„noriu pasakyti, kad man visuomet keistas požiūris teigiantis mokesčiai dideli – varau iš Lietuvos, švietimo sistema bloga – varau iš Lietuvos. Lygiai taip pat, kaip keistas požiūris Lietuva mano tėvynė, sėdėsiu prie jos prisirišęs, nors lietūs skalbs ir priešai puls.
Pirmu atveju, susidaro įspūdis, kad aš į Lietuvą gimiau kaip atėjau į Maximą, ty kaip pirkėjas. Kad visas pasaulis yra konkuruojanti rinka, o aš esu klientas, kuris visada teisus. Kai kažkas negerai, tiesiog renkuosi kitą prekės ženklą. Einu į Rimi, važiuoju į Angliją. Visiškas neįgalumas.
Antru atveju, susidaro įspūdis, kad aš taip prisirišau prie Lietuvos, kaip ženklo, kad nors ir viskas šūdinai, aš ją mylėsiu to nematydamas. Vėl neįgalumas.
Abiem atvejais nieko nedarai, kad būtų geriau. Tiesiog, stovi ir žiūri. Neesi savo namų šeimininkas, esi arba svetys arba praeivis. Įgalumas yra aktyvus“