„Malūne susigrūdimas. Kieme tankiai pristatyta vežimų. Prie svarstyklių spūstis. Piotras numetė Darjai vadeles ir iššoko iš vežimo.
– Ar mano numeris greitai? – paklausė jis stovintį prie svarstyklių Valetą.
– Suspėsi.
– Kurį dabar mala?
– Trisdešimt aštuntą.
Piotras nuėjo nešti maišų. Tuo metu svarstyklinėje susibarė. Kažin kieno piktas, kimus balsas ambrijo:
– Pamigai, o dabar lendi? Pasitrauk, chochle, nes gausi per nosį.
Piotras iš balso pažino Jakovą Pasagą. Ėmė klausytis. Svarstyklinėje riksmas didėjo, veržėsi pro duris.
Skambiai žnektelėjo smūgis, ir pro duris išgriuvo nebejaunas, barzdotas tauridietis* su nusmukusia ant pakaušio juoda kepure.
———-
* Tauridiečiais buvo vadinami ukrainiečiai, Jekaterinos II įsakymu perkelti iš pietinių, prie Krymo (Tauridės) prieinančių Ukrainos sričių į Padonę.
———-
– Už ką? – sušuko jis, susiimdamas skruostą.
– Aš tau gūžį išplėšiu!
– Bet palauk!
– Mikichvorai, čionai!.. –d–a–u–g–i–a–u–>

117.
2023-12-22
„Tarp praeities ir ateities. Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu“
„Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vieną ar kitą garsiai išsakomą poziciją.
Laidoje svarstomi šie klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontrolės ir norminimo logiką? Kokia apskritai yra normos vieta demokratinėje santvarkoje? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Arūnu Sverdiolu.“
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000311437/homo-cultus-tarp-praeities-ir-ateities-kam-priklauso-kalba-kas-yra-kalbos-suverenas-pokalbis-su-arunu-sverdiolu

–d–a–u–g–i–a–u–>

https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%A6%D0%B8%D0%B1%D1%83%D1%85_%D0%86%D1%80%D0%B8%D0%BD%D0%B0_%D0%92%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B4%D0%B8%D0%BC%D0%B8%D1%80%D1%96%D0%B2%D0%BD%D0%B0

2024-05-29

„On Wednesday, May 29, 2024, a 25-year-old paramedic of the Hospitallers medical battalion, Iryna Tsybukh, with the callsign ‘Cheka’ [a grenade pin], was killed.“

https://nuju.org.ua/suspilne-journalist-and-combat-medic-iryna-tsybukh-killed-at-war

–d–a–u–g–i–a–u–>

2024-04-11

Alfonsas Brazas
„Su skurdo rizika susiduria kas penktas LT gyventojas, o tarp pensininkų – net 36%… Skurdo rizikos riba šiemet prognozuojama 624 €/mėn./vienišam asmeniui, pernai ji sudarė 566 €/mėn./vienišam asm. Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 510 €/mėn./asmeniui. Tuo tarpu minimalių vartojimo poreikių dydis šiemet nustatytas 446 €/mėn./vienišam asm.; šalpos senatvės pensijos bazė 197 €/mėn./asm. (didžiausia šalpos senatvės pensija sudaro 1,5 bazės, o šalpos negalios pensija nuo 1 iki 2,25 bazės).“

https://www.facebook.com/Jekaterina.L/posts/pfbid0F3RaxgXnwd568bqRoaKT9PJXzYGuospmLVXun5bcKtkPDAUjUiC4n1yv3YWfurtHl?comment_id=2111346365889208

Tauta yra antropogeninis reiškinys.

Tauta nėra „iš gamtos“.

–d–a–u–g–i–a–u–>

Apie 2005 m. bičiulė grįžo vasarą pradirbusi JAV ir konstatavo: „Amerikoj jie juokingi, kvailoki po vieną, bet galingi kartu, o mes Lietuvoje – gudrūs vikruoliai kiekvienas sau ir apgailėtini krūvoj“.

Lietuviai yra nesipliusuojantys.

–d–a–u–g–i–a–u–>

Įrašas

2018-10-22 17:00

„Vokiečių gatvėje, brangiausioje – mėlynojoje – mokamo stovėjimo zonoje, kurioje 12 min. kainuoja 0,5 Eur, mažiausiai tris mėnesius (ne vėliau kaip nuo 2018-07-12) nejudinamas stovi automobilis Mitsubishi. Valst. numeris EBU640.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai išrašinėja ir po priekiniu valytuvu kiša pranešimus apie privalomą sumokėti rinkliavą.
Automobilio savininkas (ar bent jo raktus turintis asmuo) nusižengimą daro neabejotinai sąmoningai – pavyzdžiui, nuotraukoje nr. 10 matoma ant galinės sėdynės paskleista iš po priekinio valytuvo ištrauktų pranešimų šūsnis.
Automobilis atlaikė popiežiaus vizitą rugsėjo pabaigoje – nuotraukose nr. 3–6 užfiksuota, kad tuščioje gatvėje, pažymėtoje pastatomu kelio ženklu „332. Sustoti draudžiama“ su apie priverstinį nutempimą įspėjančia papildoma lentele, nepajudinamasis EBU640 stovi šalia tarnybinio policijos automobilio („Policija perspėja: Vilniaus centre palikti automobiliai bus nutempiami“: https://www.15min.lt/…/policija-perspeja-vilniaus…); po priekiniu valytuvu – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įspėjimas („Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad savo automobilį palikote vietoje, kur draudžiama sustoti (stovėti)“) ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pranešimas apie nustatytą administracinį nusižengimą.
Įdomi smulkmena: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešimai apie privalomą sumokėti rinkliavą surašomi gana dažnai, bet ne nuolat, be sistemos. Pavyzdžiui, nuotraukoje nr. 14, darytoje 2018-10-21, matomi pranešimai, surašyti spalio 14, 17, 18, 19 ir 21 d. Galima daryti prielaidas, kad: A) nėra duota nurodymo surašyti juos kasdien, B) brangiausią mokamo stovėjimo zoną pačiame miesto centre kontrolieriai tikrina ne kasdien (pažeidėjo nepastebėti neįmanoma).
Stovėjimas šioje vietoje mokamas kiekvieną savaitės dieną nuo 8 iki 24 val. Valanda kainuoja 2,5 Eur. Per 3 mėnesius miestas dėl užimtos parkavimo vietos negavo apytikriai (16×2,5×90=)3600 Eur.
O iš valstybės kasdien kaip kraujas laša piliečių pasitikėjimas institucijomis.
Nepaneigiama, kad apie tęstinį pažeidimą tiek policijai, tiek SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tiek savivaldybės Saugaus miesto departamentui žinoma.
Problema nesprendžiama.
Sprendimas aiškus – priverstinis automobilio nutempimas.
Savivaldybė neprašo policijos nutempti (dėl per daugybę metų susiformavusio įpročio nieko nedaryti, jeigu įmanoma, ir dėl asmeninio mero Remigijaus Šimašiaus principo). Policija nesiūlo (dėl per daugybę metų susiformavusio įpročio nieko nedaryti, jeigu įmanoma).
Piliečiams teks priversti.
Arba liks kaip yra.“

https://www.facebook.com/gyvasstendas/posts/pfbid02F6TFVcYg6RSGHBg5tuP5h2h4dSdv1hgEu7MD76i9VoenPezrufyQvrdb9aPCo4Gql

–d–a–u–g–i–a–u–>

2022-11-23

„Ryškėja Lietuvos ateities vizija: Valstybės pažangos taryba pritarė, kad Lietuva turėtų siekti „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus

Lapkričio 21 d. įvykusiame Valstybės pažangos tarybos posėdyje aptarti šiuo metu rengiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ galimi Lietuvos ateities scenarijai bei ryškėjančios strateginių ambicijų ir ateities vizijos kryptys. Detalesnis jų turinys paaiškės toliau konsultuojantis su visuomene ir bendrakūrėjais. Numatoma, kad Lietuvos ateities vizija pasieks Seimą 2023 m. pavasarį.

Posėdyje Tarybai pristatyti keturi galimi Lietuvos ateities raidos scenarijai: „Puikus naujasis pasaulis“, „Šiaurinė žvaigždė“, „Amžinas įšalas“ ir „Kapanojimasis“. Juose ateitis skleidžiasi per kylančią įtampą tarp demokratinių ir autokratinių režimų bei švietimo stagnacijos arba transformacijos poveikį visoms šalies gyvenimo sritims. Nariai patvirtino natūraliai susiformavusį platų konsensusą, kad Lietuva turėtų siekti „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus ir jame užkoduotos demokratinės, brandžios Lietuvos taisyklėmis grįstame pasaulyje bei negrįžtamo švietimo proveržio.

Šie scenarijai tapo atspirties tašku ateities vizijos ir strateginių ambicijų formavimui, į kurį nuo 2022 m. pavasario įsitraukė 120 bendrakūrėjų organizacijų, veikiančių socialinio verslo, studentų savivaldos, švietimo, žmogaus teisių, kūrybos, kultūros, verslo, inovacijų, socialinės ir sveikatos apsaugos srityse. Kartu su piliečiais ir ekspertais kūrybinių dirbtuvių metu jie sugeneravo 383 ambicijas ir 50 vizijos siūlymų, kuriuose atsispindėjo sąmoningo, empatiško ir tolerantiško žmogaus ugdymo, mokymosi visą gyvenimą, emocinės sveikatos ir atskirties mažinimo svarba.

„Šios vizijos rengimo stiprybė – įtraukumas, todėl labai svarbu, kad į procesą jau buvo įtraukta visuomenė ir tai dar ne pabaiga – laukia viešosios konsultacijos, kurių metu visi išreiškę norą turės galimybę pasisakyti ir pasiūlyti savo indėlį. O mes, išgirdę visuomenę, toliau dirbsime, kad vizijos dokumentas pasiektų Seimą šį pavasarį“, – susirinkusiems sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Išlaikant piliečių pasiūlytą žodyną, ambicijos buvo sisteminamos į rinkinius, kuriuose atsispindėjo išryškėję bendri pamatiniai siekiai ir vertybės 2050 metams: valstybės atsparumas, lietuviškos tapatybės puoselėjimas, išsimokslinusi ir kūrybinga visuomenė, ekonominė gerovė ir socialinis saugumas, bendruomeniškumas, harmoningas santykis su gamta, tolygiai vystomi regionai.

Remiantis šiais duomenimis, Tarybos nariams posėdyje pristatytos siūlomos strateginių ambicijų kryptys: a) demokratinės kultūros ir valdysenos, b) socialinės politikos, sveikatos ir švietimo, c) ekonominio proveržio, d) tarptautinės politikos ir e) infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos sritys. Taip pat nurodyti du visoms kryptims bendri horizontalūs principai: savo ir planetos gamtinės aplinkos tausojimas ir puoselėjimas ateities kartoms bei technologijų ir inovacijų plėtra ir taikymas visuomenės iššūkiams spręsti.

Kartu Valstybės pažangos tarybos nariams pristatytas strategines ambicijas jungiantis Lietuvos ateities vizijos pasiūlymas – „Šiaurinė žvaigždė Lietuva: kūrybingų žmonių valstybė, kurioje norisi gyventi“. Gruodžio mėnesį vykdomose viešosiose konsultacijose su visuomene ir bendrakūrėjais bus galima teikti pasiūlymus ir koreguoti vizijos dokumentą.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma 2023 m. pavasarį. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu. Daugiau informacijos: https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/lietuva-2050.“

https://sc.bns.lt/view/item/451379

–d–a–u–g–i–a–u–>