„You can’t truly call yourself “peaceful” unless you’re capable of great violence.
If you’re not capable of violence, you’re not peaceful. You’re harmless.“
Apie kazokų ir ukrainiečių muštynes „Tykiajame Done“ (2024-07-16)
„Malūne susigrūdimas. Kieme tankiai pristatyta vežimų. Prie svarstyklių spūstis. Piotras numetė Darjai vadeles ir iššoko iš vežimo.
– Ar mano numeris greitai? – paklausė jis stovintį prie svarstyklių Valetą.
– Suspėsi.
– Kurį dabar mala?
– Trisdešimt aštuntą.
Piotras nuėjo nešti maišų. Tuo metu svarstyklinėje susibarė. Kažin kieno piktas, kimus balsas ambrijo:
– Pamigai, o dabar lendi? Pasitrauk, chochle, nes gausi per nosį.
Piotras iš balso pažino Jakovą Pasagą. Ėmė klausytis. Svarstyklinėje riksmas didėjo, veržėsi pro duris.
Skambiai žnektelėjo smūgis, ir pro duris išgriuvo nebejaunas, barzdotas tauridietis* su nusmukusia ant pakaušio juoda kepure.
———-
* Tauridiečiais buvo vadinami ukrainiečiai, Jekaterinos II įsakymu perkelti iš pietinių, prie Krymo (Tauridės) prieinančių Ukrainos sričių į Padonę.
———-
– Už ką? – sušuko jis, susiimdamas skruostą.
– Aš tau gūžį išplėšiu!
– Bet palauk!
– Mikichvorai, čionai!.. –d–a–u–g–i–a–u–>
Apie dronų pilotų poreikį ir medžioklę (2024-07-07)
„Одной из важнейших целей в настоящее время, являются операторы БПЛА, неважно больших разведывательных птиц или малых ударных FPV. За этими новыми военно-учётными специальностями гоняются все и для их поражения не жалеют средств. Хохлы вообще выставляют дежурный Хаймарс, чтобы мгновенно нанести удар по обнаруженным нашим операторам бпла.“
Visos „Homo Cultus. Tarp praeities ir dabarties“ laidos (2024-07-05)
Turinys
117. 2023-12-22 | Arūnas Sverdiolas | „Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas?“
116. 2023-12-08 | Nerija Putinaitė | „Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka“
115. 2023-11-24 | Algirdas Davidavičius | „Izraelio-Hamas karas ir šiuolaikinė kairė“
114. 2023-11-10 | Gintas Karalius | „Europai trūksta pasitikėjimo savimi“
113. 2023-10-27 | Rosita Garškaitė-Antonowicz | „Koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą?“
112. 2023-10-13 | Almis Grybauskas | „Havelas, Kundera, Patočka ir čekų intelektualinė tradicija“
111. 2023-09-29 | Jekaterina Lavrinec, Aurimas Švedas, Matas Šiupšinskas | „Ateitis ir vaizduotės krizė“
110. 2023-09-15 | Povilas Aleksandravičius, Laurynas Peluritis | „Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai?“
109. 2023-09-01 | Marija Drėmaitė | „Nuo ego prie eko: <...> žvilgsnis į architektūros istoriją ir dabartį“
108. 2023-08-18 | Justinas Dementavičius | „Ar nūdienos centro dešinė prisimena savo idėjines ir kultūrines ištakas?“
107. 2023-08-04 | Simona Merkinaitė | „Apie blogio banalumą, prisitaikymą ir tikruosius moralinius pavyzdžius“
106. 2023-07-21 | Aurimas Švedas | „Kiek istoriko teritorija šiandien persipynusi su filosofo teritorija?“
105. 2023-07-07 | Danutė Bacevičiūtė, Jolanta Saldukaitytė | „Religija, etika ir radikalaus blogio anatomija“
104. 2023-06-23 | Skaidra Trilupaitytė, Agnė Narušytė, Justinu Lingevičius | „Kaip dirbtinis intelektas keičia meno ir politikos suvokimą?“
103. 2023-06-09 | Alvydas Jokubaitis | „politika nėra svarbiausias dalykas gyvenime“
102. 2023-05-26 | Zigmas Vitkus | „Žydų gelbėtojai: kasdienybė, pasiaukojimas ir gėrio tyla“
101. 2023-05-12 | Jurga Jonutytė | „Tradicija, Holokaustas, trūkinėjanti atmintis ir negalios filosofija“
100. 2023-04-28 | Alfredas Bumblauskas | „Kuo ydingas vyraujantis Lietuvos istorijos pasakojimas?“
99. 2023-04-14 | Ainė Ramonaitė, Paulius Vijeikis, Liucija Vervečkienė | „Iš kur kyla nostalgija sovietmečiui? Kaip prisimenama posovietinė transformacija?“
98. 2023-03-31 | Jonas Dagys | „Tarp praeities ir ateities. Zombiai, šikšnosparniai ir analitinė filosofija“
97. 2023-03-17 | Reinas Raudas | „Kaip karas keičia mūsų kultūros supratimą? Kokios kultūrinės įtampos šiandien yra ryškiausios?“
96. 2023-03-03 | Ieva Jusionytė | „Ar šiandien dar reikalingos sienos? Ką atskleidžia JAV–Meksikos pasienio tikrovė?“
95. 2023-02-17 | Renata Bikauskaitė | „Rūpesčio etika – kas tai? Ar įmanoma rūpestinga politika?“
94. 2023-02-03 | Ričardas Jankauskas | „Geriausia gyventi taip, kad gyvenimo prasmės klausimas net nekiltų“
93. 2023-01-20 | Virgis Valentinavičius | „konservatizmo ateitis – Ingrida Šimonytė ir Michaelas Oakeshottas“
92. 2023-01-06 | Danutė Gailienė | „Ar dėl visko kaltas sovietmetis? Kaip lietuviams sekasi dorotis su kolektyvinėmis traumomis?“
91. 2022-12-23 | Vytautas Ališauskas | „„Iliada“, herojai ir karo beprasmybė“
90. 2022-12-09 | Rūta Latinytė | „dovana yra žmonių santykių forma, įkūnijanti tai, ko nepavyksta perteikti žodžiais“
89. 2022-11-25 | Ieva Koreivaitė | „Koks Iranas atsiveria žvelgiant iš vidaus? Kokia yra Irano kultūra ir visuomenė?“
88. 2022-11-11 | Artūras Morozovas | „Nepažinta Lietuva, karas, frontas ir nuoširdi pastanga suprasti žmogų“
87. 2022-10-28 | Algis Mickūnas | „žodžio laisvė nėra vertinga savaime, o tik kaip kelias į tiesą“
86. 2022-10-14 | Lina Navickaitė-Martinelli | „Klasikinė muzika ir politika: kaip išvengti teisuoliškumo ir naivaus apolitiškumo?“
85. 2022-09-30 | Justinas Grigas | „Nerimas – rimta problema ar kelias į save?“
84. 2022-09-16 | Chantal Delsol | „blogis nedings vien todėl, kad mes pastatėme muziejų apie Aušvicą“
83. 2022-06-10 | Kristupas Sabolius | „Vaizduotė: koks jos vaidmuo politikoje, etikoje ir ugdyme?“
82. 2022-06-03 | Rūta Matimaitytė | „Vilko (alkio) vaikai: tragiški likimai, tapatybės virsmai ir dvasinė stiprybė“
81. 2022-05-27 | Vilius Bartninkas | „Nuosaikumo svarba etikoje ir politikoje – nuo Antikos iki šių dienų“
80. 2022-05-20 | Vytis Silius | „„Kol nėra dviejų žmonių, tol nėra ir vieno žmogaus.“ Kinų kultūra, Konfucijus ir etika“
79. 2022-05-13 | Teodoras Žukas | „Kodėl šiandien trūksta didžiųjų idėjų ir tikrų valstybininkų?“
78. 2022-05-06 | Eglė Murauskaitė | „Tektoniniai lūžiai ir slinktys pasaulio politikoje“
77. 2022-04-29 | Giedrė Jankevičiūtė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė | „Kaip karas Ukrainoje keičia politikos ir meno santykio suvokimą?“
76. 2022-04-15 | Paulius Subačius | „Organizuotas blogis, Vakarų iliuzijų žlugimas ir vertybinės takoskyros karo akivaizdoje“
75. 2022-04-08 | Antanas Gailius, Donatas Puslys | „Johanas Huizinga, kultūros nuosmukis ir vilties blyksniai sužalotame pasaulyje“
74. 2022-04-01 | Nerijus Maliukevičius, Karolis Žukauskas | „Informacinio karo tendencijos: Ukrainos pamokos, Rusijos paralelinė tikrovė ir Lietuvos iššūkiai“
73. 2022-03-25 | Justinas Žilinskas, Salomėja Zaksaitė | „Rusijos karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“
72. 2022-03-18 | Deividas Šlekys, Kęstutis Kilinskas | „Karinė Rusijos invazijos analizė ir Lietuvos saugumo padėtis“
71. 2022-03-11 | Norbertas Černiauskas | „Rusijos karas prieš Ukrainą – epochinis lūžis Europos istorijoje?“
70. 2022-03-04 | Ieva Giedraitytė | „Lotynų Amerikos politika: migracija, narkotikų karteliai ir (ne)sėkmingos valstybės“
69. 2022-02-25 | Bernardas Gailius | „Kraujo kvapas, išdavystė ir kova be taisyklių“
68. 2022-02-18 | Tomas Venclova | „poezijoje norėčiau rungtyniauti su Miłoszu ir Brodskiu“
67. 2022-02-11 | Karolis Kaupinis | „Tikrumo salų beieškant“
66. 2022-02-04 | Nijolė Radavičienė | „Apie etiką, moralės filosofiją ir Lietuvos viešąją erdvę“
65. 2022-01-28 | Loreta Vaicekauskienė | „šiandien kalbos kontrolės yra daugiau nei sovietmečiu“
64. 2022-01-21 | Dovydas Pancerovas | „aš vis dar tikiu, kad pasaulį galima pakeisti, tačiau jį keisdamas neišvengiamai sunaikini dalį savęs“
63. 2022-01-14 | Marija Antanavičiūtė | „perdėtas kritiškumas ir teisuoliškumas mums trukdo sugyventi kasdienybėje“
62. 2022-01-07 | Milda Pivoriūtė | „Apie darbo kultą, metafizikos užmarštį ir lėtojo laiko ilgesį“
61. 2021-12-31 | Margarita Šešelgytė | „Pasaulio politika ir Lietuvos užsienio politika: 2021 m. pamokos ir 2022 m. prognozės“
60. 2021-12-24 | Viktorija Voidogaitė, Kęstutis Dvareckas | „Įsileisti tuos, kurie beldžiasi“
59. 2021-12-17 | Daina Habdankaitė | „Didžiausias šių dienų iššūkis – kaip vėl tapti empatiškiems“
58. 2021-12-10 | Kęstutis Girnius | „Ar nacionalizmas neigia asmens laisvę ir autonomiją?“
57. 2021-12-03 | Petras Vaitiekūnas | „Apie auksinį parašiutą, voblerį ir pokalbius su Lavrovu“
56. 2021-11-26 | Laurynas Katkus | „Vokiškoji intelektualinė kultūra: tarp patoso ir ironijos“
55. 2021-11-19 | Zigmas Vitkus | „Kitoks požiūris į dialogą, valstybės simbolius ir paminklus“
54. 2021-11-12 | Violeta Davoliūtė | „Apie istorinės atminties politizavimą ir praeities pamokas dabarčiai“
53. 2021-11-05 | Monika Kareniauskaitė | „Apie posovietines transformacijas, traumas ir atminties kultūros iššūkius“
52. 2021-10-29 | Mintautas Gutauskas | „orumo sąvoka neturėtų būti taikoma tik žmogui“
51. 2021-10-22 | Dainius Žalimas | „ne visos žmogaus teisės yra absoliučios“
50. 2021-10-15 | Naglis Kardelis | „Apie Antikos politinių idėjų aktualumą“
49. 2021-10-08 | Irma Budginaitė-Mačkinė, Giedrė Blažytė | „Migrantų krizė – solidarumo ir nesusikalbėjimo krizė“
48. 2021-10-01 | Irena Vaišvilaitė | „sakyti, kad esu krikščionis ir nesiskiepysiu, yra oksimoronas“
47. 2021-09-24 | Neringa Bliūdžiūtė | „Kokia yra retorikos vieta šiuolaikinėje politikoje?“
46. 2021-09-17 | Audronė Kučinskienė, Živilė Pabijutaitė | „Ciceronas: retorika, filosofija ir įtaka Vakarų kultūrai“
45. 2021-09-10 | Justinas Mickus | „Apie valstybę, korporacijas, ES ir antropoceną“
44. 2021-09-03 | Dovilė Jakniūnaitė | „Apie Afganistaną, demokratijos eksportą ir pokyčius Lietuvos užsienio politikoje“
43. 2021-08-27 | Justas Šireika | „Apie Lietuvos antitrapumą, dirbtinį intelektą ir tironiją“
42. 2021-08-20 | Algirdas Davidavičius, Viktoras Bachmetjevas | „Koks yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar jos apskritai reikalingos?“
41. 2021-08-13 | Laurynas Adomaitis | „Ateities kartos neturi savo lobistų, arba Apie technologijų ir etikos santykį“
40. 2021-08-06 | Kęstas Kirtiklis | „Apie humanitarinius mokslus, marksizmą ir vartotojiškumą“
39. 2021-07-30 | Giedrė Plepytė-Davidavičienė | „Kodėl dominuojanti laimės samprata mus verčia jaustis nelaimingais?“
38. 2021-07-23 | Albinas Januška | „vertybinė užsienio politika Lietuvai yra realistinė politika“
37. 2021-07-16 | Dovilė Budrytė | „Kaip Lietuvos politika atrodo žvelgiant iš ilgamečio gyvenimo JAV? Pokalbis su profesore Dovile Budryte“
36. 2021-07-09 | Tomas Šinkūnas | „Apie emocijas, moralinį šleikštulį ir mūsų santykį su pasauliu“
35. 2021-07-02 | Saulius Geniušas | „Pasakyk, ką galvoji apie skausmą, ir aš pasakysiu, kas tu esi“
34. 2021-06-25 | Nerijus Šepetys | „Apie Hannah Arendt, banalų ir ekstremalų blogį, istorijos ir etikos santykį“
33. 2021-06-18 | Kazys Preikšas | „Tai yra mano asmeninis Niurnbergo tribunolas“
32. 2021-06-07 | Aušra Maslauskaitė | „Kaip ir kodėl „tradicinė šeima“ tapo Lietuvą skaldančia tema?“
31. 2021-05-24 | Dalius Jonkus | „Apie socialinę lytį, fenomenologiją ir asmens svarbą“
30. 2021-05-17 | Guoda Azguridienė | „ekonomiškai, mes vaikštome tik į kairę“
29. 2021-05-10 | Justinas Žilinskas | „Apie teisės ir politikos santykį, skiepus ir Galimybių pasą“
28. 2021-05-03 | Marijuš Antonovič | „Miłoszas, Giedroyćas, Mackiewiczius – kuo jų intelektualinis paveldas svarbus šiandien?“
27. 2021-04-26 | Rimvydas Petrauskas | „Apie universiteto idėją, politinę lyderystę ir Gedimino gerovės valstybę“
26. 2021-04-19 | Viktorija Rimaitė | „„Paminklų karai“ ir lietuviškoji politinė vaizduotė“
25. 2021-04-12 | Justas Kučinskas | „Apie pusiausvyrą, saiką ir draugystę su Arvydu Šliogeriu“
24. 2021-04-05 | Akvilė Naudžiūnienė | „Kokia Holokausto ir litvakų istorijos vieta Lietuvos istoriniame pasakojime?“
23. 2021-03-29 | Nerijus Milerius | „Apokalipsė, pandemija ir nereikalingi žmonės“
22. 2021-03-22 | Arūnas Sverdiolas | „Kodėl viešajame gyvenime nebesugebame atskirti išminties nuo kvailumo?“
21. 2021-03-15 | Povilas Aleksandravičius | „Apie autentišką krikščionybę ir atvirą, bet ne kiaurą visuomenę“
20. 2021-03-08 | Arvydas Grišinas, Simona Merkinaitė | „Nuo Sąjūdžio vienybės iki šių dienų susipriešinimo“
19. 2021-03-01 | Paulius Gritėnas | „šiuolaikiniam liberalizmui trūksta savikritikos“
18. 2021-02-22 | Jogilė Ulinskaitė | „Populizmas: politikos patologija ar jos atsinaujinimo galimybė?“
17. 2021-02-15 | Justinas Dementavičius | „Lietuviškos valstybės daugiaprasmiškumas: kaip gimsta, įsitvirtina ir keičiasi valstybės supratimas?“
16. 2021-02-08 | Erika Leonaitė | „žmogaus teisių pagrindimui vien emocijų neužtenka“
15. 2021-02-01 | Ieva Dryžaitė | „Kaip proletariatą pakeitė prekariatas“
14. 2021-01-25 | Ruslanas Baranovas | „Ar mūsų visuomenė yra iš esmės neteisinga?“
13. 2021-01-18 | Laurynas Peluritis | „Pasiklydę tarp priemonių ir tikslų. Apie žmogaus problemą technikos amžiuje“
12. 2021-01-11 | Mantas Adomėnas | „Sausio 13-oji – pergalė, liudijanti laisvės trapumą“
11. 2021-01-04 | Deividas Šlekys | „Iki šiol technologijos tarnavo žmogui, o dabar žmogus tampa technologijų priedu“
10. 2020-12-28 | Veronika Urbonaitė-Barkauskienė | „Kuo skiriasi lietuvių ir skandinavų požiūris į šventes ir laimę?“
9. 2020-12-21 | Arūnas Gelūnas | „apie Irenos Veisaitės moralinį pavyzdį ir Vakarų individualizmo ribotumus“
8. 2020-12-14 | Ignas Kalpokas | „Ar post-tiesos epochoje piliečiai gali susitarti dėl pamatinių vertybių?“
7. 2020-12-07 | Viktoras Bachmetjevas | „Emmanuelis Levinas: laisvės pagrindas yra atsakomybė už Kitą“
6. 2020-11-30 | Nerija Putinaitė | „Kas yra laisvė ir kaip jos suvokimą keičia COVID-19?“
5. 2020-11-23 | Elžbieta Banytė | „Kodėl Lietuvos švietimo sistemoje galima pasijusti lyg Kafkos romanuose?“
4. 2020-11-16 | Gintas Karalius | „Modernioji demokratija – tikime visuomene, bet netikime valdžia?“
3. 2020-11-09 | Gintautas Mažeikis | „Kodėl Machiavellis norėjo atskirti politiką nuo moralės?“
2. 2020-11-02 | Vilius Bartninkas | „Kuo mums svarbi senovės graikų demokratijos patirtis?“
1. 2020-10-26 | Alvydas Jokubaitis | „Kodėl demokratijoje glūdi totalitarizmo pavojus?“
Baltarusiai ukrainiečiams „litovcai“ (2024-07-05)
„„Kaimo pavadinimas klaidina ne tik turistus, bet ir kai kuriuos istorikus, kurie rašė, kad jame gyvena lietuviai, nors iš tikrųjų mūsų protėviai buvo baltarusiai. Mano tėvai vaikystėje su seneliais kalbėjo protėvių kalba, tačiau mes jau nebe, nors kasdienėje šnekoje vartojame nemažai baltarusiškų žodžių, dėl ko gretimų kaimų gyventojai mus toliau vadina „litvinais“ arba „litovcais“, – pasakė Seniūnijos Socialinės rūpybos skyriaus vadovė Aliona Lomakina.“
„Iš tikrųjų 1795 metais buvo perkelti vien Baltarusijos Mogiliovo srityje esančio Dubrovos kaimo gyventojai – ten veikusio šilko ir medvilnės fabriko darbuotojai su šeimomis, iš viso 1792 žmonės. Kadangi Maskvoje Baltarusijos gyventojai pagal seną įprotį buvo vadinami litvinais – slavišku žodžiu, apibūdinusiu LDK gyventojus, naujai įkurtam kaimui irgi prigijo šis žodis.“
Viktoras Bachmetjevas apie „Radioshow“ humorą (2024-07-05)
„Bartosh Polonski „Robčiko“ kalba ir erdvėlaikis nuneša į Radioshow veikėjų pasaulį – tai Vilniaus lenkų, atstumtų, pakištų, beviltiškų, pasaulis. Tačiau čia panašumai ir baigiasi. Radioshow „humoras“, apsimetantis socialiniu komentaru, buvo paremtas žeminimu ir patyčiomis. Normo Macdonaldo ištara, kad turi jausti simpatiją tam, ką parodijuoji, Radioshow kūrėjams girdėta, aiškiai, nebuvo, kaip ir humoro etikos idėja, kad šaipytis reikia iš galingesnių iš save (‘punch up’ principas), o ne iš žemesnių už save. Kita vertus, tokių kaip Ramanauskas ar Užkalnis 1980-iniais brendusių lietuvių vilniečių kartą būtų verta patyrinėti traumų psichologijos požiūriu – visai gali būti, kad tos patyčios, kurias jie transliuoja, yra kompensaciniai mechanizmai už jautimąsi marginalu vėlyvojo sovietmečio Vilniuje. Visai panašiai kaip nemaža dalis sovietinių katalikų vis dar jaučiasi aukomis, nors jau gerus trisdešimt metų gyvena kitoje santvarkoje. Bet čia kita kalba.“
„Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu“ (lrt.lt) (2023-12-22) (2024-07-01)
„Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vieną ar kitą garsiai išsakomą poziciją.
Laidoje svarstomi šie klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontrolės ir norminimo logiką? Kokia apskritai yra normos vieta demokratinėje santvarkoje? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Arūnu Sverdiolu.
Ved. Simas Čelutka“
Tekstas išgautas iš garso įrašo naudojant įrankį „Transkriptor“.
SPK_2
Tarp praeities ir ateities.
SPK_2
Laba diena LRT klasikos klausytojai eteryje laida tarp praeities ir ateities su jumis sveikinuosi aš simas čelutka vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas. Tiesiog pastaruoju metu intensyviau susiformavęs yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos normintojų kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio susilaukęs rašytojos kristinos sabaliauskaitės tekstas portale LRT lt į šį straipsnį aš tai reagavo valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas audrius valotka, buvęs valstybinės lietuvių kalbos Komisijos pirmininkas audrys antanaitis.
SPK_2
Vertėjas laimantas jonušys, kalbininkas aldonas pupkis taip pat nemažai politikų, intelektualų, kultūros žmonių. Kaip visada tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vienas ar kitą garsiai išsakomą poziciją, todėl šiandien į laidą pakviečiau žinomą Lietuvos filosofą. Vilniaus universiteto profesorių arūnas sverdiolas, laba diena arūnai.
SPK_1
Laba diena.
SPK_2
Tai jūsų akimis, apie ką visgi fundamentaliausių lygmeniu yra ši diskusija, jeigu ji apskritai galima pavadinti diskusija ir šito? Klausiu jūsų todėl, kad prieš laidą mes kaip tik turėjom progą apsikeisti mintimis ir jūs nurodėte į diskusiją, kuri vyko naujojo židinio aidų redakcijoje prieš 13 metų ir jau tada tas klausimas buvo aktyviai svarstomas ir tą diskusiją jūs pradėjote nuo tokio skepsio. Jūs sakėte, kokia prasmė apskritai yra apie tai kalbėti, kai atrodo, kad tas kalbėjimas niekur neveda ar ne, nes.
SPK_2
Tos diskusijos tikrai jau trunka, turbūt per visą nepriklausomybės laikotarpį, bet štai 2020. Tretieji ir mes vis dar diskutuojame ir bent jau tada susidarė įspūdis, kad jums pasirodė, kad niekas nejuda iš mirties taško. Ne tarsi niekas negirdi.
SPK_2
Kitos pusės, šitame debate, tai kaip jums atrodo, ar apskritai vyksta kažkoks pokalbis, ar juda kažkas į priekį, ar daugmaž stovime ten pat?
SPK_1
Man rodos daug maž turime ten pat ir tai juo labiau keista, kad visuomenės dėmesys šitai problematika yra akivaizdus, ir kai būna laidos ir per radiją, arba tuose socialiniuose tinkluose, tai ten gana įnirtinga, yra polemizuojama.
SPK_1
Ginčijamasi aišku daugeliui žmonių rūpi tie dalykai, jie jie pasako savo nuomones dažnai kategoriškas, bet iš to nieko kažkaip neišeina. Čia toks tą savo skepsį ir prieš keliolika metų galėčiau žodį žodį pakartoti, kaip ir apskritai tą diskusiją, kuri tada naujojo židinio iniciatyva buvo surengta naujo, galėtumėte ir ir radijo studijoj įvertinti diktoriai galėtų perskaityti tuos vaidmenis, niekas nepasikeitė, viskas tas pats visi argumentai ir kontrargumentai. Viską galima svarstyti iš naujo.
SPK_1
Tai žinoma, tas tokiu bergždžių kalbėjimo įspūdį sudaro ir kartais atrodo, kad man kalbėti išvis neverta.
SPK_2
Bet vis dėlto pakalbėkime, nes atrodo, kad vis daugiau žmonių.
SPK_2
Įsitikino, kad iš viršaus nuleista kalbos kontrolė kelia didelių problemų ir nebūtinai yra pagrįsta ir kažkaip nesinorėtų kalbėti apie institucines peripetijas, apie kurias čia buvo nemažai kalbama pastaruoju metu arba apie konkrečias asmenybes, bet vis dėlto, apie ką yra pagrindinė diskusija, kokios yra tos pamatinės prielaidos, kuriomis remiasi vienas ar kita pozicija šiuo klausimu? Ir vienas iš turbūt esminių temų yra laisvės klausimas ir prigimtinės asmens teisės į saviraišką teisę savaip kalbėti savo gimtąja kalba ar ne ir tas laisvės klausimas atrodo čia.
SPK_2
Vienas esminių yra nes ten, kur yra kontrolė laisvės ribos siaurėja. Kaip jums atrodo, ar čia tikrai yra esminis klausimas, ar čia yra ir daugiau kitų svarbių temų?
SPK_1
Man atrodo, kad jis esminis, o paskui ir kitos temos, bet būtent šitas ir yra esminis. Aš ją suformuluočiau labai paprastai. Kam priklauso kalba, kieno jinai yra, kai sakom gimtoji kalba, tai lygtai apeliuojama į tai, ką jūs ką tik pasakėte prigimtis ar ne jinai man prigimta gimtoji priimta, mes suprantame, kad išvis prigimtinės teisės, aišku, irgi yra juridinis konstruktas, bet vis dėlto yra jisai skirtas tam, kad.
SPK_1
Galima būtų iškelti tai, ką kas yra sava savai miškas, savo stinga ir šia prasme. Gimtoji kalba yra mano įgimtas dalykas nuo kitos, kitõs kalbõs, šitaip išreiškia, jos sako motinos kalba tiek prancūzai, tiek anglai, tiek vokiečiai. Galbūt ir tiksliau negu gimtoji.
SPK_1
Dėl to mama išmoko kalbėti taip, kaip išmoko, taip ir kalbu, kuri kuris laikas čia yra pats pati pradžia, pagrindas ir va šitam kontekste, kai ką kalbėjo apie tai, kad jinai, manau, yra jinai man save, tai kyla klausimas, o kas atsitinka su mano savastimi, kai ji paskelbiama valstybine kalba? Ar tai reiškia, kad jinai man nebepriklauso, kad dabar ji priklauso valstybei?
SPK_1
Ir ir valstybė nustato, kaip turi būti viešai kalbama ir vartojama. Vadinasi, jeigu ji vadinama gimtąja tai tikrai klausimas yra ar prigimtinė teisė čia galioja, ir jeigu norit šiek tiek manieringai pasakius, reiškia, kas yra kalbos suverenas, kieno suverenitetas ir ar ar tai yra kalbančiųjų suverenitetas, ar ar tai yra valstybės suverenitetas? Toksiškas atidavėm savo kalbą valstybei, tai dabar jau kalbėkime, kaip jinai mums liepia, dabar jau mums belieka paklusnumas.
SPK_2
Įdomu tai, kad kai kurie kalbos kontrolės ar norminimo šalininkai siūlo skirti viešąją kalbą, kurią vadino prestižinę.
SPK_2
Ir šnekamąją ir jie nori pasakyt, kad tą priežiūrą ir kontrolę turėtų apimti tik pirmąją tą viešąją kalbą. Tą kalbą, kurią rašo rašytojai, akademikai, žurnalistai ir panašiai. O kaip jau mes kalbame privačiam lygmenį, pusiau privačiame lygmenyje, tai yra visai kas kita ir ten jau atseit.
SPK_2
Nereikia jokios kontrolės, kaip jūs žiūrit į šitą argumentą.
SPK_1
Abu šitie žodžiai, kuriuos pasakė, kaip įvardino, tai yra, man atrodo svarbūs, todėl, kad viešo ir privataus griežtas atskyrimas taip pat yra represijos įrankis arba politinio valdymo švelniau sakant įrankis, sakykime.
SPK_1
Kai sakoma, kad žmonės gali ką tik nori daryti privačiai, bet bet, kad jie nereikštų viešai neišeitų į viešumą, nes ne neskelbtų savo ir taip toliau. Tai man atrodo irgi yra represyvus forma. Anaiptol nereiškia ko nors kito taip, kad vieša ir privatu.
SPK_1
Aš nežinau, nejaugi aš turiu namie kalbėti kažkokį žargonu ar tarmiškai, ar dar kaip nors pakvies į airiją? Dabar iškišęs liežuvį mėginti kalbėti kažkokia kita kalba, kuri privaloma viešumoje. Man atrodo, čia tiktai komplekso valdymas žmonėms, kurie moka kalbėti ir nori kalbėti taip, kaip jie kalba, kadangi tai jų kalba yra, jie gali sau šito leisti taip, kad man atrodo čia ir sakau, tas atrodytų nekaltas.
SPK_1
Dalykas viešojo ir privataus skyrimas. Iš tikrųjų, jeigu jis užaštrina, jis darosi represyvus. Dabar tai, ką 2 žodį svarbu, kurį pasakė prestižinis nelygu.
SPK_1
Kas ką laiko prestižo, jeigu tau prestižiška, tai ką tau liepia valdžia ir ir jeigu manai, kad tai, ko reikalauja institucijos paskirti tam organai tenai valstybinei kalbininkai, kaip aš juos vadinu, jeigu prestižas ir jiems paklusti, tai taip, bet man atrodo, kad prestižas yra visai kas kita. Marijus žiedas turi prestižą kaip kalbos virtuozas, visi mėgsta klausytis net tada, jeigu jis virtą kumpį reklamuoja, čia yra prestižas, o ne tai, kad.
SPK_1
Man liepė ir dabar prestižiška paklausti.
SPK_2
Šiuo klausimu aš norėčiau pacituoti vienas ilgą pasažą iš manto adomėno teksto, kurį jis rašė jau gana seniai 95, kuris taip pat buvo išspausdintas naujajame židinyje. Aiduose. Labai įdomu, kad adomėnas kalbininkų pasaulėžiūroje iš skaito tokį paviršutinišką platonizmo cituoju kalbininkų strategiją, kaip visuma sprendimų, kokia turi būti lietuvių kalba ir kaip reikia kalbėti, kyla iš nemokslinių tam tikra prasme filosofinių prielaidų.
SPK_2
Ta filosofija tai supaprastintas, kiek man žinoma, ne reflektuojant priimamas platonizmas, nesąmoningai daroma prielaida, jog egzistuoja tam tikra ideali grynoji taisyklingoji lietuvių kalba.
SPK_2
Tam tikras archetipas o jo netobulas ir iškraipytas atspindys yra reali kalba, kuria kalba eilinis kalbos vartotojas. Kalbininkų užduotis siekti, kad atspindys kiek įmanoma, labiau priartėtų prie archetipo.
SPK_2
Šios pozicijos ištakos paaiškėja prisiminus istorinę lietuvių kalbos patirtį. Tai kalba, kuri visą laiką nuo ko nors ginasi ir bet kokioje išorės įtakoja, įžvelgia savo grėsmę, o kiekviename struktūrų pokytyje vidinė išdavystė, kalbos tikrovę reikia įtvirtinti arche tipe idant kalbos neištiktų visiškai entropija idant jinai nevirstų hera kritiškų srautų, kur viskas teka, viskas keičiasi ir niekas nestovi vietoje. Tačiau gerbiamieji, kas sakė, kad kalba nėra toks srautas, kuo remdamiesi tvirtinate žiną, kas ji yra, ar jūsų nuostata kartais nėra priešinga pačiai kalbos prigimčiai, gynybinė pozicija savaime suprantama ir visiškai pateisinama.
SPK_2
Paradoksas iškyla tuomet, kai mėginame atsargiai teirautis, kur gi yra tas metafizinis topos, toji archetipų ka ralyje, nuo kurios mus atskyrė lietuvių kalbos nuopuolis kurion mus kreipia ir mėgina sugrąžinti kalbininkai. Kitaip tariant, ar egzistuoja ir jeigu egzistuoja, tai kur tas idealusis kalbos vartotojo vartotojo, o ne kalbininko tipas, į kurį mums reikia lygiuotis?
SPK_2
Ką pasakytumėt apie šitą pasažą?
SPK_1
N man atrodo, jis gilina maksimaliai to svarstymo pagrindus. Tai aptinka juos filosofinėje pozicijoje. Pačioj tokio esminio įtampą tonizuoja ir čia galima būtų mėginti ieškoti ir kitų kitų takelių.
SPK_1
Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie jo metafiziką ir metafizinius pagrindus, tai matai greta platono. Aš visiškai sutinku, kad naujo, kad planuotos pirmavaizdžiu provaizdžiu sampratos pasitelkimas, jisai leidžia išryškinti kai kuriuos labai svarbius dalykus, bet šalia to galima būtų pastatyti ir jų priminti ne čia valios metafizika, kur irgi remiamasi metafiziniais pagrindais.
SPK_1
Jie yra valios valios pobūdžio, vadinasi, yra tam tikra jėga ar galia ar valdžia, kuri įtvirtina šitą šitą valią ir čia, man atrodo, yra toks irgi svarbūs dalykai? Paaiškėja todėl, kad kalbininkai nelygu kalbininkams yra tokie, kurie mėgina vata platoniškų keliu, eiti, išgryninti kažkokią idealią lietuvių kalbą ir nustatyti jos dėsningumus. Ir ir vis toliau gilindamiesi atranda vis naujų reiškinių.
SPK_1
Tai tarsi gilina ta platonizmo ir savaime. Aš čia nematau visiškai nieko nieko smerktino, bet, deja, yra ir tai, ką vadinu valstybiniais kalbininkais.
SPK_1
Ir čia mes matome visai ką kitą. Čia visiškai nėra mėginimas išgryninti, bet mėginimas pritaikyti šitą provaizdį pritaikyti esamai būsenai ją prievartaujant. Ir tada kalbininkai, kurie yra tokie pirmieji kalbininkai, ar ne tie, kurie mėgina išgryninti tą provaizdį, kaip sakoma, tai jie panašūs į į kitus humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų atstovus, nes jie tyrinėjo lietuvių kalbą, tyrinėja tai, o yra tokie, kurie yra iš tikrųjų kalbos viršininkai ir inspektoriai, kurie remiasi jau ta kalbos nacionalizacija su valstybiniu jos.
SPK_1
Ir tada jie sprendžia ir reikalauja ir va. Čia atsiranda dalykas, kuris mokslui visiškai visiškai nebūdingas. Mokslas nekelia savo tyrinėjimams, reiškia jam jokių reikalavimų.
SPK_1
Jisai nori išgirsti reiškinių reikalavimą sau atseit. Jeigu taip yra, jeigu taip kalbama, tai ko tai reikalauja iš manęs, ką aš turiu padaryti su su savo gramatikos samprata ir sintaksės? Ar ar ar leksikos tyrimai, ką keičia tai, kad aš susiduriu su naujais, nebūtais reiškiniais ir į ką turiu atkreipti dėmesį?
SPK_1
Tai čia kalbininkams laukas yra didžiulis todėl, kad ką mes dabar turime didžiulę laviną dalykų, kurie yra neįvardinti ir kurie prašosi įvardinimo, pakanka pažiūrėti į
SPK_1
Nu bet kokia iš tikrųjų sritį visada yra daugybė naujų, neįvardintų dalykų ir jie prašosi, įvardinami. Tai čia yra didysis uždavinys. Tai o vietoj to mes imamės norminimą arba įvedimo to spręsdami iš senesnės kalbos iš valstietiškos kalbos ir mėginami tame neva begalinė lietuvių kalbos gebėjimai.
SPK_1
Bet ką įvardinti mėginame tenai įžvelgti toje gelmėje ir surandame tokius žodžius, kur paskui pasidaro labai keista todėl, kad mums belieka vos keli žodžiai, tam kam kitos kalbos turi daugybę žodžių ir daugybė niuansų taip, kad šita paliekanti ir draudžianti, galbūt yra jinai yra nemoksliška ir jinai neturėtų apeliuoti ir mokslo tarsi.
SPK_1
Žino, kaip mokslas reikalauja ir paskui tiktai administracinėm priemonėm, jau kai prasideda administracines priemones, tai kalbos mokslas baigėsi, prasideda kalbos disciplinavimas, jėgos vienoks ar kitoks taikymas, kai būna valstybinė kalba, tai valstybinės galios nai turi, tokia yra teisėta gale valstybės ar ne. Jeigu ji nusprendžia valdyti kietai, tai jinai taip ir daro.
SPK_2
Manau, kad čia labai svarbi pastaba dėl ne moksliškumo, nes jeigu tai nėra mokslas, tai tada kyla klausimas, kuo remiamasi darant vienas ar kitą sprendimą dėl konkretaus kalbinio įvykio sąvokos žodžio ir panašiai? Ir tada paaiškėja, kad turbūt iš to ir nėra jokio kito pagrindo, tik tai kaip v legaliai, apie kurią.
SPK_2
Jūs jau kalbėjote ir čia aš noriu sugrįžti prie vienas iš jūsų argumentų, kurį jūs išsakėte toje prieš 13 metų vykusioje apskrito stalo diskusijoje, jūs, mano galva, labai teisingai pastebėjote tokį skirtumą tarp natūralistinio kalbėjimo ir istorinio kalbėjimo ir kalbininkų diskusijos. Jūsų požiūriu, yra toks tariamai natūralistinis, pagal kurį na kalba yra tokia, kažkokia amžina nekintanti instancija, bet kad toks požiūris, jūsų požiūriu, yra na visiškai veidmainiškas, nes aiškinant, kaip reikia konkrečiu atveju kalbėti, kirčiuoti ir rašyti yra užtemdomas faktas, kad tas konkretus nutarimas buvo priimtas konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje.
SPK_2
Prieš penkerius metus prieš metus arba gal visai ką tik kokiam nors posėdyje, taip tarsi bandoma nuslėpti faktą, kad kalba yra dinamiškas ir istoriškai kintantis kultūros domenas. Tai nėra kažkoks amžinas ir nekintantis dalykas, nors taip gali susidaryti toks įspūdis ar ne? Kai pasakai, reikia kirčiuoti taip ir tiktai taip, tai atrodo, kaip kažkoks nekvestionuojamas amžinas sprendimas, bet iš tiesų, taigi yra labai konkrečių asmenų, galbūt visai neseniai uždaro posėdžio metu priimtas sprendimas čia yra toks tarsi maskavimas ar ne šito banalaus fakto ir šitos valios gali metafizikos.
SPK_1
Proveržio paieškos matai, jeigu ta vis dar pasigaut platonizmo temą, ne idealaus provaizdžio, tai man manęs neglumino, kad jie, kadangi jie tyrinėja kalbą, tai suranda naujų kažkokių dalykų, kurie verčia pakoreguoti tą matai. Šitas žmonės per daug reglamentų, vadinasi, ta kalba nėra. Iš tikrųjų jau tokia amžinai.
SPK_1
Iš tikrųjų tai yra 19 amžiaus valstietiška kalba, kuri laikoma kaip tik kažkokia kalbos gyvybė. Didžiausia, kur jinai turi potencialą, bet ką įvardinti ir bet ką pavadint, labai lanksti tiksliai ir taip toliau, nors tai yra wat. Grįžtant prie jūsų istoriškumo, tokio klausimo tai be galo istoriškas toks požiūris todėl, kad nu, kaip taip gali būti tik sociologiškai galvojant, kad
SPK_1
Uždaros kaimo bendruomenės kalba. Staiga gali įvardinti pasaulyje, kurie jinai neturėjo žalio supratimo. Visas visos juokingas epizodas su sekančia stotele, kuri negali būti jos ir negali būti.
SPK_1
Kadangi dalykai seka vienas paskui kitą, bet čia senas pavyzdys ir 100 kartų jau jau apgraužtas jau nebejauku, jo jau vėl griebtis, bet jis labai gerai parodo, į ką atsiremia, į atsiremia į kasdienę patirtį, kur šitie dalykai negali būti įvardinti, reiškia tai, kad tu pravažiuoji vienas stulpą ir kitą, ir 3 kartą, ir tai reiškia, kad stulpas eina paskui stulpą. Šitas kažkaip peržengė vaizduotės ribas, negali taip būti, bet mums tai yra kasdienybė. Kiekvienas, kuris transporto priemonę naudojasi.
SPK_1
Žinot šitą patirtį ir ir jam tai yra natūraliausias dalykas. O kas čia tokiu būdu buvo padaryta vietoj sekantis kitas kita stotelė, bet kita tai yra bet kokia kita ar ne. Visos stotelės yra kitos, išskyrus tas, kurios jau dabar tai vadinasi va.
SPK_1
Taip kalbos grynumas nudrožė prasmės ir neleidžia pasakyti tai, ką nori pasakyti.
SPK_2
Šitas jūsų pavyzdys apie sekančią stotelę? Man kažkaip natūraliai kreipia mane į kitą klausimą. Maiklas aukštas, remdamasis aristoteliu, yra savo laiku gražiai atskyręs praktinį žinojimą nuo techninio žinojimo ir kaip pagrindinį praktinio žinojimo pavyzdį.
SPK_2
Jis įvardijo būtent gimtosios kalbos išmokimą.
SPK_2
Tas natūralus iš apačios kylantis praktinis ir inter subjektyvus procesas yra visai kas kita nei techninis įvairių taisyklių mokymasis, kuris atliekamas skaitant vadovėlius, paruoštukus ar mokantis formulių. Kitas aukšto pavyzdys kulinarinis talentas, mokėjimas gerai gaminti. Jisai sako, kad tikrai geras virtuvės šefas yra ne tas, kuris išmoko keletą receptų iš knygos, ne jis yra tas, kuris jau turi praktinį žinojimą, tam tikrą įgūdį ir pajautimą, kurio neįmanoma suredukuoti į formulę ar receptą.
SPK_2
Ir va čia tie modernieji racionalistai aukščio požiūriu bando apversti šią logiką aukštyn kojomis.
SPK_2
Ir išvesti praktinį žinojimą iš techninio žinojimo ir man įdomu, ar šiuo atveju Lietuvoje mes nestebime panašaus proceso, tai, kas vystosi organiškai ir praktiškai norima uždaryti į savotišką techninį narvelį. Tai piliečiams yra varomas nepilnavertiškumo kompleksas. Jiems tarsi sakoma, tai kaip jūs išmokstate kalbėti natūraliai yra neteisinga, netaisyklinga, neadekvatų, o gal net ir amoralu.
SPK_2
Tokiu būdu praktika siekiama išstumti technikos naudai, tai vat ar čia nėra kažkur vat ir šitą dar įtampa paslėpta tarp technikos ir praktikos.
SPK_1
Nu aš čia vėl su jumis prie prie politinės filosofijos pagrindu. Visą laiką kapsstone s.
SPK_1
Aukštas, kaip žinia, yra konservatorius, į ką jis nurodo į kokią natūralią gyvenimo plotmę, kurios negalima pjaustyti, kaip nori ir virti pagal receptą, o reikia talentų. Tai apie šitą mes jau su jumis kalbėjome, tai čia sakyčiau, konservatyvi tradicija ir jos ištekliai artikuliuoti šitą klausimą ir truputį išsiaiškinti, kokia yra padėtis tai, ko aš pradžioje vėliau prigimtinės teisės ir panašiai tai yra panašus dalykas, bet greičiau iš liberalios tradicijos, liberalizmo tradicijos ar ne? Tai man atrodo, kad šitoj vietoj, bet šitoj vietoj tai ir vienas, ir kitas visiškai susiliečia, yra kartu ir čia jokių vidų, jokių skilimų.
SPK_1
Nėra ir mes galėtumėm ši tradicija vadovautis ir ir plėtoti, bet bėda ta, kad mūsų esame liberalai ir konservatoriai. Jie iš tikrųjų yra patys nelabai liberalūs ir ne labai konservatyvūs. Kas juos traukia tai juosta valios metafizika traukia, jei vis dėlto norite kredituoti ir įsakyti, ir reikalauti yra valstybininkai kaip tokiais atvejais sakoma ir koks pagrindas?
SPK_1
Man atrodo, tai yra deja, dar toks prastesnis mūsų politinio mąstymo paveldas vis dėlto yra posovietinė situacija. Tai ta padėtis, kurią kalbininkai išsikovojo kaip leistis kalbos įstatymus ir paskui kurti inspekciją, kuri tų įstatymų paisytų, yra tiesioginė tarybų Lietuvos.
SPK_1
Paveldas tiesioginis tai yra pas kolonializmas ir mes esam šitoj situacijoj todėl, kad vat šitų. Deja, šitas persunkia ir tas politines sroves, apie kurias mes kalbėjome su jumis ir ir kurios kitaip šitą dalyką supranta ir atkreipia dėmesį. Kaip sakiau į savo tingumą, o jūs kalbate apie tą patį faktiškai apie savaimingumo, kalbos, natūralios potencijas ir visa kita.
SPK_1
Tai tokia mes esam šitam po politinė mąstysena mazge vat šitie 3 dalykai, man atrodo, yra lemiami.
SPK_2
Tarp praeities ir ateities.
SPK_2
Pokalbiui įpusėjus LRT klasikos klausytojams primenu, kad šiandien laidoje tarp praeities ir ateities apie lietuvių kalbą, jos kontrolę ir norminimą diskutuojame su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi arūnu sverdiolu. Tai, kad galbūt kažkas keičiasi. Vis dėlto per šiuos metus rodo tai, kad reaguodami į kritiką kalbos kontrolės šalininkai šiandien mėgsta kartoti, kad jau kurį laiką niekas nieko atseit nebe baudžia.
SPK_2
Esą neseniai panaikintos baudos už tam tikro pobūdžio klaidas. Bet man įdomu, net jeigu tai ir tiesa, o čia dar reiktų aiškintis, ar tai tikrai yra tiesa, ar to pakanka, ar nėra taip, kad ta disciplinarinė tvarka?
SPK_2
Žodžiais jau padarė savo darbą, žmonės yra internalizaciją, šią savicenzūrą, galbūt jau tiesiog pasiektas toks lygis, kad realių baudų net nebereikia užvestas. Toks na automatizmas, savaiminis mechanizmas, šitos kontrolės sistemos. Na, ir tas fuko garsusis panoptikumo vaizdinys, ar ne?
SPK_2
Mes žinome, kad esame nuolat stebimi, ir tai mus nuolat automatiškai disciplinuoja iš vidaus. Kaip jums atrodo?
SPK_1
Čia neabejotina, man atrodo, kad žmonėms įvarytas toks gilus. Kam kompleksas, kad jie negali kalbėti, todėl, kad jie nemoka ir yra tikrai gilus kompleksas, bet net šitas tų kalbininkų kalbos.
SPK_1
Kad jie tokie dabar švelnučiai, gerai, kad jie nieko nedraudžia, o tiktai pageidauja švelniai juos irgi kažkokius keistus yra todėl, kad nu tai, jeigu taip, tai jie nepaiso teisinių aktų ir normų, kurios tiesiogiai prikabina gramatiką ir sintaksę, ir leksiką prie kodekso ir reikalauja, kad būtų paisoma. Tai, kai jie sako, kad aš nieko nebedraudžia, tai nereiškia, kad aš rytoj tau neuždraus ir ir leisiu toliau. Čia keista tokia savivale atsiranda pačioje valia valdyti, atsiranda tokia tokia savivalė, kad gerai jaučiama ne visi puola.
SPK_1
Aš dabar jau nebedraudžia, bet rytoj sugalvosiu, kad reikia uždrausti uždrausti.
SPK_1
Naujausias dalykas prieš savaitę skaičiau Lietuvos ryto maždaug prieš savaitę Lietuvos ryto skaičiau vienas vilnijos. Vienas rajono savivaldybė teisėsi su kalbos inspekcija dėl to, kad neleido šalia lietuviškų lentelių pavadinimų kabinti lenkišku šalia. Niekas nesako, kad buvo reikalaujama pakeisti lenkiškomis lietuviškas.
SPK_1
Apie tai nėra net jokios kalbos, bet kažkodėl grėsme kalbai laikoma net ir šita kaimynystė. Tuo tarpu, kai rajono valdžia, kuri yra išrinkta demokratiniu būdu ir rajone, kuriame daugumą sudaro lenkų tautinę mažumą, į kurį atstovauja ta mažuma, dabar pralaimi inspekcijai ir tokiu būdu.
SPK_1
Ką mes čia turime? Ar tai nėra įtampos? Kažkoks institucionalizavimas?
SPK_1
Ir ir tai, kad prieš savaitę Vilniaus. Jei neklystu, teismas priėmė sprendimą, kad kalbos inspekcijos naudai man atrodo, kad jie anaiptol neprarado depresyvumo ir toliau dabar konfrontuoja ir kiršina, kaip sakoma, žmonės ir tai ir neleidžia žmonėms kalbėti jų gimtąja kalba čia tas pats, kaip su kitom mažumoms sakau, čia yra tiesiog prisiminti, ką ir tiek. Tai taip, kad aš švelnumas, jisai kur yra kai kur nė ra nu, pavyzdžiui, aš susiduriu nemažai, turiu reikalų su leidyklomis, tai jos ir dabar bijo tos kalbos inspekcijos kaip ugnies smulkmena pastebėjusi reiškia.
SPK_1
Leidome greimo tekstų rinktinę ir ten buvo nurodytas kaimas, kuriame jis turi savo sodybą. Norisi užrašyti taip, kad būtų atpažįstama. Tai yra, kad tu galėtum tą susirasti internete ar kur nors kitur.
SPK_1
Jau kalbininkas, kuris sėdi, reiškia redaktorius, kuris sėdi leidykloje. Jisai užsidega raudona lemputė, vietovardžius rašome transliuotus nu tai jis trumpai buvo jo kažkokį kaimą, kurio niekas nežino Lietuvoje ir gal ir niekur pasaulyje taip labai nežino. Bet kai perrašoma lietuviškom raidėm, tai dingsta paskutinė viltis kur nors susirask ką nors apie jį ir tu nežinai, kokioje pasakų šalyje tu ten esi vat šitoj vietoj.
SPK_1
Ir atgal neišsiversite, žinoma, yra mirtinas argumentas kiekvienam kalbininkui turėtų būt mirtinas, reiškia, tu neišsiversi atgal, nesužinosi. Man teko redaguoti latvių tokiu filosofu parengtą knygą apie 20 amžiaus filosofiją ir ten buvo daugybė pavardžių ne tiktai pačių pagrindinių, bet daugybė tokių smulkių pavardžių. Nu tai aš, kaip sakoma, prasikeikiau, ieškodamas, ką jie ten turi, omeny, ką jie vadina.
SPK_1
Tokiom pavardėm, kad kai kur galėjo atpažinti, kad nu tai čia fuko, jūs minėjot po daugmaž tai, panašu, bet bet ten yra daugybė tokios smulkmės, kur kur tu niekur jos nerasi, kai tu randi vien tik išdarkyta latviškai ir pavardė užrašyta.
SPK_2
Arūnai aš norėčiau šiek tiek paprovokuoti jūs.
SPK_2
Nes skaitant jūsų anksčiau publikuotus tekstus, vis dėlto susidaro įspūdis, kad jūs na nesate toks jau visiškas liberalas, ar gali ta ras, nes kodėl aš noriu dabar iškeltą klausimą? Nes kai galvoju apie alternatyvą, kokia galėtų būt kitokia situacija? Tai dažniausiai kalbama apie tai, kad na žmonės patys kažkaip susikalba ir susikalbės ir kad ta kalba save reguliuoja natūraliai, bet štai tekste lėkštutė lėkštelė jūs rašote, šiandien viskas yra publikos rankose.
SPK_2
Viskas priklauso nuo suverenaus suvokėjo sprendimo, o publika yra masinė, betkokia ir jai negali būti keliami jokie reikalavimai. Gyvename paradoksalioje epochoje kultūros, kuri atsisako bet kokios sąsajos su norma.
SPK_2
Išskyrus normos nebuvimo norma, anonimiškumą, norma kartais sakoma, kad šiandien nebegali būti bendro skonio sprendimų, nes jie savaime esą represyvūs depresyvų viskas, kas neatitinka pos demokratinio asmens suverenaus sprendimo, bet kokia norma suvokiama kaip prievarta, nes ji trukdo smagintis, kaip tinkamam atsiranda ne tik primityvus, bet ir per misiją einantis draudimus ar dantis kartelę vis labiau nuleidžiantis diskursas. Žinoma, tai ne kas kita kaip barbarybės legitimavimas, kurio ji, beje, visai neprašo. Pati pasiimdama viską, ko tik panori.
SPK_2
Citatos pabaiga tai štai atrodo, kad vis dėlto kažkokių normų mums reikia ir vat jūs tikrai nemažai esate rašęs apie tą aukštybės matmenį ir jo praradimą, tai kaip čia yra ar kalba yra tokia išskirtinė sritis, kur normų nereikia, o visur kitur gyvenime reikia ar kaip čia tada susigaudyti tarp tų normų įvairių?
SPK_1
Nu čia jūs mane turėčiau pat nei nejuokais tai, nes kai aš tą bendruomeniškumą norma ten aprašinėjau, tai aš turėjau omenyje egzistuojantį dalyką jau jis tai niekaip nėra išreikalaujamas ar ką čia yra tai, ką patenka bet kokia norma ir normos.
SPK_1
Ir šitą vos demokratinė tokią lygią vienas tą tokią būseną yra labai slidus slidus dalykas pavojingas ir ar jis pavojingas visai kultūra visiems visais jiems aukštybės asmenims, apie kuriuos jūs kalbate? Bet jeigu grįžtant prie konkretesnio klausimo kalbines normas, tai anaiptol kalbines normas genijau. Aš manau, kad bendrinė kalba yra normatyvus dalykas, tiktai man klausimas yra, kokia yra tos normos prigimtis todėl, kad vienas dalykas yra tada, kai norma yra paliepimas elgtis pagal normą, o kitas dalykas yra, kai norma yra tai, kaip normaliai arba paprastai yra elgiamasi arba kalbama.
SPK_1
Tai čia visiškai skirtingi dalykai ir pagaliau dar vienas dalykas yra skirtumas tarp paliepti ir patarti. Aš tikrai mėgstu ir klausau patarimų kalbinių, jeigu kas nors man gali ką nors dėl kalbos patarti, tai aš aš bene dėkingiausias. Būna dabar už kalbinius patarimus ne už kokius nors kitokius.
SPK_1
Ir čia man atrodo labai paprasta analogija, pasiėmus galima gerai matyti, nes imkim kūno kultūrą ir mityba ar ne? Tai jos taip pat yra norma ty vios, nes treneris moko fizkultūros, o mitybos specialistas moko teisingos mitybos, bet jie yra treneriai ir konsultantai, į kuriuos žmogus gali kreiptis, jeigu jisai nori kreiptis, kad jam patartų, ką daryti, ir turbūt mes neįsivaizduojam.
SPK_1
Kultūros ar ar sveikos mitybos inspekcijos, kuri reikalautų viešumoje būti sportišku ir laikytis dietos. Ir jeigu esi storulis, tai pažeidė tam tikras inspekcijos gali susilaukti kažkokių laiškų tenai kaip redakcijos, kad susilaukia, kurie atkreipia jų dėmesį. Nu, tai čia žinoma, būtų daug kam būtų skaudu taip daryt, bet ir nepamirškim, kad yra ir baudos inspekcija skiria baudas, švelnias ir taip toliau, bet jos gresia ir nu ma ny čiau, kad maždaug šitaip tai vat šita grupė susirado tą radikaliai.
SPK_1
Vietoj jinai liečia faktinę padėtį, tai mes turime suprasti, kad ką mes apie tai bekalbėtume.
SPK_1
Atsidursime toj šitos stichijos akivaizdoje joje mes plūduriuojame ir prieš ją turime galų gale, nu kabutėse atsiskaityt, bet ta prasme, kad jinai su mumis atsiskaitys taip, kaip jie atrodys tinkama. Tai tai, ką žmonės galvoja va, tai taip ir yra, tai tai šitai, jeigu leisite man ir man atrodo, svarbi, kad tema tai, kad tie žmonės, kurie domisi, kalba kalbos klausimais, jie skambina į tas radijo laidas ir rašo energingus tokius komentarus socialiniuose tinkluose tai krinta į akis, kad šitam viešajam diskursui, nes aš jį vadinčiau viešo diskurso. Čia jau ne privatus svarstymas, jame labai vyrauja depresyvumas, čia mes vėl grįžtame prie savo.
SPK_1
Politinės filosofijos tokių pagrindų ir nesvarbu kokiu klausimu, bet žmonės labai dažnai šaukiasi valdžios, kad uždraustų jiems vienas ar kitus dalykus ir ir jie linkę yra visus tokius reguliavimo veiksmus deleguoti. Tokį plačiausiai supras tai valdžiai administracijai, įstaigoms. Tegul valdžia įsikišo, sureguliuoja ir yra tokia prielaida, kad jeigu žmonėms neuždrausi, tai jie viską darys blogai, neteisingai dar kartą kartoju tai žmonių įsitikinimas vatos stichijos, apie kurią mes su jumis čia kalbėjo metus Europos demokratinėmis ir šiuo atveju k reiškia jie elgsis kaip tinkami, jie sutvarkys kalba, negalima leisti kiekvienam darykit kalbos reikia uždrausti.
SPK_1
Čia vienas niuansas. Pasirodo, man pasirodė įdomus, kad aš negalėjusi tai tikrai faktiškai esamas pasisakymais. Taip per radiją girdžiu.
SPK_1
Taip, turbūt ir tinkluose yra, bet čia pasirodo labai svarbi skirtis. Tai manoma, kad tą kalbą darkys arba neteisingai naudos kiti. Aš tai ne man rūpi, kalba aš jas saugau, stengiuosi kalbėti teisingai.
SPK_1
Tiesa, sukomplektuotas n manau, kad nemoku, man reikia pasitempti čia jūsų minėtą internalizacija ir neįtraukimas į reikalavimą jau jau kai viską skauda viduje sąžinė graužia visą laiką, kad nemoku gimtosios kalbos, kaip čia man toliau gyventi, bet kiti tai ne, juos reikia priverst, manęs nereikia.
SPK_1
Pirma reikia išmokyti dar kartą, nors aš jau gal pagyvenęs esu, bet ir toliau mane reikia mokyti, bet kiti tai ne, jie jie viską sutvarkys ir ir taip toliau tai būdingiausia. Būna tokia argumentacija, kai kalba liečia, reiškia diskusija, liečia kalbos politiką ir tuos teorinius klausimus, sakykim, kalbotyros ir normos, ir visa kita. Tai žmonės paprastai nenori šitoj plotmėj kalbėti jums per sunku, bet jie visada siūlo ką nors uždrausti ta proga ar ne?
SPK_1
Pradedant tokią diskusiją, kuri buvo tai ten skambino toks žmogus ir taip gana kategoriškai pasakė, kad jam nepatinka sporto komentatorių kalba paaiškino, kodėl ir kuo ji bloga yra.
SPK_1
Ir moralas toks, kad maždaug reikia jiems uždrausti, kalbėti taip, kaip jie kalba. Tai man atrodo, kad šitas iš žmonių kylantis tas represyvus. Jisai yra ne menkesnis dalykas mūsų visuomeniniame gyvenime visose jo srityse negu valdžios represijų mas, nepriklausomai nuo to, kuriai politinio spektro daliai jinai atstovautų, vis tiek trykšta valia galiai ir komandavimas ir ir taip toliau.
SPK_2
Jūsų buvo labai įdomi analogija tarp kalbos ir sakykim sporto, bet čia turbūt galima daug įvairių sričių paminėti ir aš manau, kad kalbos kontrolės šalininkai nesutiktų su šita analogija, sakydami, kad vis dėlto.
SPK_2
Kalbėjimas gimtąja kalba yra kur kas fundamentalesnis ir svarbesnis dalykas. Tautos gyvasčiai išgyvenimui išlikimui ateityje negu sportas ar ar kažkas kitko ir čia kaip tik aš irgi dar vienas citatą noriu kęstutis girnius. Visai nesename naujojo židinio aidų tekste rašo.
SPK_2
Taip, manau, kad svarbiausias lietuvių tikslas yra paprastas, natūralus, bet gal ne taip lengvai įgyvendinamas būtent išlikti lietuviais, taigi rūpintis lietuvių kalbos ir kultūros tęstinumu ir santykiniu klestėjimu, siekiant, kad dabartinė šviesuomenė nejučiomis nenutoltų nuo savo kultūros šaknų, kad po kelių 100 metų tebebūtų lietuviškai kalbanti tauta.
SPK_2
Ir ją priglaudžianti valstybę anglų kalba yra ir palaima, ir galimas prakeiksmas į plačiai atveria vartus į pasaulio kultūros lobynus, tad galime džiaugtis, kad Lietuvos jaunimas ne prasčiau kalba angliškai negu šiaurės šalių moksleiviai, bet ne mažiau svarbu neleisti jai tiek įsiviešpatauti aukštosiose mokyklose versle ir politikoje, kad jį užgožtų lietuvių kalbą paverstų ją virtuvės žargonu, kaip įvyko prieš pusę tūkstantmečio, kai ji buvo išstumta iš viešojo gyvenimo kiek dalykų bakalaurams bus dėstoma lietuvių kalba po dešimties ar trisdešimties metų iš dalies parodys, koks likimas jos laukia.
SPK_2
Ką galvojat apie tokį girniaus požiūrį?
SPK_1
Na čia labai platus, yra vertas horizontas, daug reikėtų apie tai pasakyti. Turiningas tekstas toks svarus su kuo nenorėčiau sutikti tai su tuo prioritetu konservavimu arba to žvilgsnio nukreipimo į praeitį, todėl, kad ji yra garsi, garsi metafora eiti į priekį, žiūrint atgal, tai vat šita kažkokia nepatogi eisena tokia, kai eina į priekį ir žiūrim atgal. Man atrodo, kad čia vis dėlto pasireiškia ir mes turime suprasti, kad ir lietuviškumas ne, ne lieka tas pats visą laiką ir ir dabar galima numatyti tokią ateitį, kai nereikės ar nebus dvikalbiškumo.
SPK_1
Manau, kad tikrai ne ir šia prasme tas anglų kalbos.
SPK_1
Spaudimas ir veržimasis jisai tiktai stiprės. Dabar klausimas, ką su tuo daryti, kokiu būdu elgtis su ta banga? Tai vienas būdas yra mūryti kažkokia siena, kuri neleistų bangai atstumtojo kažkaip, bet man atrodo, kad dabartiniame pasaulyje sienų mūrijimas yra akivaizdžiai neurotinio veikla tokia todėl, kad tai tai yra neįmanoma.
SPK_1
Vietoj to reikalingi kažkokie trigeriai, kurie nu paprasčiausiai sakant, vertimai reikia išversti viską. Tai, jeigu nori, kad žmonės galėtų bakalauro ir magistro studijas, kaip jisai sako turėti lietuvių kalbą, reikia, kad lietuvių kalba būtų tinkama šioms studijoms. Tai jeigu mes turim tokias žinias sritis, kuriose.
SPK_1
Tai neįmanoma, kurioje nėra lietuviškų tekstų, neišversta lietuvišku tekstu ir reikia ir reikia naudotis angliškais. Tai alternatyva nėra atsisakyti angliškų tekstų ir imti tai, kas yra lietuviška, nes tai reikštų susiję, matosi tautinės kultūros ir uždarymą, jos už užmušimą. Iš tikrųjų tą sieną užmokėjau ir viskas lieka viduje.
SPK_1
Grynas, bet bet užmūrytas tai čia man, rodos, nėra tokios alternatyvos. Deja, mes turime eiti į priekį, tai yra turi versti, išsiversti ir arabų kalbos praeitį, o ne kaip koranas atsirado. Tai buvo klajoklių beduinų, kaip sakoma kalba, bet per 100 metų vertimų dėka iš graikų pasisavino filosofiją.
SPK_1
Iš indų ir ir kitų kai kurių pasakas, pasakojimus, poeziją ir visa kita. Visa tai pasidarė arabų kalbos savastis ir tada jinai pasidarė galinga ir pajėgi viską įvardinti. Tai čia yra realus uždavinys, o ne išsaugojimas.
SPK_1
To, ką mes turėjome. Mes neturėjome, ir dėl to mums reikia įgyti taip, kad aš sakyčiau, kad mums turi rūpėti lietuvių kalbos ateitis, o ne jos praeitis.
SPK_2
Ir paskutinis klausimas, jūs esate nemažai rašęs apie korius ir korinę mūsų socialinės sanglaudos struktūrą, kuomet įvairūs sukūrei tarpusavyje nesikalba negirdi vienas kitų, nesupranta ir net nenori suprasti vienas kitų prielaidų ir šiuo konkrečiu atveju atrodo, kad yra taip grubiai tariant kalbininkų ir juos palaikančių kultūros žmonių korys.
SPK_2
Ir yra liberaliai mąstančių intelektualų, kuris, kai matau šią situaciją. Ar mes galime atrasti kažkokią bendrą kalbą bent vienas jungiančią prielaidą? Ar yra koks nors susikalbėjimo pagrindas čia vėl.
SPK_1
Jūs kažkaip specializuojantis sunkius klausimus uždavinėti čia. Iš vienas pusės, mes turime tą korinę struktūrą, bet taip pat turime suprasti, kad jeigu kalbam iš viso apie lietuvių kultūros, tokią dvasinę erdvę, jei taip galima išsireikšti, tai joje yra skirtingi sluoksniai ir tuose skirtinguose sluoksniuose struktūra yra nevienoda. Tai yra populiariosios kultūros klodas, kuris yra, galima sakyti, universalus lietuviškam, koreguoti visus supranta, su visais kalbasi.
SPK_1
Kokia nors barų kultūra kas nors yra nekvestionuojamas dalykas? Visų visų pripažįstamas ir daugybė kitų kasdienybės ir malonumo ir mėgavimosi siekia vartojimo, visuomenės viskas, viskas tvarkoj, visi su visais kalbasi ir susipranta, ir kalba visiems yra bendra ir, o kai mes palikom aukščiau, prasideda korinė struktūra, tai vat iš tikrųjų, kaip jūs sakote, kalbininkai kalbotyra paskui intelektualai. Aš manau, kad jaučia yra įvardinimas tos iš tikrųjų korinio struktūros, kurių niekas su niekuo nesikalba arba labai menkai kalbasi, bet, pavyzdžiui, nu aš pažįstu kalbininkų, aš nemanau vis dėlto, kad šitie valstybinei kalbininkai jie atstovauja kalbininkus apskritai.
SPK_1
Čia kažkoks keistas. Dar vienas mūsų politinio gyvenimo toks mechanizmas. Mes su jumis kalbėjome apie politinių galvosena.
SPK_1
Tokį spektrą maždaug liberalai, konservatoriai ir nu, sakykim, postą komunistai. Na, bet dar yra kitas sluoksnis, biurokratija, šitos neturime pamiršti ir dabar, žiūrėkit, kokiu būdu keistu funkcionuoja, kai kalbininkai neva savo atstovą vienas kurį nors pasiūlo arba kad valdžia jį pasirenka iš kalbininkų, tai tada įvyksta toks keistas dalykas. Žmogus iš mokslininkų tampa viršininku, o tai yra esminis skirtumas, pas mus ir ne tik kalbotyros, bet ir kokią medicinoje, pavyzdžiui, reiškia ligoninės direktorius ir gydytojas, tai yra skirtingų kastų, galima sakyt atstovai.
SPK_1
Tiesiog viskas ir atlyginimai, ir požiūriai, ir ir taip toliau, ir taip toliau. Tai vadinasi, esminis skirtumas. Kokiu būdu iš kalbininkų atsiranda kalbinis viršininkas vat čia man, rodos, yra esminis dalykas, ir tada jau tas susikalbėjimas, apie kurį galvojame.
SPK_1
Jis jis darosi neįmanomas, kadangi ten ten jau kiti mechanizmai.
SPK_2
Veikia arūnai. Ačiū jums labai už pokalbį ačiū.
SPK_2
Akivaizdu, kad apie lietuvių kalbos kontrolę ir norminimą reikia kalbėti ir toliau šioje postsovietinių nuosėdų kupinoje srityje mąstymo pokyčiai labai lėti, bet pamažu vyksta. Tai rodo kalbos prievaizdų ir inspekcijų viršininkų. Naujausi tikinimai esą niekas jau nieko nedraudžia, net jei tai tik dalinė.
SPK_2
Tiesa, pats retorinis pokytis jau šį tą reiškia LRT klasikos klausytojams. Noriu priminti, kad šiandien studijoje svečiavosi ir savo įžvalgomis dalinosi filosofas, Vilniaus universiteto profesorius arūnas sverdiolas savo ruožtu noriu pranešti, kad ši tarp praeities ir ateities laida yra paskutinė. Ačiū jums mieli klausytojai, kad šiuos trejus su puse metų buvote kartu klausėtės, dalinotės labai vertingų grįžtamuoju ryšiu
SPK_2
Siūlyti idėjas, temas ir pašnekovus ačiū visiems pašnekovams, LRT kolegoms ir kolegoms, be kurių didelio indėlio laida nebūtų buvusi tokia, kokia buvo. Tikiuosi, kad radijo eteryje dar susitiksime. Tiksliau, susi girdėsime ateityje, o dabar, jeigu taip galima sakyti, išeina kūrybinių atostogų, reikia atsišviežinti šį bei tą paskaityti ir parašyti, o vėliau galbūt gims ir nauja laidos viziją.
SPK_2
Visiems linkiu gražių ir jaukių švenčių, o taip pat sėkmingų, įkvepiančių naujųjų metų, visus tarp praeities ir ateities įrašus galite bet kuriuo metu susirasti ir pasiklausyti laidos archyve LRT radijo tekoje sudie
„Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite“ (lrt.lt) (2023-12-08) (2024-07-01)
„Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.
Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.
Ved. Simas Čelutka“
Tekstas išgautas iš garso įrašo naudojant įrankį „Transkriptor“.
„Ne tiek svarbu, ką jie mums padarė – daug svarbiau, ką mes darysime su tuo, ką jie mums padarė“ (2024-07-03)
„Ne tiek svarbu, ką jie mums padarė – daug svarbiau, ką mes darysime su tuo, ką jie mums padarė.“
2014-05-08
„Freedom is what you do with what’s been done to you. ~Jean-Paul Sartre“
http://miestokaukas.lt/post/84006810004 (nuoroda nebeveikia)
„Kiek istoriko teritorija šiandien persipynusi su filosofo teritorija? Pokalbis su Aurimu Švedu“ (2023-07-21) (2024-07-03)
„Aurimas Švedas – vienas nuosekliausių istorijos teoretikų Lietuvoje. Lyginant su daugeliu kitų istorikų, jis istoriją supranta žymiai plačiau, į istoriko teritoriją įtraukdamas filosofų, menininkų, antropologų, sociologų įžvalgas. Kas yra istorija šiandien? Kokiame istoriškumo režime gyvena nūdienos žmogus? Kur galime atrasti orientyrus, kurie leistų nepasimesti istorijos chaose? Kaip nepaskęsti dabarties rūpesčiuose ir išlaikyti platesnę istorinę perspektyvą? Ar galima teigti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą su trenksmu sugrąžino mums istorijos pojūtį? Kokia yra istorikų atsakomybė reaguojant į XX a. katastrofas ir šiuolaikines blogio apraiškas? O gal istorijos, bent jau Lietuvoje, turime per daug? Gal sunki istorijos našta mums trukdo žvelgti į ateitį?
Apie visa tai – išsamus pokalbis su kultūros istoriku, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu dr. Aurimu Švedu.
Ved. Simas Čelutka“
30:15
„<...> čia yra nauja tendencija istorijos teorijos atminties studijų lauke kultūros istorijos studijų lauke kurį padiktavo supratimas kad praeitis vis dažniau tampa iššūkiu kad ji vis dažniau provokuoja skausmą labai nevienareikšmius jausmus konfliktus įtampas ir tokiu atveju mes netenkame galimybės apie praeitį mąstyti kaip apie dinozauro liekanas kurios tiesiog guli ant mūsų laboratorijos stalo ir mes galim jas kažkaip apžiūrėti išmatuoti fotografuoti ir tokiu atveju iš tiesų tampa labai svarbus tokiai vis dar gyvai aktyviai skleidžiančiai tam tikrą emocinę radiaciją istorijai ispanų istorijos filosofo manuelio kruzo mintis ne tiek svarbu ką jie mums padarė daug svarbiau ką mes darysime su tuo ką jie mums padarė <...>“
Apie viešojo transporto stotelės trūkumą Vilniaus oro uoste (2024-07-02)
2024-07-01
„O jau skundėsi čia kas nors dėl viešojo transporto stotelės oro uoste?
Jokios info atvykusiems apie tai kur dbr stotelė – nėra.
JUDU – Susisiekimo paslaugos pls…..
P.s. fotkėj su lagaminais stotelės paieškose“
„Pats neradau tos stotelės prieš beveik tris savaites. Paskambinau į oro uostą ir informavau, kad nuorodos trūksta. Akivaizdžiai buvau naivus 🙂
Esu gyvenime matęs dar tik vieną oro uostą, kur be Google viešojo transporto neradau: Podgorica, Juodkalnija. Visur kitur Europoje sugebama oro uostuose kabinti aiškius ženklus.“
https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/991511958956491/?comment_id=991871455587208
„Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu“ (lrt.lt) (2023-09-15) (2024-07-01)
„Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.
Ved. Simas Čelutka“
Lukas Ramonas Karoliui Žukauskui apie kritiką Laisvės partijai (2024-06-19) (2024-07-01)
Apie galimą piktnaudžiavimą NAASK (2025-06-19)
Automobilių, negalios kortelių ar jų naudojimo būdo savybės (žemiau vadinamos „kategorijomis“) yra NE KALTĖS ĮRODYMAI, o ypatybės, kurios labai korumpuotoje Lietuvos kasdienybėje turėtų atkreipti ne tiek piliečių, kiek institucijų (pirmiausiai – teisėsaugos) dėmesį
Kategorijos: prabangus automobilis, „nunaudota“ kortelė, neterminuotai galiojanti kortelė
2024-03
↑ „Nunaudota“, aplamdyta, galimai įvairiuose automobiliuose „dirbanti“ negalios kortelė
↑ Maybach. Prabangiausias mano galimai piktnaudžiaujančių negalios kortelėmis kolekcijos egzempliorius
Beveik neperžvelgiami šoniniai priekiniai stiklai, nors tai draudžiama…
Kategorija: aptarnaujantysis transportas
2024-04
Vairuojant aptarnaujantįjį transportą (išvežiojant prekes, teikiant paslaugas) negalios kortelė – tiesiog būtinybė!
Kategorijos: užsienyje išduota kortelė, neįskaitoma / nepilnai įskaitoma kortelė
2024-04
↑ „Issued by: Irish Wheelchair Association“; numeris: uždengtas; „Type of card: Driver“
↑ Iš automobilio išlipo du asmenys; vairavęs vyriškis visiškai nepanašus į neįgaliojo vežimėlio naudotoją
Kategorijos: prabangus automobilis, „nunaudota“ kortelė, neterminuotai galiojanti kortelė, akivaizdus trukdymas eismui
2024-05
↑ „Nunaudota“, aplamdyta, galimai įvairiuose automobiliuose „dirbanti“ negalios kortelė
↑ Akivaizdus trukdymas eismui – blokuotas įvažiavimas į teritoriją, ribojamą išsukamų užtvarų
Kategorija: aptarnaujantysis transportas
2024-07
Vairuojant aptarnaujantįjį transportą (išvežiojant prekes, teikiant paslaugas) negalios kortelė – tiesiog būtinybė!
Kategorijos: prabangus automobilis, užsienyje išduota kortelė
2024-09
Kategorijos: prabangus automobilis, neterminuotai galiojanti kortelė, akivaizdus trukdymas eismui
2024-10
↑ Automobilis paliktas arčiau nei 5 m iki pėsčiųjų perėjos – net negalios kortelė nesuteikia tokios teisės
Kategorijos: prabangus automobilis, „nunaudota“ kortelė
2024-11
Kategorijos: prabangus automobilis, užsienyje išduota kortelė
2025-01
Kategorijos: „nunaudota“ kortelė, atsainiai padėta kortelė
2025-01
Kategorija: neįskaitoma / nepilnai įskaitoma kortelė
2025-03
↑ Uždengti galiojimai metai
Kategorijos: prabangus automobilis, užsienyje išduota kortelė, akivaizdus trukdymas eismui
2025-03
↑ „Issued by: Irish Wheelchair Association“; „Type of card: Driver“
2025-05
Kategorijos: prabangus automobilis, užsienyje išduota kortelė
2025-05
↑ Geltonoji parkavimo zona; asmuo su negalia kas rytą atvažiuoja į darbą statybvietėje…
Kategorija: aptarnaujantysis transportas
2025-05
↑ „Corpus A“ (valymo ir pastatų ūkio valdymo paslaugos) automobilis; užkalbinau vairuotoją – jis mielai parodė savo nuotrauką kitoje negalios kortelės pusėje
Kategorija: prabangus automobilis
2025-05
↑ Vardiniai numeriai
Kategorijos: aptarnaujantysis transportas, „nunaudota“ kortelė
2025-05
Vairuojant aptarnaujantįjį transportą (išvežiojant prekes, teikiant paslaugas) negalios kortelė – tiesiog būtinybė!
Apie Irynos Cybuk (Ірина Цибух) pomirtinį laišką (2024-06-12)
2024-05-29
„On Wednesday, May 29, 2024, a 25-year-old paramedic of the Hospitallers medical battalion, Iryna Tsybukh, with the callsign ‘Cheka’ [a grenade pin], was killed.“
https://nuju.org.ua/suspilne-journalist-and-combat-medic-iryna-tsybukh-killed-at-war
Edvardas Gudavičius apie susitarimą (2024-06-12)
„O kas yra kova dėl būvio? Tokia kova vyksta visą laiką. Žmogus yra gyvosios gamtos dalis, ir ką padarysi, kasdien vyksta visų kova prieš visus. Ji vyksta ir samdantis į darbą, ir kovojant darbdaviams tarpusavyje, galų gale – ir troleibuse, kur geriau užimti sėdimą vietą. Ši kova vyksta kiekviename žingsnyje. Bet žmogus ir yra žmogus tuo, kad jis mokosi išspręsti žmogiškai. Jei žiūrėtume į pačią pradžią, ji atrodo labai gyvuliška, bet jei žiūrėsime dabar – iki mūsų visi gyveno blogiau negu mes, nors mes, žinoma, nusipelnę gyventi geriau. Istorija yra tapimas žmogumi, jei norite, žmonėjimas. Ir civilizacija visų pirma yra žmonėjimas, ne kas kita, t. y. padaryti viską žmoniškai, kad būtų galima gyventi geriau, ir, žinoma, mokėti dėl to susitarti. Tai yra mokėjimas susitarti kiekviename žingsnyje. Tai yra pagrindinis istorijos variklis ir pagrindinė istorinė problema.“
Citata išgirsta čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000343979/ar-universitetai-nepamete-savosios-misijos.
„Pasiaukojimas kaip pamatinė egzistencinė kategorija“ (lrt.lt) (2024-06-12)
„Pokalbis apie čekų mąstytojo fenomenologo Jano Patočkos paieškas, kaip įmanomas filosofinis atsakas blogiui.
Kokius svarbiausius šio mąstytojo gyvenimo riboženklius reikėtų žinoti, kad galėtume suprasti kaip filosofas gyveno, ko mokė ir kokius tekstus jis rašė? Kodėl J. Patočka jo biografiją bei kūrybą interpretavusių žmonių kartais vadinamas „Prahos Sokratu“?
Kodėl „Prahos Sokratas“ labai kritiškai žvelgė į Vakarų sukurtą technologinę civilizaciją? Kokios aplinkybės lėmė J. Patočkos sprendimą prisidėti prie disidentų judėjimo „Chartija 77“ taip prisiimant didžiulę atsakomybę ir riziką?
Kodėl pasiaukojimas yra viena iš svarbiausių J. Patočkos mokymo temų? Kaip reikia suprasti šio mąstytojo idėją, jog „pasiaukojimas dėl nieko“ padeda įveikti technologinį pasaulio supratimą ir atveria naujo santykio su tiesa ir Būtimi galimybę? Kaip ir kada galimas „pasiaukojimas dėl nieko“? Kokiu būdu pasiaukojimo veiksmas J.Patočkai siejosi su oponavimu sovietinės civilizacijos steigiamiems gyvenimo ir veikimo principams?
Kaip reikėtų suprasti kitą J. Patočkos tezę, jog „autentiškas pasiaukojimas formuoja sukrėstųjų solidarumą“? Kas jo mokyme yra „sukrėstieji“? Apie kokį solidarumą šiuo atveju eina kalba?
Kur lygtyje „pasiaukojimas = moralinis apsisprendimas“ yra vieta intelektualui? Ar pasiaukojimas kaip moralinis apsisprendimas J.Patočkos mokyme susijęs su politiniu veikimu?
Kokius pavyzdžius iš XX a. Lietuvos visuomenės istorijos būtų galima paminėti, kuomet (galbūt) radosi sukrėstųjų solidarumas?
Kaip bene svarbiausios J. Patočka idėjos apie tai, jog reikia gyventi tiesoje ir rūpintis siela, o taip pat – samprotavimas apie pasiaukojimo vertę ir prasmę, skamba XXI amžiaus žmogui, kuris, atrodo, jau pamiršo XX a. totalitarizmų paspęstus spąstus žmogaus sielai?
Ar šis mąstytojas nėra pernelyg senamadiškas ir patetiškas hipsterio, gyvenančio liberalioje demokratijoje, požiūriu?
Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Simu Čelutka.
Ved. Aurimas Švedas“
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000345761/pasiaukojimas-kaip-pamatine-egzistencine-kategorija
Alfonsas Brazas apie skurdo riziką Lietuvoje 2024 m. (2024-06-10)
2024-04-11
Alfonsas Brazas
„Su skurdo rizika susiduria kas penktas LT gyventojas, o tarp pensininkų – net 36%… Skurdo rizikos riba šiemet prognozuojama 624 €/mėn./vienišam asmeniui, pernai ji sudarė 566 €/mėn./vienišam asm. Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 510 €/mėn./asmeniui. Tuo tarpu minimalių vartojimo poreikių dydis šiemet nustatytas 446 €/mėn./vienišam asm.; šalpos senatvės pensijos bazė 197 €/mėn./asm. (didžiausia šalpos senatvės pensija sudaro 1,5 bazės, o šalpos negalios pensija nuo 1 iki 2,25 bazės).“
Apie 2024-06-06 eismo įvykį, kai Rasą Juknevičienę vežęs pavežėjas Pasažo skersgatvyje kliudė dvi pėsčiąsias (2024-06-10)
2024-06-07 10:21
„Vakar truputį po 22 val. maliausi netoli Filharmonijos. Praėjau pro telefonu garsiai kalbančią Europos Parlamento narę Rasą Juknevičienę. Netrukus prie Filharmonijos atvažiavo sidabrinis “Citroen”, ji įsėdo. Automobilio vairuotojas galu įsuko į Pasažo skersgatvį ir partrenkė dvi merginas. Viena iš jų parkrito ant grindinio, net batai nukrito. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo, kas atsitiko, šiek tiek pabendravo, sėdo į automobilį ir… nuvažiavo. R. Juknevičienė, kuri pagal profesiją yra gydytoja, nesivargino išlipti ir pažiūrėti, kas atsitiko automobilio partrenktoms merginoms. Atsikėlė, vadinasi gyvos. Važiuojame.
Matydama, kad merginos mindžikuoja vietoje, ypač ta, kuri nuo smūgio parkrito. Priėjau prie jų, nukentėjusioji buvo sutrikusi, juk ją ką tik partrenkė automobilis. Paskambinau 112. Atvyko greitosios automobilis, apžiūrėjo, patepė žaizdeles, pasakė, kad lūžių nėra.
Bet policijos pareigūnai ir jų veiksmai mane pribloškė ne mažiau negu gydytojos profesiją turinti R. Juknevičienė. Atvykus policijai papasakojau, ką mačiau ir pasakiau, kad mano supratimu, vairuotojas neturėjo palikti sužeistos merginos gatvėje, privalėjo pats paskambinti 112. Policininkas man pritarė ir sakė, kad suras vairuotoją (mašinos numerį merginos nufotografavo), bet tada aš lemtingai suklydau. Pasakiau, kad automobiliu važiavo Seimo narė (na, čia iš inercijos) Rasa Juknevičienė. Paklausiau, tai kokie veiksmai toliau. Man buvo atsakyta: “Palaukite, tuoj paskambinsime, pasitarsime”. Kažkam paskambino, su kažkuo pasitarė ir pranešė – reikia, kad mergina parašytų pareiškimą ant lapo, kad niekam pretenzijų neturi. Išsigandusi, patyrusi šoką ir jau pavargusi mergina kažką panašaus ir parašė ant pakišto lapo. O kai paklausiau, tai ar susisieks su vairuotoju, numykė, kad maždaug jau čia nėra dėl ko, ji pretenzijų neturi.
Kol laukėme pagalbos, merginos papasakojo, kad į Vilnių atvažiavo iš Pietų Korėjos, iš Seulo pagal mainų programą Erasmus, mokysis čia keturis mėnesius, gyvena Saulėtekyje. Kad Vilnius joms gražus, o aš pagyriau Seulą, kuris man irgi pasirodė gražus ir įdomus. Atsiprašiau už incidentą ir tai, kad nusikalstamai nejautrūs žmonės jas paliko gatvėje be pagalbos, bet sakiau – patikėkite, mes ne visi tokie.
Įspėju komentatorius – prašau nerašinėti po šiuo postu savo politinių įžvalgų. Tai postas ne apie politikus ir politines partijas (trinsiu!), o apie žmogiškumą arba jo nebuvimą. Ir apie policiją, kuri turi kažkam paskambinti, kad sužinotų, kaip elgtis, kai vairuotojas, partrenkęs žmones, nesurenka skaičių 112? Jums tinka tokie darbuotojai Renatas Požėla? O mums policija, kuri kaip senais blogais laikais skambina su kažkuo pasitarti?“
Jonas Simutis apie „teritorijos savininką“ (2024-06-07)
Jonas Simutis
(Judumo Ekspertas at JUDU – Susisiekimo paslaugos)
„todėl teritorijos savininkas priemė sprendimą neatnaujinti dangų toje atkarpoje.“
https://www.facebook.com/groups/LPAgrupe/posts/8376986592318466/?comment_id=8389705307713261&reply_comment_id=8423786300971828
+
„teritorijos savininkas? Tai čia kas?“
+
Jonas Simutis
„VMSA Infrastruktūros grupės specialistas, kuriam priskirta prižiūrėti teritorijos infrastruktūros darbų projektus“
■■■
Priminė šitą iš 2019-tų:
✍Povilas Poderskis apie miesto visuomenės sandarą: savininkai, valdytojai ir mylėtojai✍
„Bet svarbu būtų, kad gerbiami paveldosaugininkai iš anksto pasakytų tos teritorijos vertę ir nubrėžtų galimų pokyčių gaires. Kad tai padarytų iki pardavimo. Ir labai labai viešai, diskutuojant su ❢turto savininku (valstybe ar būsimu pastatų pirkėju), miesto valdytoju (savivaldybe) ir miesto mylėtojais – piliečiais❢.“
https://www.facebook.com/remigijus.ir.jo.buurys/posts/302567987113142
Giedrius Alasevičius apie Liudą Mažylį: „nu visiškai kiaulės akys“ (2024-06-07)
„Kuo Mazylis uzkliuvo?“
+
Giedrius Alasevičius
„<...> dirba jis ten ne daugiau už Tomaševskį, meluoja už tai ne mažiau už Tomaševskį. Tik kitaip.
Čia buvo sugalvojęs tekstą išmesti, kur pasakojo, kaip jie ten gamtą gynė, tai pzdc, visiškas fantazijos kratinėlis.
O kur Juknevičienė su Kubilium kažką nuveikia, tai atbėga papasakot, kaip “jie dirbo”.
Juokingiausia tai kad išleido lankstinuką, nusipirko net karikatūrą, kuri tipo “klausii Sinkevičiaus, kur tas Žaliasis kursas”, bet per visą kadenciją vienintelė vieta, kur aktyviai prisidėjo – tai buvo tarpe 40 politikų, kurie bandė nužudyti visokius reglamentus, kad pvz miestuose negalėtų mažėti žalųjų erdvių ir panašiai.
O viešumoje tada prileido tekstų, kur jis ten už aplinką kovojo. Tai nu visiškai kiaulės akys. Grynai vienas iš tų, kur gali pasakyti absoliučiai bileką ir pameluoti dėl bet ko. Įskaitant net ir pvz apie tai, kaip pats balsuoja, ką nesunku patikrinti, bet ant tiek cinizmo pas žmogų, kad žino, jog niekas nieko netikrins.“
https://www.facebook.com/alasevicius/posts/pfbid02wmdx7vuiJe7vM18t7bT9s2am4i5Ydb8DpLhZ5g6mXPRCuqCfdBWudKgr5cD11jxTl?comment_id=1498998817491428&reply_comment_id=314500401712010
+
Giedrius Alasevičius
„Mažylis, tiesą sakant, yra labiau išimtis iš taisyklės būtent dėl to, kad jį prigauti labai lengva, nes pas jį nėra jokių etinių ar moralinių standartų – tiesiog visiškai neturi jokio saiko meluodamas.
Kiti labiau linkę gudrauti, nėra viskas taip juoda/balta.“
https://www.facebook.com/alasevicius/posts/pfbid02wmdx7vuiJe7vM18t7bT9s2am4i5Ydb8DpLhZ5g6mXPRCuqCfdBWudKgr5cD11jxTl?comment_id=1498998817491428&reply_comment_id=1635853990568194
Apie socialinę reklamą „„Šiukšlių šerifas“ įspėja“ (2024-05-08)
Įrašas
2024-05-08
„„Šiukšlių šerifas“ įspėja – nemesk pakuotės prie mišrių atliekų!“ – tokią žinią siunčia naujoji pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ socialinė reklama. Ja siekiama skatinti žmones aktyviau rūšiuoti pakuočių atliekas ir nemesti jų prie mišrių, nes „tai yra taip blogai, kaip sumaišyti druską su cukrum, baltus rūbus su spalvotais arba savo merginos vardą“.“
↑ „Nemesti, nes tai yra blogai.“ Įtikina.
„kuriant reklamą paprastai yra du dideli iššūkiai – supaprastinti „ką“, t. y., strategiškai atsirinkti, ką sakyti, bei dramatizuoti „kaip“ – rasti formą tai žinutei perduoti.“
„Taip gimė „Šiukšlių šerifas“, tęsiantis rūšiavimo kriminalų temą, pradėtą 2023-aisiais““
„Niekas jau nesistebi mano plakatais prie šiukšliadėžių ir žinutėmis bendruose kanaluose, kai randu ne ten išmestą saldainio popierėlį ar kavos pakuotę.““
„Klipo kūrimu rūpinosi kūrybinės agentūros „Milk“ komanda: Rasa Misiūnaitė, Arnas Gataveckas, Aušrys Uptas, Deimantė Žigytė, Lukas Kiškis. Fotografas Tomas Kauneckas.“
„Tokią užduotį formulavome taip pat ir kūrybos partneriams: socialinė reklama turi pasakyti, kad visos panaudotos vienkartinės pakuotės turi būti rūšiuojamos“, – dalinasi „Žaliojo taško“ komunikacijos ir marketingo vadovė A. Burbaitė.“
↑ Turi būti rūšiuojamos, nes?..
„„Žaliasis taškas“ atlieka ne tik konteinerių sudėties tyrimus, bet ir visuomenės apklausas. Remiantis naujausiais 2024 m. tyrimo duomenimis, net 91 proc. Lietuvos gyventojų teigia visada arba dažniausiai rūšiuojantys atliekas ir įprastai žinantys, kaip tai daryti tinkamai.“
„Vadinasi, didelė pakuočių atliekų dalis atsiduria būtent mišrių atliekų konteineriuose ir tai užkerta kelią joms nukeliauti pas perdirbėjus.“
↑ Kas nutinka didžiajai daliai pas perdirbėjus visgi nukeliavusių pakuočių: https://50000.lt/apie-isrusiuoto-plastiko-perdirbima-sudeginant-241017.
„Taigi, dar kartą – „Šiukšlių šerifas“ įspėja: nemeskite pakuočių į mišrių atliekų konteinerį, nes visos pakuotės turi būti rūšiuojamos“, – apibendrina A. Burbaitė“
↑ Taigi dar kartą: turi būti rūšiuojamos, nes?..
Klipas
https://www.youtube.com/watch?v=K1Yrmf7HnqM
119 514 peržiūrų nuo 2024-04-09 iki 2024-11-25.
Komentarai po įrašu apie tai, kad dviratininkas kliudė per arti tako įrengtą suolą (2024-05-06)
Rokas Tamošauskas apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą karui (2024-05-06)
„2.
Jau gal du mėnesiai praėjo po susitikimo LRV apie sveikatos sistemos pasirengimą karui. Be atsiųstos susitikimo atmintinės – daugiau jokių šios iniciatyvos gyvybės ženklų. Šiaip jau aš labai vertinu darbą mažose tikslinėse grupėse to neafišuojant – jeigu tai yra kryptinga, į rezultatą orientuota veikla. Galgi tyliai, mums to nežinant, dirbami svarbūs darbai, rengiant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ir jos darbuotojus darbui karo sąlygomis?
Kol kas palikim ramybėje neoficialią informaciją iš “didžiųjų atraminių ligoninių”, kurią man kaip skruzdėlės po šapelį suneša draugai ir geri žmonės. Paimkim kad ir viešumoje pasirodžiusią informaciją apie visai nesenai Klaipėdos chirurgų draugijos surengtą konferenciją apie mediciną karo metu. Nedalyvavau, tad remiuosi tik viešai prieinama pokonferencine polemika.
Sako, vienas gerai išmanantis tuos dalykus specialistas dabartinį sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą vertino 2 iš 10. Kitaip tariant, prasidėjus aktyviems karo veiksmams Lietuvos teritorijoje, Jūsų galimybės gauti kokybišką medicinos pagalbą yra maždaug kuolo lygyje (penkiabalėje sovietinės Lietuvos pedagogikos sistemoje). Reiškia, kad tikrai mirsite, kai būtumėte galėję išgyventi. Liksit visam gyvenimui ant patalo, kai būtumėt galėję vaikščioti. Šokuosit ant vienos kojos, nes kitą jums amputuos po savaitės nuo sužeidimo. Negalėsit net išsiverkt ant savo užmušto vaiko kapo, nes niekas nežinos kur Jūsų vaiko lavonas.
Bus daugiau.“
Dalios Čiupailaitės-Višnevskos paskaita „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialiniai poveikiai“ (2024-05-06)
2024-05-04
„Apie miestų tankinimo potencialius privalumus ir trūkumus: tankinimo tvarumą (ir netvarumą), būsto prieinamumą (ir neprieinamumą), žaliąją gentrifikaciją, gyventojų jausmus vykstant tankinimui jų gyvenamojoje erdvėje, sodus 🙂 — apie dalykus kurie paliečia mus visus gyvenančius mieste. Didelis darbas, manau, kad reiktų paklausyti bet kuriam sąmoningam miesto gyventojui.
https://www.youtube.com/watch?v=1c7UA7mm93g“
↓
2024-04-21
„2024 m. paskaitų ciklas „Subalansuotas miestų tankinimas” kviečia aptarti įvairius šio urbanistinės aplinkos proceso aspektus. JT agentūra Habitat akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus, gyventojų tankumas turi būti didesnis nei 150 gyv./ha. Tačiau svarbu neišleisti iš akių ir kitus tikslus, akcentuojančius socialines problemas ir siekius užtikrinti gerovę kuo daugiau pasaulio žmonių.
Todėl, gilinantis į miestų tankinimą kaip vieną populiariausių tvarios miestų plėtros strategijų, viena iš paskaitų dedikuota socialiniams klausimams, susijusiems su miestų tankinimu. Paskaitą „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialiniai poveikiai“ skaitė sociologė, miesto tyrėja, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska. Pasak jos, miesto tankumas, dar 1938 m. miesto sociologijos klasiko Louis Wirth, įvardintas kaip vienas miestą apibrėžiančių bruožų, miesto planavimo istorijoje patyrė ne vieną virsmą. XIX a. pab. – XXa. I. p. miestų planavimo teorijos siūlė sykiu mažinti miestų tankumą planuojant priemiesčius ir didinti įgyvendinant funkcionalistinio miesto vizijas. Abiem būdais siekta keisti istorinį miestų audinį ir su juo siejamą miesto tankumą, kaip pagrindinį miestų problemų šaltinį. Šiandien miestų tankinimas, sumani plėtra, kompaktiškas miestas tampa populiaria miesto planavimo vizija. Šiame kontekste svarbu kelti klausimus, kaip suprantamas ir įgyvendinamas tankumas, ar tai priemonė ar tikslas savaime, kokie jo socialiniai poveikiai ir kas juos lemia? Paskaitos tikslas – atsakant į šiuos klausimus, atskleisti ryšius tarp tankumo matavimų, urbanistinės raiškos ir jos medijuojamų socialinių poveikių.
Moderatorius Donatas Baltrušaitis
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneris: portalas sa.lt („Statyba ir architektūra“)
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir ACO Nordic
Dizainerė Paulina Kazlauskienė | Third Sister“
https://www.youtube.com/watch?v=1c7UA7mm93g
Trukmė: 1:47:58.
Penki mokytojo Antano teiginiai (2024-05-06)
2021-03-05
„Visi klystame
Ne visuomet atpažįstame ir ištaisome savo klaidas
Dalykus matome skirtingai
Esame vieni kitiems reikalingi
Rytoj ir toliau gyvensime kartu“
https://www.facebook.com/IstorijosMokytojasAntanas/posts/3238254619607687
Tautas susikuria žmonės (2024-05-05)
Apie lietuvišką nesipliusavimą | Telkinys
Apie 2005 m. bičiulė grįžo vasarą pradirbusi JAV ir konstatavo: „Amerikoj jie juokingi, kvailoki po vieną, bet galingi kartu, o mes Lietuvoje – gudrūs vikruoliai kiekvienas sau ir apgailėtini krūvoj“.
Lietuviai yra nesipliusuojantys.
Dėl ko taisyklės?
Visuomeninės (bendro gyvenimo, buvimo kartu) taisyklės nustatomos:
● ne dėl to, kad visuomenės nariai turėtų pagal skirstytis (laikosi ar nesilaiko) ir kuo užsiimti (jų laikydamiesi);
● ne dėl to, kad visuomenės valdžios įstaigos turėtų kuo pateisinti savo egzistavimą ir kuo užsiimti (kurti taisykles ir prižiūrėti, kaip jų laikomasi);
● dėl to, kad visuomenė turėtų kuo daugiau naudos: kad kiekvienas visuomenės narys galėtų su(si)kurti kuo daugiau naudos kuo mažiau trukdydamas ją kurti(s) kitiems visuomenės nariams.
Taisyklės turi būti kuriamos ir veikti dėl naudos, ne dėl jų pačių.
Jeigu taisyklės teisingai nustatytos ir jų laikomasi, jos kuria visuomenei naudą.
Jeigu taisyklės neteisingai nustatytos arba jų nesilaikoma, jos daro visuomenei žalą.
„Sagas of Our Intrepid Voyagers“: Ernestas Hemingvėjus apie estus jūrų keliautojus (2024-05-05)
„“At pier four there is a 34-foot yawl-rigged yacht with two of the three hundred and twenty-four Esthonians who are sailing around in different parts of the world, in boats between 28 and 36 feet long and sending back articles to the Esthonian newspapers. These articles are very popular in Esthonia and bring their authors between a dollar and a dollar and thirty cents a column. They take the place occupied by the baseball or football news in American newspapers and are run under the heading of Sagas of Our Intrepid Voyagers. No well-run yacht basin in Southern waters is complete without at least two sunburned, salt bleached-headed Esthonians who are waiting for a check from their last article. When it comes they will sail to another yacht basin and write another saga. They are very happy too. Almost as happy as the people on the Alzira III. It’s great to be an Intrepid Voyager.”
― Ernest Hemingway, To Have and Have Not“
https://www.goodreads.com/quotes/7489743-at-pier-four-there-is-a-34-foot-yawl-rigged-yacht-with