Žymė
https://50000.lt/tag/kompromisas
2026-01-01
„Derybos – kompromiso paieška. Jei mums diktuoja sąlygas, o mes jas priimame – tai ne derybos. Kompromisas – kai „abu išeina liūdni“.“
?
2025-08-09
„Konsensusas – ginčo sprendimo būdas, kuriame remiamasi ne geriausio ar teisingiausio sprendimo paieška, bet sprendimo priimtinumu ginčo dalyviams. Paprastai konsensusu priimami sprendimai nebūna patys efektyviausi, tačiau juose atsižvelgiama į tai, kaip nepadaryti žalos nei vienam ginčo dalyviui arba padaromą žalą kompensuoti (kompromisas). Tokio tipo sprendimai paplitę politikoje, versle. Konsensuso privalumai, lyginant su geriausio sprendimo paieška: sprendimas įvykdomas greitai, atsižvelgiama į dalyvių interesus. Trūkumai: sprendimai neretai būna daliniai, kompromisiniai, mažai efektyvūs, kai kada (veto teisė) gali būti sustabdomi.
Konsensuso tipo sprendimai kai kada priešinami įvairioms valdymo formoms: demokratijai (daugumos sprendimui) ir tironijai (mažumos sprendimui).“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Konsensusas
2025-08-09
„Kompromisas – geras skėtis, bet blogas stogas.“
https://protumusiai.draugas.lt/GP1/BQU8/B8CJZ2A/kompromisas-geras-sketis-bet-blogas-stogas
2020-11-28
„Although Liebig was Lutheran and Jettchen Catholic, their differences in religion appear to have been resolved amicably by bringing their sons up in the Lutheran religion and their daughters as Catholics.“
https://en.wikipedia.org/wiki/Justus_von_Liebig
2020-10-06
„Mūsų viešoje erdvėje, taip pat ir politinėje kultūroje, kompromisas vis dar veikiau suprantamas kaip pralaimėjimas, principų išdavystė ir silpnojo pozicija“
2019-02-07
artimiausia sutarimo vieta diskusijoje
2016-08-04
„Kas yra kompromisas ir ar reikia su juo kovoti? Ir išvis – ar verta ieškoti kompromisų? Jei reikia – tai kam tada kovoti? Juk šiuolaikiniai politikai taip ir nenustoja kalbėti apie kompromisus ir juos priimti…
Pradžiai atsiverskime bet kokį žodyną ir pamatysime, kad ir skirtingose kalbose kompromiso reikšmė ta pati: sutarimas, pasiektas abiems pusėms iš dalies nusileidžiant. Šalia šio apibūdinimo dar rasime tokių papildymų, kaip: būtina į situaciją pažvelgti iš kitos pusės, pasistengti suprasti ir priimti savo oponentą.
Ar tame yra kažkas blogo? Pati kompromiso metodika tikrai nėra bloga. Neretai būtent kompromisas yra žmogiškųjų santykių pagrindas. Kitaip santykiams klostytis būtų išties sunku, tuo tikrai lengva įsitikinti sprendžiant kasdienes, buitines problemas ir rūpesčius. Tiesa, kompromisui vis dėlto būdingi tam tikri kultūriniai skirtumai – tarkim, senesnėse, tradicinės kultūros jis gali būti labiau siejamas su diskomfortu, žingsnis, kurį sąlygojo būtinos aplinkybės. Tuo tarpu liberalesnėse kultūrose kompromisas ir komfortiškumo principas, susijęs su dialogu, siekiu rasti geriausią sprendimą.
Taigi, kompromiso vertė nėra universali ir priklauso nuo socialinių bei psichologinių sąlygų. T.y. gali skirtis ir priklausomai nuo visuomenės tipo. Ir nuo asmenybių. Todėl tikrai nereikėtų vienpusiškai manyti, kad jeigu jau visur reikia ieškoti kompromiso – vadinasi, jis yra teigiamas ir konstruktyvus reiškinys.
Pažvelkime į kompromisą iš kitos pusės. Esmė ta, kad jis siūlo ne tik tarpusavio įsiklausymą, bet ir tarpusavio nuolaidžiavimą. Tokiu būdu kartais kompromisas įkūnija posakį „nei sau, nei kitiems“. Žinoma, kad tai geriau nei agresija vienų prieš kitus… Bet tik tiek. Kartais tiesiog sudėtinga kompromisą vadinti konstruktyviu būdu, kai reikia išspręsti neišsprendžiamus prieštaravimus. Beje, psichologijos moksle kompromisas nėra laikomas konstruktyviu reiškiniu.
O kas gali būti apibūdinama, kaip konstruktyvu? Tam būtinos 2 sąlygos:
1. Sukuria sąlygas tolesniam darbui.
2. Turintis kūrybinę prigimtį; našus, vaisingas.
Pirmąją sąlygą, žinoma, kompromisas atitinka. Iš pradžių nusileidome vienas kitam – ir toliau kiekvienas ieškome galimybių kompensuoti savo patirtus nuostolius. Ne pagerinti, ne eiti tolyn nuo pasiektų pozicijų – o kompensuoti patirtą nuostolį. Oponentas tuo metu greičiausiai užsiėmęs tuo pačiu. Naujo konflikto, naujų interesų susikirtimo tikimybė tikrai didelė! O su nauju konfliktu bus susietos naujos tarpusavio pretenzijos, nutylėjimai, likę nuo praėjusio karto… Ar tai iš tiesų palengvina tarpusavio supratimą?
Tiesa, kompromisui vis dėlto būdingi du neginčijami pliusai:
1. Nesprendžiant konflikto, kompromisas suteikia galimybę atidėti, nukelti tiesioginio interesų susikirtimo momentą. Tik reikia aiškiai suvokti, kad šio laikino atidėjimo matmuo – pauzė, paliaubos.
2. Kompromisas iš tiesų reikalauja iš visų dalyvių pažvelgti į situaciją iš kito taško; reikalauja pabandyti suprasti savo oponentą, jo poziciją.
Jei pavyko sukurti pauzę – tai reikėtų vertinti ne kaip konflikto sprendimą, o kaip žingsnį sprendimo link. Ir jeigu jau nusprendėme imtis šios sudėtingo žingsnio – įsigilinti į kito poziciją – reikia eiti toliau, gilesnio ir geresnio tarpusavio supratimo link. Kodėl? Todėl kad suprastumėte, ar galite apsieiti be nuolaidžiavimų, netekčių. Arba bent jau tai patirti minimaliai. Galbūt kartu ieškoti kito priėjimo, kad vėl iš naujo nesusikirstų interesai.
Konflikto atidėjimas leidžia galutinio sprendimo ieškoti apgalvotai, racionaliai. Mažiausiai – su minimaliais nuostoliais ir nuolaidžiavimu. Idealiu atveju – laimi abi pusės.
Pagal užsienio spaudą parengė JLK“