Ryškiausi lietuvio būdo bruožai pagal Algimantą Čekuolį ir Vytautą Landsbergį

Algimantas Čekuolis, kai turėdamas galimybę apie 2009 m. uždaviau jam šį klausimą, paminėjo du: 1) tik ką nutremtam imti statytis tvirtą namą ir 2) susitelkti, kai tikrai reikia.

Prie antro pridėčiau: „TIK kai tikrai reikia“. Kai jau mirtinai reikia, ne anksčiau :).

Vytautas Landsbergis 2002 ar 2003-iais, atsakydamas į tą patį klausimą, sukrizenęs persakė Vinco Kudirkos mintį apie kinkų drebinimą. Žinoma, tai buvo neoficiali aplinka ir beveik neabejotinai negalutinė jo nuomonė.

Aš kaip gal ne ryškiausią, bet labai ryškią lietuvio būdo savybę būtinai paminėčiau gebėjimą ilgai atkakliai išlikti_fiziškai nepakeliant galvos. Perkeltine prasme nepakeliant, žinoma. Tai tokia tamsi akla galia, lyg iš pačios žemės. Gebėjimas išlikti nežinia dėl ko.

„apie Smetonos laikų Lietuvos kavaleriją – lenkų karo atašė įspūdžiai“

2009-05-19

„Apskritai iš išorės lietuvių pėstininkai priminė 1914-1917 metų rusų pėstininkus. Lietuvių pėstininkai neturėjo anglų ar vokiečių pėstininkų elegancijos ir karingumo.“

„Lietuvių ir lenkų broliškumas atsiskleidė visu grožiu, kai kavalerija risčia pasileido į paradą…“

„Žirgai buvo geri, gal kiek per sunkūs, bet rūpestingai prižiūrėti, puilkams ir eskadronams parinkti pagal plauką.“

„Publika tiesiog šėlo. Labai garsiai plojo ir džiaugsmingai šaukė. Netgi diplomatinio korpuso tribūnoje sklido garsesni negu derėjo aplodismentai, ypač ponių…“

„Neatitraukdamas akių žiūrėjau kaip užburtas…Neperdedant tai buvo didingas gerai išmankštintos kavalerijos paradas.“

„Lietuviai kareiviai yra geri, drausmingi, bet trūksta temperamento.“

https://gedas.livejournal.com/229235.html

Aurelijus Katkevičius: „lietuviai yra pažliumbiantys, bet“

2010-01-07

20240228-2-01 pazliumbiantys bet normalesni.jpg

„mano kaimo apylinkėse prie Alantos, kai normaliai užpusto, visi kaimiečiai, kas turi traktorius (o turi kas antras kiemas – ir tuo pat metu verkia, kaip bloga gyventi) išvažiuoja ir valo, nelaukia jokios valdžios. lietuviai yra pažliumbiantys, bet normalesni negu apie juos pasakoja telikai.“

https://starlin-elvea.livejournal.com/237012.html?thread=813780#t813780

2024-10-14

„Dar viena paralelė: tai pasakojimas kita Lietuvos politikų stigmatizuota tema – kitataučių priėmimo. Kaip ir „Atsivėrimo“ atveju, ši dokumentika parodė, kad mūsų visuomenė yra humaniškesnė ir mažiau išsigandusi nei mums bandoma pasakyti.“

https://www.facebook.com/KarolisH/posts/pfbid02P2KwUxt5MKkmAvm7MEaKAtWcWUtxAfpCaMh4HviCUfQofhAFtMgqbNNRzc5VfzQrl

Žiaurus ir tikslus mūsų – lietuvių – apibūdinimas vienu sakiniu (2024-02-28)

2011-09-14

„Nes lietuviai – tai bukų, itin godžių, itin nevieningų bailių tauta su mažos tautos kompleksu ir baudžiauninko mentalitetu“

Komentaras 2011-09-14 01:22 publikacijai http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuviu-ivaizdis-ikure-niujorko-soho-rajona-ir-sugriove-ssrs.d?id=49601016.

Viskas, kas pasakyta, teisybė.

Laimė, pasakyta ne viskas – turime ir gerų savybių.

Lietuviai ir stovintis vanduo (2024-02-28)

2011-12-28

„<...> – Ar pastebėjai, kad lietuviai visad bijojo ir vengė vandens? Tikriau, judančio vandens: srovės, sraunumos, jūros bangavimo. Vitalinė vandens jėga kėlė jiems siaubą. Stovintis vanduo jiems patiko: ežerėlius, o ypač pelkes lietuviai mėgo. Ypač pelkes: didžiausios karo pergalės pasiektos pelkių dėka. Pelkės, pūvantis, drumstas vanduo. Tai mitologiška tautos tragedija. Ji negalėjo peržengt neapibūdinamo vidinio tabu, nugalėt savęs… Tik ne srovė, tik ne jūros bangos! Nykus siaubas: lietuviai amžių amžius gyveno ant jūros kranto ir niekad nepanoro nuplaukt į svečias šalis, atrast ką nors visai ką nors nežinoma, bent susapnuot anuos krantus. Vien žvejojo pakrantėm. <...> Štai taip: mes – begalvė tauta. Jau penki šimtai metų. Piktosios jėgos apgavo mus ir pasiglemžė mūsų smegenis. O besmegenį kraštą pavergt labai paprasta… <...>“ (R. Gavelis VILNIAUS POKERIS)“

„Lietuviai turi baudžiaunininkų-partizanų mentalitetą“

2012-02-24

„Pastebėjau tokį dalyką: lietuviai turi baudžiauninkų-partizanų mentalitetą. Tai, aišku, susiję su represijomis, okupacijomis, įvairių laikų sukilimais, ir tas mentalitetas vis dar yra gyvas. Tai galima rasti visur – tiek Gariūnuose, tiek valdžioje, tiek kitose vietose. Viena vertus, jis pasireiškia pogrindžio gyvenimu, kita vertus, vis kažko laukiama.“

„O kas gi valdo valdo pasaulį? Kariai ir pirkliai. Aš matau skirtumą tarp baudžiauninkų-partizanų ir karių-pirklių mentaliteto. Todėl jūs privalote turėti strategiją, jei norite išlikti““

(„Taigi dabar tautos pagrindas – valstybė, o ateityje viskas priklausys nuo to, kaip mes tą informaciją, kurią nešame iš kartos į kartą, perkelsime į dabartinę kultūrą.“)

„J. Ohmanas, grįždamas prie lietuvių potraukio lėktuvams, pabrėžė, kad turėti svajonę yra gražu, tačiau dažnai svajonė ir lieka svajone. <...> Man patinka svajonių būsena, aš mielai leidžiu laiką su draugais, bet kalbant apie išlikimą, tai kitas lygis. Pirmiausiai reikia sugebėti susitarti, ką mes darysime.“

„1931 m Švedijoje kariuomenė sušaudė keletą darbininkų, kilo chaotiška situacija. Po to buvo padaryta išvada, kad taip elgtis negalima, visgi reikia tartis – taip atsirado profsąjungų, darbdavių ir valstybės diskusija. Tuo tarpu Lietuvoje dėl kažko susitarti labai sunku. Aš kartais iš proto einu – atrodo, sutarei su žmogumi, o jis vėliau keičia nuomonę. Jums reikia reikia stiprių gerai organizuotų profsąjungų. Gal tai skamba buitiškai, bet tai iš tiesų išlikimo klausimas“, – įsitikinęs švedas. Taigi iš skandinavų baltai, taip pat ir lietuviai, anot jo, galėtų pasimokyti socialinio teisingumo.“

„Anot J. Ohmano, vienas reikšmingiausių lietuvių rašytojų kartą pasakė, kad didžiausia lietuvių bėda – ne priešai, o neturėjimas draugų.“

„„Iš tiesų, yra tautų, kurios pagal savo stiprybę gali nurodinėti kitiems, ką daryti ar ko nedaryti, o kai kurių šalių išlikimo strategija – turėjimas draugų. Tai lygiai taip pat svarbu ir Skandinavijai, Lenkijai, kitoms šalims. Manau, vienas iš Lietuvos išlikimo strategijos tikslų, kad ir kaip būtų sudėtinga, rasti draugų Rusijoje, remti gerąsias jėgas joje.“

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/johmanas-lietuviai-turi-baudziauninku-partizanu-mentaliteta.d?id=55897211

Tas prakeiktas nuolankumas: „išėjo savo noru“, nes „nenorėjo pyktis“ (2024-02-28)

2020-04-30

Vytautas Šilinskas
„Dar būdamas studentas turėjau tokį atvejį, kad kolega paprašė pakonsultuoti vieną darbuotoją. Paaiškinau kas priklauso, pasakiau tik neišeiti iš darbo pačiai (nes išeitinių negaus tada). Paskambinu po kiek laiko paklausti kaip sekasi. Sako: “išėjau savo noru”. Klausiu ar privertė. Sako, kad ne. Nenorėjo pyktis.“

https://www.facebook.com/simonas.svegzda/posts/2632021617076031?comment_id=2632329817045211

Įrašas, kuris komentuojamas:

„Dirbau „Topo centre“ metus laiko ir prasidėjus karantinui buvau priverstas išeiti „savo noru“, kaip ir daugelis kitų darbuotojų šioje parduotuvėje.
Pirmiausia, tai problema dar iki visų karantinų, buvo ta, kad „Topo centras“ imituoja apmokamas atostogas – ką turiu galvoje, tai kad jie išleidžia darbuotoją, pavyzdžiui, savaitei kasmetinių atostogų, iškart sumoka atostoginius, bet grįžus atgal, šiuos atostoginius nuskaičiuoja nuo sekančio mėnesio atlyginimo. Taigi, gauni atostoginių 200 eurų, grįžęs po atostogų parduodi už maždaug 600 eurų, bet atlyginimą už tą mėnesį gauni tik 400 eurų. Jie taip gali padaryti dėl to, kad bazinis atlyginis yra juokingas – 170 eurų. Mums išduodami algalapiai būdavo visiškai juokingi, nes niekas neaišku, kur už ką yra sumokėta. Galiausiai rezultate gaunasi, kad kasmetinės atostogos yra neapmokamos.
O kai prasidėjo karantinas, tai visiems darbuotojams buvo liepta imtis kasmetines atostogas arba, kas neturi tokių, eiti neapmokamų atostogų. Tie, kas nenori nei to, nei ano, turi eiti lauk… Deja, aš parašiau pareiškimą ir teko išeiti.“

https://www.facebook.com/Geguzes1/posts/pfbid03214FepUha69W9w9f7S12VUmH7psfw1FX2isp8WkSyynYm3dPHnp1cxdkHTfzfjUBl

„Lietuvoje dominuoja “stovėjimas po medžiu”“ (2024-02-28)

2021-02-02

„imho, problema tokių bendruomenių skystume – jos iš esmės yra kelių iniciatorių palaikomos. Lietuvoje dominuoja “stovėjimas po medžiu” – pažiūrėsiu kaip “kvailiai” kariauja, jeigu laimės – prisijungsiu, jeigu pralaimės – taip jiems ir reikia, nes durniai. pats tokį atvejį turiu, kai 50+ kaimynų ūkių siūliau prisijungti prie bylos dėl bendruomenės interesų. realiai kartu eina 2-3, visi kiti patogiai stebi“

https://www.facebook.com/gediminas.kulikauskas/posts/3684707928232955?comment_id=3684763194894095

Britas, vokietis, amerikietis, prancūzas, čekas, rusas, lietuvis, daktaras ir vakcina (2024-02-28)

2021-02-04

„Daktaras: Norite vakcinos?
Britas: Ne.
Daktaras: Visi džentelmenai skiepijasi.
Britas: Ai, nu tuomet ok.

Daktaras: Norite vakcinos?
Vokietis: Ne!
Daktaras: Tai įsakymas!
Vokietis: Tokiu atveju taip.

Daktaras: Norite vakcinos?
Amerikietis: Ne!
Daktaras: Bet jūsų kaimynas jau pasiskiepijo.
Amerikietis: Rimtai? Tada noriu!

–d–a–u–g–i–a–u–>

Apie „rusų vaikų vaizdinį lietuviakalbių pašnekovų atsiminimuose“ (2024-02-27)

2019-03-07

„Vis dėlto rusų vaikų vaizdinys lietuviakalbių pašnekovų atsiminimuose dažnai iškyla kaip neigiamas, grėsmingas, visiškai priešingas lietuviškai tapatybei. Tai ypač tipiška vyrų pasakojimams, kuriuose rusai vaikai vaizduojami kaip itin padaužiški, dominuojantys, agresyvūs. Šis vaizdinys gali būti nulemtas skirtingos lyčių tautinio identiteto raiškos ar berniukams būdingo konkurencingesnio žaidimų ar apskritai santykių pobūdžio.“

https://nzidinys.lt/goda-damaseviciute-tai-mano-kiemas-vaikyste-ir-kiemo-fenomenas-velyvuoju-sovietmeciu-nz-a-nr-1

Žinutės su Egidijumi Steponavičiumi: susitikti ir pasikalbėti nepavyko (2024-02-26)

Egidijus Steponavičius nuo maždaug 2018 m. yra Vilniaus m. savivaldybės įmonės „Grinda“ Komunikacijos skyriaus vadovas.

2024-02-21
„Sveiki, Egidijau.
Prieš porą dienų Lietuvos pėsčiųjų asociacijos FB grupėje publikavau įrašą apie pėstiesiems pavojingas stulpų nuopjovas Vilniaus šaligatviuose: https://www.facebook.com/groups/LPAgrupe/posts/7939822352701561.
Įraše miniu „Grindą“, dalinuosi spėjimais.
Kadangi tekste kažkodėl – gal žinote priežastį? – nepavyko pažymėti nei „Grindos“ (anksčiau pavykdavo), nei Jūsų, įmonės Komunikacijos skyriaus vadovo, be to, nėra galimybės išsiųsti FB žinutės „Grindai“, kreipiuosi tuo būdu asmeniškai.
Prašau iš kurios nors paskyros atsiliepti į įrašą komentaru (kaip, pavyzdžiui, padarėte grupėje „WTF, Vilniau? Juk tikrai galime geriau!“ 2024-02-19: https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/921356879305333/?comment_id=921820092592345) – patvirtinti ar paneigti spėjimus, informuoti, ko imsitės ar nesiimsite.
Jei į šią žinutę dėl vienos ar kitos priežasties neatsakysite, asociacija 2024-02-23 išsiųs oficialų kreipimąsi el. pašto adresu info@grinda.lt.
Gražaus vakaro.“

–d–a–u–g–i–a–u–>

Pirmasis Ukrainoje kovos veiksmuose žuvęs lietuvis (2024-02-23)

2024-02-23 12:16

„Tai, naujienų portalo teigimu, 1981 metais gimęs lietuvis karys Tadas Tumas.“

„Lietuvis kovojo su Rusijos okupantais ir tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92 brigadoje.
Portalo teigimu, tai pirmasis Ukrainoje kovos veiksmuose žuvęs lietuvis.
Anksčiau buvo pranešta apie kelis mūšiuose sužeistus lietuvius karius.“

„„Pagal mūsų žinias, tai buvo karys savanoris, kuris buvo pasirašęs kontraktą – kaip ir kiti savanoriai – su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – teigė jis.“

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ukrainoje-zuvo-lietuviu-karys-milzinas-95951803

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Jeigu pasirodo rusų, jie užpildo visą erdvę“

„Antai galima palyginti europiečių (Europoje stipriau išreikšti vyriškumo principai) ir rusų (Rusijoje stipriau išreikšti moteriškumo principai) elgesį, kai jie drauge atsiduria vienoje teritorijoje.
Europiečiai, kad ir kokia maža būtų erdvė, intuityviai pasiskirsto taip, kad niekas niekam netrukdytų, niekas nepažeistų niekieno ribų, ir net jei tai žmonių perpildyta erdvė, vis tiek užtenka vietos visų interesams. Jeigu pasirodo rusų, jie užpildo visą erdvę. Greta nelieka vietos niekam kitam. Savo elgesiu jie pažeidžia šalia esančiojo erdvę, kadangi nejaučia savo ribų. Įsivyrauja chaosas.“

Vaikų ir šeimos psichologė Marta Lukovnikova (Марта Луковникова).

https://www.bernardinai.lt/2016-03-02-kai-atstumiamas-tevas-i

Dėl kai kurių autorės teiginių galima ginčytis, bet šią rusišką savybę – užpildyti savimi nejaučiant savo ribų ir nepaliekant vietos kitiems – ji įvardijo labai tiksliai.

Rusai Nanga Parbate ir mirties baimė (2024-02-22)

2013-07-02

„No one is going to climb Nanga-Parbat this year except the Russians. Seriously, I have a source in Gilgit and he says the only climbing teams still planning to come are the Russians, because those magnificent bastards are just not afraid of death. I thought the fear of death was Darwinian but believe me, you hang around Russians for a while and you find out nope, it’s cultural. And their culture doesn’t have it.“

https://www.facebook.com/vincentas.vienozinskis/posts/10151546773853406

Susijusi nuoroda: https://50000.lt/ordinary-day-taking-the-trash-out-in-russia.

Šeši ar devyni? (2024-02-19)

20240219 six or nine.jpg

„Just because you are right, does not mean, I am wrong.

But one of those people is wrong, someone painted a six or a nine, they need to back up and orient themselves, see if there are any other numbers to align with. Maybe there’s a driveway or a building to face, or they can ask someone who actually knows.

People having an uni[n]formed opinion about something they don’t understand and proclaiming their opinion as being equally valid as facts is what is ruining the world. No one wants to do any research, they just want to be right.“

Šaltinis: https://www.facebook.com/photo/?fbid=10155439266966441&set=a.10151013353796441&comment_id=10155439288056441&__tn__=R*F (2018-08-12).

„”Chesterton’s fence” is the principle that reforms should not be made until the reasoning behind the existing state of affairs is understood. The quotation is from Chesterton’s 1929 book, The Thing: Why I Am a Catholic, in the chapter, “The Drift from Domesticity”:
In the matter of reforming things, as distinct from deforming them, there is one plain and simple principle; a principle which will probably be called a paradox. There exists in such a case a certain institution or law; let us say, for the sake of simplicity, a fence or gate erected across a road. The more modern type of reformer goes gaily up to it and says, ‘I don’t see the use of this; let us clear it away.’ To which the more intelligent type of reformer will do well to answer: ‘If you don’t see the use of it, I certainly won’t let you clear it away. Go away and think. Then, when you can come back and tell me that you do see the use of it, I may allow you to destroy it.’“

https://en.wikipedia.org/wiki/Chesterton%27s_fence

100 lietuvių ir 100 japonų (2024-02-18)

20240218 100 japonu.jpg

„Pamenu, ar tik ne Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje “Žinių radijo” etery žurnalistas kartą paklausė, kuo gi – sakykim, moksle – japonas geresnis už lietuvį. Ambasadorius atsakė (cituoju iš atminties – laisva forma): “Niekuo. Jei šalia pastatytumėm VIENĄ japoną ir VIENĄ lietuvį lietuvis net greičiausiai būtų gabesnis, greitesnis, visaip kitaip geresnis.” Žurnalistas: “Hmmm…” Ambasadorius: “Bet … Jei imtume 10 ar 100 japonų grupę ir 10 ar 100 lietuvių grupę – japonai lietuvius aplenktų šviesmečiu.” Man šitas video – dar viena iliustracija, kaip tai veikia in action. Simply amazing.“
↓
https://www.youtube.com/watch?v=6ut4VbvCORQ (cituojamame tekste nuoroda į šį vaizdo įrašą buvo kita)

https://www.facebook.com/udrysd/posts/1909595532636659?comment_id=1909697222626490&comment_tracking=%7B%22tn%22%3A%22R0%22%7D (nebeveikia)