2024-04-23
„Prieš kokius 5 metus ne kur kitur, keliolika kilometrų nuo LT – Suvalkuose teko matyti, kaip vienas darbuotojas trimeriu pjauna žolę, o kiti du stovi ir su tentu pridengia automobilius nuo žolių ir akmenukų. Viskas įmanoma. 😉“
https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/953939269380427/?comment_id=954065812701106
2012 m. viename nebepasiekiamame tinklaraštyje perskaičiau: „Kaip sakė Enšteinas “Kiekvienas žmogus žino kažką ko aš nežinau”“.
Panašu, kad minties autorius iš tikrųjų yra Billas Nye.
„Everyone you will ever meet knows something you don’t.“ Verčiant pažodžiui: „Kiekvienas, kurį sutiksi, žinos kažką, ko nežinai tu“.
„Bill Nye said, “Everyone you will ever meet knows something you don’t” in 2014, while he was giving the commencement speech for UMass Lowell.“
„As a result, someone along the way will know something that you don’t. This is why you should respect and listen to everyone. Keeping an open mind and listening to not only those you believe to be smarter or better than you at something, will benefit everyone. We shouldn’t feel upset or threatened that we don’t know everything. We should use it as an opportunity for learning and bettering ourselves.“
https://www.quillquotes.com/quotes/everyone-you-will-ever-meet-knows-something-you-dont
„kai susiduri su sisteminėmis ir užleistomis bėdomis.
Nelegalūs sąvartynai, vienas iš tų atvejų. Neseniai rašiau apie tai, kaip šalia Asvejos ežero 30-40 metų pievoje veikia nelegalus sąvartynas ir per tiek laiko nei aplinkosaugininkai, nei kiti valdininkai ar pareigūnai jo „nepamatė“.
Tą pačią dieną, kai išėjo šis tekstas, šalia Maišiagalos buvo padegtas dar vienas nelegalus sąvartynas su pavojingomis atliekomis.
Aplinkosauga taip pat apie jį nieko nežinojo, nors jis veikia bent keletą metų (nuoroda į straipsnį – komentare).
Per tą laiką tokių sąvartynų gaisrai kilo dar bent keliose vietose –
Vilniuje buvo padegtos šalia garažų išverstos atliekos. Pasak ugniagesių, degė daugiau kaip 200 kv. metrų šiukšlių. Pakruojo rajone šį savaitgalį užsidegė pievoje, 200 kv. metrų plote, sukrautos senos padangos. Gesinant gaisrą nukentėjo ugniagesys.
Tai vos keli pavyzdžiai per paskutinę savaitę , kai nelegaliuose (šimtų kvadratinių metrų ploto!) sąvartynuose kyla gaisrai.
Klausimas paprastas – kaip galima metų metus „nepastebėti“ tokių sąvartynų? Kurie „atrandami“ tik jiems užsidegus. Kiek kartų aplinkosaugininkai apvažiuoja savo teritoriją? Tai juk nėra akiai nematoma oro ar vandens tarša. Tai aiškiai matoma ir visiems aplinkiniams būna žinoma metų metais…
Man nesuvokiama, kaip pareigūnai leidžia sau neturėti tiek savigarbos. Tau spjaudo į akis, bet vietoje pastatymo į vietą, geriau nusprendi užsidengti veidą. Ir ne tik nelegalūs sąvartynai. Tomas Janonis, puikiai viešina kaip metų metais nelegaliai tveriamos pakrantėse tvoros, o pareigūnai vėl gi „pamato“ tik konkrečiam faktui išėjus į viešumą…“
„Google is so powerful that it “hides” other search systems from us. We just don’t know the existence of most of them.
Meanwhile, there are still a huge number of excellent searchers in the world who specialize in books, science, other smart information.
Keep a list of sites you never heard of.
www.refseek.com – Academic Resource Search. More than a billion sources: encyclopedia, monographies, magazines.
www.worldcat.org – a search for the contents of 20 thousand worldwide libraries. Find out where lies the nearest rare book you need.
https://link.springer.com – access to more than 10 million scientific documents: books, articles, research protocols.
www.bioline.org.br is a library of scientific bioscience journals published in developing countries.
http://repec.org – volunteers from 102 countries have collected almost 4 million publications on economics and related science.
www.science.gov is an American state search engine on 2200+ scientific sites. More than 200 million articles are indexed.
www.base-search.net is one of the most powerful researches on academic studies texts. More than 100 million scientific documents, 70% of them are free“
2018-10-22 17:00
„Vokiečių gatvėje, brangiausioje – mėlynojoje – mokamo stovėjimo zonoje, kurioje 12 min. kainuoja 0,5 Eur, mažiausiai tris mėnesius (ne vėliau kaip nuo 2018-07-12) nejudinamas stovi automobilis Mitsubishi. Valst. numeris EBU640.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai išrašinėja ir po priekiniu valytuvu kiša pranešimus apie privalomą sumokėti rinkliavą.
Automobilio savininkas (ar bent jo raktus turintis asmuo) nusižengimą daro neabejotinai sąmoningai – pavyzdžiui, nuotraukoje nr. 10 matoma ant galinės sėdynės paskleista iš po priekinio valytuvo ištrauktų pranešimų šūsnis.
Automobilis atlaikė popiežiaus vizitą rugsėjo pabaigoje – nuotraukose nr. 3–6 užfiksuota, kad tuščioje gatvėje, pažymėtoje pastatomu kelio ženklu „332. Sustoti draudžiama“ su apie priverstinį nutempimą įspėjančia papildoma lentele, nepajudinamasis EBU640 stovi šalia tarnybinio policijos automobilio („Policija perspėja: Vilniaus centre palikti automobiliai bus nutempiami“: https://www.15min.lt/…/policija-perspeja-vilniaus…); po priekiniu valytuvu – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įspėjimas („Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad savo automobilį palikote vietoje, kur draudžiama sustoti (stovėti)“) ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pranešimas apie nustatytą administracinį nusižengimą.
Įdomi smulkmena: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešimai apie privalomą sumokėti rinkliavą surašomi gana dažnai, bet ne nuolat, be sistemos. Pavyzdžiui, nuotraukoje nr. 14, darytoje 2018-10-21, matomi pranešimai, surašyti spalio 14, 17, 18, 19 ir 21 d. Galima daryti prielaidas, kad: A) nėra duota nurodymo surašyti juos kasdien, B) brangiausią mokamo stovėjimo zoną pačiame miesto centre kontrolieriai tikrina ne kasdien (pažeidėjo nepastebėti neįmanoma).
Stovėjimas šioje vietoje mokamas kiekvieną savaitės dieną nuo 8 iki 24 val. Valanda kainuoja 2,5 Eur. Per 3 mėnesius miestas dėl užimtos parkavimo vietos negavo apytikriai (16×2,5×90=)3600 Eur.
O iš valstybės kasdien kaip kraujas laša piliečių pasitikėjimas institucijomis.
Nepaneigiama, kad apie tęstinį pažeidimą tiek policijai, tiek SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tiek savivaldybės Saugaus miesto departamentui žinoma.
Problema nesprendžiama.
Sprendimas aiškus – priverstinis automobilio nutempimas.
Savivaldybė neprašo policijos nutempti (dėl per daugybę metų susiformavusio įpročio nieko nedaryti, jeigu įmanoma, ir dėl asmeninio mero Remigijaus Šimašiaus principo). Policija nesiūlo (dėl per daugybę metų susiformavusio įpročio nieko nedaryti, jeigu įmanoma).
Piliečiams teks priversti.
Arba liks kaip yra.“
2022-11-23
„Ryškėja Lietuvos ateities vizija: Valstybės pažangos taryba pritarė, kad Lietuva turėtų siekti „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus
Lapkričio 21 d. įvykusiame Valstybės pažangos tarybos posėdyje aptarti šiuo metu rengiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ galimi Lietuvos ateities scenarijai bei ryškėjančios strateginių ambicijų ir ateities vizijos kryptys. Detalesnis jų turinys paaiškės toliau konsultuojantis su visuomene ir bendrakūrėjais. Numatoma, kad Lietuvos ateities vizija pasieks Seimą 2023 m. pavasarį.
Posėdyje Tarybai pristatyti keturi galimi Lietuvos ateities raidos scenarijai: „Puikus naujasis pasaulis“, „Šiaurinė žvaigždė“, „Amžinas įšalas“ ir „Kapanojimasis“. Juose ateitis skleidžiasi per kylančią įtampą tarp demokratinių ir autokratinių režimų bei švietimo stagnacijos arba transformacijos poveikį visoms šalies gyvenimo sritims. Nariai patvirtino natūraliai susiformavusį platų konsensusą, kad Lietuva turėtų siekti „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus ir jame užkoduotos demokratinės, brandžios Lietuvos taisyklėmis grįstame pasaulyje bei negrįžtamo švietimo proveržio.
Šie scenarijai tapo atspirties tašku ateities vizijos ir strateginių ambicijų formavimui, į kurį nuo 2022 m. pavasario įsitraukė 120 bendrakūrėjų organizacijų, veikiančių socialinio verslo, studentų savivaldos, švietimo, žmogaus teisių, kūrybos, kultūros, verslo, inovacijų, socialinės ir sveikatos apsaugos srityse. Kartu su piliečiais ir ekspertais kūrybinių dirbtuvių metu jie sugeneravo 383 ambicijas ir 50 vizijos siūlymų, kuriuose atsispindėjo sąmoningo, empatiško ir tolerantiško žmogaus ugdymo, mokymosi visą gyvenimą, emocinės sveikatos ir atskirties mažinimo svarba.
„Šios vizijos rengimo stiprybė – įtraukumas, todėl labai svarbu, kad į procesą jau buvo įtraukta visuomenė ir tai dar ne pabaiga – laukia viešosios konsultacijos, kurių metu visi išreiškę norą turės galimybę pasisakyti ir pasiūlyti savo indėlį. O mes, išgirdę visuomenę, toliau dirbsime, kad vizijos dokumentas pasiektų Seimą šį pavasarį“, – susirinkusiems sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Išlaikant piliečių pasiūlytą žodyną, ambicijos buvo sisteminamos į rinkinius, kuriuose atsispindėjo išryškėję bendri pamatiniai siekiai ir vertybės 2050 metams: valstybės atsparumas, lietuviškos tapatybės puoselėjimas, išsimokslinusi ir kūrybinga visuomenė, ekonominė gerovė ir socialinis saugumas, bendruomeniškumas, harmoningas santykis su gamta, tolygiai vystomi regionai.
Remiantis šiais duomenimis, Tarybos nariams posėdyje pristatytos siūlomos strateginių ambicijų kryptys: a) demokratinės kultūros ir valdysenos, b) socialinės politikos, sveikatos ir švietimo, c) ekonominio proveržio, d) tarptautinės politikos ir e) infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos sritys. Taip pat nurodyti du visoms kryptims bendri horizontalūs principai: savo ir planetos gamtinės aplinkos tausojimas ir puoselėjimas ateities kartoms bei technologijų ir inovacijų plėtra ir taikymas visuomenės iššūkiams spręsti.
Kartu Valstybės pažangos tarybos nariams pristatytas strategines ambicijas jungiantis Lietuvos ateities vizijos pasiūlymas – „Šiaurinė žvaigždė Lietuva: kūrybingų žmonių valstybė, kurioje norisi gyventi“. Gruodžio mėnesį vykdomose viešosiose konsultacijose su visuomene ir bendrakūrėjais bus galima teikti pasiūlymus ir koreguoti vizijos dokumentą.
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma 2023 m. pavasarį. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu. Daugiau informacijos: https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/lietuva-2050.“
Apie ką?
Tiesa kažkur per vidurį.
Vengti kraštutinumų.
Emocijos dažniausiai yra prastos patarėjos.
Nereikia darkyti vejų, reikia bausti už vejų darkymą, bet sudarkius veją pasaulis nepasibaigia.
Sistemos, ypač gamtos, yra atsparesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kažkiek siejasi ir su Pirmuoju dėsniu: „„Viskas“* yra ne taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir ne taip sunku, kaip atrodo po pirmo bandymo.“ (https://50000.lt/pirmasis-50000-lt-desnis).
↑ 2021-12-17. Viskas, šitoje vietoje niekada nebežels žolė!
2024-04-21
„Darbo metodai Geležinkelio gatvėje. Gegužę bus metai kaip pradėti darbai. Iš pradžių buvo nukapotos šaknys vienoje medžių pusėje dėl atraminės sienelės statybos (tiesą sakant per kelis kartus — dėl kažkokių priežasčių vis atkasant ir užkasant atraminės sienelės pamatą), dabar — nukapotos kitoje medžių pusėje dėl šaligatvio tiesimo pagal visus STR reikalavimus. VISUS šiuos šaligatvyje augančius medžius šalinti galima jau dabar, nes galiu lažintis iš ko norite — neišgyvens nei vienas.
Niekaip nepaklausiu darbuotojų — kokia čia firma atlieka darbus — per metus žmonės pasistato ir įsirengia namą, o čia maždaug 260 metrų atraminės sienos per metus dar nebus pabaigta. Ir visą tą laiką medžių šaknys n kartų nukasamos ir atkasamos, per jas važinėja visa įmanoma technika, pilamas žvyras ir smėlis.“
https://www.facebook.com/groups/VilniusTrees/posts/7533621946718064
Kęstučio nepažįstu, tik seku feisbuke.
Jo įrašai neretai man įdomūs ir vertingi. Susidariau nuomonę, kad jis rimtas profesionalas.
Todėl apačioje cituojamas pasigyrimas „kokybiška reklama“ nemaloniai nustebino.
2024-04-16
„Taip taip, INK agency jau senokai daro reklamą. Ir kokybišką reklamą!
Aš suprantu, kad rinka dar nežino, nepastebėjo, netiki ir t.t., bet prieš keletą metų pradėta kelionė link tikrojo integruotumo (kai vienodai gerai daromi ne tik PR, bet ir reklama) jau duoda savo vaisius.
Pamatytumėte, kokia kūrybos komanda pas mus darbuojasi!.. 🙂“
↓
Remgijus Šimašius vadovavo Vilniaus savivaldybei aštuonerius metus. Jis save matė kaip transformatorių ir inovatorių, skelbė įdiegęs mieste naują mąstymo sistemą.
2023-05-25
Remigijus Šimašius: „„Iš tikrųjų nesigailiu dėl nieko, nelaikau, kad kažką padariau ne taip“
https://www.facebook.com/remigijus.ir.jo.buurys/posts/pfbid0ZFGeWqRy3wiGW7QG1h9o7n5q6LWBNPySuxeXE2Z5LNpTEjKsYC5QPRLZBtDQhSZJl
Tokie suolai bent dviejose S. Dariaus ir S. Girėno g. vietose buvo įrengti 2022 metų – ir antrosios R. Šimašiaus kadencijos – pabaigoje.
90 laipsnių kampo suolai kaip 90 laipsnių kampo politiko palikimas.
„Šypseną kelia kitas pavyzdys iš antstolės E. Rulienės praktikos. Vyriškis turėjo 26 pradelstas skolas, tarp jų būta ir baudų. Vieną dieną jis atėjo į antstolės kontorą džiūgaudamas, kad laimėjo „Teleloto“, paprašė suskaičiuoti visas neapmokėtas skolas (sumos buvo tūkstantinės) ir nedelsdamas atsiskaitė sakydamas: „Noriu laisvai kvėpuoti ir gyventi!“.“
Nepažįstu, bet džiugina. Labiausiai turbūt norėjimas. Jaučiu aplink daug žmonių, taip pripratusių prie nelaimių ir negerovių, kad net jų nebepastebinčių.
2024-10-21
Išgirdau per radiją.
https://skolanenuosprendis.lt = https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/skolanenuosprendislt
~2011 m.
„Muzikos yra daug, bet geros visada buvo ir yra mažai“
„pasidalinęs žmogus neturi mažiau, o tiek pat arba daugiau, kiek turėjo prieš tai“
„Daugiausiai, ką tu gauni mainydamasis arba atiduodamas savo „intelektinę nuosavybę“ (pavadinkime ją šiuo bjauriu vardu), savo proto produktą, yra „respektas nuo hebros“. Tai turbūt yra vienintelis ir pagrindinis motyvas“
„Savo galvoje to nejaučiu kaip mainų, o kaip… eterį daiktų, kuriuos gali pasiimti.“
„Sakai, kad jautiesi dalyvaująs procese, didesniame už save. Ar tu galvoji, kad tai yra pakankamai stiprus procesas, kuris kada nors galėtų išaugti iki bendro žmonijos prioriteto?
Niekas nenutuokia koks tas procesas yra galingas ir kiek jis jau padarė įtakos – būtent jis sukūrė internetą. Internetas yra to eterio kūdikis, nes jis veikia nemokamos ir laisvos programinės įrangos pagrindu.“
„Galiu papasakoti labai gražią istoriją. Įsivaizduokime begalinę vienetų ir nulių seką. Visiškai atsitiktinę ir didžiulę. Ir ji egzistavo visada: nuo pirmo didžiojo sprogimo pirmos akimirkos, nuo pirmo kvantinių dalelių virptelėjimo, nuo visada… Sekoje yra viskas: visi Šekspyro kūriniai, visi žmonių kada nors pasakyti žodžiai, visos knygos, kurios buvo ir bus parašytos, kiekviena video medžiaga, kuri kada nors bus nufilmuota, kiekvienas interviu…Ir staiga kažkas sugalvoja, kad gabaliukas šitos begalinės skaičių sekos, egzistavusios ir egzistuosiančios amžinai, yra jo nuosavybė (juokiasi).“
↑ Istorija susišaukia su šiuo paveikslėliu: https://50000.lt/paveikslelis-apie-religijas.
http://www.laikas.lt/lt/info/7148/micius-pasidalines-zmogus-neturi-maziau-interviu
1. Pajuoka
2. Įnirtingas priešinimasis
3. Pripažinimas savaime suprantamu dalyku
„Have you ever started something new, only to be met with resistance from others?
Whenever we seek change at any level, there are those who will be opposed to it. Change can be hard to accept, even if it’s for the better. This applies to many aspects of our lives, whether we want to improve a part of our life or to creating something innovative for society.
Skeptics will always be around. People who refuse to let the things, people, and places around them change. People who mock something that feels novel, simply because it’s easier to stay with whatever feels comfortable and familiar.
This has led me to believe that truth, and any positive change, goes through multiple stages before it’s accepted. According to 19th century German philosopher Arthur Schopenhauer, “All truth passes through three stages: First, it is ridiculed. Second, it is violently opposed. Third, it is accepted as self-evident.”“
„The process of acknowledging a truth is broken down into three stages:
1. The first stage is ridicule. When a new idea or concept is brought up, it’s so strange that it’s completely absurd. People cannot fathom this idea and how it fits into their lives, so they simply laugh at how impossible it seems.
2. The second stage is opposition. After a new concept hasn’t made it past the first stage, people begin to worry that it’s here to stay. A few might support the concept, but most will resist because they see it as a threat to everything they’re familiar with.
3. The third stage is self-evident. There is increasing evidence that supports the idea, which goes from having a few early supporters to entering the mainstream. A majority of people support the fact and come to accept it as a given.“
https://www.huffpost.com/entry/the-3-stages-of-truth-in_b_11244204
2024-04-03
Saulius Galdikas
„Papildomai, o gal atskirai, būtų įdomus platesnis komentaras apie A.Katkevičių. Domėjaus anais laikais, bet taip iki galo ir nesupratau kokia buvo jo pagrindinė motyvacija užmaut Lietuvą ant Pakso. Vėliau, o ir iki Pakso, darė adekvataus žmogaus įspūdį. Sunku patikėt, kad toks pro nejautė kur link tie rusiški sraigtasparniai sukas.“
+
Lukas Ramonas
„Tos atgailos iš Katkevičiaus pusės buvo, bet tuo pačiu jo paties indėlis/legenda į Paksą buvo gal kiek perdėtas.
Čia neblogas interviu; https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paksa-i-prezidento-posta-vedes-katkevicius-viskas-yra-taip-pat-pamoku-neismokome-79832495
Čia Katkaus gražus atsisveikinimo įrašas:
https://www.facebook.com/mykolas.katkus/posts/pfbid0jsq4dwLGbNdLMWNVoZPdiTbLqhShwbZf12yNbmu9EUz224Znv3frLKgVrqXZTiQml
Citata:
“Aš dažnai galvojau – kodėl tas jo darbas Paksui tada buvo tiek demonizuotas? Juk prieš tai kitas intelektualas – Gintaras Chomentauskas sukūrė Paulausko legendą, o ir vėliau gausybė gudragalvių į rinkimus vedė Uspaskichą ar kitus? Galų gale, dar 2002 Paksą rėmė ir kiti intelektualai, Aurelijus nebuvo vienintelis.
Matyt čia kalti buvo du dalykai. Pirma, vedinas gilaus padorumo ir lojalumo jausmo Aurelijus laiku nenusiplovė, o buvo beveik iki pabaigos, kad ir kokia ji skausminga bebuvo. Antra, Pakso pergalė prieš neefektyvią ir idiotiškai rengtą Adamkaus kampaniją prikišamai parodė tuometiniams politologams ir intelektuams, kad jų teorijos nelabai turi ką bendra su realybe. Norėdami išsaugoti orumą anie sugalvojo gausybę pasiteisinimų, kurių bendras dėmuo – velniška Aurelijaus asmenybė. Paradoksalu, bet žiauriausi jo kritikai taip pat buvo intelektualai, kursiokai, bendraamžiai, kurie irgi bandė žaisti pilkuosius rinkimų kardinolus, bet pritrūko talento. ““
https://www.facebook.com/miauksiadienis/posts/pfbid0mbsCipJvpcF3aumC8NWVEDXLL3KTBuADeVLTD6tNa6Vh1EWN4sSyixL26eng7uCNl?comment_id=6515083485261904&reply_comment_id=2205564696453151
+
Jonas Jurkunas
„Saulius Galdikas https://www.facebook.com/100029966018005/posts/104407773901423/?mibextid=WC7FNe“
„Vienuoliktokė Akvilė laimėjo šiemet pirmą kartą organizuotą viešojo kalbėjimo konkursą „Šauksmininkas“, kur moksleiviai kėlė įvairias problemas apie švietimą, emocinę sveikatą, asmenybės tvirtinimą, o šios savaitės pradžioje ji buvo pakviesta pokalbiui į LRT RADIJĄ. Vis dėlto, anot moksleivės mamos, mokykloje Akvilė susilaukė ne pagyrų, o mokytojų spaudimo ir kaltinimų mokyklos vardo žemiminimu. Įstaigos direktorė kaltinimus neigia.“
„Sakote vienas žmogus nieko sistemoje nepakeis? Spėkit, kas šį traukinį pajudino?
Dabar yra viena 8-a klasė visoje Lietuvoje, kuri mokosi ispanų kalbą kaip antrąją užsienio nuo 6-os klasės. O viskas prasidėjo tada, kai mūsų dukrai pasiūlė mokytis vokiečių arba rusų.
Tada maniau, kad rusų kalba yra absoliučiai nereikalinga ir yra geresnių kalbų nei vokiečių. Pavyzdžiui ispanų. Mokykla, kaip galima nesunkiai nuspėti, atsakė, kad tai neįmanoma. Toks atsakymas yra standartinis, nes kitaip reikia pradėti keistis, o nesikeisti yra žmogiška. Beveik visi priešinasi naujovėms, kad ir kokios jos bebūtų.
Nesiveliant į laaabai ilgą pasakojimą, mes su Raimonda pasiskaitėm įstatymus, paruošėm su dukra pristatymą kuo ispanų kalba yra geriau nei rusų ar vokiečių, dukra pristatė klasėje, tada nusiuntėme tėvams. Ir visa tai be mokyklos sutikimo, nes mokykla turi surasti mokytoją, jei to pageidauja pusė klasės. Neįtikėtina, bet pusė klasės sutiko nesimokyti vokiečių, o vietoj jos mokytis ispanų. Rusų kalba, deja, liko. Aš nesuprantu kodėl rusakalbių šeimų vaikai su tėvais renkasi rusų kalbą, o ne papildomą, bet čia jau jų tokia teisė.
Ir štai dabar mokyklos vadovybė pradėjo žiūrėti į viską daug nuosaikiau ir kūrybiškiau. Nebuvo milžiniško pasipriešinimo ir pasirodo surasti ispanų kalbos mokytoją nėra misija neįmanoma. Jau pradėjus mokyti ispanų kalbos, mokyklos vadovybė suprato, kad tai galimybė. Mokykla išsiskiria iš kitų ir įgyja privalumų.
Jie manote, kad viskas taip lengvai pasibaigė – prisiminkite, kad yra gimnazija, kur po 8 klasių tenka keisti mokyklą. Spėkite kiek gimnazijų Lietuvoje, kurios gali pasiūlyti ispanų kalbą ne nuo nulio? Nulis.
Vėl prasidėjo gerą pusę metų trukusi kelionė per mokyklas, Švietimo ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę. Kažkiek sėkmės tikrai buvo šioje kelionėje, kaip ir trankymosi galva į sienas. Kiekviena šių įstaigų kažką pajudino, kažką pasuko, kažką pakrapštė. Kažkas nepavyko, kažkas pavyko. Galų gale viskas baigėsi tuo, kad nuo kitų metų yra gimnazija, kuri priims ir sudarys galimybes tęsti ispanų kalbos mokymąsi.
Vienas žmogus (šiuo atveju šeima) tikrai gali pajudinti ne viską, bet gali. Tereikia užsispyrimo, darbo, sėkmės ir pagalbos. Noriu padėkoti visiems, kas padėjo ir išskirti vicemerą Arūnas Šileris, kuris ėmėsi lyderystės ir tikrai labai labai padėjo.“
2024-03-27 12:51
„В Британии признали, что не смогли бы воевать с Россией больше двух месяцев
Об этом заявил заместитель начальника британского штаба обороны генерал-лейтенант Роберт Магован.
По его словам, Великобритания не сможет сражаться с РФ больше нескольких месяцев, потому что не имеет боеприпасов и резервов оборудования для этого.
Однако, министр обороны Великобритании Грант Шаппс добавил, что любой подобный конфликт будет вестись вместе с союзниками по НАТО, которые коллективно смогут превзойти Россию.“
2024-03-26 18:47
„Ar Prezidentas sulaužė priesaiką? Ar VSD slapta dirbo ne valstybės, o atskirų politikų interesams? Ar tai tyrusi seimo komisija pati nesulaužė Konstitucijos? Ar iš vis dar kas nors yra Lietuvoje, kas vadovaujasi Konstitucija?
Ar mūsų krašto apsaugai vadovauja neonacis? Ar buvo kažkokių tragiškų per nacionalinius valstybės interesus kertančių dalykų, kurie nutiko, dėl kurių buvo atleistas KAM ministras? Ar jau tuoj būsime okupuoti? Ar apsiginsime gynybos prenumeratomis? Ar mūsų tikrai negins Lenkija, ar dar yra prasmės iš NATO?
Ar seimo nariai iš kanceliarinių atsidarinėja interneto kavines? Ar DJ pultas yra seimo nario darbo priemonė?
Ar Lietuva, pasitelkusi visą savo intelektualinę galybę ir beprecedentį europinį finansavimą švietimo sistemai, yra pajėgi savo jėgomis paruošti vieną lapą su matematikos uždaviniais, kad ir stipriai vėluodama? Ar įmanoma yra Lietuvai prisiliesti prie gerovės valstybės aukštumų ir užtikrinti, kad mūsų mokyklas pasieks didžiausia XV amžiaus technologinė inovacija – vadovėlis?
Galiausiai – kaip vienam žmogui apžioti visa tai? Ar kas nors turi tokio dydžio burną ir smegenis?
Fantastiškas rinkimų sezonas. Tiesiog fantastiškas. Pasižiūri ir supranti: Europoje vyksta karas, mes esame susitelkę, vieningi, profesionalūs, siekiame įkvėpti mūsų žmonėms tikėjimo savo valstybe, tikėjimo šviesia ateitimi.
Ai pala.
Draugai, aš per eilę metų esu sau išsiskaptavęs į psichę tokią frazę, dovanoju ir Jums (rekomenduotina pakartoti kaip mantrą, kad išsivystytų imunitetas – paskui jau nebereikės): niekas Lietuvoje niekada nebūna nei taip gerai, nei taip blogai, kaip matome naujienose.“
2024-03-21
„Kiekvieną kartą pasikeitus valdžiai, nauja komanda atbėga su noru parodyti, kaip reikia, su savo milžiniškomis ambicijomis ir krūva reformų. Tačiau kadencijos pabaigoje apie jas jau nebešnekama. Vieną valdžią keičia kita, tačiau sėkmingų reformų pavyzdžių neturime daug.
Pamėginkime prisiminti, kiek reformų turėjo savo veidą, kuris galėjo sklandžiai ir aiškiai paaiškinti kiekvieną jos niuansą bei buvo pasiruošęs guldyti galvą? Man tas sunkiai sekasi. Ryškiausia, ką pats pamenu, – Algirdo Butkevičiaus naujas Darbo kodeksas. Tiesa, kainavęs jam rinkimus.
Pastarasis pavyzdys rodo, kad sėkmingai reformai būtinas atributas yra lyderis – kam asmeniškai skaudės. Tada būtina komanda, suinteresuotų grupių įtraukimas, esamos situacijos ir problematikos supratimas bei aiški vizija.
Atėjus naujai valdžiai, politikos grupėms duodama užduotis inicijuoti naują pokytį. Žemiau aprašiau daugumos tokių reformų stadijas (tai nėra mūsų šalies išskirtinumas, viešasis sektorius taip veikia absoliučioje daugumoje pasaulio valstybių).
Problemų supratimas
Kuo uždaresnė įmonė, tuo stipriau pagražėja informacija, atkeliaujanti iki aukščiausių vadovų. O viešasis sektorius atvirume tikrai nelyderiauja.
Niekas nemėgsta probleminių vietų, už jas reikia aiškintis, tad apie jas ir stengiamasi mažiau šnekėti, nebent kažkur pūlinys sprogsta. O nematant pilno vaizdo labai sunku sudėlioti teisingus žingsnius.
Dėl to dažnai gali būti duodami nurodymai, kurių realybėje bus neįmanoma įgyvendinti. Lygiai taip pat neįgyvendinamos užduotys gali būti duodamos, jei politinėje vadovybėje nėra didelių vadybinių gebėjimų. Tad dažna reforma jau startuoja su rimtomis problemomis.
Geras pavyzdys yra „Matuko reforma“ – niekas nesiaiškino, kad vaiko teisių institucija neturi nei žmonių, nei priemonių, nei kompetencijų – davė nurodymą, ką turi padaryti, ir taškas. O po to stebėjomės, kad joks pokytis praktiškai neįvyko.
Esama situacija
Viešajame sektoriuje galime rasti tikrai kietų specialistų, bet jų nėra daug. Taip pat galime rasti „minusinių“ kolegų – visi projektai pajuda tik jiems atostogaujant. Atleisti jų negalime, nes dažniausiai jie puikiai žino teisės aktus, kas jiems priklauso, būna įsitaisę profsąjungų valdybose ir yra praktiškai neliečiami. Bet dauguma žmonių – paprasti specialistai be didelių ambicijų, dirbantys taip, kad nebūtų prie ko teisiškai prikibti.
Visas veiklas kuruoja valdininkai, esantys politikos grupėse (politikos grupė yra atsakinga už konkrečios mūsų valstybės srities teisinį reglamentavimą, pvz., sveikatą, miškus, viešąjį valdymą, kelius ir t. t.).
Dirbama daugiausia prie gaisrų gesinimo – kas labiau šaukia, to problema ir sprendžiama. Kadangi veikiama savo siaurų atsakomybių ribose, nežinant kitų savo politikos grupės kuruojamo sektoriaus vietų, dažnai kažką pataisius nugriaunama kitoje vietoje.
Tada kiti taiso, kas pas juos nugriuvo, nugriaudami dar kitose vietose. Išeina praktiškai amžinasis variklis. Pamėginkite politikos grupės vadovo paklausti, kokia jo vizija savo kuruojamai sričiai, – realu, kad išmušite jį iš vėžių (gerbiu tuos, kas atsakytų).
Jei ateisite į politikos grupę su mintimi pakelti šapelį nuo žemės, jums pradės pasakoti, kad su tuo susijęs didesnis šapelis, o su juo – dar didesnis, kol pamatysite, kad nuo žemės reikia ne šapelį, bet didžiulį rąstą kelti. Ir tada kils klausimas, ar tikrai to norite. Taip yra, nes turime daug sisteminių problemų, taip pat teisės aktai dažnai rašomi kaip spageti kodas programavime. Kai po to jau sunku atsekti, kas ir su kuo susiję.
Tokios būsenos viešasis sektorius gali užtikrinti esamą palaikymą to, ką turime, bet ne daugiau. Naujos krypties tokia komanda neužduos. Nei laiko, nei ambicijų nėra, visi perkrauti darbu – viskas dega, visi šaukia, politinė komanda dar formuoja ir savo užduotis.
Nauja kryptis taip pat reiškia ir atsakomybės prisiėmimą – kodėl būtent toks variantas pasirinktas, kas nusprendė, kad tai geriausia, kas už tai atsakys, jei kažkas bus blogai (o blogai bus). Pagrindinis darbas orientuotas ne į pokytį, bet į atsakomybių išplovimą (nes blogai bus). Tokioje aplinkoje gimęs pokytis jau dažniausiai būna be didesnių ambicijų.
Derinimas viduje
Pradžioje vyksta derinimai su teisininkais. Niekas neskuba, nes pilna kitų darbų.
Taip pat didesni pokyčiai liečia daugiau nei vieną instituciją, kažkas gauna daugiau atsakomybių, pas kažką jos keičiasi.
Noro pokyčiui per daug nebūna. Niekas neskuba, tad ir derinimo terminai vėl išsitęsia. Dokumentas vaikšto pirmyn atgal, atsakomybės toliau plaunamos.
Derinimas su visuomene
Paruošus teisės aktus, prasideda derinimas su visuomene. Tada ir kyla didžiausias triukšmas, nes visuomenei būna pažadėta viena, o realybėje ji mato kita.
Tai vadinu negyvo triušio fokusu – kai magas tiek ilgai ruošiasi, kad, ištraukus triušį iš skrybėlės, jis jau būna negyvas. Triušis yra, skrybėlė yra, magas yra, bet, va, minia pasibaisėjusi.
Natūralu, kad teisės aktų projektams pradedamos teikti pastabos ir pasiūlymai. Tačiau ką reiškia valdininkui priimti interesų grupių siūlymus? Kad padarė kažką negerai, nes tobulo darbo nereikia koreguoti. O valdininkai turi dirbti tobulai.
Taip pat, priėmus siūlymus, atrodys, kad proteguoji kurias nors verslo grupes. Todėl paprasčiausia yra tiesiog atmesti daugumą siūlymų, net jei jie ir logiški. Visuomenė šėlsta, o teisės aktas važiuoja toliau.
Priėmimas Seime
Teisės aktui atėjus į Seimą, prasideda jo svarstymas ir nauji pasiūlymai jo pakeitimams. Kokybė dažniausiai jau būna tokia, kad ne tik kad nėra jokio lyderio, kuris jį vestų pirmyn, bet visi jo dalyviai neigia, jog yra bent kažkiek prisidėję.
Našlaitis klajoja toliau, yra draskomas, mėtomas, kol ateina į priėmimo stadiją. Ir tada dažnai geriausias variantas būna tiesiog jį atmesti ir pamiršti. Arba įsigaliojimo datą nukelti toli į priekį, kad tai jau būtų kitos vyriausybės problema (per rinkimus tada galima girtis ta reforma, nes niekas dar nesupranta, kokios kokybės ji bus).
Taigi, turime, kaip nereiktų daryti, bet darome. Bet ar galima būtų padaryti geriau?
Pasapnuokim, kaip galėtų būti
Atėjusi Vyriausybė identifikuoja svarbiausias reformas ir pirmiausia, nuo ko pradeda, – komandų subūrimo. Žmonių, dirbusių su tokio lygio projektais ir galinčių įgyvendinti tokius pokyčius. Realu, kad jie bus iš privataus sektoriaus ir dažnai nežinos viešojo sektoriaus veikimo niuansų, todėl turi susiburti vidines komandas iš politikos grupių ir institucijų, kurias tai lies, žmonių, kurie turi supratimą, kaip veikia tos srities teisės aktai.
Nauji žmonės užduoda ambiciją ir kryptį, esami žmonės – know-how. Politinė vadovybė visiems dalyviams nuima darbo krūvius ir leidžia susikoncentruoti į tą vienintelį tikslą. Jei kažkas šalia nebus užgesinta, nieko tokio – ne pirmas gaisras valstybėje.
Tarp institucijų derinimas vyksta fast-line principu, nes prieš tai visų institucijų vadovai buvo sukviesti, jiems paaiškinta užduotis, jos prasmė, tikslai ir paprašyta paskirti konkretų atsakingą asmenį iš institucijos šiam projektui ir jam suteikti maksimalų prioritetą. Rengiami kas savaitiniai susitikimai, vadovas žiūri, kaip galėtų padėti.
Visuomenė įtraukiama nuo pat pradžių, identifikuojami žmonės ir asociacijos, galinčios labiausiai prisidėti, su jais vyksta derinimas kiekviename žingsnyje, kalibravimas galimų sprendimų. Reikia suprasti, kad verslas dažnai turės interesų konfliktą, todėl komanda turi veikti kaip mediatorius, išsirenkantis geriausias vietas iš verslo siūlymų, tačiau visada atstovaujantis visuomenės interesui, todėl kai kur užbrėžiantis ribas(pvz., e. balsavimas bendrijose yra gera idėja, tačiau negalima nepalikti alternatyvų, nes turime nemažai senjorų).
Paraleliai žiniasklaidoje nuolat šmėžuoja straipsniai apie ateinantį pokytį, aiškinami sprendimai, dėliojami už jų esantys argumentai, nuolat matomas reformos veidas – žmogus, kuris neša šio pokyčio atsakomybę.
Kai teisės aktas atiduodamas derinimui visuomenei, tai tebūna nominali procedūra, nes visi jau viską žino. Jam pasiekus Seimą, projekto vadovas kontroliuoja jo kiekvieną žingsnį, rengia asmeninius susitikimus su oponentais. Vykstant balsavimui Seime, jo rezultatai jau daugiau žinomi iš anksto.
Galim gyventi ir taip, ir kitaip. Realybėje šie du darbo būdai ir skiria turtingas valstybes nuo mažiau turtingų. Šis pokytis ir sudėtingas, ir nesudėtingas tuo pačiu metu – priklauso, kaip pažiūrėsi. Galiu tik pasidžiaugti, kad tokį pokytį šiuo metu jau bandome viename projekte. O pats asmeniškai tikrai labai noriu matyti mūsų šalį einant veržlesniu keliu ir didesniais tempais – to ir palinkėsiu mūsų šaliai.
Komentaro autorius – Eimantas Norkūnas, Vyriausybės Valdysenos departamento vadovas“
https://www.vz.lt/izvalgos/2024/03/21/e-norkunas-kodel-susimauname-su-reformomis
„Trompenaars’s model of national culture differences is a framework for cross-cultural communication applied to general business and management, developed by Fons Trompenaars and Charles Hampden-Turner. This involved a large-scale survey of 8,841 managers and organization employees from 43 countries.
This model of national culture differences has seven dimensions. There are five orientations covering the ways in which human beings deal with each other, one which deals with time, and one which deals with the environment.“
https://en.wikipedia.org/wiki/Trompenaars%27s_model_of_national_culture_differences
2024-02-02
„Tad naujojo lietuvio noras būti newnordicu yra toks pat senas kaip senojo ruso noras užkariauti old nordicus. Dėl to jie mentalitetu tiesiog nesiskiria. Jie abu žino, kad kažkur yra šalis, kur šaibos auga ant medžių ir jei tik jie galėtų prie jų prisiliesti – ar mašina, ar drabužiais, ar okupacija, tai dingtų jų nepilnavertiškumas.“
„Tad čia didysis paradoksas bandymo kažkuo tapti – kažkuo esi tik tada, kai nustoji bandyti kažkuo nebūti.“
„Trompenaars’s model of national culture differences is a framework for cross-cultural communication applied to general business and management, developed by Fons Trompenaars and Charles Hampden-Turner. This involved a large-scale survey of 8,841 managers and organization employees from 43 countries.
This model of national culture differences has seven dimensions. There are five orientations covering the ways in which human beings deal with each other, one which deals with time, and one which deals with the environment.“
Universalism vs particularism
Individualism vs communitarianism
Neutral vs emotional
Specific vs diffuse
Achievement vs ascription
Sequential vs synchronic
Internal vs external control
https://en.wikipedia.org/wiki/Trompenaars%27s_model_of_national_culture_differences
„Jei naujas automobilis ima byrėti dar neišvažiavęs iš pardavėjo aikštelės, dėl to akivaizdžiai kaltas gamintojas, o ne pirkėjas. Abu suvokia, kad garantiniu remontu čia neišsipirksi – klientas turi gauti naują kokybišką automobilį arba savo sumokėtus pinigus, o gamintojas neišvengiamai patiria finansinių ir reputacinių nuostolių.
Jei automobilius pardavinėtų Lietuvos švietimo strategai, kiekvienas pardavimas iš anksto būtų aprašytas trisdešimties puslapių biurokratinės naujakalbės taisyklėmis, pirkėjas apie automobilio specifikacijas sužinotų tik į jį įsėdęs, o broko atveju pardavėjas stovėtų prie metalo laužo krūvos ir sakytų, kad nieko baisaus neįvyko, kad pirkėjas nepagrįstai save įaudrina, kad automobilis neblogai važiuoja. Tiesa, ne pats, o šiukšlių mašinoje.
Švietimo ir verslo analogija šiandien daugeliui gali pasirodyti atgrasi ir ciniška. Labiausiai dėl to, kad mokytojo vaidmenį tapatiname ne tik su žinių perteikimu, bet ir moraliniu asmens ugdymu. Tuo tarpu verslas ir privati iniciatyva it sovietmečio propagandinėse karikatūrose tebesisieja su amoraliais išpampusiais cilindruotais kapitalistais. Realybėje šios ribos niekada nebuvo tokios aiškios ir kasmet tampa vis neaiškesnės.
Privačių mokyklų gausa, o labiausiai brutali konkurencija tarp valstybinių mokyklų, seniai priartino švietimą prie verslo. Savo ruožtu, verslo amoralumas, aklas pelno vaikymasis ignoruojant viešąjį interesą ir savo gerą vardą, irgi nėra norma ir labiausiai priklauso nuo konkretaus individo, verslininko ar kliento, etinių nuostatų.
Kažkada mokytojus dirginęs bandymas įvardyti juos paslaugų teikėjais, šiandien atrodo pakankamai racionalus: nenutrindamas moralinės, švietėjo misijos, jis leidžia mokiniams ir jų tėvams reikalauti maksimalios švietimo kokybės, o patiems mokytojams – deramų darbo sąlygų. Drauge sumažinamos švietimo administratorių galimybės manipuliuoti pavaldiniais, savo veiklą grindžiant kaltės perkėlimu ir egoistiškai interpretuojama mokytojo misija.
Apibendrinant pastarųjų metų švietimo būklę, atrodo, kad mokyklą irgi paveikė globalinis atšilimas, privertęs eižėti nusistovėjusį darbo ritmą. Mokslo metai, prasidėję mokytojų streikais, anksčiau nei įprasta peraugo į latentinę nerimo ir moralinės panikos būseną, sukeltą naujų, negrabiai paruoštų, mokyklos funkcionavimą išbalansuojančių egzaminų gausos. Pedagoginės bendruomenės skepsis, pagrįstas racionalia pertvarkos dokumentų ir retorikos analize arba pasąmonėje užkoduota ilgamete kerėpliško švietimo organizavimo patirtimi, netruko pasiteisinti.
Savo ruožtu, švietimo administratoriai su iniciatyvaus kvailio ir buitinio smurtautojo aistra įrodinėja, kad kontrolės mechanizmų skaidymas ir smulkinimas be kita ko yra įtampos mažinimo priemonė. Sunku įsivaizduoti perversinį mąstymo mechanizmą, kuriam buitinio smurtautojo sprendimas šeimos narius iki sąmonės praradimo mušti ne kartą per savaitę šeštadieniais, bet silpniau, tačiau kasdien, atrodo kaip humanizmo aktas. Šiandien administracinėmis priemonėmis sukurta įtampa ir negebėjimas garantuoti efektyvaus švietimo pertvarkos veikimo neabejotinai yra vienas iš bendrojo lavinimo mokyklos bankroto ženklų.
Švietimo gaisrą, kuris įgyja vis daugiau apokaliptinės tragedijos požymių, liudija ne vien politikos formuotojų nesėkmės, atviras atsiribojimas nuo dialogo arba (dar blogiau) jo imitavimas, bet ir švietimo bendruomenės susitelkimas ne į savo veiklos tikslą, o į organizacinius funkcinius klausimus. Kuomet mokykla kasdien užverčiama naujais aprašais, tvarkomis, taisyklėmis, programomis, rekomendacijomis ir nurodymais, galinčiais keistis net egzamino išvakarėse, supranti, kad praradai gebėjimą išlaikyti pauzę, neturi kantrybės išklausyti ilgėlesnio pasakojimo, saugaisi bet kokio nedarbinio atviravimo, bijai išeiti iš standartinių kasdienių maršrutų. Tampi nevaldomų ir nesibaigiančių gyvenimo mažmožių įkaitu.
Mažmožių prievarta yra tiesiausias kelias į žmoniškumo eroziją. Grafikų ir dienotvarkių kankinama sistema nebetelkia žmonių, nebeformuoja savo ateities vizijos. Tokia sistema nebesidomi praeitimi, nefantazuoja apie ateitį. Autorefleksija, empatija ir fantazija biurokratizuotoje ir automatizuotoje visuomenėje yra nereikalinga ir pavojinga. Ypač jei patys biurokratai ir mechanizmų prižiūrėtojai stokoja kuriančiosios vaizduotės.
Bene didžiausias šiandienos klausimas, kas dar pajėgus nubrėžti liepsnojančio švietimo evakuacijos planą. Artėjantys rinkimai galėtų teikti vilties, kad naujieji valdantieji mokosi iš savo oponentų klaidų ir bus linkę jas taisyti, tačiau viešosios erdvės ženklai rodo, kad švietimo lauke Lietuvos partijos pasižymi išskirtiniu minties seklumu, kad kalbama ir veikiama veidrodiniu ir baisiai infantiliu principu. Kai neturi savo sprendimų plano, teiki atvirkštinį pasiūlymą, kuris nieko nekeičia, bet leidžia priešgyniauti oponentams. Paprastai toks elgesys dar palydimas viešai deklaruojamu susirūpinimu. Gintaras Beresnevičius savojoje publicistikoje yra taikliai pasakęs, kad skiriamasis lietuvio bruožas – Rūpintojėlio laikysena. Jei kitose tautose Kristus pasirodo kaip kenčiantis ar triumfuojantis, tai Lietuvoje jis sėdi ir rūpinasi.
Tuomet, kai atrodo, kad pažinus ir stabilus pasaulis mūsų akyse griūva, vienintelė alternatyva Rūpintojėlio būsenai tampa tikėjimas asmens galiomis ir draugysčių mezgimas. Kaip rašė Volteras „Kandide“, liūdnoje apysakoje apie optimizmą, mes turime auginti savo sodą.
Domas Boguševičius yra Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas“
2024-03-14
„Kaip vertinti Salomėją Nėrį?“
„Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo „prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai savo nuomones taip pat išreiškė spaudoje:
https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2219612/valdemaras-klumbys-alternatyvi-pazyma-apie-salomeja-neri“
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000328255/homo-cultus-is-balkono-kaip-vertinti-salomeja-neri
Tekstas iš laidos garso įrašo išgautas naudojant įrankį „Transkriptor“.
SPK_1
O turtus.
SPK_2
Iš balkono.
SPK_2
Sveiki, mes pradedame laidą iš balkono. Šį kartą mūsų balkonas yra ir politiškas, ir poetiškas, bet iš tiesų labai norėtųsi, kad jis būtų teisingas. Kodėl tokia keista įžanga?
SPK_2
O todėl, kad mes svarstysime niekaip nesibaigianti poetės salomėjos nėries klausimą jau yra dabar atskiras klausimas, bet ne tiktai poetės, ne tiktai jos poetinės ir politinės biografijos, bet gal net labiau mūsų, kaip visuomenės gebėjimą vertinti savo istoriją, vertinti įvykius jų istoriniame kontekste ir ką salomėjos vertinimas pasako apie mus, apie mūsų šiuolaikinę valstybę, apie mūsų atmintį ir sugebėjimą.
SPK_2
Iš jos kažką išmokti, taigi radijo balkone vieši 2 rimti tyrėjai. Tai yra istorikas, istorijos mokslų daktaras, istorijos instituto darbuotojas valdemaras klumbys ir literatūrologas, profesorius daktaras mindaugas kvietkauskas.
SPK_1
Laba diena.
SPK_2
Jūs abudu pasikviečiau, nes esate savo srities specialistai skyrėte tam laikotarpiui, daug dėmesio rašė tekstus, mokslines publikacijas leidote knygas ir jūsų ekspertizė, be abejo, yra labai svarbi ir kartu jūs pasirašėte tą mokslininkų kreipimąsi, kuris kaip tik ir skelbia, kad reikia persvarstyti salomėjos nėries vertinimą. Kadangi tas vertinimas buvo pagrįstas.
SPK_2
Vienas tokia sakytume, labai subjektyvia ir moksliniais tyrimais, nepagrįsta žurnalistės daivos vilytės nuomone, tai dabar aš pirmiausiai norėčiau kreiptis į mindaugą ir paprašyti papasakoti savo galbūt reakciją perskaičius daiva vilkelytė tekstą.
SPK_3
Mane sudomino priežastys, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, kad salomėjos nėries vardas propaguoja totalitarinius režimus. Desovietizacijos Komisijos sprendimas. Kitaip tariant, pagrindas motyvacija.
SPK_3
Na kadangi aš salomėjos nėries kūrybą ir biografijas, nemažai tyrinėjęs, esu rašęs apie ją ir jos archyvus. Man buvo įdomu, kaip tai pagrįsta na ir pradėjęs žiūrėti, kokia yra dokumentai, pamačiau, kad ta ekspertizė, kuri yra, na pateikta, iš tiesų nėra mokslinė na, ji parašyta išties labai subjektyviai publicistikai na ir sprendžiant dėl tokios figūros, kaip salomėja nėris itin svarbios lietuvių kolektyvinei atminčiai ir.
SPK_3
Literatūrai ir tradicijų, kaip ją bevertintume, vis dėlto norėtųsi tikėtis profesionalaus mokslinio vertinimo, atsižvelgiant į tai, kas jau yra ištirta per daugybę metų. S nėries biografija, kūryba daugybės mokslininkų yra, yra tvirta mane tai nustebino. Tuomet paklausiau kitų savo kolegų, nuomonių, kolegų, mokslininkų, nuomonių ir pasirodo, kad visi yra priblokšti dėl to, kad mūsų valstybės sprendimai tokiais kertiniais istorinės atminties klausimais, žinoma, neneigiant, kad juos reikia svarstyti, juos reikia spręsti, bet priimami.
SPK_3
Remiantis nekvalifikuotų tekstu ir pateikiančių labai šališką nuomonę.
SPK_2
Aš sutinku su mindaugo įspūdžių, nes irgi atidžiai perskaičiau tą taip vadinamą istorinę archyvinę pažymą. Kartu tai parašyta, kad tai yra politinė s nėries biografijos konspektas 40 tų 40 punktų veiklos ir jau pats pirmas sakinys turėjo kokią nors raudoną lemputę užžiebti tiems žmonėms, kurie užsakė pažymą, nes šitas tekstas prasideda taip. Salomėja bačinskaitė bučienė nėris Lietuvoje pelnė dramatiškos poezijos žvaigždės įvaizdį.
SPK_2
Aš nežinau, aš tokį sakinį man kas nors paskaitytų sakytų, o kas tai yra, kaip manote, koks čia žanras, sakyčiau, gal feljetonas, bet kokios dramos būrelio, nežinau scenarijus koks nors šiuolaikinės dramos ar panašiai tai
SPK_2
Tai labai keista ir tokių stebuklingų pastebėjimų tokios ironijos, kad ten literatūrologai, tai yra kažkokių senelės pasakų sekėjai ir panašiai yra daugybė, o kai pasižiūrime, kuo gi remiasi, tai labai sąmoningai remiamasi. Tiesa, to meto spauda, lyg tai nežinotume, kad jinai buvo ideologiška ir fabrikuojama. Tai vadinasi salomėją nėrį vis dar matuojame sovietmečio propagandos įrankiais, tai kur praėjo 30 nepriklausomybės metų, ir aš to ir klausiu istoriko gerbiamo klumbio.
SPK_1
Čia kažkokio geras klausimas, nes aš pats kėliau tą panašų klausimą. Ir atsakymas toks turbūt, kad istorikai nuėjo kažkur labai toli ir netikėtu, ir labai mokslininkai nuėjo kažkur vienas pusę, o visuomenė nelabai toli nuo sostinės sakant ir pajudėjo. Aš jau tikėjausi, gal kokį 10 metų, bet tikėjausi, kad jau tas sovietinis kažkur tarsi tolsta ir tada atsiranda visokios struktūrinis požiūris į į praėjusį laiką ir tau to laiko žinomi žmonės, bet nuo 14 metų ir patikrintų.
SPK_1
Akivaizdu, kad mes kažkur grįžtam sovietmečiu vertinimuose prie net 70 metų, kai buvo viskas tarsi labai gyva ir skaudų, bet kažkoks sovietmečio mąstymas ir uždėtas vietoj pliuso minusas, kai buvo verčiama taip, dabar yra tas pats
SPK_1
Tiktai jeigu tuo metu tai buvo labai gerai, dabar yra labai blogai vertinimas pasikeitė tai toks labai didelis politizavimas, kaip buvo sovietmečiu, labai didelis mitologizavimas ir iš esmės nematomas žmogus faktiškai pasidaro, nematomas net jo kontekstas matomas tiktai nu kažkoks daiktas yra politiška, tai kad galima ką galima pasiimti ir labai turbūt lengvai tai, kas lengviausiai vertinama ta prasme apie tai yra kalbama. Iš esmės tai nereiškia, kad nereikia kalbėti apie tuos prisitaikymo, konformizmo, kolaboravimo klausimus. Žinome, kad jokia kalbėti, bet mes niekaip neišeina iš to ydingo rato, kai iš esmės pasiima vienas pats faktas, kad nes kas yra visuomenė, būtinai stalino saulė buvo 20 žmonių delegacija formaliai, kodėl neveikia, iki šiol nėra normaliai išsiaiškinta, kas jie
SPK_1
Neįtraukė, nes nėra šaltinių, tiesiog turi būti pakankamai galim. Žinot kodėl, kaip jinai patyrė, gal yra daugybė visokiausių atsiminimų, kodėl ji važiavo į juos? Paskui keitėsi pažiūros.
SPK_1
Apie tai yra irgi daugybė tyrimų padaryta, bet ir tarsi visuomenėje turėtų tai žinoti ir politikai turėtų žinoti, bet tai nėra svarbu, nes labiausiai yra tas, ar jinai gali nustatymo. Tai žinoma, tai parašė ne vienas ideologinį kūrinį ir to, nei reikia paneigti negalima paneigti, bet tas nereiškia, kad visai nėra galima į tai ir supresuoti į kūrinį. Čia vėlgi mes tarsi atsidūrėm tokioj 40 metų, tarsi partizanai 10 ais metais būtų laimėję ir kaip būtų elgęsis cvirka su nerimu, nes ant tokių situacijų, bet jau praėjo, o tai, kad praėjo jau dabar
SPK_1
Nejau kitų metų 70. Be to laiko praėjo viskas pasikeitė ir visuomenė negali patikėti, kad būtų gauti 43. Čia būtų buvę labai įdomu, kad kai partizanai būtų reagavę į tą, kokia būtų buvę teismai, jas galima palyginti su tuo, kas buvo rusijoj okupacijos.
SPK_1
Tai išlaisvina, ten buvo teismai buvo, bet nebuvo nei į kokį, tai kaip žmonės buvo padaryti kažkokie tai ribojimai galėtų kelis metus. Režisierė kažkas negalėjo sakyti, nustatyti, o po to vėl tapo kūrėjus ir nu ir tie dalykai jie buvo tarsi tokie žmogus buvo nuteistas, bet jau dabar, nes niekas, kaip ir teismo, nebuvo tirtas. Teismas pasidarė n ne tu negali iš.
SPK_1
Net ne dėl to, kad mirus, bet iš esmės neįmanoma, jau nuteista jau praėjo šitiek laiko. 25 metai yra toks, kai pacientė yra viskas labai karštai, bet jie yra žmonės, kurie gyvena tame laike, ir tada jie turi tą teisę prieš dabar, kai ateina žmonės, kurie neturi negyveno, tai jų santykis jau negali būti toks neturinčios moralinės teisės daryti tokių tokių sprendimų iš esmės.
SPK_2
Tai čia mes labiau kalbame, kad sovietmečiu negyveno tai jaunoji politikų karta daiva vilkelytė, be jokios abejonės, gyveno, bet bet vis tiek kas turi teisę moralinę teisę spręsti ir teisti. Tai turbūt vis dėlto ne mes ne jūs ir ne aš, ir ne daiva vilkelytė, o reikėtų kažkaip objektyvaus tyrimo.
SPK_2
Nepriklausomai nuo to, kokia jūsų pozicija palaikote, matot, čia problema ir yra ta jūs paminėjote, kad visuomenė mokslininkai nuėjo kažkur toli visuomenė pasiliko, aš drįsčiau nesutikti, nes visos apklausos rodo ir kiek į radiją skambina, kad visuomenė šiuo klausimu yra gana lygiai pasidalijusi. Vienas nuoširdžiai gina salomėja, kiti nuoširdžiai piktinasi, kad jinai yra išdavikė ir dažniausiai nei vienas pusė nenori klausytis argumentų. O vis dėlto svarbiausia mums, kaip teisinei valstybei kalbėti argumentuotai kalbėti faktų kalba ir pažvelgti į istorinį kontekstą.
SPK_2
Jūs paminėjote partizanus ir tokie hipotetiniai, o kas būtų, jeigu būtų, tai aš norėčiau pacituoti išeivijos poetės julijos švabaitės liudijimą parašytą
SPK_2
Laiške ir dabar citata prisimenu vokietijoj rojus lingine susitikome su partizanu daumantu juozu lukša. Tada jis rašė knygą partizanai per vakarienę sėdėjo šalia jo iš kitos pusės prelatas mykolas krupavičius ir visų pirma paklausiau, ar jūs partizanai, ką turit prieš salomėją? Nėrį niekad neužmiršiu jo žodžio, mes neturime nieko prieš salomėją nėrį ji yra palikusi savo rankraštį.
SPK_2
Jis yra partizanų rankose. Na, toksai yra liudijimas poetės kiekvieną aiškų liudijimą reikia tikrinti, reikia žiūrėti tam tikrame kontekste, bet jau išlikę liudijimai taipogi ir kunigo juozo gusto, kuris tremtyje yra pasakojęs, kad jis yra.
SPK_2
Pats paėmęs tą juodąjį salomėjos išpažinties asmenį kam kunigui tremtyje kurti tokias istorijas, tai būtų sunku sugalvoti. Tai yra visokiausių liudijimų. Tie liudijimai yra mokslininkų tyrinėti.
SPK_2
Bet kuriuo atveju biografija yra labai sudėtinga. Pagaliau mes kaip visuomenė, ar mes priimame tokį dalyką, kaip atgaila? Man atrodo, čia yra labai svarbus faktorius, galvojant, pavyzdžiui, apie vokietiją po antrojo pasaulinio karo, kuri atliko tą atgailą, prisiėmė atsakomybę, kaltę praėjo labai sunkius denacifikacijos procesus.
SPK_2
Kiekvienas vokietis jaučia begalinę tą traumą, kaltę ir štai Rusija nepraėjo jokios destalinizacijos ir mes matome.
SPK_2
Rezultatus tai man atrodo labai svarbu, iš kokios pozicijos mes sprendžiame ir kas turi tą moralinę teisę. Mindaugai, kaip atrodo, ar iš viso yra teisinga mums atsistoti į sprendėjų poziciją dabar?
SPK_3
Kaip ir sakėte, laima, labai svarbu matyti įvairias puses ir vienas, ir kitus argumentus, ir literatūros istorikai, ir istorikai apskritai yra tikrai tyrę. Nuosekliai salomėjos nėries vėlyvąjį gyvenimo laikotarpį karo metais ir sugrįžus į lietuvą. Visų pirma vienas iš argumentų, skatinantis teigti, kad jinai suvokia savo politinę klaidą, kad jinai.
SPK_3
Dėl jos tikrai atgailavo ir siekia tą žinią perduoti tautai perduoti skaitytojams yra jos pačios kūrybos tekstai. Visa vėlyvosios kūrybos istorija. Tai yra jos sąmoningai parengtas neoficialus kūrybos rinkinys, autentiškos kūrybos rinkinys prie didelio kelio, kur jį atvežė atsivežė iš sovietų sąjungos po karo kaip rankraštinio rinkinį 3 egzemplioriais.
SPK_3
Vienas iš jų buvo perduotas ir į laičių putinui, kitas laikytas jos pačios, kitas paskui pateko per greičiausiai antano venclovos rankas į ne į archyvus, bet jie rinkiniai buvo parengti kaip neoficialus rinkinys. Mano tyrimai leidžia teigti, kad tai buvo savilaidos bandymas, neturint vilties paskelbti.
SPK_3
O tą autentišką rinkiniai pabandė atskleisti rankraščiais ir dalis tų eilėraščių tikrai buvo žinomi rezistencijai. Eilėraštis tolimas sapnas, kuris yra vienas ryškiausių atgailos tekstų, atgailos kaip nusidėjėlės tekstų. Jisai, kaip buvo publikuotas partizanų spaudoje 1950 aisiais metais salomėja neris suvokia skirtumą tarp oficialiosios propagandinės kaukės, su kuria jinai turėjo stalinizmo metu taikstytis patekus į tokią situaciją.
SPK_3
Nepaisant to, kad tik tikrai suvokia, koks tai yra režimas, labai aiškiai paskui pradėjo, manyčiau, suvokti ir skirtumas tarp jos autentiškos, kūrybos ir žinios, kur ji bandė perduoti skaitytojams, kad ne tapatintų jos su ta oficialia.
SPK_3
Kaukę, jeigu uždedama yra ir jos kūrybos tekstai ir liudijimai, ir savo eilėraščiuose, jeigu tiktai turime atvirumo ir dėmesingumo, juos perskaityti, o tai tikrai galima padaryti jau nu per visą nepriklausomybės dešimtmetį, kai jie buvo paskelbti. Mes matome liudijimą štai šitos labai tragiškos klaidos, supratimo matome liudijimą, apsivalymo ir absoliutaus nusižeminimo. Kai salomėja nėris rašo ir nereikia man geresnio nieko tik prie žemės prisiglaust brangios būti tėviškės arimų slieku, mėlyna rugiagėle rugiuos, tai yra tas nusižeminimas, bet kokią kainą, kad tik mane priimtų tėvynės žemę.
SPK_3
Tokio tokios atgailos tekstų iš kitų.
SPK_3
Kolaboravusių autorių, kitų tarpukario kairiųjų, kurie nuėjo su su režimu ir ne tik iš jų, ne tik iš kurių bent aš nežinau, niekas tokios sąžinės apyskaitos savo tekstuose nepadarė, o vat salomėjos nėries primena tą sąžinės apyskaitą, apie kurią paskui kalba milošas. Savo žemėje pavergtas protas, kai žmogus suvokia, kokia jisai buvo patekę į spąstus, jis buvo buvo patekęs ir pats milošas buvo traukiamas iš kitos pusės dėl komunizmo ir paskui efektą. O kas gi su manimi atsitiko?
SPK_3
Tai vat salomėja nėris moteris, poetė, pati žemė pirmoji pati žymiausia lietuvių moteris, klasikė, tokia sąžinės apskaita yra padariusi ir kai sakome, kad vienaip ar kitaip vertiname juos viešai.
SPK_3
Atminimą, mano manymu, to negalima apeiti. Salomėja nėris čia visiškai pritariu gerbiamam valdemarui nesutelpa į savo keturiasdešimtaisiais metais padarytą politinę klaidą jinai tikrai nesutelpa.
SPK_2
Labai ačiū mindaugai ir dabar vėl kreiptis į merą, nes iš tiesų, kad nesusidarytų įspūdis, kad mes norime išteisinti salomėją nėrį ir pasakyti, kad ji nepadarė to, ko ji nepadarė. Mes absoliučiai neneigiame, kad jinai buvo toje delegacijoje, kad jinai važiavo į maskvą, kad parašė poemą apie staliną, kad parašė daugiau visokių ideologinių eilėraščių ir visa tai rytai reikia žinoti ir analizuoti, bet analizuoti to laikmečio kontekste. Aš norėčiau, kad jūs.
SPK_2
Vat truputį to laikmečio situacija išskleistumėte tai, ką iš tikrųjų salomėjos neries šitie veiksmai reiškia, koks buvo pobūdis? Ar galima sakyti, kad dėl salomėjos ir tų kitų dvidešimties mes ir praradome savo valstybingumą?
SPK_1
Tai turbūt visai nesupranta, kas yra kas tuo metu vyko, nes aišku, kad reikia. Pradėt galvot apie tai, kodėl apskritai taip nebuvo visą laiką ateitininke ilgą laiką karšta. Žinoma, ateitininkė ir jo visuomenė šokiravo kainai paskelbė, kad jinai yra, kai į komunistinę valdžią ir panašiai.
SPK_1
Tai vėlgi kodėl tie žmonės ir nė į vienas? Kodėl tie žmonės tapo kairiais, reiškia, buvo kažkokių susitikimas tą sandorą, kuri yra lietuvoj buvo tuo metu lietuvoj tai vėlgi yra tas nepriklausomai Lietuvai, netgi maironis rašė ir gyvenimo pabaigoj pakankamai tokius aišku niekaip negaliu, bet irgi tokius nusivylusius, o tai kaip lietuvei, už ką mes, ką jis galvoja. Panašiai buvo toj pačioj buvo daug.
SPK_1
Galinis nelygybės buvo didelis įtampos, tarptautinės buvo 2 centrai galios, vienas yra nacių Vokietija ir fašistine. Visas visas šitas dešinysis kraštutiniai dešinieji buvo kairieji ir iš esmės tas kažkokie bandymas būt demokratais ir per vidurį tuo, kuo toliau, tuo mažiau tau buvo. Iš esmės žmonės buvo faktiškai, bent jau jie manė, kad yra priversti rinktis tarp 2 kažkokių ideologijų, bet visumoje buvo ideologizuota to meto visuomenei ir iš esmės nuo kitų lygiai pasinaudojo, kur yra akivaizdžiai žmogėdriška ir sovietinė ideologija, kuri yra labai romantiška.
SPK_1
Tarsi taip atrodo, kai tu matai tą sovietinį pakraštį į sovietų sąjungą, jeigu ir buvai tu matei irgi tik vasarą, tai tada pasirinkimas yra faktiškai akivaizdus, kad tu esi už tai už tuos, kurie yra geresni
SPK_1
Tą trauką ir socialinės lygybės principo kaip tokią ir dėl to daugelis tų žmonių, kurie buvo nepatenkinti tuo, kaip vystosi Lietuva, jie norėjo, jie ieškojo kažkokios alternatyvos alternatyvą pasiūlytą. Vėlgi nėra nei Lietuva kažkuo ypatinga, nei rytų ir vakarų ypatinga pilna vakarų intelektualų, kurie tuo metu buvo vienas skambina, buvo Komisijos narys trumpai, bet iškart supratau, kad čia kažkas ne taip. Tai, o kai ateina 40 metai, tai yra vėlgi toks.
SPK_1
Mes dabar žiūrime kaip okupacija, bet kai tu matai, tuo metu tai valstybės priešina, nėra jokios, kaip tik pasakoma, kad reikia laikytis ramiai sutik draugiškai ir visa kita vyksta kažkas keisto, ko žmonės nelabai supranta ir kaire šiandien yra pasimetę.
SPK_1
Yra pasenę intelektualai ir eiliniai žmonės, ir ir karininkija. Visi yra pasimetę ir nežino, ką ten, ką tai reiškia. Aišku, kai ji sutinka su džiaugsmu, nes jie tikisi, tiek aš esu irgi tyrinėjęs ne visai mano laikotarpis, bet ir kitų tyrinėtojų mokslus.
SPK_1
Ir ką jie ten planuoja, kad va mes čia sumažinsim karinį biudžetą ir skirsime kultūrai ir švietimui. Visąlaik trūko. Yra toks mąstymas, kad jie dabar čia bus keliolika metų.
SPK_1
Pradžioje aišku, labai greitai pasimato, kad taip nėra, bet vis tiek vėlgi yra, arba Lietuva bus nepriklausoma, Lietuva išliks vėlgi buvo faktiškai visa visada reikia okupacijos, visi sako mes su rusais ar vokiečiais, nu tai vėlgi tada, kai buvo svarstymų, kad vokiečiai ir kultūriniai reiškiniai mūsų valgys kultūriškai, tiesiog
SPK_1
Vėlgi žiauresni narių yra žiauresnė ir atitinkamai vėl yra atitinkamai vietoje atrodė daug geresnė išeitis apie tai, kad ten yra tremtis, kad yra represijos, kad yra šaudomi žmonės. Apie tai nu buvo tų žinių, bet baisiai baisiai ten nelabai kas labai įdomios ir kiek tam tikros informacijos galima gauti. Net ir tie, kurie rašė, buvo ten tų tekstų bylos tekstas apie bolševizmą, bet jis buvo suprantamas kaip mitologiniai tekstai yra jų priešininkų kunigas, rašo apie viską, kas negali įrašyti, kad jis rašo tiesą, tai čia yra tu turi.
SPK_1
Tai žinot, tai atitinkamai suklyst, nesuprast buvo labai lengva ir tų suklydusių ir nesupratusi buvo labai daug ne tik 21 iš 24, kurie rašytojai, kuriems labiausiai rūpi visų kitų, ten niekas turbūt išvardint ų
SPK_1
Kas ten buvo telikę 16, tai daugelis net ir tų, kurie nevažiavo. Jie rašė sveikinimo ir liaudies seimui, ir vėliau, nes vėlgi buvo tas nebuvo supratimo, kokia yra ta sovietinė santvarka, kai atsiverti n dėl sovietų sąjungos Respublikos, jos turi tiktai užsienio reikalus, finansus ir kaip dar kažkas ten, kas yra sovietų sąjunga, visa kita jos lieka, savivaldžios lieka beveik nepriklausomas ir tokiam kaip Italija. Matyt, kad konstitucijoje parašyta, kad turi didelę autonomiją, kad jos gali pačios daug ką spręsti ir visa kita žmonės nelabai supranta, ką reiškia būti sovietų sąjungos dalį jau vėliau, kaip jau yra įvykstant korporacija pamažu, o ypatingai su tremtimi, tada iš esmės tik trintis.
SPK_1
Tai reiškia, kad prieš pat karą 40 metų birželis.
SPK_1
Faktiškai į visuomenę ateina tas tikrasis supratimas, kas yra tautinė visuomenė. Tada turbūt ir tada jau visai tikras ar praregėjimas iki tol buvo tik turi prisitaikyt turi rašyti ne tai, ką galvoja. Nu prie to buvo smetonos režimas irgi nebuvo demokratinis.
SPK_1
Ten ir kartais reikėjo patylėti, išklausyti buvo nesulyginamai daugiau negu sovietinei santvarkai, bet vis tiek žmonės buvo pripratę, kad jie nebūtinai turi savo savo kūryboje sakyti tai, ką galvoja, kad reikia. Vėlgi yra tam tikros ideologijos, kurias tu turi išreikšti ir patriotizmą, kurį tu turi kokį nors smetonos biustą turi ten padaryta kokia nors mintis, apie tomografiją turi parašyti, tai vėlgi yra tas, kad tu turi apie tą nerašytą, atrodo tarsi tie žmonės irgi kurį laiką atrodė, kad čia tu esi tas pats
SPK_1
Atlikta valdžios atsakymą, tada gerai uždirbti tokius žinomas ir atitinkamai vėlgi toks tas supratimas. Kas yra sovietinė santvarka, ateina ne iš karto sakau, ateina išmintis ir ta daugybė atsiminimų, kaip jis reaguoja į tai labai jautriai, kaip jinai verkia pergyvena ir panašiai, bet viso to yra dabar labai netikėto. Nėra taip lengva suprast kas, kaip tada buvo, kiek žmonės iš tiesų nesuprantu, kaip tą santvarką tai tas kontekstas yra, reikia pakankamai tos visuomenė nežino ir visuomenė gali suprasti, nes tam, kad turėtum tą istoriją, fantaziją, tad į sugebėjimą suprast, kaip žmonės tuo metu jautė, tam turi būti iš esmės istoriją specialistas arba turi būti labai gera, gera gera švietimas.
SPK_2
Jis irgi parengė tokią pažymą tik.
SPK_2
Panašu, kad nelabai jos kam nors prireikia kur, kaip tik ir rašoma, kad pažymėtina, jog vyriausybė ir vyriausias kariuomenės vadas nusprendė nesipriešinti prezidentas be jokio pareiškimo pasitraukė į užsienį, tai ir lėmė greitą ir sklandžią Lietuvos okupaciją toliau, rašoma vyriausybės prašymas suteikti žengiančius raudonosios armijos karius. Draugiškai visiškai dezorientuota po visą Lietuvos visuomenę ne tik kairiuosius, bet ir dešiniuosius okupacijos nevyko nei karinis, nei pilietinis pasipriešinimas administracija ir toliau funkcionavo vykdydama okupantų įsakymus. Tokioje situacijoje eiliniams piliečiams buvo sunku susivokti, kas vyksta, kas laukia Lietuvoje ir kaip vertinti pokyčius.
SPK_2
Tai iš tikrųjų labai neaišku, ypač kai prezidentas pabėgo ir aš galvoju, kodėl mes taikome dvigubus standartus,
SPK_2
Mes vis tiek vertinama smetoną, nes vertiname jį sudėti. Nu kaip tokia sudėtinga asmenybė, jis padarė kažkokių gerų dalykų, buvo nepriklausomybės akto signataras, bet kažką padarė ten autoritariškai valdė valstybė lemiamu momentu pabėgo per upelį, tai kažkaip mums tai neskauda. Nors iš tiesų valstybės vadovo pabėgimas de facto turbūt ir reiškia.
SPK_2
Mes turime gyvą pavyzdį zelenskį, kuris nepabėgo, jeigu zelenskis būtų pabėgęs. Kažin ar Ukraina dabar dar būtų žemėlapyje, tai va kažkaip smetonos atžvilgiu, niekas nesako, kad nu kai kas galbūt sako, bet mes suprantame, kad yra sudėtinga situacija, reikia žiūrėti labai kompleksiškai, reikia atsižvelgti daugybę istorinių aplinkybių, o štai salomėja neris, kuri iš tikrųjų realiai tų politinių veiksmų, politinių ne simboliniu
SPK_2
Kažkokių nepadarė, kurie realiai nulemtų Lietuvos valstybės likimą, bet jinai labai tinkama kaip tokia simbolinė aukos figūra. Ir aš galvoju, tai turi tikrai tokias, netgi ir mitologines mūsų mąstymo šaknis. Jeigu galvotume, pavyzdžiui, apie salomėjos taipogi su eiliuotą pasaką eglė žalčių karalienę ir visą tą istoriją, kad broliai kvočia vaikus iš tikrųjų naudoja smurtą, iš ko čia iš tos mergaitės dukters tėvo vardą pasikviečia nužudo ir mes aš atsimenu, kad iš vaikystės visą laiką galvoju, kad ta drebulė, o tai išdavikai ir salomėja, irgi apie tai rašo, bet palaukite, o nužudė tai kas o, kas yra tie smurtautojai, o kas iš to vaiko ištraukė visą tai
SPK_2
Kažkaip perkelti perkelti akcentai ir dabar mes tokie dideli užsimoję pastatyti tą salomėją vietą ir ant jos suversti visą tą savo skausmą. Mūsų visų skausmą ir tie, kurie už ir tie, kurie prieš salomėją iš tiesų nešiojasi tą vienas kraujo lašo skausmą, nes mum visiem skauda. Man asmeniškai, pavyzdžiui, skauda, kad nebuvo jokio pasipriešinimo, kad valstybė tiesiog va taip va lengvai tiesiog va paėmė ir atsidavė galima taip sakyti, tai man tai yra skaudu, bet ne dėl salomėjos taip atsitiko.
SPK_2
Salomėja jau buvo ta dekoratyvinė figūra, kuri visa tai, kaip sakant į tam tikrą formą.
SPK_3
Iš šios aklavietės niekur neišeinam per 30 nepriklausomybės daugiau nei 30 nepriklausomybės metų.
SPK_3
Dabar vėl kalbant kovo vienuoliktosios išvakarėse ir mes ne priartėjame prie sprendimo, kaip mums tą savo istoriją paaiškinti, kaip su ja gyventi toliau, kad jinai mums teiktų pozityvius pagrindus, ar ne toliau savo valstybę tvirtinti ginti, jeigu ją reikės, kad tai būtų pozityvus pagrindas ir tada, kai jie bando kaip tik ištrinti nurašyti tuo pačiu silpniname save savo pačių sąmoningumas, savo pačių kultūrą suvokdami visiškai redukuota stereotipiškai ar ne, nesugebėdami atrasti aukštesnio lygio sprendimo, kuris pačios visuomenės sąmonę šiek tiek išlaisvintų, išlaisvintų nuo tos nuolatinės traumos, kaltųjų ieškojimo ar ne ir bandymo.
SPK_3
Nors suversti kaltę nuo savęs pačių dėl to, kad jaučiamės vis dar galbūt nevisaverčiai laisvoje Europoje ar vakarų pasaulyje tikrai labai sudėtingi motyvai susipina, ir štai man atrodo, kad kaip tik tas desovietizacijos Komisijos vertinimas niekur mūsų neišvedė, tik dar kartą grąžino prie to paties antagonistinio susipriešinimo prie tų pačių stereotipinių vertinimų ir nepateikia sprendimų. Kitaip tariant, nepateikia tokios išvados savo išvadą dėl sovietizacijos Komisija vadina galutine, bet ir tai kelia šypseną iš.
SPK_2
Tikrųjų tai gali būti.
SPK_3
Galutinė išvada ji netgi grąžina atgal ten, kur mes buvome visiškai nesinaudoja.
SPK_3
Tais duomenimis, tais faktais tyrimais, vertinimais, kurie jau buvo atlikti.
SPK_2
Nepriklausomoje Lietuvoje o vadovaujasi laikraščių citatomis iš sovietmečio tarybinės spaudos.
SPK_3
Na tai atrodo, kad savo istoriniu sąmoningumu mes degraduojame, mes neiname į priekį ar ne, ne išsilaisviname, kaip laisvi žmonės. Demokratinė visuomenė, kuri girdi ir kitą, o imame degraduoti.
SPK_2
Šiandien kaip tik per radiją išgirdau gerbiamo daktaro arūno bubnio. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus tokį pastebėjimą, kaip jis reaguoja į mokslininkų laišką, kad neva tai čia yra mokslininkai. Jie kalba tiktai apie kūrybą, o štai centras jisai apie istoriją ir aš galvoju, koks paradoksas, kad būtent centras užsako?
SPK_2
Pažyma ne profesionaliam istorikui mokslininkui, o visiškai ne istorikai ir net ne tyrėjai. Be mokslinio laipsnio tiesiog žurnalistė, kurios tekstas iš tiesų neturi. Tos tokios analitinės vertės jisai yra labai subjektyvus ir jisai yra šaržuoja ntis ir aš norėčiau pamatyti, nors vienas politiką, kuris norėtų, kad jo biografija po mirties rašytų vat tokia žurnalistė su savo tam tikra nuomone, tai būtų labai įdomu, tai aš norėjau paklausti, o tai kaip, kodėl neklausiama istorikų, kas atsitiko, pavyzdžiui, valdemarai, tu parengei tą pažymą, kodėl jos neprireikė?
SPK_1
Prieš baigiant tereikia tik pasakyti tai mane tokį prašymą parengti pažymą, kad yra atvykęs pažyma. Tai daug maž ką tu galvoji, sakau, gal galima kokią nors kitą ženklą moksliškai, tai aš tada parengiau ją tai, kiek žinau, jinai buvo pakilo į viršų, o kas ten toliau yra, čia jau čia jau nežinau, man pasakė Komisija nepateikė Komisijos, tačiau taip sakant, ne negaliu tau pasakyti, bet pasirinko. Norėjau grįžti prie tos, nes kas yra sudėtingiausia.
SPK_1
Šiaip tai sudėtingiausia yra visuomenėse, kurios patyrė pralaimėjimą, joms padarė kažką daryti, čia mes galim prisimint tą turtą gali priminti pavyzdį, kaip prancūzai reaguoja į iki šiol jiems vis dar labai sudėtinga prisiminti akcijos laikotarpiu, ypatingai ten kultūrinį, kaip jie buvo prisitaikę, kaip jie ir visada
SPK_1
Taigi tą rezistencija tradicijomis atsirado tik dėl to ne tik dėl to, kad iš esmės dėl to, kad visuomenei reikėjo kompensuoti savo laiko prisitaikymą ir iki šiol yra skausminga, tiktai netgi atsiprašė už prancūzų dalyvavimą holokauste man atrodo, panašiai kaip mūsų protas atsiprašė irgi izraelitai buvo nuvykęs 90. Kažkokį tai iš esmės tai yra būti laimingam ir labai sunku ir atitinkamai gaunasi, kad vat čia reikia kažkokios, ar tai aukos ar kažko. Tai, kad ant kažko nuvert va šitą, visą šitą kaltę, tai ir tos pačios turbūt irgi nemanau, kad nesąmoningai veikia pasąmonėje kažkokia tokie dalykai, kai norisi kažkur, tai kažkaip tai tą ir kitas tonas tos pažymos vilkelytė yra toks
SPK_1
Toks šokis ant kapo ant riešo kanalo. Kažkas tai tokio, kad toks pusiau simbolinis aktas ir galbūt jis sakau, nemanau, kad ji sąmoningai, bet žmonėm, turbūt gal iki šiol to reikia, kad tas pralaimėjimas liktų su ne su mumis, o su tais, kurie ten prie labiausiai. Nors visa visuomenė pralaimėjo visa to meto valstybėje keturiasdešimtaisiais metais patyrė pralaimėjimą.
SPK_1
Kaip tokį galbūt ir negalėjo būti kitaip. Tada kyla klausimas, ar Lietuva galėjo priešintis, negalėjo nesakysim, nes koks nors pavyko latvijoje to nebuvo geriau, tiesiog pasirašinėjo įsakymus ir galų gale vis tiek buvo sunaikintas, mirė nesulaukę į, bet tai atitinkamai vėlgi toks yra, tai yra daug sudėtingiau, negu būtų laimėjusi pozicijoj ir atitinkamai tie turbūt tiek
SPK_1
Tie ir tos pavadinimai ir cvirka, ir nėris ir tos visos tos diskusijos. Jos turbūt yra apie bandymą užmiršta prisimenant vat tu, visą tą, ką tu prisimeni tą visą gėdą, pažeminimą, kai susieju su tam tikrais asmenimis ir taip, tarsi sudegintos asmenims, kaip ir apie tai, kad jei užrašyk man savo kažkokia studentė, užrašyk neris sudegink ir tada tu išsilaisvinsi iš to. Galbūt čia toks yra kelias ir toks būdas per tokias pažymas netgi kažkaip tai isigyti psichologiškai.
SPK_1
Jeigu mes kalbame apie traumą, aš tai.
SPK_2
Suprantu, kad literatūra ir dienoraščiai ir feljetonai gali būti tikrai tokia terapinė priemonė ir puikiai tinkama, pavyzdžiui, skleisti savo nuomonę socialiniuose tinkluose. Bet kaip?
SPK_2
Visuomenė, kaip brandi valstybė? Savo istorijos procesų vertinimuose, mes vis dėlto turėtume vadovautis moksliniais tyrimais ir kažkaip žiūrėti į savo valstybingumą ir jos veikėjus ir teigiamus, ir neigiamus. Kažkaip vis dėlto rimtai ir todėl aš norėčiau, kad dar kartą valdemarai savotiškai tokių punktyrų praeitume per tą jau vadinkime komunistinę salomėjos nėries veiklą.
SPK_2
Ką iš tikrųjų, kaip būtent politikė, ar kokie buvo jos tos būtent politinės veiklos, ką galima būtų pasakyti, ką jau tokio padarė? Be to, kad ji nuvažiavo, pasirašė tentą priėmimo deklaraciją, parašė tas pajamas, tai be jokios abejonės, yra blogai, bet kaip politinė veikėja.
SPK_1
Šiaip tai neypatingai daug nuveikė, jeigu lyginti su kitais ar su gerardu cvirka 8 lova, nes sakysim, nebuvo komunistų partijos narė, kas vis tik tokia rodo jau vienokį ar kitokį sprendimą tai atsitinka, tapo komunistų partijos narių, venclova tik 50 metais, o vat narys taip ir netapo tai jinai nedalyvavo jokioje šiaip jau netgi tuo atveju institucijoje tai yra, jei ne aukščiausios Tarybos negauti Seimo nariai nebuvo nei aukščiausios Tarybos, kuri buvo paskui jau toliau, tęsė jinai. Irgi nebuvo narė, ji buvo sovietų sąjungos aukščiausios Tarybos narė, taip pat Lietuvos jinai nebuvo aukščiausioje Taryboje, yra tarsi atsiminimai, kad jinai ten labai sakė, kad aš noriu susitikti ir pasakytum, kaip kad rusai elgiasi Lietuvoje, kaip čia negerai yra
SPK_1
Galbūt ir iš tiesų reiškia, kad mes turim suprast, koks yra, tai yra ne ris man, bent jau atrodo labai ne politiškas, nelabai besigaudantis politikos žmogus. Jinai nori kažko, tai geros išvaizdos nori kažko tai gero sakysim dar tarpukariu dar iki kompanijos dažnai matau tą gerą sieja su varčia atstoja teologija, jinai pamato kažkas realybėje, jei nori kažką pakeisti, ką ji gali padaryti, tai reiškias. Kadangi viską lemia stalinas, tai reiškia, kad turi kažkaip tą nu tai tada tu tampi aukščiausios Tarybos narė, nes labai prašo, aišku, labai reikia būti aukščiausios Tarybos, nes tie žmonės, kodėl jie yra įtraukiami, kodėl taip yra, kodėl rašytojai būtent tą saulę, kad galėjau, tiesiog susirinko mūsų partijos nariai, nuvežtų ir tarsi reikėjo visuomenei parodyti Lietuvos visuomenei, parodė, kad yra su mumis rašytojai, kad jo kūrėjai
SPK_1
Kuri geriau atitinka tie, kurie sutiko tie tie buvo labai vienas vertus. Jiems patiems buvo kaip ir naudinga, bet, kita vertus, jie buvo įgiję tam tikrą galią ir ne jis turbūt aš taip galėjau. Mes galim tik spėlioti, nes nežinome šito, bet iš tam tikrų atsiminimų, kad vat aš čia noriu pasakyt, kaip čia blogai elgiasi lietuvoj rusai ir panašiai kaip čia lietuvoj ir užsieny tau ti.
SPK_1
Na, ma kaip šiandien blogai elgiamasi, tai turbūt yra toks bandymas, kažkaip kažką paveiks.
SPK_2
Čia iš tų atsiminimų, kuriuos salomėja neris aiškinosi, kad aš parašiau poemą apie staliną. Aš sutikau būti atstove, atvažiuos į maskvą, nes man pažadėta duoti pasimatymą, sustabdymas jam pasakysiu, kaip rusai skriaudžia lietuvą. Aš pas jį ieškosiu teisybės, na, neaišku, ar ji iš tikrųjų buvo tokia.
SPK_1
Pasiteisinimo turbūt prisimena, kad tu esi įtrauktas. Čia vėlgi yra tas tave. Visų pirma reikia įtraukti paskui iš to labai sunku išeiti iš šio įtraukimo.
SPK_1
Čia šiaip jau reikalauja labai didelės, kaip mindaugas pradžioje kalbėjo tokio nusižeminimo tai reikalauja didžiulės dvasios stiprybės. Šiaip jau asmenį mato, kaip tokia nu labai nuolat verkia dar kažkas, bet yra didžiulė dvasios pripažintų buvai klaidingas, kad tu klydai, kad į tą atsiprašyt savo kūrybą, tai yra labai sunkus veiksmas ir daugelis to tikrai nepadarė nei kokie nors paskutinę dieną ir štai, ką mes matom, kad jis jau 40 ateina, jisai iš karto viskas gerai, tačiau viskas buvo blogai, sovietmečiu nenustatyta kur čia, bet tokiu kažkokios atgailos, kad mes čia
SPK_1
Nėra, nėra ten to. Bent jau aš neprisimenu, kad nebūtų putino kitų dienų. Jis neturi daugelio, nežinome ar tai, o čia žmogus pripažįsta, kad jis klydo.
SPK_1
Jisai to prašo maironio, kažkaip tai atleisti ir panašiai. Tai vėlgi yra kaip labai stiprus žmogus. Aš sakyčiau, čia pasirodo neris tokia truputį netikėta, gal netgi, bet labai stiprus, toks valingas žmogaus, kuris supranta, kad padarė klaidą, pripažįsta tai mūsų visuomenė.
SPK_1
Atrodo, dabar irgi daro tokias klaidas, bet mes kažkaip ne nepanašu, kad mes linkę savo klaidas pripažins, nes įstatymas to mes galim kaltint. Komisija gali kaltinti pažymą, bet viskas prasideda įstatymu, kuris yra vėlgi toks apie tuos autoritarizmo turizmo centras visus.
SPK_1
Todėl Komisija sukurta, tai vėlgi tas įstatymas yra reikalaujantis vie atsakymo tokio minutės angažuoto ir vienareikšmiškai negalim mes pasakyt, kad jis buvo visiškai nekalta, tai tokio atsakymo nėra ir negali būt, bet mes negalim pasakyt, kad 30 %, ką mes galime pasakyti apie sniečkų? Mes galim pasakyt jau apie kokius nors kūrėjus jau yra sunku, nes mes matom, kad ir koks antsvoris, ir įstojo, ir užima visokius postus, net ir jisai bando ten kažkaip Lietuvos kultūrą, kažką tai kažkaip išsaugot, kuo daugiau tos kultūros, kokios 19 amžiaus, net ir pokario jisai prisideda prie to, kad stalino lai laikais koks nors velionis buvo vertinamas neigiamai, jei parašo po stalininių laikų provinciją, kad valionis
SPK_1
Gerai ir labai svarbus, jis yra teigiamas ir visa kita kūrėją, kurį reikia prisiminti. Koks yra svarbus Lietuvos kultūrai, tai jis irgi daro tam tikras pastangas tam, kad ta Lietuvos visuomenės institutas irgi negali pasakyti 100 % neigiamas veikėjas, o įstatymas reikalauja vienas metu, jis yra naudingas turizmo pagrindai. Ar ne?
SPK_1
Tai, bet tai yra, priklauso ne nuo ne nuo to, kaip kokia Komisija priims sprendimą. Kaip visuomenė žiūrės, gali Komisija priimti sprendimus išbraukti visą ir nerijui, ir cvirką, ir visus kitus, kurie prisidėjo prie tos okupacijos, gali išbraukti iš visų gatvių iš visų netgi nuo viršaus, bet jeigu visuomenė mąstys kitaip, tie įstatymai nepadės nei įstatymo priėmimas į truputį.
SPK_1
Priežastis ir pasekmė yra sukeičiama vietomis įstatymai suteikia kažkokią mistinę jėgos. Negalėjo, kai jisai turi variantą. Komisija priims sprendimą ir tada tarsi įvyks kažkoks arba visuotinė taika.
SPK_1
Ji supras, kad nujaučia, kad jis buvo blogai ir visa kita įstatymais nieko nepakeičia. Jeigu žmogus mąsto, kad sudėtinga buvo visai neblogai įstatymas, tikrai labai dar labiau piktina. Iš esmės vienintelė išeitis yra ne tokie įstatymai, o yra diskusinė atminties kultūra, kaip tokia, kad reikia leisti tokiai atminčiai egzistuoti tokiai, net ir tai posovietinė, kokiu atveju reikia diskutuoti, o ne ją užbetonuoti, nes kitaip mes galime grįžti į tą patį vaidmenį kaip sovietmečiu buvęs truputį jis buvęs be galo blogai, viskas buvo kaip rašyti ne tik tūrą ir taip toliau, ir panašiai
SPK_1
80 metai ateina ir pasirodo, kad nepaisant to, kad beveik 50 metų yra totali propaganda, žmonės prisimena, kad buvo visai kitaip smetonos aukso amžiaus nelaikomas. Tai reiškia, kad turi pagrindą nepadėjo pakeist atminties. Tai jeigu mes einam dabar tuo pačiu keliu, mes norim vientiso vieningo neigiamo vertinimo sovietmečiu ir sovietinius veikėjus.
SPK_1
Tai ar nebus tokie pat dar po 20 metų ar neužaugs karta, kuri galvoja, kad čia sovietmečiu gal viskas ir nieko buvo, nes nenustatyta priklauso, tai priklauso nuo mūsų santykio su praeitimi, jeigu tas visuomenei tas santykis bus kitoks negu įstatymas nori, tai gali būti labai nekokie, nes vėlgi tai yra diskusija.
SPK_1
Gali būti, kad iš tiesų plaukai, o čia buvo taip buvo ir gerų sovietmečiu dalykų, kurių negalima nei kažkokie geri dalykai. Buvo vystyti kultūrą ar dar kažkas tai neatsirado. 100 nieko tada nepriklausomą lietuvą.
SPK_1
Jis tai buvo kažkokie blogi dalykai ir tada tu parodai visatą gali parodyti įtikinamai. Kas yra blogai su tuo sovietiniu, jeigu jis yra tiesiog užbetonuojamos kaip vientisas blogis, tai atitinkamai neįmanoma diskutuoti neįmanoma diskutuot su tuo, kad jis buvo visokia, kad ji buvo bloga nuo visko, kas buvo blogai, buvo ten kažkokia tai kolaborantė ir tautai, bet tai reiškias apskritai negalima kalbėti. Aš nekalbu apie paprastus žmones, mes negalim, tada savo abejonių kažkokių pareikšta apie sovietmetį mes negalime pateikti, kokiu tai gal ne viskas ten buvo taip, kaip dabar yra
SPK_1
Tai yra tos abejonės, jas galima sakyt kitos abejonės, lieka kažkur tai nepatenka į ją ir diskusijos gali kaip tik atvirkščiai, negu įstatymų kūrėjai. Jos gali sustiprinti neigiamas tendencijas ir tą tokį, sakyčiau, net ir sovietiniais vertinimą.
SPK_2
Mindaugai aš dar norėjau į kreiptasi, man atrodo, čia labai valdemaras gero pastebėjo dalyką, kad kuo labiau tu spaudi ir bandai ištrinti, tuo tarsi sukelia nepasitikėjimą, nes bet kokia vienas. Tiesa, kai yra peršama, ypač peršama iš viršaus, tai mes jau turime tą patirtį. Tai iš principo yra kartojamas tas pats mechanizmas, kaip veikia ir ir sovietinė propaganda, nes mes net ne apverčiame juos.
SPK_2
Mes tiesiog naudojame tas pačias klišes, bet aš suprantu, kad labai daug ką keičia karo situaciją.
SPK_2
Mes visi esame įsitempę, mes nenorime atsidurti panašioje situacijoje atsidūrėme keturiasdešimtaisiais. Mes save tarsi ruošiame ir turbūt vienas iš tų politikų norų, kadangi tai dažniausiai yra paprasčiausias dalykas, tiesiog vat kokį paminklą nugriauti kažkokią gatvę, tai jo yra noras, kad nesikartotų, kad mes būtume sąmoningesni. Bet ar iš tikrųjų čia yra tas pats atvejis, kaip, pavyzdžiui, kažkokia didžioji rusų kultūra ir visi tie jų poetai?
SPK_2
Aš manau, kad vis dėlto tai yra ta kita kultūra, o čia yra tie mūsų intelektualai su visom savo klaidom, bet jie sukūrė ir mūsų kultūrą, ar mes galime tokiu pačiu principu tiesiog į viską išmesti, išpilti visą salomėją, kartu tiesiog išbraukti
SPK_2
Čia galime taip kažkaip atskirti, kad va jinai buvo tokia bloga politinė veikėja, nors jie ir nebuvo politinė ir viskas išmetam tarsi ta tos kūrybos ir nebūtų.
SPK_3
Atrodo, kad karo situacija skatina ieškoti tikslios tiesos kaip tik remtis. Tiesa, ir ta tiesa, kaip tik suteikia mums stiprybės. Desovietizacijos Komisija buvo sukurta skelbiant, kad tai bus nepriklausomas ekspertinis vertinimas, kuris įgyvendins įstatymo nuostatas, kad tai bus ekspertai iš įvairių institucijų istorikai, nepriklausomai nuo politikai, kurie tokio įvertinimo suformuota, tiesos ieškojimas, tiesos paieška norėjosi taip tikėtis, kad tai va, kad taip ir bus.
SPK_3
Nepaisant to, kad tokia Komisija taip pat yra ir.
SPK_3
Istorikų profesionalių istorikų. Mes matome, kad einama tikrai į tą pusę, kad tas suformuluotas vertinimas, galutinė išvada kaip tik ignoruoja dalį tikrovės dalį istorinės situacijos dalį faktų ir tai nebėra tiesos paieška ir tai mūsų negali stiprinti mus tai kaip tik silpnina, kaip tik mus uždaro. Na, kaip sakė valdemaras, už betonuoja, bet tas betonas yra iliuzinis, tai yra uždanga, tam tam tam tikra migla ir vienintelis būdas.
SPK_3
Mano supratimu, ką pasiūlė ir mokslininkai savo kreipimesi atlikti vertinimą iš naujo profesionaliai, tai yra dėliojant tuos argumentus, kurie jau buvo įvardinti valdemaro klumbio parengtoje profesionalioje pažymoje.
SPK_3
Genocido centre vienas vertus, tai yra nėries vaidmuo 40 ųjų metų okupacijos situacijoje. Tas kolaboravimo vaidmuo simbolinis veiksmas, kurį ji atliko. Kita vertus, tai yra kiti faktai.
SPK_3
Tai, kad ji nepadarė nusikaltimų žmogiškumui, jinai ne jo kokių nors aukštų pareigų, kurioms sprendė realiai Lietuvos okupacijos procesą. Ji nebuvo komunistų partijos narė jinai tuo metu veikia iš savo tuometinių įsitikinimų, bet kartu jinai tikrai tą politinę klaidą suvokia ir tos atgailos leidimai taip pat yra akivaizdūs. Aš dar pridėčiau dar vienas argumentą, kaip literatūrologas, kad salomėja nėris yra aukščiausio rango lietuvių literatūros klasikė ir vertina asmenybės, negalima nubraukti.
SPK_3
Tai nėra tiktai politinė figūra. Jinai yra visų pirma poetė, ne politikė. Jeigu mes kalbame apie įamžinimą, tai sudėjus šituos argumentus ar kokius dar kitus argumentus, kurių atsirastų, tas vertinimas, turėtų būti daromas ir tai yra tiesos paieška ir mums būdas tą istorinę netiesą vienaip ar kitaip pasakoti, įamžinti ar ne įamžinti.
SPK_3
Bet tik tokiu būdu mes galime atrasti išeitį iš savo atminties aklaviečių.
SPK_2
Tai tada norėčiau dar sugrįžti de maro pažymos ir čia yra labai toks įdomus aspektas, kuris paliečia kolaboravimo klausimą ir jau čia tokia pacituosiu. Dabar reziumuojant okupacijos sovietinės santvarkos.
SPK_2
Lietuvoje sveikinimą komunistinės ideologijos propagavimą bei svarbiausia dalyvavimą minėtoje Lietuvos aneksijos prašiusioje delegacijoje. Maskva galima laikyti kolaboravimu su okupacine valdžia, tačiau toks įvardijimas kelia abejonių, kadangi pasaulyje įsitvirtinęs kolaboravimo supratimas reiškia politinį ir karinį bendradarbiavimą su kariniu šalies priešu karo su juo ar karinės okupacijos metu Lietuvos politinė vadovybė ir kariuomenės sovietinei okupacijai nesipriešino, todėl sssr visuomenėje nebuvo laikoma karinių priešų ir taip toliau. Tai štai ir yra ta dviprasmiška situacija, kad taip niekas neneigia.
SPK_2
Salomėja buvo jinai.
SPK_2
Važiavo jinai, kaip žmonės sako, parvežė stalino saulę, bet realiai tai buvo tokia dekoracija iš principo. Ar aš teisingai?
SPK_1
Mastau viso 20 žmonių gali būt, kad netgi yra tam tikra aliuzija į mūsų signatarus. Tuo metu tik 20 ir 22 tokie žaidimai buvo, bet aišku, žmonės buvo parinkti, jie ne patys prašėsi, tiesiog parinko iš maskvos, netgi neturi pareigos. Žmonės buvo parinkti žmones, kurie ten važiuos ir pasakyt, turbūt nelabai buvo įmanoma.
SPK_1
Štai spėju, tai tai čia tokios so vie ti nę ta visa santrauka yra daugybė širmų, visokiausių tokių, kurios visi paradai, dar kažkas visos tos viešos kalbos yra vienas užduočių, yra visai kas kita, ir kai tu pradedi matyti, tai tas viešas kalbas.
SPK_1
Visos tokius formalius simbolinius kažkokius dalykus tu nebesupranti sovietinės santvarkos esmės. Tai tuomet, manau, neįmanoma paneigti, bet dar aš norėjau truputį anksčiau, kaip minėjau apie tai, kad mes ruošiamės karui. Taip, mes ruošiamės karui, bet o kas buvo po 20 metų?
SPK_1
Visą laiką visos kalbos apie irgi ruošiasi. Bolševikai yra priešai, beveik numeris vienas buvo su lenkais, ten kažkas šalia irgi buvo nuolatinis ruošimas visuomenės tam, kad bolševikai didžiausias priešas komunistai ir taip toliau, ir panašiai 40 m pasiruošimas nuėjo šuniui ant uodegos, paskui jis galbūt paveikė jau po karo, kaip atskirti, bet tuo metu tai va tas tai, kad mes dabar ruošia visuomenę ir darome kažkokį labai politiškai išduotą, ar tai prisideda prie to, kad iš tiesų bus
SPK_1
Naudinga ar vis tik tai labiau linkusi, pasipriešino visuomenė yra ta, kuri, kaip minėjau, teisingai sakė, kuri supranta, kuri galvoja apie tiesą, kuri nebijo tos įvairios tiesos, kuri visuomenė yra pasirengusi, ar ta, kuri tiesiog mato, kad yra turi tam tikrą ideologinį užsakymą, propagandą ir planuojamą visa kita į tarpukario visuomenė buvo labai patriotiškai nusiteikusi. Tai buvo super patriotiška visuomenė. Ten buvo labai mažai žmonių, kurie tapo treneris, buvo labai pakankamai, jau tarpukariu buvo vertinama taip labai skeptiškai, čia vyko visokie žmonės, 4 buvo paišomos, ten ir visa kita labai neigiamas tai, bet visuomenėje yra ne labai nelanksti, ir kai tiktai nelieka vado ir viskas, ir nėra įsakymų, ir visuomenė priešinama, ar vis tik demokratinė visuomenė
SPK_1
Kurį galbūt nėra tokia labai akivaizdžiai monolitiška, bet jinai yra jos dvasia, yra stipresnė dėl to, kad ji gali diskutuot su net ir su priešu ir per diskusiją nugalėtą priešą, o ne per tiesiog tokį aklą, matymą, kad mes esam mes esam patys geriausi, o tie, kurie yra blogybė, yra ne mūsų teisėjai, kažkokie tai tokia visuomenė, labai lengva sulaužyti ir jeigu jie tiktai prikakojo karinę grėsmę ir visuomenė gali labai lengvai sulūžti. Čia toks aišku, čia atsakymų gali būti įvairių, bet galima ir taip daryti.
SPK_2
Tai aš matau, kad čia žinoma kalbos yra labai daug ir tos diskusijos nesibaigs. Ir aš tikiuosi, kad jos nesibaigs ir kad man taipogi. Labai viliuosi, kad į mokslininkų kreipimąsi.
SPK_2
Sureaguota ir bus iš tikrųjų pasitelkti mokslininkai, tyrėjai, kurie žino tą laikotarpį, kurie gali tikrai pasverti faktus, patikrinti juos ir mes iš naujo persvarstysime ir salomėjos neries atminties klausimą ir taip lengvai galbūt nes iššvaistysime tais mūsų kolektyvinei kultūriniai vaizduotei svarbiais asmenimis ir gal vis dėlto sugebėsime pakilti virš savo kažkokios ideologijos vienadienės ir pažvelgti, kad jeigu ji pati sugebėjo atgailauti, jeigu partizanai sugebėjo jai atleisti, tai gal nebūkime mes šventesni už popiežių ir nepradėkite rašyti kažkokių galutinių pažymų, nes gal vis dėlto galutinės pažymas mums.
SPK_2
Jam išrašys istoriją. Tai aš labai dėkoju šios dienos laidos dalyviams, literatūrologui, daktarui, mindaugui kvietkauskui ir istorikui daktarui valdemarui klumbiui, kad jie atėjo ir pasidalino savo įžvalgomis apie atmintį ir ką reikėtų šiandien daryti. O čia buvau aš.
SPK_2
Menotyrininkė laima kreivytė, jūs klausotės laidos iš balkono prie pulto darbavosi garso režisierė sonata barčytė jadevičienė ir šią laidą, kaip ir visas kitas, visada galite susirasti LRT radiją iki malonaus.
2024-03-20
https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2229825/laurynas-peluritis-paminklas-nereiksmingumui
2018-05-29
„Atminties kultūros darbo grupė kiek anksčiau paskelbė siūlysianti Vilniaus S.Nėries gimnazijai apsispręsti ir galbūt rinktis prieštaringos praeities neturinčio kūrėjo pavadinimą.“
„Ką minėtume kaip herojinės laikysenos žmones tuo momentu, iki karo pradžios? Kur tie mūsų herojai, prieš kuriuos nulenkiame galvą? Pradėkime nuo prezidento, kariuomenės vadų, generolų, kultūros didžiųjų žmonių, išmintingų universiteto profesorių, Vinco Krėvės – Mickevičiaus, kur jie, tie herojai? Tada kitas logiškas klausimas – kodėl tik Salomėjai yra tokie rūstūs teisėjų žodžiai?“
„Ar mūsų tautos patirtis nepakankama, kad matytume, kokių galimybių šita sistema buvo sukūrusi žmonių protų ir likimų valdymui?“
„Nematyti, kad S.Nėris sumokėjo labai aukštą kainą už visą tą savo gyvenimą, už poemą apie Staliną, neįmanoma.“
„tu esi gera žvėriena, ir būsi medžiojama“
„jeigu sumedžiosime šitą Lietuvos sielą, šitą kalbančią, giedančią talentingiausią lietuvių poetę, jeigu ji tai padarys, vadinasi, lietuvių tautos galiomis ir toliau bus galima manipuliuoti.“
„atsiimsime, kas mūsų, nesvarbu, kad mūsų žmogus skaudžiai suklydo, bet jis talentingas, jis atgailauja. Jis yra mūsų ir mes jį giname.“
„Kūrėjų, žmonių likimai, kurie yra prieš mus, yra likimai, iš kurių turime semtis kažką sau, tvirtinti savyje pamatus, galvoti kaip aš turiu gyventi, save ugdyti, save auklėti – ką turiu imtis iš gyvenimo, kad manęs toks išbandymas nesunaikintų.“
„Juk neatlaikė lietuvių tauta didžiąja dalimi išbandymo Holokausto situacijomis, ji nebuvo pasirengusi tam, nebuvo pakankamo ugdymo, vidinės sąmonės struktūros stiprumo.“
„atsiimti, išvaduoti Salomėją. Juk mes ją paliekame okupuotą, kai ją teisiame, kai atsisakome jos. Atrodo, kad Lietuva jau laisva, o Salomėja lieka okupaciniuose gniaužtuose. Reikia padėti jai, einančiai tuo išsilaisvinimo keliu, juk kalbame ne apie bet ką. Jeigu negalime savimi pasikliauti, pasikliaukime Aisčiu. Ji yra didžiausia mūsų poetė.“
„Kažkas juose atsiveria, atsidaro, likimas pradeda pulsuoti. Taip veikia menas, jis atveria kažką iš žmogaus, kažką, kas leidžia pasijusti žmogumi, net jeigu už jo nugaros sunkūs nusikaltimai.“
„pasakojimas apie vienuoles, kurios šventė vienos sesers vienuolės devyniasdešimtmetį. Ji norėjo vienintelės dovanos, kad seserys jai visą vakarą skaitytų S.Nėries eilėraščius, dainuotų, giedotų.“
„Laisvindami Salomėją mes ir toliau laisviname save. Daromės vis mažiau okupuoti, kai laisviname Salomėją iš tų okupacinių gniaužtų. Niekur neužsimerkdami, atvirai į viską žiūrėdami, atsakomybę prisiimdami. Juk negali jos vien šlovinti ir nematyti, ką ji sau padarė. Ji pirmiausia nusikalto sau. Ji išdavė save. Labai skausmingai.“
„būtent tą kartą įsitikinau, kodėl pas mus valstybėj vyksta sumaištis – gyvenam visuomenėj, kuri galvoja, kad kažkas už ją pasirūpins.“
„Pasiūlymą teikę bendruomenės nariai išskyrė A.Adomaičio talentą, įvairiapusiškumą tapyboje, akmens skulptūrose, medžio drožyboje.“
„Į sceną pakilęs akmeniškis netikėtai pasakė, kad jo darbų skaičius pernelyg menkas tokio lygio apdovanojimui.“
„Susirinkusieji manė, kad A.Adomaitis taip bando padėkoti už išskirtinę garbę. Bet menininkas kalbėjo toliau“
„„Turbūt charizma per menka ar kas, kad man nepavyko sudominti rajono valdžios žmonių gražesnėmis, didingesnėmis idėjomis.“
„Kai kuriuos darbelius man pavyko įgyvendinti. Ir iš tiesų esu dėkingas rajono valdžiai, bet tai yra per daug menka, kad aš rankose laikyčiau šį apdovanojimą“, – kalbėjo A.Adomaitis.“
„Salę šurmuliuoti privertęs menininkas pažymėjo, kad gražus turėtų būti ne tik Akmenės miestas, bet ir visas rajonas. Jis baksnojo į skaudulius – sunykusius dvarus, istorinę aplinką, į tai, kad neatrandama deramos vietos kūrybos žmonių palikimui.“
„Nuo kaklo regalijas nusiėmęs A.Adomaitis nesidavė perkalbamas mero Vitalijaus Mitrofanovo. Pastarasis bandė įtikinti, kad nevalia atsisakyti tarybos narių skirto apdovanojimo, kalbėjo apie dar neįgyvendintą savo svajonę pastatyti rajone dangoraižį.“
„Menininkas nesidavė perkalbamas: padėjo jam atgal įbruktą apdovanojimą ir bakstelėjo valdžiai, kuri taip pat per mažai padarė.“
„A.Adomaitis pasakė, kad pats dangoraižio statyti neketino, ir pakvietė šventės dalyvius pasekti Vasario 16-osios signatarų parodytu pavyzdžiu: „Pasiraitokime rankoves ir kurkime valstybę rimtai. Aš neatėjau čia pažaisti.““
„pamiršai pažymėti, kad čia visos yra nelegalios transporto priemonės ir policijai sustabdžius jos gali būti konfiskuotos. Ar verta rizikuoti?
Net ir tas paspirtukas kuris turėtų vaziuoti maks. 25kmh“
https://www.facebook.com/groups/547655106045864/posts/1586652532146111/?comment_id=1586902605454437
+
„pamiršai paminėti kad viskas šiais laikais nelegalu. Net seime 😃 Bet visi gyvena 😃“
