„Duok durniui kelią.“

„The only thing necessary for the triumph of evil is for good men to do nothing.“

„duok durniui kelią“

„Normalus zmogus “gesina” problema“

„Du ožiukai ant liepto“

„istrink sita irasa ir atsigerk arbatos“

„Kiekvienam neišaiškinsi“

–d–a–u–g–i–a–u–>

„apie tai, kas veikiausiai ir galiausiai laimės protus ir širdis kovose dėl istorijos, paminklų ir atminties šiame posttiesos pasaulyje.
Ne tie, kurių argumentai svaresni, ne tie kurie aštriau ir giliau kerta ir, deja, ne tie, kurių žodžiuose bus didžiausias tiesos procentas. O gabiausi kūrėjai.
“Kuo daugiau žinome apie epochą, kuo daugiau žinome faktų, tuo dažniau jie prieštarauja vieni kitiems…Neatsitiktinai gyvename posttiesos epochoje. Todėl aš tikiu, kad galų gale laimės meniškai stipriausia, o ne artimiausia tiesai versija. Laimės ne tas, kuris parašys tiesą… O tas, kuris parašys ją meniškai įtikinamą.”
Norite kažką laimėti, įtikinti, įrodyti? Bendraamžius iškart nurašykite, galite kniautis iki pamėlynavimo įmantriausiais argumentais. Taikytis reikia į jaunesnius, ar į periferiją, kurie kažkada (neturėdami pernelyg daug laiko) tik susipažins su problematika ir apsispręs dėl pozicijos. Stiprus klipas, filmukas, daina, žaidimas, memas – tai ginklai, kurie galų gale nusvers lėkštutę, kol kiti iki pamėlynavimo rašys tik jiems reikalingas paklodes.“

https://www.facebook.com/gediminas.kulikauskas/posts/2372214812815613

„Mano viršininkai Vailokaičiai buvo veiklūs ir sumanūs verslininkai. Kartą su vienu dvarininku ar ūkininku jie Ūkio banko vardu sudarė sutartį, kad šis geroje žemėje rūpestingai išaugins vagoną cukrinių runkelių. Šiuos cukrinius runkelius jie išsiuntė į Vokietijos cukraus fabriką prašydami, kad pagamintų cukraus ir pavyzdžius atsiųstų į Ūkio banką.
Aš pats mačiau tamsią košę, kurią vokiečiai atsiuntė kartu su laišku – atseit iš mūsų runkelių cukraus pagaminti negalima. Bet Vailokaičiai sumanymo neatsisakė. Kitais metais jie vėl užsakė vagoną cukrinių runkelių ir šį kartą nusiuntė į Čekoslovakiją. Iš Čekoslovakijos atvažiavo ponas Prochaska su didžiuliu portfeliu. Jis atvežė baltutėlio smulkaus ir gabalinio cukraus, pagaminto iš lietuviškų cukrinių runkelių. Vadinasi, vokiečiai specialiai mus klaidino, kad Lietuva ir toliau pirktų iš jų cukrų.
///
O juk Vailokaičiai galėjo ir nuleisti rankas, o juk p. Prochaska galėjo ir lagamine atvežti rudos košelės… Apie 1933-34 m., vieno garsaus nelietuvių kilmės lietuvio verslininko atsiminimų ištrauka.“

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1291048334265605&set=a.102955739741543.4088.100000813514641

„Šitą trumpą vaizdo įrašą skelbiu be komentaro.“ (https://www.facebook.com/udrysd/posts/1909595532636659)

(Vaizdo įrašas: „Japanese child fails to jump the barrier four times .Look at the reaction of his class mates. The CULTURE of a country is built and developed in Class Rooms“ (https://www.facebook.com/shaheedakbarbugti/videos/10154660610260913).)

Komentaras.

„Pamenu, ar tik ne Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje “Žinių radijo” etery žurnalistas kartą paklausė, kuo gi – sakykim, moksle – japonas geresnis už lietuvį. Ambasadorius atsakė (cituoju iš atminties – laisva forma): “Niekuo. Jei šalia pastatytumėm VIENĄ japoną ir VIENĄ lietuvį lietuvis net greičiausiai būtų gabesnis, greitesnis, visaip kitaip geresnis.” Žurnalistas: “Hmmm…” Ambasadorius: “Bet … Jei imtume 10 ar 100 japonų grupę ir 10 ar 100 lietuvių grupę – japonai lietuvius aplenktų šviesmečiu.” Man šitas video – dar viena iliustracija, kaip tai veikia in action. Simply amazing.“

https://www.facebook.com/udrysd/posts/1909595532636659?comment_id=1909697222626490&comment_tracking=%7B%22tn%22%3A%22R0%22%7D

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Orvelas bijojo tų, kurie uždraus knygas, Huxley bijojo to, kad nebebus jokios priežasties uždrausti knygą, nes nebebus nei vieno, kuris norėtų ją skaityti. Orvelas bijojo tų, kurie mus apribos nuo informacijos. Huxley bijojo tų, kurie mums duos tiek daug, kad mes būsime privesti prie masinio pasyvumo ir egoizmo būsenos.
Orvelas bijojo, kad tiesa bus nuslėpta nuo mūsų. Huxley bijojo, kad tiesa nuskęs nereikšmingumo jūroje. Orvelas bijojo, kad mes tapsime belaisvių kultūra. Huxley bijojo, kad mes tapsime paviršutiniškumo kultūra, užsiėmusi kažkokiais jutiminio kino, orgijų porgijų ir pažangių žaidimų atitikmenimis.
Kaip Huxley pastebėjo „Puikaus naujo pasaulio peržvalgoje“, pilietinių teisių šalininkai ir racionalistai, kurie visada yra budrūs priešintis tironijai, „neatkreipė dėmesio į žmogaus beveik nepasotinamą apetitą dėmesį atitraukiančioms pramogoms“.
Romano „1984“ pasaulyje, pridūrė Huxley, žmonės yra kontroliuojami sukeliant skausmą. „Puikiame naujame pasaulyje“ jie yra kontroliuojami sukeliant malonumą. Trumpai tariant, Orvelas bijojo, kad tai, ko mes nemėgstame, mus pražudys. Huxley bijojo, kad mus pražudys būtent tai, ką mes mėgstame.“

https://www.pozicija.org/stai-cia-ir-yra-laimes-bei-doros-paslaptis-svarbiausia-itikinti

Tekstas anglų kalba: https://www.goodreads.com/quotes/7942005-what-orwell-feared-were-those-who-would-ban-books-what.

“…postfaktų pasaulyje faktai taip pat egzistuoja, tiesiog juos išsiaiškinkti yra labai brangu ir sudėtinga. Tai prabanga, kurią sau gali leisti tik kai kurie žinovai. Kaip milijardieriai, kurie vagia neįkainojamus paveikslus ir po to vienumoje užsidarę kažkur savo atokiuose rūmuose jais mėgausjasi”

Komentaras po įrašu nebeegzistuojančiame socialiniame tinkle Google+.