2025-09-18
„Tai visai nejuokinga ir tai yra tas atvejas, kai as visiskai prritariu sitam profesoriui ar kas jis ten tox yra, nesvarbu. Gyventi Lietuvoje yra beveik visais atzvilgiais bjauru ir nuo taip uoliai persamo lietuviskojo kodo, svelniai kalbant, pikina. Turiu pridurti, kad as myliu Lietuva, jos gamta ir ta valstybe, kuri dabar vaduojasi is daugybes savos praeities smeklu, taciau visiskai atsiriboju nuo jos zmogiskojo resurso – didziosios daugumos pilieciu, uzsikonservavusiu nuodingoje savo praeityje. Lietuva visais atzvilgiais (kulturiskai, politiskai, mentaliai ir dar velniai zino kaip kitaip) yra savotiska Juodoji skyle. As joje dustu nuo visu tu lokalisku nesamoniu, nuo virimo savose sultyse, nuo vis dar tebevyxtancio atsiribojimo nuo plataus pasaulio, o ypatingai nuo to, kas yra laikoma vakarietiskoms vertybemis. Per kazkoki stebukla mums pavyko prasmukti i ta normalaus pasaulio saliu kluba, nors mes vis dar tebesame tie patys sovietai, ne ka geresni uz gruzinus, ukrainiecius, belorusus ir net daugeliu atzvilgiu, esame prastesni uz rusus. Rusai, zinoma, yra sikniai ir sunsnukiai, bet neziurint to, jie yra labiau integruoti i tai, ka as vadinu visuotinai privalomu pasauliniu palikimu, jie labiau apsiskaite. Skirtumas tarp ruso ir lietuvio yra tas, kad mes, kaip jau minejau, esame geresneje politineje terpeje, negu jie, o jie yra geresneje kulturineje terpeje, negu mes. Pakanka palyginti lietuviska wikipedia versija su rusiska ar, juo labiau, angliska ar bet kuria kita europietiska wiki versijomis, kad suvoktume visa lietuviska beviltiskuma: jame ir slypi tas bjaurusis lietuvikojo pasaulio kodas – siknos skyle. Lietuviams rupi tik jie patys, tokie, kokie jie yra. Kulturu ivairovemis pas mus net nekvepia. Isskyrus tai, kad dabar jau mes galime sau leisti avokadus ar vazineti Mustang’ais. Mes integravomes tik materialiai, bet ne mentaliai. Vien tik todel esu priverstas pritarti visokiausiems nesusipratimams, kad ir kas jie tokie butu. Kol Lietuva netaps realiai vakarietiska visuomene ir valstybe, as tvirtai stovesiu jos opozicijoje ir, savaime aisku, bandysiu buti kuo nepatogesniu ir kandesniu savo bendrapilieciams, juos provokuodamas su tixlu pradeti mastyti placiau, negyventi vien tik savo bulvemis ir burokais. Nereikia irodineti dainomis, kaip tai daro dauguma lietuviu, kaip jie myli ta savo Lietuva, reikia ja myleti realiai. Nes patys pagalvokite, kaip kvailai skambes britu ar amerikieciu dainavimas – as tikrai myliu Britanija! ar – as tikrai myliu Amerika! Niekam nereikia taip primityviai irodineti savo meiles saliai, kurioje gyvename, nes tam yra zymiai tinkamesniu budu, tokiu, kaip pakantumas, meile savo artimiesiems ir net inovatyvumas ar nuolatinis savo akiracio pletimas ir papildymas, o ne primityvus priesu ieskojimas. Nuskambes paradoxaliai, bet manoji meile Lietuvai pasireiskia mano kandumu ir erzeliu, kalbant apie jos kvaila savasti. Darau tai nuosirdziai myledamas Lietuva ir noredamas, kad ji butu patogesne salimi ne tik lietuviams, bet ir visiems musu draugams ar atsitiktinai i ja atvykusiems ir, kad mes patys neatrodytume kitiems esantys vien tik bulviu maisais. Pasaulis yra labai ivairus ir butent tos ivairoves cia labiausiai ir pasigendu.“