„Šioje laidoje žurnalistas ir rašytojas Dovydas Pancerovas kalba apie tiriamosios žurnalistikos prasmę ir misiją šiuolaikinėje demokratijoje. Pašnekovas konstatuoja kelis svarbius dalykus. Pirma, žiniasklaida šiandien jau nebeformuoja naujienų darbotvarkės, o tik seka iš paskos socialiniams tinklams. Antra, įprastos žurnalistikos normos reikalauja atsakingo permąstymo ir atnaujinimo, nes žiniasklaidos autoritetas ir įtaka sparčiai menksta. Trečia, BDAR (bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) yra žiniasklaidos „covidas“, kuriuo prisidengdami valdininkai slepia viešą informaciją apie politikus. Toks spaudimas žurnalistams atima iš jų brangų laiką ir energiją, kurią galėtų skirti kokybiškiems tyrimams. Apie visa tai – pokalbis su D. Pancerovu.“
24:17
„– <...> kėlėt klausimą apie valdininkų manipuliavimą vadinamuoju bdar ar ne bendruoju duomenų apsaugos reglamentu kas tai per procesas
– bdaras dabar yra toksai labai nuobodus žodis bet tai toksai yra nežinau žurnalistikos kovidas toksai žinai virusas kuris bando <...> kuris plinta nesustodamas ir kuris bando sugriauti žurnalistiką <...> ir kas nutiko lietuvoj kada prasidėjo visas šitas bdaras po truputį po truputį valstybės institucijos pradėjo ribot duomenų skaičių žurnalistams tai yra pamenu pats pirmas toksai atvejis kuris buvo toks pribloškiantis kad man atrodo finansinių nusikaltimų tarnyba platindama apie aš dabar nepamenu konkrečiai to įvykio bet tai buvo kažkokie su finansiniais nusikaltimu susijusi byla kurioje dalyvavo ir politikai ir jie tiesiog ne tai kad net inicialų neįdėjo jie išvis atsisakė pasakyti koks politikas tame ten arba valstybės tarnautojas tame dalyvavo kur tai visiškai nesuderinama nei su bdaru nei su žurnalistika nei su europos išvis dvasia turbūt ar ne kad išrinktas politikas padaro nusikaltimą ir tu negali apie tai sužinoti nes čia saugomi duomenys <...> bet tai buvo prieš kelerius metus ir po truputį po truputį viskas ėjo link to kad vrk iš pradžių vyriausioji tarnybinės etikos komisija ten ištrynė dalį duomenų apie politikus <...> anksčiau pavyzdžiui buvo tokia taisyklė tarkim jeigu politikas a perka televizorių už tris tūkstančius iš kokio nors žmogaus b tai ir jo ir to žmogaus b ir politiko a pavardė bus įrašyta ir tas sandoris bus vyriausiojoj tarnybinės etikos komisijoj įformintas ir žurnalistas kuris pavyzdžiui daro žurnalistinį tyrimą mato kad vat žmogus b pradėjo laimėt viešuosius pirkimus ar ne ir tu atsivertęs tą deklaraciją matai kad jie turi ryšių politikas kuris priima sprendimą ir tas žmogus ir dabar visa tai yra panaikinta dabar tu negali tokių dalykų pamatyt nors tai buvo labai svarbu užtikrinant skaidrumą ir bdaras to nepanaikino taip nėra kaip bando teigti valstybės tarnautojai tai prasidėjo tokios problemos ir jos tampa vis absurdiškesnės ten buvo tokia pastaruoju metu labiausiai nuskambėjus atviros klaipėdos istorija kai ten maždaug taip buvo ta istorija supaprastinus buvo tokia kad klaipėdos rajono savivaldybė rengė viešąjį pirkimą tą pirkimą laimėjo įmonė žmogaus kurio mama dirba įstaigoj kuri pirko tuos visus daiktus ir apie tai parašė laikraštis ir tas pirkimas ten pats buvo iki galo neaiškus nes ten tiktai trečią vietą užėmę ar antrą vietą užėmus įmonė gavo žodžiu užsakymą apie tai parašė laikraštis klaipėdos ir jie buvo paduoti į žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą paskui ten ir į teismą ir jie viską pralaimėjo kad maždaug jie neturėjo teisės atskleisti to verslininko pavardės ir jo mamos pavardės ir jų giminystės ryšio nes tai visuomenei nereikia žinot kad konkursą laimėjęs verslininkas ir užsakymą teikiančios įmonės atstovė yra susiję kažkaip giminystės ryšiais <...> tų istorijų yra labai daug ir tai yra toks besikartojantis reiškinys nežinau kas du tris mėnesius tu žinai kad kur nors kreipdamasis gausi kokį nors nesąmoningą atsakymą žmonės mums rašo vat pavyzdžiui nesenai žmogus rašė apie tai kad jisai žodžiu užsiiminėja perka senovinius namus juos restauruoja ir parduoda ir visą laiką žmogus tiesiog eidavo į registrų centrą nusipirkdavo pažymą kam priklauso kažkoks namas nes tai yra vieši duomenys nekilnojamo turto savininkai yra vieši duomenys tu gali nusipirkt kam priklauso šitas namas ir jisai sumokėjo tris eurus ir iš registrų centro gavo lapą kur parašyta kad šitas namas priklauso fiziniam asmeniui jisai sako nu kaip bet visąlaik būdavo vardas pavardė kodėl čia nu bet čia žinokit bdaras yra po trijų metų nuo bdaro praėjus čia du tūkstančiai dvidešimt pirmais jie nusprendė taip padaryt tada jis ten paskambino ir sakė bet jeigu jūs atvažiuosit į skyrių tai mes jums duosim tipo tą maždaug ranka vat jums galim duoti kam priklauso tas namas bet vat internetu čia bdaras žinokit <...> jau taip atsitraukiant nuo tų atvejų konkrečių kokia yra platesnė problema vienas dalykas lietuvos valstybės tarnautojai ir didesnė dalis politikų nesakau kad visi jie nesupranta kokia yra žiniasklaidos vaidmuo demokratijoj jie nemąsto apie tai negalvoja jiems kiekvienas žiniasklaidos užklausimas yra stresas ir pyktį keliantis kažkoks dalykas ir jie nemąsto apie tai kokį darbą mes dirbam ir ar tai svarbu ar nesvarbu visuomenei žinoti jie visąlaik mąsto apie tai jeigu tu nežinai ką daryt neduok jie nemąsto pagal tą anglosaksišką tradiciją kad jeigu nežinai ką daryt tegu ima ir bus rami galva“