Apie savoką „krugovaja poruka“ | Telkinys

Apibrėžimas

„Кругова́я порука — групповая солидарная ответственность. Заключается в том, что вся группа людей отвечает по нарушенным обязательствам<...> любого из них.“

„Согласно Юридическому словарю, под круговой порукой следует понимать ответственность всех членов общины (иного коллектива) за действия или выполнение обязанности каждым из её членов<...>.“

В обиходе этот термин означает согласие членов группы с действиями любого из своих членов, а также его поддержка, пассивная или активная. Часто употребляется с негативным оттенком.“

https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D1%80%D1%83%D0%B3%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D1%8F_%D0%BF%D0%BE%D1%80%D1%83%D0%BA%D0%B0


Telkinys

„‼️ Įkvėpkime ir paskaitykime. Tai yra sisteminis ir koordinuotas veikimas visose valstybės institucijose kuriame nėra atskirų aktorių ar partijų. Yra šutvė kuri veikia išvien.
„Praeitą savaitę socialdemokratų kontroliuojama Vidaus reikalų ministerija pateikė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kurios gali suteikti galimybes politizuoti visą valstybės tarnybą. Vienas pagrindinių siūlymų yra esamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus paversti arba valstybės politikais, arba darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį. Patvirtinus šias pataisas, pavyzdžiui, ministerijų kancleriai, kurie ministerijose atsakingi už visų išteklių ir ūkio valdymą, taptų (nerinktais) valstybės politikais, kuriems nebebūtų taikomi griežti nepriekaištingos reputacijos, teistumo ir išsilavinimo reikalavimai. Kandidatai, kurie anksčiau negalėjo gauti leidimo dirbti su slapta informacija, galėtų netrukdomai dirbti.
Be to, politiko politinės komandos nariams nebūtų taikomi valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai (tokie kaip atsakomybė, lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, sąžiningumas ir nešališkumas, profesionalumas ir teisingumas). Toks reglamentavimas, kartu su valdyti mažiau gebančių ministrų pagalba, leistų paprasčiau į valstybės valdymą „įlieti“ (kaip anksčiau kalbėjo Darbo partijos vadovai) lojalius ir net prastos reputacijos asmenis, kurie anksčiau buvo siunčiami į Žemės ūkio ministeriją.
<…>
Atrodo, kad šioje aplinkoje formuojasi bendras vienas kitą uždengiančių asmenų kolektyvas, kurį geriausiai apibūdina į lietuvių kalbą sunkiai išverčiamas rusiškas posakis „krugovaja poruka“. Tai gali bent iš dalies paaiškinti (šalia balsų skaičiaus Seime), kodėl LSDP neatsisako tolesnio bendradarbiavimo su „Nemuno aušra“, nepaisydama kelių su šia partija susijusių skandalų po 2024 m. Seimo rinkimų.““

https://www.facebook.com/orantas/posts/pfbid02YT1Kwxwdf1KDToXyf25V9Ko84ZP9cNuXcsTvcUzu57LUCmEtRMw9ocDZ3t7jFGVl


2025-10-09

„Joint responsibility, in one form or another, is characteristic of any society where state capacity and the reach of its law-enforcement agencies are limited. In those circumstances local communities have to improvise their own ways of preserving law and order. Sometimes they act in the interests of higher authority, but sometimes they defend their communities against that authority’s attempts to extend its jurisdiction and ‘interfere’ with their traditional communal practices.“

„In the nineteenth century the Slavophiles and later the Narodniki argued that the principle of communal democratic governance and mutual aid embodied in them was peculiar to Russia. That is not really the case: what had happened is that such institutions survived later than elsewhere. It could be argued, though, that Russia had special need of communities of joint responsibility: its land was abundant but relatively infertile and much of it was situated at the northernmost extremity of viable agriculture. It was a highly risk-prone environment, especially if one considers that most urban and rural buildings were constructed of wood and hence posed a fire hazard. It made sense to spread risk as widely as possible, and to ensure that in case of a poor harvest or of a major conflagration the whole community was required to help those who had suffered most severely.“

https://www.in-formality.com/wiki/index.php?title=Krugovaia_poruka_(Russia)


2025-08-26

„”Krugavaja paruka” arba išlaikytinių mitingas
Yra tos senas rusiškas terminas, kuris apibūdina grupę žmonių priklausomų vienas nuo kito ir todėl surištais tarpusavyje tampriais priklausomybės ryšiais.“

https://www.facebook.com/linas.karpavicius.7/posts/pfbid0Vt2jN3yXWVU4VZd4BQ3hJTGq34EXoBDW9WqfniAL5TCqN4auC6DSo1qJ8o2Vt5Acl


2015-11-22

„Rusų kalbą mokėjau nuo mažens, vis dėl­to dainų tekstai vaikui buvo neįkandami. Bet paprašiusi, kad tėvai paaiškintų, apie ką dainuojama albume „Razluka“, visuomet iš­girs­davau tą patį – kad tai muzika „ne vaikams“.
[]
Tik po keleto metų mamos padedama ėmiau susigaudyti, apie ką buvo man labiausiai šiame al­bume patikusi daina „Skovannyje odnoi cep­ju“ („Sukaustyti viena grandine“), kurios žo­džius pa­rašęs Ilja Kormilcevas, rizikuodamas už­si­traukti valdžios nemalonę, eiliuota kalba šai­posi ir iš santvarkos „idealų“, ir iš jais gyvenan­čių ne­matomomis grandinėmis sukaustytų „įkaitų“.
[]
„Krugovaja poruka mažet kak kopot’, ja be­ru čju-to ruku, a čuvstvuju lokotj’“ – kolektyvinė atsakomybė ištepa it suodžiai, aš paimu kažkieno ranką, bet jaučiu tik pašluostę. Arba „Niš­čije moliatsa, moliatsa na to, što ich niščeta garantirovana“ – vargšai meldžiasi tam, kad jų skurdas būtų garantuotas.“

„„Tie, kurie kuria sistemą, patys į ją įsivelia ir tampa jos dalimi. Po Stalino mirties Sovietų Sąjungoje nebeliko vieno vado, nuo kurio valios priklauso viskas. Sistema įsisuko į tokį ratą, kuriame net pirmieji sekretoriai bijodavo kažką ne taip pasakyti ar padaryti. O kai įsiveli į tokią sis­temą, nebegali iš jos ištrūkti ir privalai ją suk­ti, nes ir tu nuo jos priklausomas, ir tavo ben­drininkai“, – aiškina A.Ramonaitė, neabejojanti, kad dėl tokios anuomet veikusios sistemos dabar egzistuoja ir Vladimiro Putino Rusija.
[]
Rusiją tyrinėjantys antropologai teigia, kad tamsioji sovietmečio pusė ne tik persikėlė į da­bartį, bet ir tapo ekstremalesnė, o tai reiškia kri­minalinio pasaulio taisyklių įsigalėjimą valsty­bės mastu. Juk rusai turi net tokių sąvokų, ku­rių ne­ra­si jokioje kitoje šalyje: „svoi“ (savi) ar „Nau­tilus Pompilius“ dainose pašiepiama „krugo­vaja poruka“, kurią net ir išversti sunku, dažniausiai tai verčiama kaip „kolektyvinė atsakomybė“.
[]
Pasak A.Ramonaitės, „krugovaja poruka“ nieko bendro neturi su moraliniu solidarumu, kaip būtų galima pamanyti, nes tai kriminalinio pasaulio principas, kai visi yra vienodai įklimpę, vieni kitus dangsto ir neišduoda „savų“, nes priešingu atveju sėstų visi.
[]
Bet tai nereiškia, kad tie „savi“ vieni kitiems jaučia kokius nors šiltus jausmus, kad juos sieja koks nors artimas ryšys. Štai kodėl „Nautilus Pompilius“ dainoje apie šią savotišką kolektyvinės atsakomybės atmainą eiliuota kalba sakoma, kad, paėmus kažkieno ranką, jausmas toks, lyg laikytum kokią pašluostę.
[]
Įdomu tai, kad Lietuvoje irgi buvo tam tikrų kolektyvinės atsakomybės elementų, tačiau jie kai kuriais atvejais suvaidino netgi teigiamą vaidmenį.
[]
Knygoje publikuojamuose Sauliaus Gryb­kaus­­ko straipsniuose aiškinamasi, ar Lietuvoje eg­zistavo pirmojo partijos sekretoriaus klanas. Nors tam tikrų klano elementų būta, bet „krugovaja poruka“ principas čia reiškė, kad yra ne vienas vadas, o ratas, kuriame visi vieni nuo kitų priklauso. Bet ši konsoliduota sistema tam tikra prasme veikė kaip atsvara Maskvai, nes šiam ra­tui rūpėjo gauti kuo daugiau išteklių iš Mask­vos Lietuvos naudai.“

http://www.veidas.lt/nematoma-sovietmecio-visuomene

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *