Gediminas Kulikauskas apie valstybės degradaciją (2024-08-03)

Įrašas „Tai, ką įvairiom išraiškom matome pastaraisiais metais – yra valstybės, kaip paslaugų teikėjo, degradacija ir kolapsas. Atsitraukimas ir suirutė iš daugelio gyvenimo sferų, kuriose ji dėl masto, netiesioginės ir ne momentinės naudos (t.y. nebūtinai pinigine išraiška, nebūtinai per artimiausius metus), ar bent iš inercijos ir tradicijų, turėjo būti tvirta, lyderiauti ir šeimininkauti. Šešta para …

Continue reading ‘Gediminas Kulikauskas apie valstybės degradaciją (2024-08-03)’ »

Gediminas Kulikauskas: „kapstantis po lietuviško drovumo, liūdnumo, nepasitikėjimo valdžia/ svetimais viršūnėles ir šakneles tarpukariu“

(2020-10-08) „Iš kraštotyrininkų užrašų – sunkus darbas, kapstantis po lietuviško drovumo, liūdnumo, nepasitikėjimo valdžia/ svetimais viršūnėles ir šakneles tarpukariu. Kur ir ko čia besistebėti šių dienų raseiniškiais ar anų dienų garliaviškiais. /// “Senukas linksmo būdo.Kai paprašiau jo, kad padainuotų, ruošdamasis užrašyti jo dainas, tai jis nemaža nusigando. Bet šiaip taip pavyko užrašyti tik šią vienintelę …

Continue reading ‘Gediminas Kulikauskas: „kapstantis po lietuviško drovumo, liūdnumo, nepasitikėjimo valdžia/ svetimais viršūnėles ir šakneles tarpukariu“’ »

„Laimės ne tas, kuris parašys tiesą…“

„apie tai, kas veikiausiai ir galiausiai laimės protus ir širdis kovose dėl istorijos, paminklų ir atminties šiame posttiesos pasaulyje. Ne tie, kurių argumentai svaresni, ne tie kurie aštriau ir giliau kerta ir, deja, ne tie, kurių žodžiuose bus didžiausias tiesos procentas. O gabiausi kūrėjai. “Kuo daugiau žinome apie epochą, kuo daugiau žinome faktų, tuo dažniau …

Continue reading ‘„Laimės ne tas, kuris parašys tiesą…“’ »