Žymė
https://50000.lt/tag/
2020-03-27
„Miestas turi daug gilesnę atmintį nei žmonių grupės, kurios jame gyvena, ar politiniai režimai, kurių kontroliuojamai teritorijai jie priklauso.“
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000093340/procesai-miesto-sluoksniai-vilnius
„Tai daug daugiau nei tik tarptautinis galios žaidimas. Gyvūnas žmogus turi vieną esminę biologinę savybę, dėl kurios jis išgyvena stiprų pasitenkinimą būdamas supergenties miesto chaose. Ši savybė yra nepasotinamas žmogaus smalsumas, jo išradingumas, jo intelektinis atletiškumas. Atrodo, kad miesto sąmyšis šiai savybei suteikia papildomos jėgos. Visai kaip kolonijomis perintys paukščiai reprodukciškai susijaudina susibūrę tankiose veisimosi bendruomenėse, taip gyvūnai žmonės intelektualiai susijaudina susibūrę tankiai gyvenamose miesto bendruomenėse. Jos yra žmogiškųjų idėjų perėjimo kolonijos. Šioje istorijoje tai privalumas. Dėl to sistema veikia, nors ir turi daugybę trūkumų.“
„Ten, toliau nuo didelio miesto keliamos įtampos, galima sukurti pseudogenties atmosferą, tačiau atėjus pirmadienio rytui žmogus vėl veržiasi į miesto erzelį. Jis galėtų išsikelti toliau, tačiau jam trūks jaudulio, naujojo medžiotojo jaudulio, kylančio išsiruošus medžioti didžiausio žvėries pačiuose didžiausiuose ir geriausiuose medžioklės plotuose, kokie tik yra jo pasaulyje.“
https://50000.lt/zmoniu-zoologijos-sodas-desmond-morris
2018-10-13
„Tikrovėje tik iš paprastų miesto šaligatvių suaugusiųjų vaikai išmoksta – jei apskritai išmoksta – pirmąją esminę sėkmingo miesto gyvenimo pamoką: žmonės privalo imtis trupučio viešos atsakomybės vienas už kitą, net jei vienas su kitu niekaip nėra susiję. Šios pamokos niekas neišmoksta iš pamokslavimo. Jos išmokstama iš patirties, kai kiti žmonės, nesaistomi giminystės, bičiulystės ar formalios atsakomybės už tave prisiima už tave truputį viešos atsakomybės.“
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10157383011976030&set=a.71437961029
2016-12-06
„Tai lyg iliuzijos, kuria mes visi mintame, pertrūkis. Iliuzijos apie šviesų, švarų ir tobulą miestą, kuriame visiems gera.“
„Įdomu pamąstyti, kokius mus nori matyti miesto projektuotojai? Būtent miestas projektuoja žmogų, o ne vien žmogus – miestą. Ekspertai sprendžia, kokie turi būti namai, gatvės, skverai, parkai, kad jaustumės gerai, kad norėtume dirbti ir užsidirbti. Planingai statant ištisus kvartalus, nuo sovietinės okupacijos laikų iki pat dabar, iš esmės neįmanoma apsieiti be tam tikros socialinės inžinerijos, kai presuponuojamas tam tikras „normalus“ elgesys, kuriam atliepti turi vienokie ar kitokie pastatai, erdvės. Erdvės, kiemai, gatvės, laiptinės, koridoriai, holai, fojė verčia mus judėti tam tikru būdu, tam tikrais keliais, verčia paklusti savo logikai, įteigia tam tikras elgesio taisykles pačiu savo egzistavimu. Ko jie iš mūsų nori? Na, prekybos centrai aiškiausiai byloja apie savo kėslus: jiems reikia mūsų pinigų. Darbovietei reikia mūsų darbo jėgos. Mokymo įstaigoms reikia mūsų dėmesio ir koncentracijos, paklusnumo. Michelis Foucault yra puikiai aprašęs, kaip elementarios interjero detalės ar architektūriniai sprendimai mokyklose, kalėjimuose, ligoninėse padeda šioms įstaigoms vykdyti savo funkcijas. Henri Lefebvre‘as teigė, kad santvarka reprodukuoja save kasdieniame gyvenime, taigi ir mieste. Plačiaja prasme, visas miestas, kiek jis sutvarkytas, suplanuotas ir paverstas logišku ir funkcionaliu, yra formuojantis mus. Mes jame ir turime būti efektyviai funkcionuojantys.“
„Užrašai ant sienų funkcionuoja būtent taip: jie reikšmingai papildo oficialų miesto diskursą, jie pažymi, kad šiame mieste esama žmonių. Kad anapus oficialių šūkių ir reklaminių stendų egzistuoja ne-ekonominis, neprivatizuotas subjektyvumas, kuris lyg ir atsižada savo individualumo, nes lieka anoniminis, tačiau, kita vertus, kaip tik įtvirtina savo vienkartinį individualumą anapus iš mūsų reikalaujamos biopolitinės tapatybės, anapus formos „Vardas, Pavardė; Gimimo data; Asmens kodas; Gyvenamoji vieta“. Tai lyg likutis, kurio miestas, kaip funkcionali ir formali, įstatymais, taisyklėmis paremta sistema, kad ir kiek besistengtų, nesugeba suvirškinti.“
„Sterili miesto tvarka meluoja mums, nes bando įteigti, kad tokia tvarka egzistuoja, nors spūstys ir avarijos parodo, kad jos nėra. Ji bando mums įteigti, kad su mumis viskas tvarkoje. Ir tai nėra tiesa. Visiškai nenoriu pasakyti, kad reikia ne-tvarkos, tačiau reikia pagalvoti, ar mes norime gyventi viename dideliame prekybos centre (kurie, kaip žinia, imituoja miestų erdves) ir ar mūsų iš ten kartais neišprašytų, kaip nepageidaujamų prašalaičių.“
https://www.ore.lt/2016/12/graffiti-pastabos-miesto-parastese-ir-neredukuojamas-likutis
2013-06-16
„jausmas, kai vasaros viduryje turi galimybę karštomis gatvėmis eiti pas ką tik nori, bet nei vieno jų nėra arti ir tu lieki vienas tuščiose gatvėse. Laisvės ir vienišumo jausmas“
http://miestokaukas.lt/post/52704279116/stai-taip-skamba-jausmas-kai-vasaros-viduryje (nuoroda nebeveikia)
2012-11-05
„Aš taip ir nepritapau prie miesto su įvaizdžiais vietoj žmonių, su objektais vietoj pastatų ir projektais vietoj darbo. Netgi, su projektais vietoje mylimo žmogaus.“
http://tutkus.com.ruonis.serveriai.lt/lt/dienorastis/2012_birzelis.htm (nuoroda nebeveikia)
2012-09-08
„The reason cities have been engines of economic growth is that young people move to them, to make new ways of being. Taking advantage of the fact that the city is where you escape the surveillance of the village, and the social control of the farm. “How you gonna keep them down on the farm after they’ve seen Paris?” was a fair question in 1919 and it had a lot do with the way the 20th century worked in the United States. The city is the historical system for the production of anonymity and the ability to experiment autonomously in ways of living. We are closing it.“
http://pukomuko.lt/post/31061858736/the-reason-cities-have-been-engines-of-economic
2012-08-12
„Miesto kultūra man visų pirma – kitoniškumo toleravimas. Sugebėjimas pripažinti kito skirtingumą ir jo teisę į tą skirtingumą. Kartu tai – pagrindinė taikaus sambūvio sąlyga. Tai tikroji, ne primesta iš išorės, o vidinė, įsisąmoninta tolerancija. Jei jos nebūtų, tokia gausybė įvairiausių individų, skirtingų tiek egzistencine, tiek kultūrine patirtimis, vienoje ribotoje erdvėje tiesiog neišgyventų“
„Į „kitokį“ vis dar tebežvelgiama įtariai – kaip į svetimąjį, atvykusį į šokius iš kito kaimo. Pagrindinė to priežastis – nepasitikėjimas savo paties pajėgomis, konkurencijos baimė: svetimasis yra pavojingas, nes gali atimti darbo vietą ir – sekant analogija su kaimo šokiais – paveržti gražiausias merginas“
„Evoliucija. Žmogus turi pats savo kailiu pajusti, kad principas „gyvenk ir leisk gyventi kitiems“ didelėje bendruomenėje yra vienintelis teisingas. Ir naudingas visiems be išimties“
2010-03-23
„Miesto gyventojas, kokį tik darbą jis bedirbtų, kiauras valandas-dienas-metus dirba vis tą paį darbą. Nuobodus darbas. Vis tame pačiame kambaryje. Vis tie patys daiktai, darbo reikmenys, spalvos – labai jau vis tas pats. Miesto gyventojas nemato tekančios saulės. Dažnai jis nemato ir dienos šgviesos darbe. Jam vis vakarop, kai jis, baigęs darbą, pasijaučia laisvas. Jam vis saulėlydis su vakarėjančia diena.
Kitaip kaimo darbininkui. jam teka saulė. jis jaučia rasą. Jis girdi skaidrias paukščių giesmes. Jis mato kintančius medžius, žolę. Pavasaris jam ryškus. Vasara pati rami, tik jos darbai karšti. Ruduo turtingas. Į žiemą artėjant, liūdnoka – vis lyja, purvas ir gruodas nėra jau taip malonūs nei gyvuliui, nei žmogui. Žima sausa, sausas oras, trumpos dienos, vienodos spalvos aplinka. Pavasaris. Tenka kone kasdien vis kitoniška darbą dirbti, kitoje vietoje, kitoje aplinkoje. Margos dienos, vis kiti, kad ir nesudėtingi, darbo įnagiai“
http://gedas.livejournal.com/274315.html (nuoroda nebeveikia)