta.
Aš įkalinta čia amžiams.
Net ir kapines juosia tvora.
Kai žemiškos kančios pasibaigs pagaliau,
užkasi mane po velėna kuo giliau.
Tave mėgstu, bet negaliu pakęsti savęs.
Kitų man nereikia, o kaip tau – nežinau.
Jei kada iš čia ištrūksiu, tai tik savo pačios labui.“