Kazokų ir ukrainiečių muštynės „Tykiajame Done“ (2024-07-16)

„Malūne susigrūdimas. Kieme tankiai pristatyta vežimų. Prie svarstyklių spūstis. Piotras numetė Darjai vadeles ir iššoko iš vežimo.
– Ar mano numeris greitai? – paklausė jis stovintį prie svarstyklių Valetą.
– Suspėsi.
– Kurį dabar mala?
– Trisdešimt aštuntą.
Piotras nuėjo nešti maišų. Tuo metu svarstyklinėje susibarė. Kažin kieno piktas, kimus balsas ambrijo:
– Pamigai, o dabar lendi? Pasitrauk, chochle, nes gausi per nosį.
Piotras iš balso pažino Jakovą Pasagą. Ėmė klausytis. Svarstyklinėje riksmas didėjo, veržėsi pro duris.
Skambiai žnektelėjo smūgis, ir pro duris išgriuvo nebejaunas, barzdotas tauridietis* su nusmukusia ant pakaušio juoda kepure.
———-
* Tauridiečiais buvo vadinami ukrainiečiai, Jekaterinos II įsakymu perkelti iš pietinių, prie Krymo (Tauridės) prieinančių Ukrainos sričių į Padonę.
———-
– Už ką? – sušuko jis, susiimdamas skruostą.
– Aš tau gūžį išplėšiu!
– Bet palauk!
– Mikichvorai, čionai!.. –d–a–u–g–i–a–u–>

Visos „Homo Cultus. Tarp praeities ir dabarties“ laidos (2024-07-05)

117.
2023-12-22
„Tarp praeities ir ateities. Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu“
„Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vieną ar kitą garsiai išsakomą poziciją.
Laidoje svarstomi šie klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontrolės ir norminimo logiką? Kokia apskritai yra normos vieta demokratinėje santvarkoje? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Arūnu Sverdiolu.“
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000311437/homo-cultus-tarp-praeities-ir-ateities-kam-priklauso-kalba-kas-yra-kalbos-suverenas-pokalbis-su-arunu-sverdiolu

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu“ (lrt.lt) (2023-12-22) (2024-07-01)

„Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vieną ar kitą garsiai išsakomą poziciją.
Laidoje svarstomi šie klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontrolės ir norminimo logiką? Kokia apskritai yra normos vieta demokratinėje santvarkoje? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Arūnu Sverdiolu.
Ved. Simas Čelutka“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000311437/homo-cultus-tarp-praeities-ir-ateities-kam-priklauso-kalba-kas-yra-kalbos-suverenas-pokalbis-su-arunu-sverdiolu


„Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite“ (lrt.lt) (2023-12-08) (2024-07-01)

„Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.
Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.
Ved. Simas Čelutka“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000309161/homo-cultus-tarp-praeities-ir-ateities-sovietmecio-normalizacija-ir-politinio-mastymo-stoka-pokalbis-su-nerija-putinaite


Tekstas išgautas iš garso įrašo naudojant įrankį „Transkriptor“.

„Kiek istoriko teritorija šiandien persipynusi su filosofo teritorija? Pokalbis su Aurimu Švedu“ (2023-07-21) (2024-07-03)

„Aurimas Švedas – vienas nuosekliausių istorijos teoretikų Lietuvoje. Lyginant su daugeliu kitų istorikų, jis istoriją supranta žymiai plačiau, į istoriko teritoriją įtraukdamas filosofų, menininkų, antropologų, sociologų įžvalgas. Kas yra istorija šiandien? Kokiame istoriškumo režime gyvena nūdienos žmogus? Kur galime atrasti orientyrus, kurie leistų nepasimesti istorijos chaose? Kaip nepaskęsti dabarties rūpesčiuose ir išlaikyti platesnę istorinę perspektyvą? Ar galima teigti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą su trenksmu sugrąžino mums istorijos pojūtį? Kokia yra istorikų atsakomybė reaguojant į XX a. katastrofas ir šiuolaikines blogio apraiškas? O gal istorijos, bent jau Lietuvoje, turime per daug? Gal sunki istorijos našta mums trukdo žvelgti į ateitį?
Apie visa tai – išsamus pokalbis su kultūros istoriku, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu dr. Aurimu Švedu.
Ved. Simas Čelutka“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000285006/homo-cultus-tarp-praeities-ir-ateities-kiek-istoriko-teritorija-siandien-persipynusi-su-filosofo-teritorija-pokalbis-su-aurimu-svedu

Apie viešojo transporto stotelės trūkumą Vilniaus oro uoste (2024-07-02)

2024-07-01

„O jau skundėsi čia kas nors dėl viešojo transporto stotelės oro uoste?
Jokios info atvykusiems apie tai kur dbr stotelė – nėra.
JUDU – Susisiekimo paslaugos pls…..
P.s. fotkėj su lagaminais stotelės paieškose“

https://www.facebook.com/skirmantas.tumelis/posts/pfbid02b2NbzknnswDYtBFXfPJZVrjHUTnizir6tLziv69k3KU8DsuymKEKuba5hTRYkSTyl


Pats neradau tos stotelės prieš beveik tris savaites. Paskambinau į oro uostą ir informavau, kad nuorodos trūksta. Akivaizdžiai buvau naivus 🙂
Esu gyvenime matęs dar tik vieną oro uostą, kur be Google viešojo transporto neradau: Podgorica, Juodkalnija. Visur kitur Europoje sugebama oro uostuose kabinti aiškius ženklus.“

https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/991511958956491/?comment_id=991871455587208

„Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu“ (lrt.lt) (2023-09-15) (2024-07-01)

„Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.
Ved. Simas Čelutka“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000294708/tarp-praeities-ir-ateities-kaip-ipusti-gyvybes-siuolaikinei-demokratijai-pokalbis-su-povilu-aleksandraviciumi-ir-laurynu-peluriciu

–d–a–u–g–i–a–u–>

Apie Irynos Cybuk (Ірина Цибух) pomirtinį laišką (2024-06-12)

https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%A6%D0%B8%D0%B1%D1%83%D1%85_%D0%86%D1%80%D0%B8%D0%BD%D0%B0_%D0%92%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B4%D0%B8%D0%BC%D0%B8%D1%80%D1%96%D0%B2%D0%BD%D0%B0


2024-05-29

„On Wednesday, May 29, 2024, a 25-year-old paramedic of the Hospitallers medical battalion, Iryna Tsybukh, with the callsign ‘Cheka’ [a grenade pin], was killed.“

https://nuju.org.ua/suspilne-journalist-and-combat-medic-iryna-tsybukh-killed-at-war

–d–a–u–g–i–a–u–>

Edvardas Gudavičius apie susitarimą (2024-06-12)

„O kas yra kova dėl būvio? Tokia kova vyksta visą laiką. Žmogus yra gyvosios gamtos dalis, ir ką padarysi, kasdien vyksta visų kova prieš visus. Ji vyksta ir samdantis į darbą, ir kovojant darbdaviams tarpusavyje, galų gale – ir troleibuse, kur geriau užimti sėdimą vietą. Ši kova vyksta kiekviename žingsnyje. Bet žmogus ir yra žmogus tuo, kad jis mokosi išspręsti žmogiškai. Jei žiūrėtume į pačią pradžią, ji atrodo labai gyvuliška, bet jei žiūrėsime dabar – iki mūsų visi gyveno blogiau negu mes, nors mes, žinoma, nusipelnę gyventi geriau. Istorija yra tapimas žmogumi, jei norite, žmonėjimas. Ir civilizacija visų pirma yra žmonėjimas, ne kas kita, t. y. padaryti viską žmoniškai, kad būtų galima gyventi geriau, ir, žinoma, mokėti dėl to susitarti. Tai yra mokėjimas susitarti kiekviename žingsnyje. Tai yra pagrindinis istorijos variklis ir pagrindinė istorinė problema.“

https://www.researchgate.net/publication/290470978_Europa_jos_ribos_ir_Lietuva_diskutuoja_Edvardas_Gudavicius_Eligijus_Raila_Aurimas_Svedas_Aurelijus_Gieda_Nerijus_Babinskas_Alfredas_Bumblauskas

Citata išgirsta čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000343979/ar-universitetai-nepamete-savosios-misijos.

„Pasiaukojimas kaip pamatinė egzistencinė kategorija“ (lrt.lt) (2024-06-12)

„Pokalbis apie čekų mąstytojo fenomenologo Jano Patočkos paieškas, kaip įmanomas filosofinis atsakas blogiui.
Kokius svarbiausius šio mąstytojo gyvenimo riboženklius reikėtų žinoti, kad galėtume suprasti kaip filosofas gyveno, ko mokė ir kokius tekstus jis rašė? Kodėl J. Patočka jo biografiją bei kūrybą interpretavusių žmonių kartais vadinamas „Prahos Sokratu“?
Kodėl „Prahos Sokratas“ labai kritiškai žvelgė į Vakarų sukurtą technologinę civilizaciją? Kokios aplinkybės lėmė J. Patočkos sprendimą prisidėti prie disidentų judėjimo „Chartija 77“ taip prisiimant didžiulę atsakomybę ir riziką?
Kodėl pasiaukojimas yra viena iš svarbiausių J. Patočkos mokymo temų? Kaip reikia suprasti šio mąstytojo idėją, jog „pasiaukojimas dėl nieko“ padeda įveikti technologinį pasaulio supratimą ir atveria naujo santykio su tiesa ir Būtimi galimybę? Kaip ir kada galimas „pasiaukojimas dėl nieko“? Kokiu būdu pasiaukojimo veiksmas J.Patočkai siejosi su oponavimu sovietinės civilizacijos steigiamiems gyvenimo ir veikimo principams?
Kaip reikėtų suprasti kitą J. Patočkos tezę, jog „autentiškas pasiaukojimas formuoja sukrėstųjų solidarumą“? Kas jo mokyme yra „sukrėstieji“? Apie kokį solidarumą šiuo atveju eina kalba?
Kur lygtyje „pasiaukojimas = moralinis apsisprendimas“ yra vieta intelektualui? Ar pasiaukojimas kaip moralinis apsisprendimas J.Patočkos mokyme susijęs su politiniu veikimu?
Kokius pavyzdžius iš XX a. Lietuvos visuomenės istorijos būtų galima paminėti, kuomet (galbūt) radosi sukrėstųjų solidarumas?
Kaip bene svarbiausios J. Patočka idėjos apie tai, jog reikia gyventi tiesoje ir rūpintis siela, o taip pat – samprotavimas apie pasiaukojimo vertę ir prasmę, skamba XXI amžiaus žmogui, kuris, atrodo, jau pamiršo XX a. totalitarizmų paspęstus spąstus žmogaus sielai?
Ar šis mąstytojas nėra pernelyg senamadiškas ir patetiškas hipsterio, gyvenančio liberalioje demokratijoje, požiūriu?
Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Simu Čelutka.
Ved. Aurimas Švedas“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000345761/pasiaukojimas-kaip-pamatine-egzistencine-kategorija

Alfonsas Brazas apie skurdo riziką Lietuvoje 2024 m. (2024-06-10)

2024-04-11

Alfonsas Brazas
„Su skurdo rizika susiduria kas penktas LT gyventojas, o tarp pensininkų – net 36%… Skurdo rizikos riba šiemet prognozuojama 624 €/mėn./vienišam asmeniui, pernai ji sudarė 566 €/mėn./vienišam asm. Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 510 €/mėn./asmeniui. Tuo tarpu minimalių vartojimo poreikių dydis šiemet nustatytas 446 €/mėn./vienišam asm.; šalpos senatvės pensijos bazė 197 €/mėn./asm. (didžiausia šalpos senatvės pensija sudaro 1,5 bazės, o šalpos negalios pensija nuo 1 iki 2,25 bazės).“

https://www.facebook.com/Jekaterina.L/posts/pfbid0F3RaxgXnwd568bqRoaKT9PJXzYGuospmLVXun5bcKtkPDAUjUiC4n1yv3YWfurtHl?comment_id=2111346365889208

Apie 2024-06-06 eismo įvykį, kai Rasą Juknevičienę vežęs pavežėjas Pasažo skersgatvyje kliudė dvi pėsčiąsias (2024-06-10)

2024-06-07 10:21

„Vakar truputį po 22 val. maliausi netoli Filharmonijos. Praėjau pro telefonu garsiai kalbančią Europos Parlamento narę Rasą Juknevičienę. Netrukus prie Filharmonijos atvažiavo sidabrinis “Citroen”, ji įsėdo. Automobilio vairuotojas galu įsuko į Pasažo skersgatvį ir partrenkė dvi merginas. Viena iš jų parkrito ant grindinio, net batai nukrito. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo, kas atsitiko, šiek tiek pabendravo, sėdo į automobilį ir… nuvažiavo. R. Juknevičienė, kuri pagal profesiją yra gydytoja, nesivargino išlipti ir pažiūrėti, kas atsitiko automobilio partrenktoms merginoms. Atsikėlė, vadinasi gyvos. Važiuojame.
Matydama, kad merginos mindžikuoja vietoje, ypač ta, kuri nuo smūgio parkrito. Priėjau prie jų, nukentėjusioji buvo sutrikusi, juk ją ką tik partrenkė automobilis. Paskambinau 112. Atvyko greitosios automobilis, apžiūrėjo, patepė žaizdeles, pasakė, kad lūžių nėra.
Bet policijos pareigūnai ir jų veiksmai mane pribloškė ne mažiau negu gydytojos profesiją turinti R. Juknevičienė. Atvykus policijai papasakojau, ką mačiau ir pasakiau, kad mano supratimu, vairuotojas neturėjo palikti sužeistos merginos gatvėje, privalėjo pats paskambinti 112. Policininkas man pritarė ir sakė, kad suras vairuotoją (mašinos numerį merginos nufotografavo), bet tada aš lemtingai suklydau. Pasakiau, kad automobiliu važiavo Seimo narė (na, čia iš inercijos) Rasa Juknevičienė. Paklausiau, tai kokie veiksmai toliau. Man buvo atsakyta: “Palaukite, tuoj paskambinsime, pasitarsime”. Kažkam paskambino, su kažkuo pasitarė ir pranešė – reikia, kad mergina parašytų pareiškimą ant lapo, kad niekam pretenzijų neturi. Išsigandusi, patyrusi šoką ir jau pavargusi mergina kažką panašaus ir parašė ant pakišto lapo. O kai paklausiau, tai ar susisieks su vairuotoju, numykė, kad maždaug jau čia nėra dėl ko, ji pretenzijų neturi.
Kol laukėme pagalbos, merginos papasakojo, kad į Vilnių atvažiavo iš Pietų Korėjos, iš Seulo pagal mainų programą Erasmus, mokysis čia keturis mėnesius, gyvena Saulėtekyje. Kad Vilnius joms gražus, o aš pagyriau Seulą, kuris man irgi pasirodė gražus ir įdomus. Atsiprašiau už incidentą ir tai, kad nusikalstamai nejautrūs žmonės jas paliko gatvėje be pagalbos, bet sakiau – patikėkite, mes ne visi tokie.
Įspėju komentatorius – prašau nerašinėti po šiuo postu savo politinių įžvalgų. Tai postas ne apie politikus ir politines partijas (trinsiu!), o apie žmogiškumą arba jo nebuvimą. Ir apie policiją, kuri turi kažkam paskambinti, kad sužinotų, kaip elgtis, kai vairuotojas, partrenkęs žmones, nesurenka skaičių 112? Jums tinka tokie darbuotojai Renatas Požėla? O mums policija, kuri kaip senais blogais laikais skambina su kažkuo pasitarti?“

https://www.facebook.com/Inga.liutk/posts/pfbid0pVm3pFGVSpeLmhGfn2mBHRMwuwXmeUXz6rzGh4w6voCpFxhH8jbUkP5aCB5Y6Cvnl

–d–a–u–g–i–a–u–>

Jonas Simutis apie „teritorijos savininką“ (2024-06-07)

Jonas Simutis
(Judumo Ekspertas at JUDU – Susisiekimo paslaugos)
„todėl teritorijos savininkas priemė sprendimą neatnaujinti dangų toje atkarpoje.“
https://www.facebook.com/groups/LPAgrupe/posts/8376986592318466/?comment_id=8389705307713261&reply_comment_id=8423786300971828
+
„teritorijos savininkas? Tai čia kas?“
+
Jonas Simutis
„VMSA Infrastruktūros grupės specialistas, kuriam priskirta prižiūrėti teritorijos infrastruktūros darbų projektus

■■■

Priminė šitą iš 2019-tų:

✍Povilas Poderskis apie miesto visuomenės sandarą: savininkai, valdytojai ir mylėtojai✍
„Bet svarbu būtų, kad gerbiami paveldosaugininkai iš anksto pasakytų tos teritorijos vertę ir nubrėžtų galimų pokyčių gaires. Kad tai padarytų iki pardavimo. Ir labai labai viešai, diskutuojant su ❢turto savininku (valstybe ar būsimu pastatų pirkėju), miesto valdytoju (savivaldybe) ir miesto mylėtojais – piliečiais❢.“

https://www.facebook.com/remigijus.ir.jo.buurys/posts/302567987113142

Giedrius Alasevičius apie Liudą Mažylį: „nu visiškai kiaulės akys“ (2024-06-07)

„Kuo Mazylis uzkliuvo?“
+
Giedrius Alasevičius
„<...> dirba jis ten ne daugiau už Tomaševskį, meluoja už tai ne mažiau už Tomaševskį. Tik kitaip.
Čia buvo sugalvojęs tekstą išmesti, kur pasakojo, kaip jie ten gamtą gynė, tai pzdc, visiškas fantazijos kratinėlis.
O kur Juknevičienė su Kubilium kažką nuveikia, tai atbėga papasakot, kaip “jie dirbo”.
Juokingiausia tai kad išleido lankstinuką, nusipirko net karikatūrą, kuri tipo “klausii Sinkevičiaus, kur tas Žaliasis kursas”, bet per visą kadenciją vienintelė vieta, kur aktyviai prisidėjo – tai buvo tarpe 40 politikų, kurie bandė nužudyti visokius reglamentus, kad pvz miestuose negalėtų mažėti žalųjų erdvių ir panašiai.
O viešumoje tada prileido tekstų, kur jis ten už aplinką kovojo. Tai nu visiškai kiaulės akys. Grynai vienas iš tų, kur gali pasakyti absoliučiai bileką ir pameluoti dėl bet ko. Įskaitant net ir pvz apie tai, kaip pats balsuoja, ką nesunku patikrinti, bet ant tiek cinizmo pas žmogų, kad žino, jog niekas nieko netikrins.“
https://www.facebook.com/alasevicius/posts/pfbid02wmdx7vuiJe7vM18t7bT9s2am4i5Ydb8DpLhZ5g6mXPRCuqCfdBWudKgr5cD11jxTl?comment_id=1498998817491428&reply_comment_id=314500401712010
+
Giedrius Alasevičius
„Mažylis, tiesą sakant, yra labiau išimtis iš taisyklės būtent dėl to, kad jį prigauti labai lengva, nes pas jį nėra jokių etinių ar moralinių standartų – tiesiog visiškai neturi jokio saiko meluodamas.
Kiti labiau linkę gudrauti, nėra viskas taip juoda/balta.“
https://www.facebook.com/alasevicius/posts/pfbid02wmdx7vuiJe7vM18t7bT9s2am4i5Ydb8DpLhZ5g6mXPRCuqCfdBWudKgr5cD11jxTl?comment_id=1498998817491428&reply_comment_id=1635853990568194

Komentarai po įrašu apie tai, kad dviratininkas kliudė per arti tako įrengtą suolą (2024-05-06)

2024

Įrašas

„Gavau asmeninę žinutę:
—-
Sveiki, turiu klausimą. Ar yra kažkokie reglamentai kiek arti dviračių/pėsčiųjų tako (Pilaitė-spaudos rūmai) galima statyti suoliukus?
Aš šiandien važiuodamas savo akim mačiau kaip vaikinukas greičiausiai pedalu kliudęs suoliuką vertėsi galva į asfaltą… atrodė tiesiog siaubingai… šįkart važiavau mašina kita kryptim už skiriamosios juostos, tai nežinau kaip jam baigėsi. Nesisukinėjau, nes mačiau kad pora mašinų sustojo bei dar keletas žmonių jam padėti, bet vaizdas buvo tragiškas… pats dažnai tuo taku važiuoju dviračiu ir ne kartą jau kilo mintis, kad tik laiko klausimas kada kas nors užklius… jie pastatyti visiškai prie bortelio…
—-
Tai atsakau visiems, kam rūpi. Reglamentuose yra reikalavimas užtikrinti, kad šalia kelio nebūtų kliūčių.
Vertikali apsaugos zona reikalinga, kad neužkliūtum važiuodamas keliu, kur kliūčių nesitiki. Dviratininkas tiesiog nesitikėjo, kad pedalu gali užkliūti už ne vietoje pastatyto suolo.
Dėl tos pačios priežasties ir stulpai statomi bent per pusmetrį nuo automobiliams skirtos važiuojamosios dalies bordiūro – kad veidrodėliais į juos nesitrankyti. Vairuotojai juk važiuoja palei kelkraštį ir retas kuris seka, kad į važiuojamąją dalį nebūtų išsikišę kokie nors įrengimai.
Jei nėra bordiūrų, kelio ženklai statomi mažiausiai už 1 metro nuo važiuojamosios dalies krašto.
—-
24. Įrengiant ženklus šalia kelio, atstumas nuo kelkraščio, o jeigu jo nėra, nuo važiuojamosios dalies krašto iki artimesniojo ženklo skydo krašto turi būti 0,5–4,0 m (ne gyvenvietėse rekomenduojamas atstumas – 1,00 m)
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D4CD47236BC8/asr#part_c001735bdf0044b7a2970c6d4a486b83
—-
Automobilių kelio atveju tie įrengimai galiausiai būtų tiesiog nulaužyti, o dviračių tako atveju kenčia ne metalas, bet žmogus, tad įrengimai lieka vietoje ir laukia naujos aukos.
Galima vartyti, kad „reikia žiūrėti kur važiuoji“, tačiau yra fundamentali problema – žmogaus dėmesys turi ribas ir todėl reikia stengtis, kad keliai būtų ne kliūčių ruožas, kur išgyvena tik pastabiausi, bet jie tiktų ir vidutinių gabumų žmonėms.
Kaip matote nuotraukose, po įvykio suoliukas laikosi tvirtai. Kaip laikosi dviratininkas – neaišku.
Vilniaus miesto savivaldybė, gal jūs turite žinių kas čia tą suoliuką pastatė ir kaip baigėsi dviratininkui?“

–d–a–u–g–i–a–u–>

Rokas Tamošauskas apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą karui (2024-05-06)

„2.
Jau gal du mėnesiai praėjo po susitikimo LRV apie sveikatos sistemos pasirengimą karui. Be atsiųstos susitikimo atmintinės – daugiau jokių šios iniciatyvos gyvybės ženklų. Šiaip jau aš labai vertinu darbą mažose tikslinėse grupėse to neafišuojant – jeigu tai yra kryptinga, į rezultatą orientuota veikla. Galgi tyliai, mums to nežinant, dirbami svarbūs darbai, rengiant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ir jos darbuotojus darbui karo sąlygomis?
Kol kas palikim ramybėje neoficialią informaciją iš “didžiųjų atraminių ligoninių”, kurią man kaip skruzdėlės po šapelį suneša draugai ir geri žmonės. Paimkim kad ir viešumoje pasirodžiusią informaciją apie visai nesenai Klaipėdos chirurgų draugijos surengtą konferenciją apie mediciną karo metu. Nedalyvavau, tad remiuosi tik viešai prieinama pokonferencine polemika.
Sako, vienas gerai išmanantis tuos dalykus specialistas dabartinį sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą vertino 2 iš 10. Kitaip tariant, prasidėjus aktyviems karo veiksmams Lietuvos teritorijoje, Jūsų galimybės gauti kokybišką medicinos pagalbą yra maždaug kuolo lygyje (penkiabalėje sovietinės Lietuvos pedagogikos sistemoje). Reiškia, kad tikrai mirsite, kai būtumėte galėję išgyventi. Liksit visam gyvenimui ant patalo, kai būtumėt galėję vaikščioti. Šokuosit ant vienos kojos, nes kitą jums amputuos po savaitės nuo sužeidimo. Negalėsit net išsiverkt ant savo užmušto vaiko kapo, nes niekas nežinos kur Jūsų vaiko lavonas.
Bus daugiau.“

https://www.facebook.com/rokas.tamosauskas/posts/pfbid02dBVkVcP4fDhDxVXDS93NPLpLZ8j4rUFwWYyQaQpHKiMftTaRK4rNcpikSCqTVV6Sl

Dalios Čiupailaitės-Višnevskos paskaita „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialiniai poveikiai“ (2024-05-06)

2024-05-04

„Apie miestų tankinimo potencialius privalumus ir trūkumus: tankinimo tvarumą (ir netvarumą), būsto prieinamumą (ir neprieinamumą), žaliąją gentrifikaciją, gyventojų jausmus vykstant tankinimui jų gyvenamojoje erdvėje, sodus 🙂 — apie dalykus kurie paliečia mus visus gyvenančius mieste. Didelis darbas, manau, kad reiktų paklausyti bet kuriam sąmoningam miesto gyventojui.
https://www.youtube.com/watch?v=1c7UA7mm93g“

https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0wQS3K1xy1r7L2RxEaxqYg6w2YgoBw3H1qTBjXyNgi6crxFM9wEX4zsVrRaMztrGPl&id=100014409362878

2024-04-21

„2024 m. paskaitų ciklas „Subalansuotas miestų tankinimas” kviečia aptarti įvairius šio urbanistinės aplinkos proceso aspektus. JT agentūra Habitat akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus, gyventojų tankumas turi būti didesnis nei 150 gyv./ha. Tačiau svarbu neišleisti iš akių ir kitus tikslus, akcentuojančius socialines problemas ir siekius užtikrinti gerovę kuo daugiau pasaulio žmonių.
Todėl, gilinantis į miestų tankinimą kaip vieną populiariausių tvarios miestų plėtros strategijų, viena iš paskaitų dedikuota socialiniams klausimams, susijusiems su miestų tankinimu. Paskaitą „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialiniai poveikiai“ skaitė sociologė, miesto tyrėja, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska. Pasak jos, miesto tankumas, dar 1938 m. miesto sociologijos klasiko Louis Wirth, įvardintas kaip vienas miestą apibrėžiančių bruožų, miesto planavimo istorijoje patyrė ne vieną virsmą. XIX a. pab. – XXa. I. p. miestų planavimo teorijos siūlė sykiu mažinti miestų tankumą planuojant priemiesčius ir didinti įgyvendinant funkcionalistinio miesto vizijas. Abiem būdais siekta keisti istorinį miestų audinį ir su juo siejamą miesto tankumą, kaip pagrindinį miestų problemų šaltinį. Šiandien miestų tankinimas, sumani plėtra, kompaktiškas miestas tampa populiaria miesto planavimo vizija. Šiame kontekste svarbu kelti klausimus, kaip suprantamas ir įgyvendinamas tankumas, ar tai priemonė ar tikslas savaime, kokie jo socialiniai poveikiai ir kas juos lemia? Paskaitos tikslas – atsakant į šiuos klausimus, atskleisti ryšius tarp tankumo matavimų, urbanistinės raiškos ir jos medijuojamų socialinių poveikių.
Moderatorius Donatas Baltrušaitis
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneris: portalas sa.lt („Statyba ir architektūra“)
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir ACO Nordic
Dizainerė Paulina Kazlauskienė | Third Sister“

https://www.youtube.com/watch?v=1c7UA7mm93g

Trukmė: 1:47:58.

Dėl ko taisyklės?

Visuomeninės (bendro gyvenimo, buvimo kartu) taisyklės nustatomos:

● ne dėl to, kad visuomenės nariai turėtų pagal skirstytis (laikosi ar nesilaiko) ir kuo užsiimti (jų laikydamiesi);
● ne dėl to, kad visuomenės valdžios įstaigos turėtų kuo pateisinti savo egzistavimą ir kuo užsiimti (kurti taisykles ir prižiūrėti, kaip jų laikomasi);
● dėl to, kad visuomenė turėtų kuo daugiau naudos: kad kiekvienas visuomenės narys galėtų su(si)kurti kuo daugiau naudos kuo mažiau trukdydamas ją kurti(s) kitiems visuomenės nariams.

Taisyklės turi būti kuriamos ir veikti dėl naudos, ne dėl jų pačių.

Jeigu taisyklės teisingai nustatytos ir jų laikomasi, jos kuria visuomenei naudą.
Jeigu taisyklės neteisingai nustatytos arba jų nesilaikoma, jos daro visuomenei žalą.

„Sagas of Our Intrepid Voyagers“: Ernestas Hemingvėjus apie estus jūrų keliautojus (2024-05-05)

„“At pier four there is a 34-foot yawl-rigged yacht with two of the three hundred and twenty-four Esthonians who are sailing around in different parts of the world, in boats between 28 and 36 feet long and sending back articles to the Esthonian newspapers. These articles are very popular in Esthonia and bring their authors between a dollar and a dollar and thirty cents a column. They take the place occupied by the baseball or football news in American newspapers and are run under the heading of Sagas of Our Intrepid Voyagers. No well-run yacht basin in Southern waters is complete without at least two sunburned, salt bleached-headed Esthonians who are waiting for a check from their last article. When it comes they will sail to another yacht basin and write another saga. They are very happy too. Almost as happy as the people on the Alzira III. It’s great to be an Intrepid Voyager.”
― Ernest Hemingway, To Have and Have Not“

https://www.goodreads.com/quotes/7489743-at-pier-four-there-is-a-34-foot-yawl-rigged-yacht-with

–d–a–u–g–i–a–u–>

Apie „Kiekvienas žmogus žino kažką, ko nežinau aš“ (2024-05-04)

2012 m. viename nebepasiekiamame tinklaraštyje perskaičiau: „Kaip sakė Enšteinas “Kiekvienas žmogus žino kažką ko aš nežinau”“.

Panašu, kad minties autorius iš tikrųjų yra Billas Nye.

„Everyone you will ever meet knows something you don’t.“ Verčiant pažodžiui: „Kiekvienas, kurį sutiksi, žinos kažką, ko nežinai tu“.


„Bill Nye said, “Everyone you will ever meet knows something you don’t” in 2014, while he was giving the commencement speech for UMass Lowell.“

„As a result, someone along the way will know something that you don’t. This is why you should respect and listen to everyone. Keeping an open mind and listening to not only those you believe to be smarter or better than you at something, will benefit everyone. We shouldn’t feel upset or threatened that we don’t know everything. We should use it as an opportunity for learning and bettering ourselves.“

https://www.quillquotes.com/quotes/everyone-you-will-ever-meet-knows-something-you-dont

Vidmantas Balkūnas apie „nematančias“ institucijas (2024-05-02)

„kai susiduri su sisteminėmis ir užleistomis bėdomis.
Nelegalūs sąvartynai, vienas iš tų atvejų. Neseniai rašiau apie tai, kaip šalia Asvejos ežero 30-40 metų pievoje veikia nelegalus sąvartynas ir per tiek laiko nei aplinkosaugininkai, nei kiti valdininkai ar pareigūnai jo „nepamatė“.
Tą pačią dieną, kai išėjo šis tekstas, šalia Maišiagalos buvo padegtas dar vienas nelegalus sąvartynas su pavojingomis atliekomis.
Aplinkosauga taip pat apie jį nieko nežinojo, nors jis veikia bent keletą metų (nuoroda į straipsnį – komentare).
Per tą laiką tokių sąvartynų gaisrai kilo dar bent keliose vietose –
Vilniuje buvo padegtos šalia garažų išverstos atliekos. Pasak ugniagesių, degė daugiau kaip 200 kv. metrų šiukšlių. Pakruojo rajone šį savaitgalį užsidegė pievoje, 200 kv. metrų plote, sukrautos senos padangos. Gesinant gaisrą nukentėjo ugniagesys.
Tai vos keli pavyzdžiai per paskutinę savaitę , kai nelegaliuose (šimtų kvadratinių metrų ploto!) sąvartynuose kyla gaisrai.
Klausimas paprastas – kaip galima metų metus „nepastebėti“ tokių sąvartynų? Kurie „atrandami“ tik jiems užsidegus. Kiek kartų aplinkosaugininkai apvažiuoja savo teritoriją? Tai juk nėra akiai nematoma oro ar vandens tarša. Tai aiškiai matoma ir visiems aplinkiniams būna žinoma metų metais…
Man nesuvokiama, kaip pareigūnai leidžia sau neturėti tiek savigarbos. Tau spjaudo į akis, bet vietoje pastatymo į vietą, geriau nusprendi užsidengti veidą. Ir ne tik nelegalūs sąvartynai. Tomas Janonis, puikiai viešina kaip metų metais nelegaliai tveriamos pakrantėse tvoros, o pareigūnai vėl gi „pamato“ tik konkrečiam faktui išėjus į viešumą…

https://www.facebook.com/vidmantas.balkunas/posts/pfbid02vCd4tNLYvrq9ffaWjR7thBneoXcZbEDk4SJwKvmqGgaz5xrARF5CtQXgpwTMK4cl

„Google is so powerful that it “hides” other search systems from us“ (2024-05-02)

„Google is so powerful that it “hides” other search systems from us. We just don’t know the existence of most of them.
Meanwhile, there are still a huge number of excellent searchers in the world who specialize in books, science, other smart information.
Keep a list of sites you never heard of.
www.refseek.com – Academic Resource Search. More than a billion sources: encyclopedia, monographies, magazines.
www.worldcat.org – a search for the contents of 20 thousand worldwide libraries. Find out where lies the nearest rare book you need.
https://link.springer.com – access to more than 10 million scientific documents: books, articles, research protocols.
www.bioline.org.br is a library of scientific bioscience journals published in developing countries.
http://repec.org – volunteers from 102 countries have collected almost 4 million publications on economics and related science.
www.science.gov is an American state search engine on 2200+ scientific sites. More than 200 million articles are indexed.
www.base-search.net is one of the most powerful researches on academic studies texts. More than 100 million scientific documents, 70% of them are free“

https://www.facebook.com/angelakreadhooten/posts/pfbid02h2ijCvVztXgU2RE3XyvHRgJrmX5p9osL6V8tnHY1SF1YorxSsqjjGu9WswTsvSGKl

„Nepasitikėjimo institucijomis iniciatyvos“? Jonas Dagys abejoja (2024-04-22)

Įrašas

2018-10-22 17:00

„Vokiečių gatvėje, brangiausioje – mėlynojoje – mokamo stovėjimo zonoje, kurioje 12 min. kainuoja 0,5 Eur, mažiausiai tris mėnesius (ne vėliau kaip nuo 2018-07-12) nejudinamas stovi automobilis Mitsubishi. Valst. numeris EBU640.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai išrašinėja ir po priekiniu valytuvu kiša pranešimus apie privalomą sumokėti rinkliavą.
Automobilio savininkas (ar bent jo raktus turintis asmuo) nusižengimą daro neabejotinai sąmoningai – pavyzdžiui, nuotraukoje nr. 10 matoma ant galinės sėdynės paskleista iš po priekinio valytuvo ištrauktų pranešimų šūsnis.
Automobilis atlaikė popiežiaus vizitą rugsėjo pabaigoje – nuotraukose nr. 3–6 užfiksuota, kad tuščioje gatvėje, pažymėtoje pastatomu kelio ženklu „332. Sustoti draudžiama“ su apie priverstinį nutempimą įspėjančia papildoma lentele, nepajudinamasis EBU640 stovi šalia tarnybinio policijos automobilio („Policija perspėja: Vilniaus centre palikti automobiliai bus nutempiami“: https://www.15min.lt/…/policija-perspeja-vilniaus…); po priekiniu valytuvu – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įspėjimas („Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad savo automobilį palikote vietoje, kur draudžiama sustoti (stovėti)“) ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pranešimas apie nustatytą administracinį nusižengimą.
Įdomi smulkmena: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešimai apie privalomą sumokėti rinkliavą surašomi gana dažnai, bet ne nuolat, be sistemos. Pavyzdžiui, nuotraukoje nr. 14, darytoje 2018-10-21, matomi pranešimai, surašyti spalio 14, 17, 18, 19 ir 21 d. Galima daryti prielaidas, kad: A) nėra duota nurodymo surašyti juos kasdien, B) brangiausią mokamo stovėjimo zoną pačiame miesto centre kontrolieriai tikrina ne kasdien (pažeidėjo nepastebėti neįmanoma).
Stovėjimas šioje vietoje mokamas kiekvieną savaitės dieną nuo 8 iki 24 val. Valanda kainuoja 2,5 Eur. Per 3 mėnesius miestas dėl užimtos parkavimo vietos negavo apytikriai (16×2,5×90=)3600 Eur.
O iš valstybės kasdien kaip kraujas laša piliečių pasitikėjimas institucijomis.
Nepaneigiama, kad apie tęstinį pažeidimą tiek policijai, tiek SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tiek savivaldybės Saugaus miesto departamentui žinoma.
Problema nesprendžiama.
Sprendimas aiškus – priverstinis automobilio nutempimas.
Savivaldybė neprašo policijos nutempti
(dėl per daugybę metų susiformavusio įpročio nieko nedaryti, jeigu įmanoma, ir dėl asmeninio mero Remigijaus Šimašiaus principo). Policija nesiūlo (dėl per daugybę metų susiformavusio įpročio nieko nedaryti, jeigu įmanoma).
Piliečiams teks priversti.
Arba liks kaip yra.“

https://www.facebook.com/gyvasstendas/posts/pfbid02F6TFVcYg6RSGHBg5tuP5h2h4dSdv1hgEu7MD76i9VoenPezrufyQvrdb9aPCo4Gql

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Keturi galimi Lietuvos ateities scenarijai“ (2024–2050) (2024-04-22)

2022-11-23

„Ryškėja Lietuvos ateities vizija: Valstybės pažangos taryba pritarė, kad Lietuva turėtų siekti „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus

Lapkričio 21 d. įvykusiame Valstybės pažangos tarybos posėdyje aptarti šiuo metu rengiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ galimi Lietuvos ateities scenarijai bei ryškėjančios strateginių ambicijų ir ateities vizijos kryptys. Detalesnis jų turinys paaiškės toliau konsultuojantis su visuomene ir bendrakūrėjais. Numatoma, kad Lietuvos ateities vizija pasieks Seimą 2023 m. pavasarį.

Posėdyje Tarybai pristatyti keturi galimi Lietuvos ateities raidos scenarijai: „Puikus naujasis pasaulis“, „Šiaurinė žvaigždė“, „Amžinas įšalas“ ir „Kapanojimasis“. Juose ateitis skleidžiasi per kylančią įtampą tarp demokratinių ir autokratinių režimų bei švietimo stagnacijos arba transformacijos poveikį visoms šalies gyvenimo sritims. Nariai patvirtino natūraliai susiformavusį platų konsensusą, kad Lietuva turėtų siekti „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus ir jame užkoduotos demokratinės, brandžios Lietuvos taisyklėmis grįstame pasaulyje bei negrįžtamo švietimo proveržio.

Šie scenarijai tapo atspirties tašku ateities vizijos ir strateginių ambicijų formavimui, į kurį nuo 2022 m. pavasario įsitraukė 120 bendrakūrėjų organizacijų, veikiančių socialinio verslo, studentų savivaldos, švietimo, žmogaus teisių, kūrybos, kultūros, verslo, inovacijų, socialinės ir sveikatos apsaugos srityse. Kartu su piliečiais ir ekspertais kūrybinių dirbtuvių metu jie sugeneravo 383 ambicijas ir 50 vizijos siūlymų, kuriuose atsispindėjo sąmoningo, empatiško ir tolerantiško žmogaus ugdymo, mokymosi visą gyvenimą, emocinės sveikatos ir atskirties mažinimo svarba.

„Šios vizijos rengimo stiprybė – įtraukumas, todėl labai svarbu, kad į procesą jau buvo įtraukta visuomenė ir tai dar ne pabaiga – laukia viešosios konsultacijos, kurių metu visi išreiškę norą turės galimybę pasisakyti ir pasiūlyti savo indėlį. O mes, išgirdę visuomenę, toliau dirbsime, kad vizijos dokumentas pasiektų Seimą šį pavasarį“, – susirinkusiems sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Išlaikant piliečių pasiūlytą žodyną, ambicijos buvo sisteminamos į rinkinius, kuriuose atsispindėjo išryškėję bendri pamatiniai siekiai ir vertybės 2050 metams: valstybės atsparumas, lietuviškos tapatybės puoselėjimas, išsimokslinusi ir kūrybinga visuomenė, ekonominė gerovė ir socialinis saugumas, bendruomeniškumas, harmoningas santykis su gamta, tolygiai vystomi regionai.

Remiantis šiais duomenimis, Tarybos nariams posėdyje pristatytos siūlomos strateginių ambicijų kryptys: a) demokratinės kultūros ir valdysenos, b) socialinės politikos, sveikatos ir švietimo, c) ekonominio proveržio, d) tarptautinės politikos ir e) infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos sritys. Taip pat nurodyti du visoms kryptims bendri horizontalūs principai: savo ir planetos gamtinės aplinkos tausojimas ir puoselėjimas ateities kartoms bei technologijų ir inovacijų plėtra ir taikymas visuomenės iššūkiams spręsti.

Kartu Valstybės pažangos tarybos nariams pristatytas strategines ambicijas jungiantis Lietuvos ateities vizijos pasiūlymas – „Šiaurinė žvaigždė Lietuva: kūrybingų žmonių valstybė, kurioje norisi gyventi“. Gruodžio mėnesį vykdomose viešosiose konsultacijose su visuomene ir bendrakūrėjais bus galima teikti pasiūlymus ir koreguoti vizijos dokumentą.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma 2023 m. pavasarį. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu. Daugiau informacijos: https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/lietuva-2050.“

https://sc.bns.lt/view/item/451379

–d–a–u–g–i–a–u–>