(2020-10-08) „Iš kraštotyrininkų užrašų – sunkus darbas, kapstantis po lietuviško drovumo, liūdnumo, nepasitikėjimo valdžia/ svetimais viršūnėles ir šakneles tarpukariu. Kur ir ko čia besistebėti šių dienų raseiniškiais ar anų dienų garliaviškiais. /// “Senukas linksmo būdo.Kai paprašiau jo, kad padainuotų, ruošdamasis užrašyti jo dainas, tai jis nemaža nusigando. Bet šiaip taip pavyko užrašyti tik šią vienintelę …

Continue reading ‘Gediminas Kulikauskas: „kapstantis po lietuviško drovumo, liūdnumo, nepasitikėjimo valdžia/ svetimais viršūnėles ir šakneles tarpukariu“’ »

● Būti laimingam ● Atrodyti sėkmingam, kelti savimi aplinkinių nuostabą ir susižavėjimą Kad tik, neduokdie, kiti neliktų nesužinoję, koks aš puikus ir nepakartojamas, pats pats.

„Gaila, kad vis pamirstama, kad ne vien lietuviai turi sudetinga istorija. Bet cia kaip su zmogaus gyvenimu- mastantis, darbstus zmogus (tauta) problemas sprendzia tuoj pat, ramiai ir, jei dar iseina, su jumoro gaidele. O alkoholikui kiekviena smulkmenele tampa neiveikiama problema. Yra daug tautu , kurios gyveno ir priespaudoj, ir kariavo, ir yra mazos, bet juk …

Continue reading ‘„O mes gi… Marijos žemė… Europos centras“’ »

„Tačiau lietuviai yra pesimistai, la­biau susidomėję savimi nei pasauliu, o tai skatina susilaikyti ir iki galo neat­sisakyti pragmatiškai ir psichologiškai nepasiteisinančių dalykų.“ Iš Tomo Daugirdo publikacijos „Lietuvos tūkstantmečio žinia“ (2009 m.).

„Būčiau keblioje padėtyje, jei reiktų balsuoti lietuviškiausio bruožo rinkimuose ir tektų rinktis tarp nepasitikėjimo ir pavydo. Gal vis dėlto laimėtų pirmasis. Bet ne tiek, jog galėtų valdyti be koalicijos su antruoju arba kiek smulkesnėm padermėm, pvz., kokiu abejingumu, surenkančiu gal ne didžiausią, bet matyt stabiliausią procentą.“ https://www.facebook.com/gediminas.kulikauskas/posts/4181510198552723 „Dar yra toks bruožas, nežinau, kaip tiksliai vadinasi, …

Continue reading ‘„jei reiktų balsuoti lietuviškiausio bruožo rinkimuose“ (2021-07-22)’ »

„ Bet likus saujelė Dermės užkeiktos Atvėrė atodangą Mano tautos. O argi jie buvo Kitoniški žmonės, Kad ir tas Kudirka Arba tas Maironis? Tik jie, nepabėgę Kažin kur už marių, Su tais – užkeiktaisiais – Ką reikia ir darė. Likime lemtingas, Likime besoti, Nereikia gyvenimo Šito tausoti. Ir kol tavaruoja Prabočių pilis, Čia buvo ir …

Continue reading ‘„Užkeiktieji“ (Rimantas Urbonas)’ »

„— Tautinis poetas irgi nesnaudžia,— lipšniu balseliu įsiterpia Martynas, — tiesiog matau, kaip išklausęs tikslių valdžios nurodymų, prieš veidrodį repetuoja giliai lietuviškas pozas. Žinot, kokia yra pati lietuviškiausia poza? — Jūs nė nepažįstat lietuvių meno, draugas Poška! — Melas! Aš pažįstu aštuoniasdešimt penkis kilometrus lietuvių rašytojų, aš esu ekspertas! Lietuvių rašytojai skirstomi į liūdnuosius ir …

Continue reading ‘Ričardas Gavelis apie tautinį poetą’ »

Iš Zigmo Stankaus knygos „Kaip tampama albinosais“.