2025-07-30
„Šierinu, nes tai galimybė pažvelgt iš kitos perspektyvos. Mane sukrėtė žodžiai “numirti laisva”.
Jei kas klaustų mano pozicijos, sakyčiau, kad įsileist RF piliečius turim kraštutiniais atvejais, nes ir galimybės nuodugniai patikrint yra praktiškai nulinės, ir įtampos šalies viduje nieko gero neduos, tik duonos su sviestu politikos radikalams.
Bet jau įsileidus galėtume juk elgtis civilizuotai. Štai žmogus rašo, kad, pasirodo, nesama jokios galimybės sekt savo bylą, žinot, kokie terminai kokiai procedūrai galioja.“
↓
„Prasideda mano paso kvestas. Laikau jį kelione su neaiškia pabaiga. Oficialiai Rusijos pasų turėtojų prašymai nedraudžiami. Tačiau po pateikimo jiems nieko nenutinka metų metus. Nei taip, nei ne, nei leidžiama, nei draudžiama. Neatmesta, bet neapdorojama. Europos įstatymai reikalauja, kad tokie teisėti prašymai būtų svarstomi, bet nesako kaip grietai. Nulinis greitis vis dar yra greitis, todėl toksiškų pasų prašymai atidedami kol… ehm… tarsim, akmenys sužaliuos. Arba nesužaliuos. )
Primenu, kad, kol gyvenu Lietuvoje su toksišku pasu, esu laikoma įtartinu nepažįstamuoju (po 10 metų patirties čia ir su savo trimis kalbos pažymėjimais, jo). Kita vertus, saugumo sumetimais, kaip juos mato kai kurie populistai, man de-facto nesuteikiama galimybė savo toksišką pilietybę pakeisti. Tuo tarpu vienintelė priežastis, kodėl prieš 10 metų pradėjau savo gyvenimą nuo nulio emigracijoje, buvo tikslas išeiti iš Rusijos pilietybės („mirti laisva“, nes aš jau ne labai jauna ;)).
Neseniai tokiam ‘formalumui’ kaip mano nuolatinio gyventojo kortelės pakeitimas prireikė trijų mėnesių ir naujo visapusiško saugumo patikrinimo. ‘Oups, pamiršome ką nors padaryti pirmą kartą, reikia nuspresti, atšaukti tavo leidimą ar dar ne’, kažkaip taip. Už viską, ką aš čia darau ir sakau, Rusijoje sodina į kalėjimą, todėl šie 3 mėnesiai mane sukrėtė kaip didelis pasitikėjimo pažeidimas.
Tačiau.
Svarbiausias dalykas, kurio mane iki šiol išmokė Lietuva, yra tai, kad demokratija ne dovana, o kasdieninės asmeninės pastangos. Kadangi mano antroji kortelė buvo pratęsta turiu dar 5 metus kovoti už savo teises, aiškindama savo bylą tiek įstatymui, tiek visuomenei. Visuomenės akyse ji neatrodo palanki, greičiausiai prarasiu – ne tik pasą, bet ir visą savo mielą namų gyvenimą, kurį čia sukūriau tikėdamasi vieną dieną vadinti Lietuvą namais. Bet karčiai saldi paguoda – kai buvo padaryta viskas, ką galima. Be to, atvirai fiksuosiu kiekvieną savo žingsnį. Tokiu būdu, kad ir kas nutiktų, bent jau turėsiu savo istoriją. Profit.
Taigi, 0 etapas:
nėra jokio šaltinio, jokios paskyros ar duomenų bazės MIGRIS sistemoje, kurioje galėčiau sekti savo leidimo gyventi sprendimus. Konsultantas rekomendavo parašyti informacijos departamentui elektroniniu parašu pasirašytą prašymą dėl šios. Jei neturiu elektroninio parašo (vai, neturiu), galiu parašyti notaro patvirtintą popierinį laišką, kuriame paklausčiau, kada prieš 10 metų buvo išduota mano pirmoji kortelė.
Man tai svarbu, nes, kiek pamenu, tai buvo maždaug liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, ir nenoriu gaišti nė dienos, kol kreipsiuosi dėl pilietybės natūralizacijos būdu.
Užsirašiau vizitui. Galbūt pavyks apsieti be laiško?
UPD Ačiū Dievui už savo mielą miestelį ir jo pareigūnus. Mano dešimt metų nuo pirmo adreso registravimo bus net Rugsėjo 22 d. Pakankamai laiko pasiruošti. Atsiprašau, …kad pasiruoščiau 😉
#Atsiprašau_už_klaidas
#Big_Bad_Migrant“
https://ochevidcy.com/elena-veshnyakovskaya-v-etih-pulyah-net-moih-kopeek