2025-12-18
„Kas mane dabartinėje situacijoje ypatingu būdu pykdo, tai kai kurių kairiųjų sakymai, kad į protestus renkasi tik “liberalių dešiniųjų” pažiūrų žmonės.
Visų pirma, norėtųsi palinkėti pamesti patronizuojantį toną.
Antra, esu tikras, kad jie nei buvo, nei matė, kas ten renkasi. Aš buvau, mačiau ne vieną pažįstamą, kurio “liberaliu dešinumu” niekaip neapkaltinsi. Nebent pats ėjimas į protestą automatiškai priskiria prie dešiniųjų, bet tada bergždžia bet kokia kalba.
Ir pats nebūtinai su viskuo ten 100% sutinku, bet prasmę, net būtinybę protestuose matau. Kairiosios pažiūros man yra praktiškai įgimtos, mūsų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Man jas įskiepijo vaikystėje mane auginusi tėčio teta Agnė Murzaitė, buvusi tarpukario Lietuvoje veikusios, socialistinį jaunimą vienijusios “Aušrininkų” organizacijos centro komiteto sekretorė.
Agnė, kitaip nei dabartiniai socialdemokratai, buvo ir nepalaužiamai principinga (prisiminkime rinkiminius pažadus), ir labai aukštus reikalavimus sau ir kitiems kelianti (prisiminkime “ministrus”), ir tuo metu į valdžią įsisukusį fašistuojantį antisemitą pasikėsino nušauti ir susprogdinti, už ką sėdėjo kalėjime. Tuo tarpu dabartiniai socialdemokratai su panašaus plauko tipu susijungė į koalicija ir rankutėm ploja, jo nurodymus vykdo.
Taigi, mano pažiūros nėra suderinamos su opozicijos pažiūromis (į ekonominę politiką, viešąsias paslaugas ir t.t.; dėl to mano balso jie niekada negaus, protestuosiu ir prieš juos). Bet taip pat nesuderinamos jos ir su socialdemokratų, pavadinsiu dar pagarbiai, vertybine želatina. Iš už dabartinių socialdemokratų kyšo žemaitaitiškos ir skardžiškos ausys, jie meluoja, negerbia teisinių argumentų ir seimo reglamento, negirdi bendruomenių, šiaip laiko kitus kvailiais – prieš tai ir protestuoju. Kairė be griežto principingumo man yra ne kairė.
P. S.
Jokiais būdais nesakau, jog reikia kažką šaudyti ar sprogdinti; tada buvo kiti laikai, kur kas sprogesni, šaudesni. Bet bent jau rankos neduoti, nekalbant apie koalicijų sudarinėjimus tai tikrai reikėtų.
P. P. S.
Nuotraukoje – Agnė Murzaitė bei meninis jos reakcijos į valdančiųjų manevrus įsivaizdavimas.“
Komentarai
„Tu ir dar keli žmonės šitų dienų fone, man dar yra viltis, kad realiai galima kažkokia kairės politinė jėga, kuri būtų ir demokratiška, ir principinga. Norėčiau sulaukti laikų, kai ramia širdim galėsiu už kairę nubalsuoti ir žinosiu, kad suderins ir socialinio teisingumo siekį, ir būtinus ekonominius pokyčius, ir pagarbą demokratinėms laisvėms bei teisėms.“
„Man tai keista, kad šie įvykiai net kairėje tokį didžiulį pleištą skelia. Aš pats į protestą neinu, nors socdemai man atrodo idiotai dėl to ką daro, ne dėl įstatymo blogumo, bet dėl skubos ir nenorėjimo kalbėtis ir kažkokio ego rodymo. Opozicija manau realiai irgi grėsmės nemato, bet žaidžia – nepraleisk geros krizės žaidimą. Dėl to manau, kad jei yra kairiųjų norinčių eiti – valio, yra dėl ko, bet nėra taip, kad čia didesnė bėda, nei N kitų dėl kurių ėjome protestuoti.“
+
„Per daug nesileidžiant į detales, socdemai, manau, ne tik idiotai, bet ir akiplėšos. Idiotiškumo dažnai nepasirinksi, o akiplėšiškumą – taip. Tai prieš jį labiausiai ir protestuoju. Pačių pataisų įvertinti teisine ar procedūrine prasme neturiu kompetencijos.“
+
„šiandien lygiai taip pat pasijutau, aš kaip ir už LRT tvarkymą, bet valdančiųjų reakcija į protestus ir grynai konfliktinės pataisos skirtos nubausti oponentus verčia ir mane prisijungt prie protestuojančių.“
„aš pataisų nepalaikau ir pritariu didelei daliai kritikos, bet į protestą man morališkai atgrasu eit dėl kelių priežasčių, tai pagrindinės būtų tai, kad tarpe iniciatorių ir pagr. veidų yra populiarių figūrų, kurios pro-palestine protestuotojus vadino hamasininkais ir, tarkim, viešai reiškė susižavėjimą Lupshitzu (Tapinas), taip pat, nors negaliu pilnai atmesti retorikos, kad “tai bendras reikalas ir čia ne laikas ir ne vieta ieškoti takoskyrų”, bet yra buvę n+1 temų, kurios buvo itin svarbios kairei ir iš dešinės susilaukė geriausiu atveju abejingumo, jei ne patyčių ir tai dažnu atveju buvo daroma itin agresyviai. tai galima vadint nuoskaudomis turbūt, bet man imponuoja šitie momentai + tas faktas, kad mobilizavimui yra pajungiami belekokio dydžio resursai, propaganda, komunikacija, etc, kurių principe neturi kairė, todėl čia yra ir toks didelio galios disbalanso ir ideologinės hegemonijos momentas, kodėl vienos temos tampa kritinės reikšmės valstybei, o kitos nustumiamos į paraštes. tai čia individuali pozicija, bendrai turbūt gerai, jei žmonės mokosi protestuot ir nueit pastovėt už tai, kas jiems svarbu“
+
„neužtenka problemų, kad karo akivaizdoje dalinamės į puses dėl vietinių valdžios problemų ir kultūrinių karų (kame bent jau matau svarbą), tai dar ir dėl kito žemyno problemų turime skaldytis?“
+
„Bet kieno tai pasirinkimas ? negi ne tų kurie nepalaiko iš principo dbr šito judėjimo, kurio dar prireiks visiems mums ir tai garantuoju ne paskutinis išėjimas į gatves. Aš asmeniškai ne tiek kiek LRT likimo baiminuosi kiek matau tendencingą akiplėšišką nesiskaitymą. Kodėl niekas nekalba apie kitų metų biudžetą? nes patogu šita LRT dbr eskaluoti viešai ir tiem patiem iniciatoriams. Kaip bepasuksim, šitas kairiųjų neisitraukimas tiesiog lb naudingas šiuo metu. Bet nepamirškim, kad jūsų niekas aplamai neatstovauja seime didžiąją dalimi.“
+
„nemanot, kad jau turim kritinį laiką mūsų demokratijai (o gali būt, kad labai greit turėsim tokį ir Nepriklausomybei), taigi jos gynimui turim apsijungti tikrai nežiūrint pažiūrų į šalutinius klausimus skirtumus? Aš galėčiau Tėvynę ginti ir kartu su abortų priešininkais, čia tik klausimas, ar abortų priešinkui pro-choice/pro-life skirtis tam apsijungimui nesutrukdys 🤔?“
+
„Julius Praleika trumpai — karas ir grėsmės nėra pateisinimas totalizuot diskursą, yra galybė svarbių temų žmonėms, kurie toliau gyvena savo gyvenimą. įsitikinimas, kad “tik šitai dabar yra svarbu ir visa kita nublanksta” yra vienas pagrindinių propagandos paveikto, radikalizuoto mąstymo bruožų.
Daiva Baranauskė nemanau, kad jau yra kritinis laikas, greičiau ankstyvi, neraminantys ženklai.“
+
„nu blemba, man toks „mano valstybę orbanizuoja, bet mano probleminės sritys neturi tiek resursų rengti protestus“ plius pyktis ant konkrečios ar menamos dešinės (nepyk, gal tu čia priešų turi, aš nenuskaitaul man atrodo aktualiau šiais laikais kalbėti apie centrą vs paraštes) tai keistai skamba. tiesiog. paprojektuokim: stumia, stumia tokias pataisas, užima, tarkim, nacionalinį transliuotoją, užreketuoja komercinę žiniasklaidą, eina tvarkyt energetikos projektų ir pnš. ir kas tu tada esi su tais principais? teisus, bet netekęs laisvių – ar čia tas outcome’as, į kurį savo pastangas ar nepastangas investuoji? padėk suprasti. pasirašo ilgalaikis tavo paskaitytojas ir palaikintojas.“
+
„nėra orbanizacijos, yra nerangus pasikėsinimas, kuris dar ir be to yra pakankamai atviras interpretacijai ir diskusijoms, objektyviai nėra tiek akivaizdus kaip kad bandoma sukurti įspūdį. tai čia vienas dalykas. “mano valstybę orbanizuoja” tai žinai, aš galėčiau sakyt irgi dramatiškai, kad “mano valstybę pavertė rusija”, nes aš priminsiu tik kaip pavyzdį, kad pas mus vis dar yra marginalizuojami LGBT žmonės, su kuo kažkodėl visi šitie super rūpestingi ir pilietiški vakarietiški europietiški centristai yra puikiai susitaikę. tu gali sakyt, kad tai whataboutizmas, bet čia yra didelis skaudulys reikšmingam populiacijos segmentui. tai nėra apie tai, ką jie per teliką girdės, čia jų praktinį, kasdienį gyvenimą, jautriausius aspektus liečianti tema, su kuo jie yra priversti tiesiog susitaikyti. tai aš va tą ir turiu omenyje kalbėdamas apie selektyvumą. žinai, jei aš matysiu, kad tikrai yra reali grėsmė ir akivaizdžiai tendencingas veikimas, aš išeisiu kartu protestuot px su kuo — nepasiduodu hiperbolizuotiems naratyvams ir nevertinu, kad mes jau esam ten.“