2026-09-17
„Taigi Gražvydas Muižys, kaip geras žurnalistas, pakalbino savo gerą bičiulį baikerį Liną Pečiukaitį ir mums viskas buvo paaiškinta. Ir apie ką ten buvo ta akcija, ir daug kas buvo paneigta kaip ten kas vyko ir, įdomiausia, paaiškinta apie kiaulės galvą. Tikrai rekomenduoju visą pokalbį. Labai didelis kontrastas tarp tų labai stiprių ir rimtų virų, pasiruošusių sudaužyt netylėjusius ir galvos nenuleidusius (žr. komentare) ir Lino, kuris kaip ant kilimėlio pas direktorę sapalioja kažką.
Tai pasirodo 100 baikerių daugiau mažiau netyčia susirinko, spontaniškai, nu ten kartais pakalbėdavo tarpusavy, bet čia toks nelabai organizuotas… Pasirodo, muziką pirma pradėjo leisti mečetės kaimynai, o vėliau tik baikeriai prisijungė. Variklius birbino tik vienas kitas išvažiuodamas. Na o atvažiavo, nes rūpėjo pažiūrėt, kas ten su tuo parkavimu vyksta, kokia ten netvarka… Smalsumo vedini.
Bet apie kiaulės galvą tikrai įdomiausia. Šiek tiek pataisyta kalba, bet citata prasme visiškai tiksli:
„Kodėl visi komentuoja apie kiaulės galvą iš kitų bendruomenių, iš kitų religijų požiūrio? Kodėl niekas nežiūri, ką reiškia kiaulės galva Lietuvoje? Tai yra protingo gyvūno galva. Kiekvienam lietuviui turėti kiaulę ūkyje būdavo prabanga ir tai reikšdavo tam tikrą statusą.
Tai tik penkių minučių darbas: įsiveskite paieškoje internete ir gausite atsakymą, kad galva – tai protingumo simbolis. O ausys netgi per tokias šventes kaip Kalėdos būdavo duodamos valgyti tarnams ir vaikams, kad jie išgirstų, kas jiems yra sakoma, ir vykdytų.
Tad iš dalies galiu pateikti lietuvišką versiją, ką reiškia kiaulės galva – tai noras, kad protingi žmonės išgirstų, ką mes norime pasakyti. Taip, tikrai tikiu, kad dabar 100 % žmonių nusistebės ir pradės juoktis iš šio komentaro, bet kodėl visada viskas matuojama tik per vieną prizmę? Mes gyvename Lietuvoje, turime lietuvišką sampratą, senus lietuviškus papročius, todėl vertinkime viską pagal Lietuvos mastą.“
Taip, Linai, stebimės ir juokiamės. Ypač juokiamės.
Beje, Gražvydas Muižys, kai sakiau „geras žurnlistas“, tai buvo sarkazmas, gal nepavyko suprasti. Skalbti bičiulio ir jo chebros gerai sušiktą mundurą nėra žurnalistika.
Nuorodos – komentaruose.“
Komentarai
„Imigrantai turi teisę melstis, o ką mes neturim teisės piktintis? Jeigu mūsų įprastą parkų vaizdą dėl nevaldomos imigracijos iškreipia, ne gana to visuomenėje sukuria įtampas.“
„https://www.youtube.com/watch?si=IIWpfwpzN8LuaKM-“
[„„Kauno dienos“ studijoje – L. Pečiukaitis: kiaulės galva, naciai ir tiesa apie mečetę“]
„https://www.facebook.com/reel/1095691736340352“
[„Virai kameros išsigando“; 2026-09-11 pamaldų dalyvio vaizdo įrašas]
2026-09-16
„Laiško autoriai teigia, kad tokie veiksmai yra iššūkis Lietuvos visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai, ir ragina atsakingas institucijas principingai įvertinti įvykį.“
„Tą dieną organizuota grupė įvairiais būdais žemino tikinčiuosius, demonstravo tikinčiuosius įžeidžiančius simbolius. Tokie veiksmai pažeidžia Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą teisę į tikėjimo laisvę ir laisvą religijos išpažinimą. Jie taip pat atitinka požymius, aprašytus Baudžiamojo Kodekso 171 straipsnyje (trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes) ir 170 straipsnyje (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).“
„Visuomenėje gali būti skirtingų nuomonių apie migraciją, islamą, integraciją, valstybės politiką ar bet kurį kitą klausimą. Demokratinėje valstybėje turime teisę nesutikti, kritikuoti, protestuoti ir kelti nepatogius klausimus. Tačiau tai turi vykti įstatymų nustatytose ribose.“
„Jei valstybė neužtikrina įstatymų vykdymo, ji pati siunčia žinią, kad bauginimas ir neapykanta Lietuvoje yra toleruojami.“
„Negalime sutikti su tuo, kad vien dėl žmogaus kitokio tikėjimo, tautybės ar kilmės jo atžvilgiu tampa priimtina tai, kas nebūtų priimtina mūsų pačių atžvilgiu;“
„– raginame į šį įvykį žiūrėti ne kaip į dar vieną politinį ginčą, o kaip į klausimą apie mūsų visuomenės ribas, asmens orumą ir pagarbą vienas kitam;“
„– reikalaujame principingai atlikti ikiteisminį tyrimą, nustatyti išpuolio organizatorius bei vykdytojus ir teisiškai įvertinti jų veiksmus remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.“
„Ateityje tokios potencialiai nusikalstamos veikos turi būti ne stebimos, bet nutraukiamos vos prasidėjus.“
2026-09-14 18:56
„LRT (E. Samoškaitės) straipsnis apie išpuolį prie Kauno mečetės. Daug žmonių pasisako įvairiais kampais. Tarp jų ir E. Račius.
Jame atkreipiu dėmesį į bylą, kurioje už pamaldų trikdymą buvo nuteistas E. Vėlyvis ir trys aktoriai. Kiek nedaug tereikia nuteisimui pagal BK 171 str.:
„Lietuvoje yra buvę porą bylų dėl trukdymo atlikti religines apeigas. Vienu atveju per Žolinės atlaidus prieš pat mišias į Turgelių bažnyčią įėję vyrai, persirengę popiežiumi ir kunigais, ėmė reklamuoti savo būsimą renginį. Teismai nenustatė, kad šie vyrai turėjo tikslą sutrikdyti religines apeigas, mišios dar nebuvo prasidėjusios. Tačiau jie buvo nuteisti, nes dėl jų performanso maldos namuose buvo sutrikdytas išpažinčių klausymas ir privačios maldos“.
Byloje taip pat pažymėta, kad ,,Iš bylos matyti, kad nors dalis šventės dalyvių paties įvyko nematė, dalis nesuprato, kas vyksta, dalis šventės dalyvių nuteistųjų veiksmus priėmė kaip pasityčiojimą iš jų religijos ir tautinio tapatumo.”
🔥 O čia su roko muzika ir motociklais prie besimeldžiančiųjų, ir dar mojuojant kiaulės galva, ir papiktinti visi iki vieno.
Ir kadangi vis kartojasi komentarai, kad “ne mečetėje meldėsi, neturėjo leidimo melstis lauke”:
8 straipsnis. Laisvė atlikti religines apeigas
Religinės apeigos bei kulto ceremonijos laisvai atliekamos kulto pastatuose ir aplink juos. (…)
Religinės apeigos gali būti atliekamos ir kitose viešose vietose, jeigu šios apeigos nepažeidžia viešosios tvarkos, žmonių sveikatos, dorovės ar kitų asmenų teisių ir laisvių. (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas).“
2026-09-13 18:02
„Kai religinė malda tampa konfrontacijos lauku: ko galime pasimokyti iš Kairo ir Kauno įvykių?
Pastarųjų dienų naujienos iš Kauno Ramybės parko, kur penktadienio musulmonų pamaldų metu susirinkęs būrys motociklininkų triukšmavo ir demonstravo kiaulės galvą, sukėlė daug diskusijų. Šis įvykis, dėl kurio policija jau pradėjo tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo, aiškiai parodo, kaip greitai religinė erdvė gali virsti politinės ar ideologinės trinties zona.
Matant šią įtampą Kaune, galime prisiminti visiškai kitokį pavyzdį iš pasaulio istorijos, kuris įvyko per 2011 m. Egipto revoliuciją Kaire. Tame pačiame musulmoniškame Egipte, kur taip mėgsta poilsiauti lietuviai.
Tuomet Tahriro aikštėje tvyrojo milžiniškas pavojus, o protestuojantys musulmonai penktadienio maldos metu buvo pavojuje. Šioje situacijoje šalies mažuma – koptų krikščionys, kurie patys dešimtmečius patyrė diskriminaciją ir persekiojimą iš radikalių islamistų pusės – pasirinko ne atsiriboti, o apsaugoti.
Jie susikibo rankomis ir suformavo gyvą apsauginę grandinę aplink besimeldžiančius musulmonus, saugodami jų teisę į maldą.
Koptų krikščionys pademonstravo, kad pagarba kito žmogaus gyvybei ir jo šventam tikėjimo momentui yra aukščiau už bet kokius istorinius ar bendruomeninius nesutarimus.
Įvykiai prie Kauno mečetės primena, kad pagarba kitatikių religinei laisvei ir ramybei yra brandžios, demokratinės visuomenės pamatas.
Provokacijos, nukreiptos prieš besimeldžiančius žmones, tik gilina griovius ir sėja neapykantą, kurios pasekmes vėliau tenka srėbti visai šaliai.“
2026-09-12 22:59
„Kauno m. musulmonų religinės bendruomenės pozicija dėl 2026 m. rugsėjo 11 d. įvykių per penktadieninę maldą prie Kauno mečetės
2026 m. rugsėjo 11 d., penktadienio religinių apeigų metu, prie Kauno mečetės susirinko apie šimtą motociklininkų. Maldos metu prie mečetės buvo garsiai gazuojama motociklais, leidžiama muzika, šaukiama, švilpiama ir juokiamasi. Besimeldžiantys žmonės buvo fotografuojami ir filmuojami. Įvykio metu netoli mečetės taip pat buvo demonstratyviai laikoma tikra kiaulės galva.
Bendruomenė šį įvykį vertina labai rimtai. Mūsų nuomone, negalima kiekvieno veiksmo vertinti visiškai atskirai nuo bendro konteksto. Svarbi visa veiksmų visuma: didelio žmonių būrio susirinkimas būtent penktadienio maldos metu, triukšmas visų religinių apeigų metu, tikros kiaulės galvos demonstravimas prie mečetės, tikinčiųjų filmavimas ir fotografavimas, įžeidinėjimai bei kitas provokuojantis elgesys.
Bendruomenė į provokacijas neatsakė
Nepaisant susidariusios situacijos, mūsų Bendruomenės nariai išliko ramūs. Nė vienas tikintysis nesivėlė į fizinį konfliktą. Žmonės užbaigė savo religines apeigas ir taikiai pasitraukė.
Didžiuojamės savo Bendruomene ir jos narių parodyta ramybe bei atsakomybe. Tačiau tai nereiškia, kad tokie įvykiai turi būti laikomi normaliais ar kad tikintieji privalo prie jų priprasti.
Religijos laisvė nėra vien teisė turėti maldos namus. Ji turi reikšti ir realią galimybę saugiai ir ramiai atlikti religines apeigas, nepatiriant bauginimo, žeminimo ar sąmoningo jų trikdymo.
Policija buvo vietoje, tačiau ramybės užtikrinti nepavyko
Įvykio vietoje buvo keli policijos ekipažai. Bendruomenės pirmininkė kreipėsi į pareigūnus prašydama įvertinti situaciją ir nuraminti susirinkusius asmenis. Jai iš esmės buvo paaiškinta, kad tai yra vieša erdvė ir garsiai kalbėti ar šaukti bei leisti muziką nėra draudžiama.
Gerbiame policijos darbą ir suprantame pareigūnų pareigą užtikrinti visų žmonių teises. Tačiau šiuo atveju mums kyla esminis klausimas: ar religinių apeigų laisvė yra realiai apsaugota, jeigu visų apeigų metu prie pat maldos vietos galima šaukti, leisti garsią muziką, tyčiotis, filmuoti besimeldžiančius žmones ir demonstratyviai atsinešti tikrą kiaulės galvą?
Todėl prašome vertinti ne vien tai, ar kiekvienas atskiras veiksmas viešoje vietoje yra draudžiamas, bet ir jų tikslą, kontekstą, visumą bei poveikį tuo metu vykusioms religinėms apeigoms.
Tai ne vienos dienos įvykis
Šio incidento negalime visiškai atskirti nuo pastarųjų mėnesių įvykių.
Birželį Bendruomenė savo socialiniame tinkle paskelbė paprastą prašymą mečetės teritorijoje gerbti maldos vietą, aplinkinius žmones ir susilaikyti nuo pernelyg atviro intymaus elgesio. Joks „draudimas bučiuotis“ paskelbtas nebuvo.
Tačiau vėliau šis prašymas viešojoje erdvėje buvo interpretuojamas visai kitaip. Sekė vieši politiniai pasisakymai, akcijos prie mečetės, didelis kiekis žeminančių komentarų ir neigiamų atsiliepimų internete.
Todėl rugsėjo 11-osios įvykis mums kelia rimtą klausimą, ar viešojoje erdvėje kelis mėnesius augusi įtampa, kurią stiprino kai kurių politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai bei socialiniuose tinkluose skelbiami vaizdo įrašai, dabar nepradeda persikelti ir į fizinę erdvę – prie pačios mečetės ir jos tikinčiųjų. Po šio incidento nebegalime ignoruoti klausimo, ar Bendruomenei ir jos nariams nekyla reali grėsmė ir ar nėra būtina svarstyti papildomų maldos vietos bei tikinčiųjų apsaugos priemonių.
Mečetė yra ir maldos vieta, ir istorinės senųjų kapinių teritorijos dalis
Viešojoje diskusijoje dažnai pamirštamas ir teritorijos istorinis kontekstas.
Kauno mečetė yra istorinių Kauno senųjų kapinių teritorijoje. Senosiose kapinėse buvo katalikų, stačiatikių, liuteronų ir musulmonų teritorijos. Dokumente nurodoma, kad musulmonų kapinių dalis sudarė apie 0,86 ha. Sovietmečiu šios visos kapinės buvo sunaikintos ir paverstos parku miestogyventojams, tačiau teritorija iki šiol turi neveikiančių kapinių statusą.
Todėl kalbame ne apie viešą parką. Kalbame ir apie istorinę vietą bei valstybės saugomo religinio paveldo aplinką. Daugiau apie tai mes paaiškinome atskrai : https://islamasvisiems.lt/del-kauno-senuju-kapiniu-neveikianciu-teritorijos-ir-viesojoje-erdveje-pateikiamos-informacijos/
Metų metus bendruomenė prašo saugesnės ir ištobulintos infrastruktūros Lietuvoje
Kauno mečetė yra nedidelė ir sutalpina maždaug 150 žmonių. Penktadieniais tikinčiųjų susirenka daugiau, todėl netelpantys viduje turi melstis lauke. Apie nepakankamą ir neištobulintą infrastruktūrą Bendruomenė institucijoms kalbėjo dar 2026 m. balandį.
Dar 2019 m. buvo parengtas mečetės teritorijos sutvarkymo projektas, kuriame numatyta tvora, organizuotas automobilių stovėjimas, įvaža ir takai. Tačiau projektas iki šiol neįgyvendintas. Tuo pat metu toje pačioje istorinėje senųjų kapinių teritorijoje esanti stačiatikių cerkvė ir tarptautinė gimnazija turi tvoras, automobilių stovėjimo vietas ir takus, teritorijoje taip pat neseniai pastatytas didelis paminklas. Deja, mūsų Bendruomenė, siekdama sutvarkyti jai priskirtą mečetės teritoriją, nuolat susiduria su papildomais reikalavimais, ribojimais ir saugikliais, kurie praktiškai neleidžia įgyvendinti jau prieš kelerius metus parengto projekto.
Todėl mums natūraliai kyla klausimas, kodėl toje pačioje istorinėje teritorijoje vieniems subjektams infrastruktūros ir teritorijos sutvarkymo sprendiniai yra galimi, o mūsų Bendruomenei taikomi papildomi apribojimai. Mes neprašome išimčių ar privilegijų – prašome vienodo, objektyvaus ir nediskriminacinio požiūrio bei galimybės tinkamai ir saugiai prižiūrėti savo maldos vietos aplinką.
Rugsėjo 11-osios įvykis dar kartą parodė, kad tvora ir aiškiai apibrėžta maldos teritorija nėra vien estetinis ar infrastruktūrinis Bendruomenės noras. Tai yra ir žmonių saugumo, religinių apeigų apsaugos bei galimų konfliktų prevencijos klausimas.
Prašome įvertinti, ar nebuvo pažeista religinių apeigų laisvė
Lietuvos baudžiamojoje teisėje numatyta atsakomybė tiek už tam tikrus veiksmus, kurstančius neapykantą religinei žmonių grupei, tiek už religinių apeigų sutrikdymą. Pateiktame dokumente šiuo aspektu išskiriami BK 170 ir BK 171 straipsniai.
Bendruomenė pati nenori iš anksto pakeisti teisėsaugos institucijų ir nustatyti konkrečių asmenų kaltės. Tačiau manome, kad rugsėjo 11 d. įvykio aplinkybės turi būti visapusiškai ir objektyviai įvertintos, įskaitant galimą religinės neapykantos motyvą ir religinių apeigų trikdymą.
Ypač prašome vertinti ne vien atskirus veiksmus, bet jų visumą ir kontekstą.
Laisvė reikšti nuomonę reiškia ir atsakomybę gyventi kartu
Mes gerbiame Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti, kritikuoti religiją ar nesutikti su Bendruomenės pozicija. Tačiau gyvenimas vienoje visuomenėje reiškia ne tik teises, bet ir pagarbą kitam žmogui bei elementarias bendro gyvenimo normas.
Saviraiškos laisvė neturėtų būti suprantama taip, kad žmogus gali prieiti prie kito, jį aprėkti, įžeidinėti, žeminti ar sąmoningai trukdyti jam melstis ir visa tai pateisinti tuo, kad yra viešoje vietoje. Vieša erdvė priklauso visiems – ir tiems, kurie nori išreikšti savo nuomonę, ir tiems, kurie nori ramiai melstis, eiti į darbą, būti su vaikais ar tiesiog jaustis saugūs.
Manome, kad ne kiekvienai tokiai situacijai išspręsti pirmiausia reikia baudimo ar policijos įsikišimo. Kartais pakanka paprasto žmogiško reagavimo – pasakyti žmogui, kad jo elgesys yra nepagarbus, paprašyti nešaukti, netrukdyti kitiems ir gerbti šalia esančius žmones. Tai turėtų būti įprasta gyvenimo visuomenėje norma.
Todėl mums buvo ypač skaudu, kai religinių apeigų metu, esant pareigūnams, į šauksmus, įžeidinėjimus ir kitą provokuojantį elgesį iš esmės buvo žiūrima per labai siaurą klausimą – „ar tai konkrečiai draudžiama?“ Mūsų nuomone, viešosios tvarkos ir žmonių saugumo užtikrinimas turėtų apimti ir prevenciją, dialogą bei elementarų raginimą gerbti vieniems kitus.
Jeigu norime gyventi vienoje visuomenėje, negalime kiekvieno nesutarimo paversti kova, kurioje vieno žmogaus laisvė įgyvendinama kito žmogaus orumo, saugumo ar tikėjimo sąskaita. Tolerancija turi veikti į abi puses.
Mūsų prašymas labai paprastas
Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė yra Lietuvos visuomenės dalis. Mūsų tikintieji yra vis piliečiai gyvenantys Lietuvoje, jų šeimos nariai, vaikai, studentai, darbuotojai ir turistai, kurie čia gyvena savo kasdienį gyvenimą ir aplanko Lietuvą.
Po rugsėjo 11-osios įvykių mums svarbiausias klausimas yra ne kerštas ir ne noras ką nors nubausti už kitokią nuomonę.
Bendruomenė neprašo nieko ypatingo. Prašome tik galimybės ramiai ir saugiai atlikti savo religines apeigas bei vienodo požiūrio į mūsų Bendruomenės narius.
© Kauno musulmonų bendruomenė | Visos teisės saugomos.
Turinys skirtas tik asmeniniam naudojimui. Be išankstinio raštiško Kauno musulmonų bendruomenės sutikimo draudžiama visą šį turinį ar esminę jo dalį kopijuoti, perpublikuoti, platinti ar kitaip naudoti komerciniais tikslais, taip pat kitų paskyrų, kanalų ar platformų populiarinimui. Cituojant būtina aiškiai nurodyti pirminį šaltinį.
Straipsnis: https://islamasvisiems.lt/kauno-m-musulmonu-religines-bendruomenes-pozicija-del-2026-m-rugsejo-11-d-ivykiu-per-penktadienine-malda-prie-kauno-mecetes/“
2026-09-12 22:17
„DIENA PO RYTOJAUS
Kas nutiks po viso šurmulio apie Kauno mečetę? Manau – nieko. Viskas greitai nurims, o realių pokyčių greičiausiai nebus.
Šis incidentas tapo puikia proga politikams pasinaudoti situacija savo viešiesiems ryšiams. Dabar jau matome šiandieninių politikų mėginimus pasišildyti šito incidento tamsoje, pasirodyti prieš savo rinkėjus, pademonstruoti, kad jie yra kažkokio tariamo vertybinio avangardo priešakyje, nors daugelis jų net nebuvo įvykio vietoje.
Tai klasikinis politinis oportunizmas: vietoj konkrečių veiksmų – garsūs pareiškimai, emocingos frazės ir bandymas įtikti savo elektoratui. Politikams svarbu ne tiek išspręsti problemą, kiek pasirodyti tiems, kurie jų klausosi. Tarsi būtų sakoma: „Mes žinome, kad jūs esate užribis, bet užribio balsai mums irgi reikalingi, todėl šekit mano mintį ir ateikit balsuoti už mane.“
Visas šitas cirkas vyksta visą dieną, o viešųjų ryšių kampaniją dažnai laimi ne tie, kurie imasi veiksmų, bet tie, kurie garsiausiai parašo įrašą. Tie, kurie neparašė nė vieno posto, o nuo pirmadienio galbūt imsis realių veiksmų, kol kas lieka šešėlyje. Tik klausimas – ar apskritai kas nors imsis tų veiksmų? Nes kol kas turime labai gražų politinį spektaklį: scenografija yra, aktorių netrūksta, o dėl siužeto dar derinama.
Tuo metu institucijų neveiklumas kelia dar daugiau klausimų. Policija prie mečetės stebėjo situaciją, matė skraidančią kiaulės galvą, girdėjo provokacinius pareiškimus, skanduotes ir nesiėmė veiksmų, nors kitu atveju, pavyzdžiui, kitą dieną vykusiame LGBTQ parade, reagavo itin griežtai ir operatyviai – vieną bėdžių, metusį kiaušinį į kažkurią pusę, suiminėjo keturi ar penki pareigūnai. Kiaušinio metimas buvo vertintas kaip visuomenės rimties trikdymas ir susirinkimų teisės pažeidimas.
Tačiau kiaulės galvos, kelių dešimčių žmonių maldos trikdymas ir provokacijos nebuvo pakankama priežastis įsikišti. Tokie skirtingi standartai verčia abejoti institucijų sprendimų nuoseklumu ir atsakomybe. Policija negalėjo įsikišti prie mečetės vakar, bet jai užteko drąsos suimti bėdžių LGBTQ parade šiandien. Pareigūnai patys turėtų pasidaryti išvadas.
Nežinau, kiek po šių dviejų įvykių kris ar nekris policijos reitingas, bet bonusų ir reitingų lentelėse policijai palankių skaičių tai tikrai nepridės. Kai visuomenė mato, kad vienose situacijose institucijos veikia žaibiškai, o kitose tiesiog stebi, natūraliai kyla klausimas: ar įstatymai visiems taikomi vienodai? O gal tiesiog vienur pavojingesnis yra kiaušinis, o kitur – per daug nepatogūs klausimai?
Kalbant apie politikus, tai yra vulgarus bandymas pasinaudoti situacija savo naudai. Bandyti save pavaizduoti kažkokiame dalykų avangarde, ten net nebuvus, yra tiesiog politinis marketingas. Daugelis parašė tokį vandenėlį, kad Uspaskich ledai ar Pakso saldainiai, krentantys iš sraigtasparnio, atrodo kaip vaikiškas žaidimas.
Nieko konkretaus ir konstruktyvaus nepasiūlyta – tik kurstomos emocijos ir kaišiojami pagaliai į laužą. Vietoj aiškios pozicijos matome miglotas frazes, atsargų žongliravimą ir bandymą būti abiejose pusėse vienu metu. Tarsi politikas norėtų pasakyti ir „aš ne baltasis“, ir „aš ne raudonasis“, priklausomai nuo to, kas tuo metu klausosi. Svarbiausia – kad kamera būtų įjungta.
Negi iš tikrųjų įmanoma, kad žmonės yra iki tiek paviršutiniški ir nesusieja visų šitų dalykų? Politikų elgesys rodo, kad jie savo rinkėjus laiko lengvai paveikiama minia, kurią galima suvienyti keliomis emocingomis frazėmis, nepaaiškinus, kas konkrečiai bus daroma.
Gera žinia ta, kad mes sužinojome, kurie politikai taip mano apie savo rinkėjus. Tačiau kol kas dar nieko nematome konstruktyvaus. Ši situacija turėtų tapti pamoka visai visuomenei, o ne vien medžiaga asmeniniam marketingui. Nors, sprendžiant iš visko, pamoką vėl išklausys tie, kuriems jos mažiausiai reikia.
Žiniasklaida taip pat, regis, apsiribos klikais. Mūsų gi žiniasklaida suveikė pagal antraščių ir peržiūrų principą, o tęsinio arba dabar taip madingo žurnalistinio tyrimo greičiausiai nebus, nes tai negeneruoja papildomų paspaudimų. Užsienio žiniasklaidos antraštes ir turinį taip pat verta pažiūrėti, nes jos šį įvykį įvertino gana vienareikšmiškai.
Sprendžiant iš antraščių ir turinio, užsienio žiniasklaida šį įvykį įvertino gana vienareikšmiškai: provokuojantis musulmonų maldas trikdantis incidentas, o ne „taikus protestas“. O komentatoriams, kurie teisina: „Užsienio valstybėse irgi yra problemų“, atsakymas paprastas: taip, yra. Tik ten jos taip nesprendžiamos. O „pas juos irgi blogai“ nėra argumentas – tai tik pasiteisinimas. Kitaip tariant, jeigu kitur dega namas, tai dar nereiškia, kad pas mus galima ramiai padeginėti garažą.
Žodžiu, viskas tyliai ir ramiai nurims. Nebus nei rimto tyrimo, nei atsakomybės, nei aiškaus atsakymo, kodėl vienose situacijose institucijos veikia, o kitose apsimeta nieko nematančios. Gyvenimas grįš į savo įprastą vagą, politikai grįš prie kitų mikrofonų, o visuomenė galės laukti kitos progos išsiaiškinti, kas čia iš tikrųjų labiausiai nukentėjo.
Bet kokiu atveju prasileido abi pusės. Vieni bandė išnaudoti šią situaciją savo politinei naudai, kiti – savo ideologiniams pasakojimams. Esminis skirtumas tas, kad tokie įvykiai turėtų būti pamoka visai visuomenei, o ne vien tiems, kurie nori jais pasinaudoti asmeninio marketingo prasme.
Todėl šiai dienai laimėjusių nėra. Nėra nieko racionalaus, nėra konstruktyvaus sprendimo, nėra atsakomybės. Pralaimi pasitikėjimas institucijomis, pralaimi viešoji erdvė, o visuomenė dar labiau suskaldoma.
Vienintelis šios situacijos laimėtojas yra Lietuvos priešas, viso civilizuoto pasaulio priešas – fašistinė Rusija. Tie, kurie mano, kad gynė Lietuvą, galbūt patys to nesuprasdami tapo įrankiu. Jiems turbūt atrodo, kad jie gynė kažką nuo kažko, tačiau iš tikrųjų niekas nuo nieko nebuvo apgintas.
Tiesiog sunku pripažinti, kad prasileista. Nežinau, dėl kokių priežasčių, ir nedarysiu toliau einančių išvadų, bet Kremliaus propagandos mašina sėdi ir ploja katučių. Ir jai, matyt, net nereikia bilieto į šitą spektaklį – geriausios vietos vis tiek nemokamos.
Iš šono stebime labai įdomią kakofoniją. Marginalai siautėja, visiškai susimaišę vertybėse, faktuose ir interpretacijose. Visi bando iš šio įvykio išgręžti maksimalią naudą, suvienyti savo įsivaizduojamą elektoratą ir pasakyti taip, kad kartu reikštų ir ne.
Politikai ir visuomenės veikėjai bando būti abiejose pusėse, kalba miglotai ir vengia atsakomybės. Vietoj aiškios pozicijos matome tik triukšmą, oportunizmą ir institucijų neveiklumą. Tai turėtų eiti į politologijos ar kitokius vadovėlius kaip pavyzdys, kaip politikas bando būti ir vienoje, ir kitoje pusėje, tačiau tas žongliravimas yra, švelniai sakant, labai nesėkmingas.
O marginalai mato ant maikutės parašytą „Porsche 911“, įdėmiai žvelgia į Rugsėjo 11-ąją ir iš to kuria visiškai absurdiškas interpretacijas. Tai yra vau.
Labai įdomu stebėti, kaip žmonės, nesugebantys sukurti jokios aiškios žinios, ypač tie, kurie bando dalyvauti politikoje arba jau joje dalyvauja, demonstruoja visišką neįgalumą. Įvykiai, prie kurių jie niekaip neprisidėjo, bet kuriuose turėtų išreikšti moralinę poziciją, tampa tik dar vienu fonu jų asmeniniam marketingui.
Bet gal čia ir yra tas visuomenės nusiventiliavimo klapanas? Viena visuomenės dalis nusiventiliavo violetiniuose skandaluose, kita visuomenės dalis nusiventiliavo vadinamojoje Matuko byloje. Gal mums iš tikrųjų reikia kažkur nusiventiliuoti – gal sporto klube, gal užsiimant savo reikalais? Nes jeigu mums užtenka vien preteksto ir mes sprogstame, gal čia jau nebe nusiventiliavimas, o mūsų visuomenės bėdų žemėlapis?
Aš nežinau. Nesu tikras, ar mes esame sveika visuomenė, jeigu staiga mums pasidaro priimtinas smurtas, patyčios, neapykantos kalba, cancel kultūra. Ir staiga mes pamiršome viską. Mums tai tiesiog priimtina.
O gal priėję prie kitos kultūros žmogaus išgirstume neįtikėtiną istoriją apie Persiją, apie Indiją, apie Iraną, apie bet kokią kitą šalį. Jūs galite tai vadinti leftizmu arba bet kuo, kas jums prisapnuos. Bet aš sakau, kad Kaune šiuo atveju galioja universalus principas: mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda tavoji. Aš manau, kad verta už šitą principą pakovot.“
2026-09-12 16:52
„Kas pirma – musulmonų savivalė ar Kauno savivaldybės ir policijos bejėgystė?
Žiūriu į kiaulės galvą, iškeltą virš kelių šimtų besimeldžiančių musulmonų, ir niekaip negaliu suprasti: kokį šventą patepimą turi Matijošaitis ir Kauno miesto policijos vadovai? Jie tarsi niekuo dėti, kad jų mieste sproginėja tokios įtampos.
Ar musulmonai vakar pradėjo kelti betvarkę toje vietoje, Ramybės parko kampe?
Ne. Ir net ne prieš pusmetį.
Ar nebuvo gyventojų skundų dėl užstatomų gatvių ir paliekamo šiukšlyno?
Buvo. Ir turbūt ne viena dešimtis.
Ką padarė Kauno miesto valdžia, kad situacija pasikeistų? Kad maldininkai nebegalėtų piktnaudžiauti betvarke?
Panašu, kad nieko.
Ar būtų kilę tokie neapykantos protrūkiai, tokios provokacijos smurtui, jeigu miesto valdžia ir policijos vadovai, augant maldininkų skaičiui prie mečetės, būtų iškart aiškiai davę suprasti, kad Kaune įstatymai, taisyklės ir švaros reikalavimai, pagarba kaimynystei galioja visiems? Tiek muftijatui, tiek savo priusus bele kur paliekantiems maldininkams.
Linkęs galvoti, kad procesai būtų buvę kitokie.
Bet to nebuvo, todėl šiandien matome persiutusius kauniečius, jau pritariančius ir atvirai neapykantai. Ir gerą dalį lietuvių, kuriems medumi tepasi radikalų politikų skatinamas pyktis.
Ar musulmonai susitvarkys? Manau, kad taip.
Nes jie labai imlūs aiškiems reikalavimams – tą matau Vilniuje, Priusai seniai nebėra problema eisme. Kurjeriai dar šiek tiek, tačiau ši publika puikiai žino, kad, jeigu nori dirbti, privalo prisitaikyti.
Todėl niekaip nesuprantu, kodėl kauniečiai nereikalauja iš savivaldybės ir miesto policijos vadovų imtis veiksmų. Griežtai, kaip kad gali kauniečiai pareikalauti.
Ne po 11 policijos ekipažų, kai gaunami signalai, kad baikeriai nacistuos, o po vieną – penktadieniais, per jų susirinkimus dosniai dalijant baudas, įspėjimus ir labai suprantamai paaiškinant, koks Lietuvos miestuose yra požiūris į švarą, tvarką ir kito interesų gerbimą. Ar tai buvo misija neįmanoma? Nepanašu.
Mes sakome, kad iš imigrantų norime, kad jie laikytųsi mūsų įstatymų ir papročių. Teisingas ir pagrįstas reikalavimas.
Tai ir paaiškinkime laiku, ką tai reiškia. O tada jau reikalaukime, kad laikytųsi tvarkos ir įstatymų.
O ne mojuokime kiaulių galvomis virš jų, nes kitą kartą veiksmas jau bus pateptas krauju.
Tai niekada nesibaigia gerai, kad ir ką žadėtų radikalai.“
Komentarai
…
2026-09-11 21:42
„MAGA – Kaunas Edition
Šiandien prie musulmonų mečetės Kaune įvyko baikerių akcija. Per pamaldas birbino motociklais, leido muziką, skandavo, atsinešė kiaulės galvą ir visaip kitaip bandė padėti žmonėms susikaupti maldai.
Dar vienas red flag’as – dalis dalyvių slėpė veidus po kaukėmis ir bandanomis. Nežinau, ar čia stilius, ar atsargumas. Gal tiesiog naujas baikeriškas kuklumas.
Bet ar tai motociklininkų balsas?
Baikerių kongreso veiklos negalima generalizuoti iki visų motociklininkų nuomonės. Jis jungia tik nedidelę, kelių procentų, motociklais važinėjančių žmonių dalį. Motociklistas nebūtinai yra baikeris, o baikeris nebūtinai priklauso klubui.
Petras iš Šakių gali motociklu važiuoti į darbą ir parduotuvę ir apie jokį baikerių kongresą net negalvoti. Todėl kelių klubų akcija nėra visų motociklininkų pozicija.
Aš pats esu motociklistas ir kategoriškai nesutinku, kad mano vardu kalbėtų žmonės, organizuojantys tokias akcijas.
O toliau – visai pažįstamas mechanizmas: bijome to, ko nepažįstame, sudėtingą pasaulį supaprastiname iki stereotipų ir dar pridedame dvigubą standartą.
Lietuviai Norvegijoje, Airijoje, Ispanijoje ar Anglijoje irgi pridarė visko. Kai dėl to mus vertindavo pagal tautybę, mums tai nelabai patiko. Prašėme netapatinti nusikaltimo su lietuviu. Norėjome adekvataus dėmesio ir pagarbos sau.
O dabar taisyklės kažkaip pasikeitė.
Dar įdomiau, kad žmonės, garsiausiai kovojantys už žodžio laisvę, kartais patys labai noriai ją apriboja kitiems. Į elementarius klausimus atsakymų nėra, bet pasaulio vaizdas jau paruoštas, supakuotas ir pristatytas.
MAGA primityvizmas teleportavosi į Europą? Vokietijoje jis jau turi AfD pavidalą. Panašu, kad keliauja ir toliau – į Lietuvą. Suprantu, kad trumpizmas išlaisvino demonų armiją ir visi pasileido plaukus, bet ar tikrai galim sau leisti persišaut koją?
Ir štai čia jau norisi ne dar vieno garsesnio motociklo, o šiek tiek kritinio mąstymo.“