Archive of posts tagged lrt.lt

„Prie Naujojo Židinio: nuo 1944-ųjų Kauno žydų geto prie 2024-ųjų Seimo rinkimų rezultatų“ (2024-11-24)

„Spaudai rengiant netrukus pasirodysiantį naują kultūros ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerį, vienas jo tekstų netikėtai įgijo naujo aktualumo. Istoriko Nerijaus Šepečio publikacija apie Kauno žydų geto policiją ir jos autoritetą – tai dalis kartu su prof. Giedre Jankevičiūte vykdyto tyrimo „Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai.“ Prie jo galima priskirti ir šių …

Continue reading ‘„Prie Naujojo Židinio: nuo 1944-ųjų Kauno žydų geto prie 2024-ųjų Seimo rinkimų rezultatų“ (2024-11-24)’ »

„Viktoras Bachmetjevas: bandau laikytis principo – nesmerk bijančių, žavėkis nebijančiais“ (2024-11-21)

„Kokį šiuolaikinės Lietuvos vaizdą matome literatūros veidrodyje? Kaip keičiasi Lietuvos visuomenė? Kiek mes turime kritinio mąstymo ir saviironijos? Ar demokratinėse valstybėse gali subręsti sąlygos diktatūrai? Koks yra kultūros žmonių vaidmuo, ar jis gali būti reikšmingas? Laidos svečias – humanitarinių mokslų daktaras, Emmanuelio Levino centro steigėjas, leidyklos Hubris įkūrėjas, buvęs kultūros ministrės patarėjas, šiandien nepriklausomo Kauno …

Continue reading ‘„Viktoras Bachmetjevas: bandau laikytis principo – nesmerk bijančių, žavėkis nebijančiais“ (2024-11-21)’ »

„Bandymai suprasti žmogų“ su Tomu Ramanausku (lrt.lt) (2024-11-02)

Turinys 10. 2023-08-18 | „Žmogus ir svaiginimasis: ar įmanoma be jo?“ 9. 2023-08-11 | „Žmogus ir monstras: ką daryti su nusikaltusiu kūrėju?“ 8. 2023-08-04 | „Žmogus ir neištikimybė: ar įmanoma neišduoti?“ 7. 2023-07-28 | „Žmogus ir kritika: ji laužo, ar padeda?“ 6. 2023-07-21 | „Žmogus ir auditorija: kodėl ji tokia svarbi?“ 5. 2023-07-14 | „Žmogus …

Continue reading ‘„Bandymai suprasti žmogų“ su Tomu Ramanausku (lrt.lt) (2024-11-02)’ »

„Filosofas Arūnas Sverdiolas apie kalbos politiką: kalbininkai nekuria kalbos, o ją varžo“ (2024-11-01)

2024-10-26 „„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui, profesoriaus klausia Urtė Karalaitė.“ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000370619/filosofas-arunas-sverdiolas-apie-kalbos-politika-kalbininkai-nekuria-kalbos-o-ja-varzo

„Dovydas Pancerovas: aš vis dar tikiu, kad pasaulį galima pakeisti, tačiau jį keisdamas neišvengiamai sunaikini dalį savęs“ (lrt.lt) (2022-01-21) (2024-10-25)

„Šioje laidoje žurnalistas ir rašytojas Dovydas Pancerovas kalba apie tiriamosios žurnalistikos prasmę ir misiją šiuolaikinėje demokratijoje. Pašnekovas konstatuoja kelis svarbius dalykus. Pirma, žiniasklaida šiandien jau nebeformuoja naujienų darbotvarkės, o tik seka iš paskos socialiniams tinklams. Antra, įprastos žurnalistikos normos reikalauja atsakingo permąstymo ir atnaujinimo, nes žiniasklaidos autoritetas ir įtaka sparčiai menksta. Trečia, BDAR (bendrasis duomenų …

Continue reading ‘„Dovydas Pancerovas: aš vis dar tikiu, kad pasaulį galima pakeisti, tačiau jį keisdamas neišvengiamai sunaikini dalį savęs“ (lrt.lt) (2022-01-21) (2024-10-25)’ »

„Marija Antanavičiūtė: perdėtas kritiškumas ir teisuoliškumas mums trukdo sugyventi kasdienybėje“ (lrt.lt) (2022-01-14) (2024-08-21)

„Šiandien pasaulis susiduria su daugybe įvairiausių, taip pat ir globalių, krizių. Dauguma žmonių jaučiasi bejėgiai, atsidūrę aklavietėje, iš kurios nėra išeičių. Nematydami prošvaisčių ateityje, žmonės gręžiasi į idealizuotus praeities vaizdinius ir sąvokas, kurios suteikia menamą saugumo jausmą. Kaip galime išjudinti miegančią mūsų politinę vaizduotę? Kaip aktualizuoti senąsias sąvokas, o gal net sukurti naujas, atliepiančias greitai …

Continue reading ‘„Marija Antanavičiūtė: perdėtas kritiškumas ir teisuoliškumas mums trukdo sugyventi kasdienybėje“ (lrt.lt) (2022-01-14) (2024-08-21)’ »

„Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu“ (lrt.lt) (2023-12-22) (2024-07-01)

„Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie …

Continue reading ‘„Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu“ (lrt.lt) (2023-12-22) (2024-07-01)’ »

„Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite“ (lrt.lt) (2023-12-08) (2024-07-01)

„Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. …

Continue reading ‘„Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite“ (lrt.lt) (2023-12-08) (2024-07-01)’ »

„Kiek istoriko teritorija šiandien persipynusi su filosofo teritorija? Pokalbis su Aurimu Švedu“ (2023-07-21) (2024-07-03)

„Aurimas Švedas – vienas nuosekliausių istorijos teoretikų Lietuvoje. Lyginant su daugeliu kitų istorikų, jis istoriją supranta žymiai plačiau, į istoriko teritoriją įtraukdamas filosofų, menininkų, antropologų, sociologų įžvalgas. Kas yra istorija šiandien? Kokiame istoriškumo režime gyvena nūdienos žmogus? Kur galime atrasti orientyrus, kurie leistų nepasimesti istorijos chaose? Kaip nepaskęsti dabarties rūpesčiuose ir išlaikyti platesnę istorinę perspektyvą? …

Continue reading ‘„Kiek istoriko teritorija šiandien persipynusi su filosofo teritorija? Pokalbis su Aurimu Švedu“ (2023-07-21) (2024-07-03)’ »

„Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu“ (lrt.lt) (2023-09-15) (2024-07-01)

„Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių …

Continue reading ‘„Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu“ (lrt.lt) (2023-09-15) (2024-07-01)’ »

„Pasiaukojimas kaip pamatinė egzistencinė kategorija“ (lrt.lt) (2024-06-12)

„Pokalbis apie čekų mąstytojo fenomenologo Jano Patočkos paieškas, kaip įmanomas filosofinis atsakas blogiui. Kokius svarbiausius šio mąstytojo gyvenimo riboženklius reikėtų žinoti, kad galėtume suprasti kaip filosofas gyveno, ko mokė ir kokius tekstus jis rašė? Kodėl J. Patočka jo biografiją bei kūrybą interpretavusių žmonių kartais vadinamas „Prahos Sokratu“? Kodėl „Prahos Sokratas“ labai kritiškai žvelgė į Vakarų …

Continue reading ‘„Pasiaukojimas kaip pamatinė egzistencinė kategorija“ (lrt.lt) (2024-06-12)’ »

„Kaip vertinti Salomėją Nėrį?“ (lrt.lt) (2024-03-14)

„Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo „prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai …

Continue reading ‘„Kaip vertinti Salomėją Nėrį?“ (lrt.lt) (2024-03-14)’ »

„Bažnyčios verslo paslaptys: pelnėsi iš naudotų karstų perpardavinėjimo“ (lrt.lt) (2022-01-18)

„Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausanti laidojimo bendrovė ne vienus metus apgaudinėjo klientus. Artimųjų netekusiems žmonėms kremavimui buvo parduodami brangūs karstai, grįžę iš Lenkijoje esančio krematoriumo. Mirusieji prieš kremavimą buvo perkeliami į pigius kartoninius karstus, o panaudoti karstai grąžinami į Lietuvą ir perparduodami už pirminę kainą.“ „klientai įsigydavo karstus, kainuojančius nuo 300 iki 1 000 eurų, …

Continue reading ‘„Bažnyčios verslo paslaptys: pelnėsi iš naudotų karstų perpardavinėjimo“ (lrt.lt) (2022-01-18)’ »