2025-11-12 15:53
„Kai atrodo, kad problemas reikia ne spręsti, o už jas bausti.“
↓
2025-11-12 15:24
„Vakar buvau užsukęs paklausyti diskusijos apie naują kalbos įstatymą, kuris įpareigos aptarnavimo srityje dirbančius užsieniečius laikyti lietuvių kalbos egzaminą.
Iš šio įstatymo iniciatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasisakymų suvokiau, kad:
nors įstatymas įsigalioja nuo sausio pirmos, tačiau dar tebesvarstoma kokio lygio turės būti egzaminas (A1 ar A2). Tai yra jau po mėnesio pavežėjai turės mokėti lietuvių kalbą, bet pati įstatymo sudarytoja nežino kokio lygio egzamino reikės. Kalbos ideologai kažkaip greitai peršoko nuo sunkiausios kalbos, prie per mėnesį išmokstamos kalbos.
Taip pat, nėra jokio plano, kur tos kalbos užsieniečiams mokintis. Įstatymas priimamas visiškai neanalizavus, pavyzdžiui, kokios užsienio kalbos tarp pavežėjų dominuoja, kad bent dauguma pavežėjų turėtų sąlygas mokintis Lietuvių kalbos. Aš jau net nekalbu apie elementarų tyrimą, kuris parodytų, jog tokia problema egzistuoja ir koks jos mastas. Išgirdusi šią kritiką Dalia turėjo vienintelį argumentą:
„Va, buvo universitete ukrainiečių kalbos kursai, o ten grupės nesusidarė.“ Tipo, visi imigrantai tinginiai.
Tačiau salėje nebuvo nė vieno ukrainiečio. Užtat buvo užsienietis pavežėjas (atsiprašau pamiršau ir vardą, ir tautybę), turintis lietuvių kalbos pamatus. Jis labai argumentuotai įvardijo problemą:
daugelis pavežėjų yra nuseikę bendradarbiauti. Yra problema – pavežėjai nemoka kalbos, bet kur jos jiems mokytis? Nėra jokios kontrolės, kursus gali daryti bet kas, o užsieniečiai neturi kaip įvertinti ar perkami kursai bus geri.
Net pabaigė gražia metafora – yra akmuo ant kelio, mes vieni esame nepajėgūs jo pakelti. Kibkime kartu ir kelkime.
Kas juokingiausia, toliau kritikuojama politikė pasakė, kad ji bandė susisiekti su Duolingo kūrėjais ir prašė įdiegti lietuvių kalbą. Ir neva gavo atsakymą, kad jiems neapsimoka, nes Lietuva per maža šalis ir nėra pelno.
Taip kalbos saugotoja, bando įskiepyti, kad lietuvių kalba neapsimoka. Kas yra visiška nesąmonė dėl dviejų priežasčių:
1. Lietuvių kalba labai apsimoka, jau rašiau apie kalbos inspekcijos Valotkos tris milijonus neveikiantiems epsams. Tai yra politikė stovi su žmonėmis, kurie geba išplauti milijonus kalbai, nesukuriant jokio produkto ir tuo pačiu skleisti, kad į lietuvių kalbą niekas nenori investuoti.
Valstybė skiria milžiniškus pinigus kalbai, kas yra gerai. Kas yra blogai, tokios politikės sukuria terpę kalbiniams populistams, ko pasekoje niekas nesukuriama.
2. Kreipimasis į Duolingo, parodo politikės nekompetenciją kalbose. Duolingo yra žaidiminė programėlė. Ji gali būti tik kaip maža pagalbinė priemonė, tačiau ne įrankis kalbai mokintis. Duolingo kalbos galima išmokti tiek pat, kiek žaidime The Sims galima išmokti statybų ir interjero dizaino.
Politikė taip pat nuolat kartojo, kad lietuviai kompleksuoti gėdijasi savo kalbos ir mieliau šneka angliškai, bei sakė, kad Vilniuje jai sunku gauti paslaugas lietuvių kalba. Man automatiškai kilo klausimas, kur ble Vilniuje yra tos vietos, kur niekas nešneka lietuviškai. Aš noriu ten pabūti, čia kažkokios andergraundinės kavinės? Kur jos? Aš noriu į tuos tūsus.
Dar buvo gera Karolio Vyšniausko įžvalga, kad politikė, kalbėdama apie kitas šalis, teigia, kad ten verslams ar renginiams nereikia tokių įstatymų, nes viskas susireguliuoja savaime, tačiau Lietuvoje žmonės yra nepajėgūs to padaryti. Turbūt pati nesuprasdama politikė priima įstatymus, pagal savo kompleksus.
Iš savo pusės pabaigai galiu pridurti, kad eidamas į diskusiją pasidomėjau politikės pasisakymais. Ir ji tik patvirtina mano stereotipą, kad žmonės, labiausiai rėkiantys apie lietuvių kalbos grožį, kaip ją reikia saugoti, kalbos prestižą ir, žinoma, tik angliškai bekalbantį jaunimą, patys nė velnio tos kalbos nevertina. Neskaito knygų ir kalbą naudoja tik savo kapitalui krautis. Tokios išvados paklausęs:
„Skaičiau jūsų straipsnį portale LRT, ten citavote Vydūną, kad kalba yra tautos vėliava. Kurioje Vydūno knygoje radote šią citatą, o gal tiesiog paėmėte ją iš interneto?“. Politikė atsakė, kad ši diskusija ne apie jos vidurinės mokyklos žinias ir toliau pasakojo, kaip jai svarbi lietuvių kalba, nes ji yra gyvenusi užsienyje.“