„1. Vaikų skurdas veikia ne tik vaikų gerovę dabartyje, bet ir sukuria ilgalaikes pasekmes jų gyvenimui, kurios turi neigiamą poveikį ir bendrai visuomenės gerovei. Vaikystė yra ypatingas gyvenimo periodas, kai mažas žmogus yra itin pažeidžiamas ir priklausomas nuo suaugusiųjų – dėl šių savo išskirtinių poreikių, vaikai yra viena iš stipriausiai skurdo veikiama visuomenės grupių. Skurdas veikia visas vaiko gyvenimo sritis, ir toks poveikis sukuria neigiamas pasekmes ne tik vaiko materialinei gerovei ir galimybei tenkinti visus poreikius, tačiau taip pat ilgalaikes pasekmes vaiko sveikatai, akademiniams pasiekimams, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir tolimesnio išsilavinimo siekimo, įsidarbinimo galimybėms, socialinei integracijai į visuomenę, ateities perspektyvoms, kas, savo ruožtu, dažnai grąžina vaiką ir jo šeimos narius į skurdą ir atskirtį. Tokiu būdu formuojasi uždaras ratas, kai skurdas tampa iš kartos į kartą perduodama problema. Stebint vaikų skurdo tendencijas, galima daryti išvadą, kad kai kurioms vaikų grupėms skurdo rizika yra ypatingai didelė, pvz., vaikams globos sistemoje, vaikams, turintiems negalią, vaikams iš šeimų, gyvenančių nepalankiomis sąlygomis, vaikams, esantiems migracijoje, migrantų kilmės arba etninių mažumų vaikams, kt.“
„2. Šią dieną 1 iš 5 vaikų (jaunesnių nei 18 metų) Europos Sąjungoje (toliau – ES) gyvena namų ūkiuose, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. 2019 m. beveik 18 milijonų vaikų, t. y., daugiau nei 22 proc. visų vaikų ES, grėsė skurdas ir atskirtis.“
„5. Vertinant Lietuvos situaciją, galima pastebėti, kad vaikų skurdas nuo 2005 metų yra mažėjantis ir 2021-2022 m. yra žemiau 18 proc. Remiantis paskutiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,6 proc. punktais ir 2022 metais sudarė 17,8 proc. (žr. 1 lentelę).“
„1 lentelė. Vaikų ir kitų amžiaus grupių asmenų skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2005–2022 metais“ ↓
