2025-09-29
„Kadangi prieš savaitę buvau vienas iš tų (vienintelis?), kurie atkreipė dėmesį į LRT laidoje „Savaitė“ neteisingai George’ui Orwellui priskirtą citatą, korektiška bus pasidalinti ir tuo, kaip ši laida sureagavo į savo klaidą. Vakarykštėje laidoje laidos vedėja Nemira Pumprickaitė perskaitė tokį tekstą:
„Praėjusioje laidoje George’o Orwello citata iš tikrųjų nebuvo jo paties, bet dažnai jam priskiriama dėl to, kad tai buvo tema artima toms, kuriomis jis dažnai kalbėjo. Abejojantiems, ar drįsiu prisipažinti, matyt, teks nusivilti, nors pati mintis, mano galva, labai teisinga, tegu ir ne to autoriaus. Ir pabaigoje galiu pasakyti: kad išgyventum, dažnai tenka kovoti, o kovojant tenka susitepti. Dabar tai tikrai George’as Orwellas.“
2016 m. vasario 29 d. priimto Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis skelbia:
„Paaiškėjus, kad visuomenės inforamvimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų. Ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir/ar papildytas.“
Kiek laidos rengėjams pavyko atliepti šį kodekso straipsnį, paliksiu spręsti jums. Bet kuriuo atveju, labai džiugu, kad skirtingai nei nesenu „Redakcija“ ir laidos „Atviro nervo krapštymas“ atveju, čia bent jau nebuvo apsimesta, kad nieko neįvyko.“
https://www.facebook.com/watch/?v=1130597388552394
Komentarai
„Jei jau taip noras cituoti Orvelą yra, tai gal galima daugiau citatų iš Katalonijai pagerbti, ar Lapok Aspisdirtra, na tų knygų kur Orvelas socialistas.“
+
„paskutinioji citata yra iš 1942 m. esė „Looking Back on the Spanish War“. Štai pastraipa, iš kurios paimta: „As far as the mass of the people go, the extraordinary swings of opinion which occur nowadays, the emotions which can be turned on and off like a tap, are the result of newspaper and radio hypnosis. In the intelligentsia I should say they result rather from money and mere physical safety. At a given moment they may be ‘pro-war’ or ‘anti-war’, but in either case they have no realistic picture of war in their minds. When they enthused over the Spanish war they knew, of course, that people were being killed and that to be killed is unpleasant, but they did feel that for a soldier in the Spanish Republican army the experience of war was somehow not degrading. Somehow the latrines stank less, discipline was less irksome. You have only to glance at the New Statesman to see that they believed that; exactly similar blah is being written about the Red Army at this moment. We have become too civilized to grasp the obvious. For the truth is very simple. To survive you often have to fight, and to fight you have to dirty yourself. War is evil, and it is often the lesser evil. Those who take the sword perish by the sword, and those who don’t take the sword perish by smelly diseases. The fact that such a platitude is worth writing down shows what the years of rentier capitalism have done to us.““
„Man kartais kyla toks klausimas. Ar Lietuvoje neįmanoma kažkuo svarbiu būti, jei 7-o laipsnio arogancijos nesugebi pademonstruot? Ar čia tiesiog toks įsitikinimas, kad taip reikia? O gal.. savanoriškai praktikuojamos “dorybės”? Ewh.“
+
„kaip akademija, battles are so vicious because the stakes are so low“
„Pumprickaitė be komentarų negali. O jei vėl pareikalauti ištaisyti klaidą akurat taip, kaip parašyta kodekse?“
+
„nežinau ar ŽEIT jau priimtų skundą, nes kaip ir pasakė kad citata buvo neteisinga 🤔“
+
„bet komentuoti tai draudžiama!“
„Išversiu: “ok, klaidelė buvo, bet aš vistiek esu labai faina”“
„Ech, vis tik asmenybinis faktorius tokioj situacijoj stoja pirmu numeriu:) Nebūdinga Nemirai švelnesnis atsiprašymo tonas. Ir pats atsiprašymas iš esmės turbūt nepatogus tokiam būdui. Norisi paieškoti dar vieno sluoksnio, kažkokio netikėto nuoširdumo. Nes dabar atrodo, kad turime tenkintis vien tik prisipažininu, nes daugiau nenusipelnėm.
Toks tipo: “ok ok… paminėsiu, bet ir išdidumo pabarstukų užbersiu, pakomentuosiu”
Iš vienos pusės kaip ir dzin, bet iš kitos, truputį kitokio jautrumo norisi.
Aišku, svetimo teksto atveju, kuomet už redakcijos klaidą turi atstovėti ir išsivartyti pranešėja, galima kažkiek kitaip vertinti.“
„Tas nenoras pripažinti klaidas keistas. Palyginimui, NYTimes turi net skiltį, kurioje galima rasti informaciją apie padaryta klaidas: https://www.nytimes.com/international/section/corrections“
„O tiesiog pripažinti, kad padaryta klaida, nebuvo galima? Būtų buvę daug rimčiau ir patikimiau.“
+
„na, bent jau nepridėjo, kad “sėdi, kaip šūdo kandę” ir visokius skundus rašinėja 😉“
„Viktorai, šaunuolis! Nemira taip pat ne iš bailiųjų, ir ji šaunuolė. Reikia suprasti, kad ne ji pati “Savaitės panoramai” rašo tekstus. Pripažino, kaip savo klaidą.“
2025-09-22
„Nijolė Oželytė čia mato drąsios, sąžiningos ir atsakingos žiniasklaidos pavyzdį, o aš matau žiniasklaidos, kuri netikrina šaltinių, pavyzdį. Tai, ką sako Nemira Pumprickaitė, nėra George’o Orwello citata – tai interneto memas. Dar daugiau, net ir memo nepavyko išsiversti tiksliai. Citata, klajojanti po internetus, yra tokia: “A people that elect corrupt politicians, imposters, thieves and traitors are not victims… but accomplices” (pvz., čia: https://www.goodreads.com/quotes/1402817-a-people-that-elect-corrupt-politicians-imposters-thieves-and-traitors). Išvertus galėtume sakyti „Žmonės, kurie renka korumpuotus politikus, apsimetėlius, politicians, imposters, thieves, and traitors“. LRT vertime „corrupt politicians, imposters, thieves, and traitors“ tapo „nevykėliais, vagimis, išdavikais ir sukčiais“. Pabandžiau atrinkti, iš kur čia atsirado nevykėliai (jei jau sakysim, kad „sukčiai“ yra labai laisvas arba ‘corrupt politicians’, arba ‘imposters’ vertimas) – Google paslaugiai sufleruoja, kad vienintelis lietuviškas šaltinis su tokia formuluote yra Vytauto V. Landsbergio 2016 rugpjūčio 29 d. įrašas (https://www.facebook.com/photo?fbid=1187367627981407&set=a.474381835946660). Be abejo, be jokio pirminio šaltinio. Vat tokia visuomeninio transliuotojo žurnalistika: ne tik iš bet ko socialiniuose tinkluose nupylė išgalvotą citatą, bet dar ir nesugebėjo pasitikrinti originalo ir pateikė klaidingą vertimą.
Jau rašiau prieš kelias dienas apie žurnalistų atsakomybę – apie tai, kad Rimvydas Valatka ir Redakcija paskleidė netiesą, kuri po to buvo kartojama ir Seimo salėje. Kuo daugiau politikoje klounados ir provokacijų, tuo svarbiau yra atsakinga, brandi, suaugusi žiniasklaida. Deja, vis daugiau ir daugiau žiniasklaidos juda priešingu keliu – afektas auditorijoje, sukeltos aistros tampa siekiamybe. Traktuoju tai kaip norą daryti poveikį, jaustis svarbiu, gauti reakciją čia ir dabar. Mes, auditorija, čia esam laikomi mase, kurią žiniasklaida jaučiasi turinti formuoti. O mums gi, priešingai, dabar kaip niekad reikia ne formavimo, o in-formavimo: patikimo, nesivaikančio sensacijų, neapeliuojančio į aistras ir emocijas. Ir, be abejo, atsakomybės – padori atsakinga žiniasklaidos priemonė pripažįsta klydusi. Ar ras tam jėgų laida „Savaitė“ ir LRT Televizija matysim jau kitą sekmadienį.“
↓
„Matant kaip proruziškas klounas tampo už virvučių valdžioje esančius ir aukščiausią politinę poziciją užimantį asmenį, tokiam pasakymui reikalinga didelė drąsa, sąžinė ir atsakomybė. Tokia ir yra VISUOMENINIO transliuotojo paskirtis.
Pagarba.
Ar atsibus atsakomybės jausmas ir drąsa už tą ruzišką vulgarią bacilą balsavusiems, ar jiems užteks sąžinės ir ryžto prisipažinti klydus ir liautis buvus valstybės griovimo ir žmonių niekinimo bei klaidinimo šutvės bendrininkais – štai klausimas koksai.“
https://www.facebook.com/nijole.ozelyte/videos/1320188953081762
2025-09-19
„Prieš kelias savaites Redakcija laidoje „Atviro nervo krapštymas“ žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Rimvydas Valatka, aptarinėdami naująją kandidatę į premjeres, „atrado“ jos ryšius su interneto portalu „Gyvenimas per brangus“. Šalia kitų dalykų laidoje teigta, kad tas portalas esąs prorusiškas, o Ruginienė, dirbdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, į ministeriją įdarbino to portalo bendradarbes, minėtos konkrečios pavardės. Po laidos portalo redakcijos komanda parengė video atsakymą, kuriame gan ištęstai, bet akivaizdžiai parodė, kur klydo laida „Atviro nervo krapštymas“ – mažų mažiausiai padarytos faktinės klaidos, teigiant apie įdarbintus asmenis, abu minėtieji dirbo ministerijoje dar iki Ruginienei tampant ministre. Kaip ir nukliedėta apie prorusiškumą – iškastas vienas straipsnis apie rusų kalbos vartojimą Lietuvoje, o taip pat argumentuota, kad portalas prorusiškas, nes „MIlūtė bloga, Tapinas blogas“.
Po šito buvau tikras, kad artimiausioje „Atviro nervo krapštymo“ laidoje bus atsiprašyta, o klaidinga informacija paneigta, kaip ir pridera pagal normalios žurnalistikos standartus. Štai kad ir Lietuvos žurnalistų etikos kodekso 20 straipsnis nedviprasmiškai nurodo: „Paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra klaidinga, būtina nedelsiant toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be viešosios informacijos rengėjo komentarų patikslinti arba paneigti klaidingą ar netikslią informaciją.“ Buvau tikras, kad tai bus padaryta ne tik todėl, kad neabejotina, jog abu laidos vedėjai laiko save padoriais profesionaliais žurnalistais, bet ir todėl, kad pačią laidą rengia žurnalistinė iniciatyva „Redakcija“, kurios vienas iš etikos kodekso punktų teigia „Tikriname informaciją“. Deja, nei pačioje laidoje, nei kituose Redakcijos informaciniuose kanaluose nieko panašaus pasirodė – panašu, nuspręsta apsimesti, kad nieko nenutiko, „taip ir turi būti“. Tai neabejotinai blogasis pavyzdys – šitaip nereikia daryti, juo labiau tiems, kurie neabejotinai save įsivaizduoja profesionaliais žurnalistais.
Tačiau šiandien pamačiau ir gerąjį, nors itin retą pavyzdį. Lietuvos teatralų bendruomenėje yra įsipleiskęs skandaliukas, kuris šiaip jau, mano galva, apskritai nėra vertas dėmesio ar, bent jau, nervertas didelio dėmesio. Kitaip atrodė LRT Kultūros redakcijai, kuri nusprendė, kad skandaliuko nušvietimas yra ir vertingas, ir aktualus. Tačiau šiandien užtikau LRT Klasikos vadovo komentarą, kuriame ne tik persigalvota, bet – ir tai laikau mažu stebuklu – žiniasklaidos priemonė pripažįsta klydusi. Taip, tą komentarą aptikau privataus asmens asmeninio įrašo komentaruose, ne oficialiame Kultūra su LRT puslapyje, tačiau vis dėlto tai praktiškai epochinis įvykis – pasirodo, Lietuvoje esama žurnalistų, kurie yra pajėgūs ir pakankamai stiprūs savyje pripažinti klydę. Be jokios ironijos, pagiežos ar „passive aggressive“ noriu palinkėti daugiau štai tokio atviro savikritiškumo Lietuvos žiniasklaidai – esu tikras, kad tai tvariausias kelias į pasitikėjimo jumis kūrimą.“
Komentarai
„Žurnalistinė etika – mūsuose skamba kaip oksimoronas, deja 🙁 Privačiame pokalbyje (jeigu jis būtų pakankamai atviras), tie žurnalistai turbūt pasakytų: patys pagalvokite: o kaip mums dirbti dabartinėmis žiaurios kapitalistinės konkurencijos sąlygomis, jeigu visą informaciją turėtumėme rinkti sąžiningai, neapgaudinėdami asmenų, iš kurių ją gauname, o gautus duomenis – dar ir patikrinti (jūs gal išprotėjote, kad siūlykite mums tokius dalykus???)? Todėl viešai deklaruojama etika ir moralė nueina nežinau į kelintą planą ir realybėje lieka komercija, vykdoma prisidengiant lozungu apie “visuomenės teisę žinoti”… 🙁 Ir tokioje situacijoje atsiprašymas už šioje srityje atrodo kaip kažkoks didžiausias įvykis, o daugeliui tos kolegų, spėju – tolygus nusižeminimui (kurio metu iš tikrųjų nuo galvos gali “karūna nukristi”) ir laikomas ne sąžiningumo, moralinių principų bei vidinės drąsos požymis (prisipažinti suklydus), bet silpnumo ženklu, o tai padaręs asmuo – mažų mažiausiai keistuolis arba aplinkybių auka (pastarąja versija daugelis jo kolegų turbūt labiau linkę patikėti)… 🙁“
„Kažko “etiško” iš Valatkos tikiesi? 🙂“
„Valatka ir faktai niekada nebuvo draugai.“
„O jūsų taip branginamas gpb niekur neklydo, nemelavo ir neiškreipė realybės savo piktdžiugiškų kliedesių straipsniuose?“
+
„bet jeigu rimtai, pirmas tavo klausimas buvo, ar gpb niekada neklydo/nemelavo? By definition whataboutizmas. Juk posto autorius nekalbėjo apie tai, kaip gėdinga yra klysti, o apie tai, kad Valatkos ir Pancerovo atveju, prileidus į eterį klaidingų teiginių – neatsiprašyta. Jeigu turi kritikos gpb ir manai, kad kažkur melavo ar klydo, būtų gerai, kad call outintum, ir su argumentais.“
„O jūsų portalas atsiprašinėjo ?“
+
„pavyzdžiui Tapino 🙂 nes įrodymų kaip ir jokių, bet apkaltinam“
+
„šiaip įdomu. Pasidomėsiu“
+
„Čia tikriausiai kalba apie laiką, kai Malinauskas Tapiną dėl Contribee skrudino, ir tuo pačiu vieną ChatGPB seriją ištraukė su Tomo sena istorija. Tikslino po to Tomas dalykus: https://youtu.be/XwV2-qKYIIk?feature=shared“
„Man atrodo, kad mes susiduriame su problema, kai talentingi, santykinai platų pasitikėjimo kreditą įgiję profesionalai, ne tik žiniasklaidoje, bet ir politikoje ar versluose, net ir deklraruodami vertybinę pasaulėžiūrą, bei darbą vardan valstybės augimo, per 30 metų tos valstybės raidos, ką užsiaugino, tai nebent tik ego. Dabar jie tik atranda, kad ir žmonėms tai patinka. Tai iš ties, ar rėminčiausi šitą pavyzdį ir iškart siųsčiau į valdovų rūmus, kaip nacionalinį epochos artefaktą 😃.“
„Pridursiu, kad buvo taip pat ir Valatkos tekstas su GPB pakrapštymu, o Seimo salėje informacijos nepatikrinęs Mindaugas Lingė sakė, kad GPB skleidžia „prorusiškiausius naratyvus“, o vėliau LRT radijuje su GPB susiejo nesusijusius žmones ir dar daugiau privėlė netiesos; Daiva Ulbinaitė frakcijos susitikime su Inga Ruginiene taip pat baisėjosi prorusiškuoju GPB, nes, matyt, taip pat tiesiog pasitikėjo staiga apie GPB sužinojusiu ir tada staiga nutilusiu žurnalistikos grandu.
Be video į „kritiką“ tekstu atsakė ir redkolegijos narė Agne Rimkute – https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/marginalaus-radikalumo-paieskos-tarp-faktu-ir-isitikinimu-120139894“
+
„ketinat primint Valatkai žurnalistikos etikos kodeksą su žurnalistų etikos inspektoriaus pagalba? Galvoju pats parašyt laiškelį bet kaip suprantu negaliu nes tai nėra apie mano oruma ar garbe“
+
„svarstėme, bet per mažai pinigų iš Kataro ir Maskvos gaunam, neturim tam resursų 🙂“
„Marksistai, kurių rūpestis yra rusų kalbos statusas, keturių dienų darbo savaitė, Palestina, streikų įstatymas, hibridiniai migrantai ir pan – ar tai nėra prieš Lietuvą nukreipta veikla? Ką čia dar įrodinėti ir ko atsiprašinėti reikia?“
+
„Visko skaičiau internete, bet, kad streikų įstatymas yra prieš Lietuvą, tai naujiena 🙂“
+
„jūsų komentare aptikta: įdomi (valatkos taipogi, neaišku kokiais pagrindais, naudota) gpb etiketė, penkios labai aktualios temos ir iš to neva plaukiantis kaltinimas ‘prieš lietuvą nukreipta veikla’ pridedant pareiškimą, jog tai išvardinus jau nebereikia jokių įrodinėjimų. tai mano klausimas jums būtų — ar šiuo atveju jau reikėtų pradėti implementuoti reperio svaro ir kasčiūno siūlomus metodus dorojimuisi su valstybės priešu ‘gpb’? kaip jūs manot?“
„Vyksta kova be taisyklių. Ji prasidėjo per kovidą ir kol kas tik aštrėja ir stiprėja – apima visus lygius.“