Žymė
https://50000.lt/tag/eimantas-norkunas
2026-09-14
„Neskaičiau tiesiogiai Claude analizės, bet iš pranešimo teksto laikyčiausi nuomonės, kad negalima eiti tokiu keliu. Bus tas pats, kas pirmoką įleisti į cheminos laboratoriją. Pasiūlymai neturi ryšio su visa teisine siatema ir ją griautų.“
https://www.facebook.com/enorkunas/posts/pfbid02LZyzm7RrVhdJzDb2VLHMzrMTUL128TX7AorfrHGsWU4FKwnDoezZzoSP3FjQCyWCl?comment_id=1607777684088352
+
Eimantas Norkūnas
„tai paskaitykit. Teisines sistemos beveik nekeicia. Bet ka tikrai keistu – tai poziuri“
+
„Paskaičiau. Proceso terminai egzistuoja visų bylų kontekste. Jau nustatyta, kurios bylos nagrinėjamos greičiau, atsižvelgiant į visą bylų spektrą arba teismo pirmininko diskreciją. Ar manote, kad teisėjai sėdi ir laukia termino pabaigos, todėl trumpesnterminai lems greitesnį nagrinėjimą? Ar pareigūnų ginklo panaudojimo bylos turėtų būti nagrinėjamos greičiau už nepilnamečių, smurto aukų, seksualinių aukų bylas? Nes juk kažkurias reikės pastumti į šoną. Tas pats dėl specializuotų prokurorų: ar reikės specializuotų prokurorų nužudymo, sukčiavimo, šnipinėjimo, terorizmo,seksualiniams nusikaltimams? Ar visos paminėtos mažiau svarbios, negu pareigūnų ginklo panaudojimas? Sakyčiau tipiškas tunelinio mastymo atvejis. Visos identifikuotos poblemos būtingos ir daugumai kitų baudžiamųjų bylų.“
+
Eimantas Norkūnas
„tai yra prioriteto matymas. Kadangi sakoma, kad tai bus sprendziama, pasidalinu, ko tam reiktu.
Jus dabar gincyjates ar policininkams saunamo ginklo naudojimas svarbiau nei nepilnameciu teises. Bet diskusija visiskai ne apie tai – ta galite rasyti Katelynui.
Mane domina aprasytos problemos sprendimo budai ir ar tai veiks ar ne. Apie tai sis irasas“
+
„Iškelti į prioritetą kitų svarbesnių problemų atžvilgiu nėra sprendimo būdas. Ir dar kartą pakartosiu, kad ne visi procesai vyksta vienodu tempu, ir tai turi reguliuoti bendras visų klausimų susisteminimas, o ne atskirų atvejų prastūmimas į viršų. Nesakau, kad problemos nėra, tik DI siūlo jam užduotą problema išspręsti kitų problemų sąskaita.“
+
Eimantas Norkūnas
„DI nieko nesiulo:)
As parodau kaip atrodytu sprendimas, issprendziantis sita klausima.
As dabar nekeliu klausimu ar tai teisingas prioritetas ar ne. Bet DI suteikta galimybe matyti realybe, tokius klausimus padeda kelti jums.
Toks tikslas ir buvo – atverti diskusija. Bet ne kaltinimus man nesigaudymu:))“
+
„Ok, sorry, tikrai nenoriu žlugdyti iniciatyvos, keep it up!“
2026-09-10
„O tie, kas dirba privačiame – nespės įsigilinti, biurokratija juos suvalgys greičiau.“
„Nes IT mūsų šalies našlaitė. Bet tai nereiškia, kad programavimas yra blogai – bet ką blogai darant ir be krypties – nepadarysi.“
2026-09-03
„Ir visą šį pokytį daro 6(šeši) žmonės, o finansuoja neapsikentęs tokios situacijos verslas.
Ir kiekvieną kartą perskaitęs naujienas aš pagalvoju apie NŠA vadovą ir visą vadovybę. Ką jie galvoja? Pasidaro įdomu, kaip stebint kai tavo darže 6 žmonės padaro daugiau nei tu su 290, tau nėra gėda?
Suprantu, kad vis dar kažko nesuprantu apie pasaulį. Man atrodo bet kokiam normaliam žmogui turėtų įsijungti kažkoks savigarbos jausmas.“
2026-08-29
„Einant į Būtent festivalį, jo prieigose užkalbino Laisvės partija atstovas, mano pažįstamas, Skirmantas Tumelis, pasiūlęs priklijuoti lipdukus su įsivaizduojamo biudžeto pinigų skaičiais prie rūpimų temų. Kaip aš dalinčiau Vilniaus biudžetą, jei būčiau atsakingas.
Atsakiau, kad aš pinigų neduodu – tik atimu, nes per daug institucijos jų ir taip turi.
Bet dėmesį patraukė pati lenta ir ką žmonės jau pažymėję. Traktuokime skaičius ne kaip milijonus, bet kaip matomą prioritetą.
Visos sritys apklijuotos, išskyrus vieną – Valdymą. Jis ne tik negavo nei vieno penketo, bet net ir dvejeto negavo. Na tiesiog kažkas iš gailesčio kažkiek pažymėjo.
Nors tai yra esminė sritis, kuri ir lemia kaip bus panaudoti pinigai kitose srityse. Kaip jie ten bus valdomi – ar efektyviai ar niekada jų nebus gana.
Nieko keisto, kad politikai tam neskiria jokio dėmesio – nes ir visuomenė tame nesupranta vertės.
Taip tada ir vyksta – deda deda politikai tuos milijonus į švietimą, sveikatą, kultūrą, bet rezultatas tik blogėja.“
2026-08-27
„Bet grįžkim prie politikų valdymo gebėjimų. Juos matau 3 lygių.
Standartinis – nieko nedaro. Tiesiog atbūna, kur pasodinti.
Politinis – kai geba priimti politinius sprendimus. Pvz. Bilotaitė stabdant migraciją, kai buvo net ignoruojama ES teisė. Arba šiuo atveju Martynas.
Ir trečia – vadybinis. Kai tu iš esmės peržiūri kas vyksta, kas kaip dirba, kaip panaudojami resursai. Nuimi ko nereikia, pertvarkai IT sistemas, pertvarkai procesus ir turi tą pačią, tik kito lygio paslaugą. Su mažiau padarai daugiau. Čia daug pavyzdžių nepateiksiu, nes tai rečiausias tipas.“
„Žmonėm taip įgrįsęs tas nieko nedarymas, o po to pasakų pasakojimas apie “dėtus pamatus pokyčiui”, kad bet kas, kas imsis ryžtingesnių politinių veiksmų, kas nebijos prisiimti atsakomybę, gaus nemažai dėmesio.
To ir palinkėsiu.“
2026-07-02
„Norint kažką rimčiau keisti – reiktų per finansinius srautus kontroliuoti ministerijose vykdomus pokyčius. Bet tas nei prie buvusio nesišvietė, nei dabar vyks.“
„Katelynas irgi VRM nesugriaus – senas ir viską žinantis, dažniausiai žino 20 būdų dėl ko taip negalima daryti. Jaunas ir naujas – kažkur gali ir pamėginti pajudinti vietą, šalia kurios parašyta “Neliesti, neįmanoma to pakeisti”. Tad ta mistinė “politinė patirtis” dažnai gali ir neigiamą krūvį nešti. “
„nematau socdemų ministrų, kurie galėtų valdyti tarnautojų sluoksnį, tad ten gyvenimas toliau vyks savo vaga.“
2026-06-21
„Apie Baltarusijos gyventojus užtenka žinoti tiek – nors jie ir panašūs į rusus, tačiau yra vienas esminis skirtumas – jie yra visiški pacifistai. Šiuo bruožu gana panašūs į mus.“
2026-06-15
„Planuojamoje koalicijos sutartyje yra punktas – “spartinti pensijų indeksavimą”.
Pensijų indeksavimą galima spartinti dviem būdais – didinti ekonomikos augimą ir kartu algų augimą. Arba paprasčiau – tiesiog prie indeksavimo koeficiento pridėti 10 balų.
Kaip manote, kuris variantas čia bus pasirinktas?
Ir taip beveik visur – pažadai, kurie kainuoja, bet daug nekeičia. Čia N kartų jau eitas kelias, kuris niekada nesibaigė gerai.
Bet svarbiausio punkto nesimato – kovos su neefektyvumu, biurokratija, administracine našta. Tiesiog galėtų būti šitas vienintelis punktas, nes visi kiti yra tik pasekmės šiuo metu šitame fronte pralaimimos kovos.
Įsivaizduokim kitą scenarijų, ateina premjeras, susiburia procesistų komandą su aiškia užduotimi – eiti per valstybės institucijose vykstančius procesus.
Ne tik atsakyti į klausimus, bet ir juos išspręsti:
– Kodėl NŽT leidimų išdavimas užtrunka kartais ir ilgiau nei metus?
– Kodėl VTPSI nuo skundo iki tikrinimo užtrunka metus(ir ne, ne piniguose čia problema)?
– Kodėl statybų leidimų procesas toks komplikuotas? O jei pažiūrėjus ne iš atskiros institucijos, bet iš aukščiau – matant ir VTPSI ir savivaldybių ir ministerijos ir kitų susijusių institucijų procesus?
– Negi nežinome, kad Inovacijų Agentūroje daugybė įmonių ateina tiesiog įsisavinti pinigų? Kodėl tam neužkirtus kelio?
– Žinome, kad aplink Švietimo ministeriją privisę daugybė agentūrėlių, kurios gyvena tik iš ES fondų įsisavinimo, o dar sudarbinti draugai, giminaičiai, partiečiai. Kodėl neužraukiame šitos praktikos?
– Žinome apie mokymus už ES lėšas – kas ten darosi. Kodėl neužbaigiame šito sudegusio teatro pasirodymo?
– Ką univerai veikia su ES pinigais? negi nebūtų įdomu patikrinti sukurtą vertę?
– Žinome ir apie sveikatos institucijose taškomus pinigus. Va vien VLK sistemoms vienam rangovui ar per partnerius be konkurencijos išleido 45M EUR. Ar tai mums tikrai tinka?
Žinome daugybę vietų, kur srūva pinigai kiaurai. Gal laikas pabaigti?
Kodėl nepaėmus ir nepriskyrus konkrečių atsakomybių konkretiems žmonėms, kurie būtų atsakingi būtent už tų sričių efektyvesnį lėšų panaudojimą?
Melas, kad niekas nenori dirbti valstybei. Yra daugybė profesionalų, kurie norėtų dirbti šaliai. Tiesiog dirbti nenori pas prastus vadovus.
Peržiūri procesus, sudėlioji kaip turėtų būti, politikos grupėms duodi užduotį pasikeisti teisės aktus, jei reikia. Ir dar pamotyvuoji – jei nespės pasikeisti, taps atsakingi už ne pagal teisės aktus veikiantį procesą. Ir tada viską neši į Seimą bei pasakoji visuomenei, ką darai ir kodėl.
Ir nuolat glaudžiai dirbi kartu su šita komanda – jei tik kažkas strigo, gauni užstabdžiusio telefono numerį, pavardę ir problemos aprašymą. Greitas skambutis ir patikėkit, viskas vėl skrenda.
Man rodos čia būtų ne darbas, o malonumas būti tokios komandos dalimi.
Bet kažkodėl manau, kad bus truputį kitaip – čia ateis, kaip socdemus puikiai apibūdino premjerė Inga – “daug ir sunkiai dirbantys”.
Nors pabaigai, palinkėčiau, kad pagaliau ateitų dirbantys mažai, bet protingai.“
Komentarai
„Ką tamsta, Eimantas Norkūnas, čia pasakoji. Taigi I. Šimonytės vyriausybė visiems vadovams pakėlė algas. Ir pagrindinis argumentas buvo, kad geros vadovų algos garantuoja gerus vadovus, kurie savo ruoštu išspręs visas valstybinių įstaigu problemas. Taigi dabar LR yra tiktai geri vadovai. 😃“
+
Eimantas Norkūnas
„maisote dalykus ir dedate neistartus zodzius Ingridai i lupas.
Tiksli ideja buvo, kad geros algos leis susirasti gerus vadovus.
Ir kai kur leido, kur buvo noras ir gebejimai ieskoti. Tos vietos atpirko visa si pokyti is karto“
„Paprasciausias klausimas. Kam tai idomu ??“
„Psistengsiu maksimaliai trumpai. Tikiuosi. Eimantai, Jūs labai tiksliai matote valdžios aparato neefektyvumą: procesų absurdą, atsakomybės išsklaidymą, leidimų vilkinimą, ES pinigų įsisavinimo teatrą, agentūrų dauginimąsi ir prastą vadybą. Čia jūsų diagnozė stipri. Bet, mano manymu, jūs iš esmės klystate vienoje vietoje: valstybę matote per daug kaip blogai veikiantį IT projektą, kurį reikia geriau suprogramuoti, optimizuoti ir priversti greičiau veikti.
Laisvos ekonomikos požiūriu pirmas klausimas nėra „kaip pagreitinti valdžios procesą?“. Pirmas klausimas yra „ar tas valdžios procesas apskritai turi egzistuoti?“. Ne kiekvieną leidimą reikia greičiau išduoti. Kai kurių leidimų neturi būti. Ne kiekvieną agentūrą reikia efektyviau valdyti. Kai kurias agentūras reikia uždaryti. Ne kiekvieną ES lėšų srautą reikia geriau administruoti. Kartais reikia baigti pačią pinigų įsisavinimo logiką. Efektyvesnė valdžia dar nėra laisvesnė valstybė. Jeigu valdžia reguliuoja per daug, jos optimizavimas gali sukurti tik greitesnę kontrolės mašiną. Man atrodo, jums būtų verta giliau pasigilinti į klasikinę rinkos ekonomikos mintį – Adamą Smithą, Fredericą Bastiatą, Friedrichą Hayeką, Henry Hazlittą. Ypač į tai, kaip veikia kainų signalai, nuosavybė, paskatos, išsklaidyta informacija ir kodėl valdžia dažnai negali „sutvarkyti“ ekonomikos taip, kaip programuotojas sutvarko sistemą. Jūs teisingai matote, kad valdžia stringa. Bet dar svarbiau pamatyti, kur valdžia apskritai neturi stovėti.“
+
Eimantas Norkūnas
„dekui uz patarimus, tik matau nesate skaite musu veikimo filosofijos:) Visa veikimo logika sudėta į mūsų bibliją – Be ribų.
Geriausiai optimizuotas procesas yra tas, kuris buvo panaikintas.“
+
„Bet tai jei viskas, ką reik žinot yra tai, kad veikt reikia “be ribų”, tai šiandieninė sistema kaip tik ir veikia “be ribų”. Be ribų įsisavina, piktnaudžiauja, trukdo ir yra faktiškai neribotai nebaudžiami 🙁“
+
Eimantas Norkūnas
„dabartine sistema turi aiskias ribas – baime“
+
„Čia jūs suklydote. Jūsų biblija jau yra “anatomiškai išskrosta”, beveik iškarto po laidos pas Valaką. Dar rašysiu apie tai.“
+
Eimantas Norkūnas
„tai tada rasite ten ta eilute:)
Niekada neisivaizdavau, kad galiu knygute parasyt. Bet dar maziau – kad gausiu jos recenzija.🙂
Laukiu su nekantrumu“
+
„Na nežinau, gal jums ir nepatiks, nes be pagyrų yra ką kritikuoti. Žūrėsim kai turėsim. 🫣“
+
„niekur nera nustatyta, kad recenzija turi buti panegerika. Kokia knyga, tokia ir apzvalga:))“
+
„„PanegIrika“ 🙂.“
„O baisiausia yra tai, kad reik į vieną visumą sudėti tiek tai, ką sako Eimantas Norkūnas, tiek tai, ką sako Balsas Tyruose. Ir dar įvertinti dvi būtinas aksiomas: pirma-biurokratija visada užima visą jai skirtą resurso apimtį ir visada turi polinkį plėstis. antra – neįmanoma pakeisti dalies biurokratinės sistemos taip, kad ilgalaikėje perspektyvoje, ji veiktų efektyviau. Tai įmanoma tik keičiant visą sistemą su visais žaidėjais ir taisyklėmis. Visais kitais atvejais neefektyvumas sugrįžta ir didėja (ką iš esmės ir turime po Nepriklausomybės paskelbimo – buvo pakeista dalis taisyklių, bet veikiantys asmenys pakeisti rik iš dalies. ko pasekoje suklestėjo sovietinio “pinigų įsisavinimo” ir “valdiškų pinigų taškymo” kultūra.
Deja, tokios visos sistemos pertvarkos esamomis sąlygomis – neįmanomos: biurokratija nesutiks būti ribojama. O ir dabartinis politinių procesų gyvavimo ciklas (nuo rinkimų iki rinkimų, o toliau -nesvarbu) tokiems pokyčiams netinkamas…“
„Socialdemokratai ir įsisavinimas yra tas pats žodis“
+
„galima pagalvoti kad kiti kitaip daro.“
„O šventas naivume.“
+
Eimantas Norkūnas
„kazkada atrode neimanoma ir is jusu trumpa komentara gauti. Bet stai – prasau:)“
„Geras straipsnis. Atsakyme raktinis žodis turėtų būti lyderystė. O jos nėra. Nes trys pagrindinės politikų savybės (mūzos) yra bailumas, kvailumas ir gobšumas.
Pasitaiko išimčių – apie tai rašomos istorinės knygos.“
2026-06-04
„Gavau dar vieną pretenziją iš Innoforce – už tą įrašą, kai paviešinau, kad jie kreipėsi į teismą. Net ir dėl tos vietos, kur rašau, kad pokštas – na matyt tuoj jau ir juokauti nebus galima:)
Susidaro įspūdis, kad pasirinko taktiką skųsti viską. Nors mano nuomone, būtent taip tik įrodo, kad čia yra SLAPP’as.
Bet užteks apie Innoforce, noriu tai pamiršti ir pakalbėti apie kitas sistemines problemas. Todėl pabrėžiu, kad tekstas žemiau neturi nieko bendro su šia įmone. Nebent kažkokiu būdu ji atpažintų jame savo veikimo modelį, tada taip, galėtų vėl siųsti pretenziją. Bet tik tuo atveju.
Taigi, turiu klausimą – kokioje valstybėje mes gyvename?
Gali nutikti taip, kad viena įmonė, susidarius palankioms sąlygoms, užims keliu institucijų IT ūkį. Palankios sąlygos gali susidaryti natūraliai, gali ir ne – pvz įdarbinus savo žmones į IT skyrius, kurie parašytų pirkimo sąlygas būtent tai įmonei ar tarkim agresyviai skundžiant per teismus visus konkursus, kol tau priversti kažką duoti, kad nebesabotuotum.
Užėmus instituciją, viskas, ką tereikia žinoti – kada atsidaro nauji ES finansavimo langai ir spėti parašyti naujus projektus jiems. Taip užsitikrinant nepertraukiamą finansavimą. Kadangi valstybė švaisto pinigus į kairę ir dešinę, tai nėra sunki užduotis.
O jei dar turi specifinę programinę įranga, ilgainiui institucijoje gali nelikti tavo žmonių, bet tai jau nebesvarbu – norint nueiti nuo tokios adatos, reikia labai aukštų kompetencijų komandos, ko žinai, kad institucija tikrai neturės.
Veikiant tokiose schemose, vienintelė rizika yra viešumas – tau mažiausiai ko reikia, kad iš vis kas nors apie tai žinotų ir rašytų. Nes viešumas nori nenori sukuria papildomą dėmesį ir tada spaudimą pokyčiams.
Tad atsiradus tokiam rizikos šaltiniui, verta mesti neribotus finansus ir visas pajėgas, kad tai nugesintum ir apgintum savo teritoriją.
Tada gali gautis taip, kad vienoj pusėj bus didžiuliai resursai, o kitoje – tiesiog idėja, kad valstybė gali veikti efektyviau. Kuriant ir išlaikant nuolatinį spaudimą, labai nedaug kas galėtų toliau tęsti šios problemos sprendimo paieškas. Turi būti visiškai išprotėjęs, kad judėtum toliau, nepaisant tokio spaudimo. Išprotėjęs tiek, kad tokios spaudimo priemonės tave tik dar labiau motyvuotų. Bet kiek mes žinome tokių žmonių?
Ir čia ateiname į pradžioje iškeltą klausimą – kokioje valstybėje gyvename?
Ar toje, kur kartą įsitvirtinus ir priėjus prie viešųjų pinigų, tu tampi nebesustabdomas, nes teisininkai visada ras kaip prisikabinti prie tai viešinančių.
Ar visgi toje valstybėje, kuri supranta galimas rizikas ir dėl to išplečia komunikacijos apie tokios problemas ribas. Tam, kad būtume tikri, kad jei kada ateitume į tokį momentą, bet kuris pilietis turėtų galimybę imti tai ir spręsti be didesnių rizikų ir grėsmių.
Ir kažkodėl tikiu, kad neužilgo atsakymą sužinosime.“
Komentarai
„Puikiai, Eimantai, žinote, kokioje valstybėje gyvename…“
„čia matau labai svarbią teisės ribą. Kai įmonė veikia paprastoje privačioje rinkoje, reputacijos apsauga yra vienas klausimas. Bet kai privatus rangovas reikšmingas pajamas gauna iš viešųjų sutarčių ir dalyvauja valstybės IT infrastruktūroje, visuomenės teisė klausti turi būti platesnė. Tada viešas klausimas apie sutartis, sumas, konkurenciją, vendor lock-in, valstybės priklausomybę nuo rangovo ir viešųjų pinigų efektyvumą nėra vien „nuomonė apie įmonę“. Tai yra public participation viešojo intereso klausimu. Todėl tokiose situacijose būtina skirti faktus nuo vertinamųjų teiginių. Faktai turi būti tikslūs. Bet vertinimas, kad valstybė galėtų leisti pinigus efektyviau, kad institucija gali tapti priklausoma nuo tiekėjo, ar kad ieškiniai gali sukurti chilling effect, yra viešojo intereso diskusijos dalis. Man atrodo, čia yra aiškūs SLAPP-type risk signals. Galutinę išvadą, aišku, daro teismas, bet pats signalas turi būti įvardintas.
Jeigu žmogus negali saugiai kelti klausimų apie viešuosius pinigus, problema jau nebėra vien IT. Tai tampa teisės viršenybės problema.“
„As esu tikras, kad bent Lietuvoje neimanoma prasukti tokio masto varkiu is apacios.
Speju organizatoriai ir sumanytojai yra virsunese. Tokie kaip imones Innoforce ir kitos yra tik vykdytojai kurie atiduoda reikiama dali tiems kam reikia ir kaip reikia“
2026-04-07
„Šiandien noriu pasidalinti, kas vyksta mūsų viešųjų pirkimų fronte.
Duomenys išmėtyti. Neaišku, kur ko ieškoti. Jei nerandi – nežinai, ar tiesiog neradai, ar to iš vis nėra. Ir kai kyla natūralus klausimas – ar mes apskritai kažką kontroliuojame ir stebime – atsakymą visi tyliai nujaučiame.“
2025-12-04
„Tam yra viena labai aiški priežastis – dauguma politikų įsitikinę, kad teisinėje valstybėje viskas išsisprendžia per teisės aktus. Jiems tie popieriukai su teisės aktu tekstu yra šventesnis reikalas, nei biblija tikinčiam.
Atsirado problema? Nieko tokio, pakeiti raides, žodžius, sakinius teisės akte ir tiki, kad problema išspręsta. Vėl iškilo? Keiti vėl. Ir tą kartoji vėl ir vėl. Niekas per daug nesikeičia, bet dirba visi.“
2024-03-21
https://50000.lt/e-norkunas-kodel-susimauname-su-reformomis-vz-lt-2024-03-21