Fotografuota 2024-07.
„atkapstė ir savąjį beviltišką suvokimą“ (2024-09-01)
„Kazimieras iš tiesų niekada nerodė noro atsiduoti kuriam vienam užsiėmimui, tarsi niekur nematytų jokio tikslo ir viskas jam atrodytų vienodai kvaila ir beprasmiška. Jonas Motiejus kartais pats savęs klausdavo, ar šis Kazimiero bruožas – nepataisomo tingumo ar neeilinės rezignacijos požymis, ir spėliodavo, kur pakastas šuo, kad taip, regis, Dievo apdovanotas ir kalnus gyvenime nuversti galintis sūnus savo dienas skina tokia atbula ranka. Tačiau mąslusis Jonas Motiejus klydo dėl vieno dalyko – iš tiesų čia buvo pakastas ne šuo, o katinas, ir tas pats – ne pakastas, o atkastas, mat būtent tądien, kai prieš šešerius metus Kazimieras atkasė Mauricijų, kartu su katino dvėsena atkapstė ir savąjį beviltišką suvokimą, kad žmogus – tai tik kada nors taip pat supūsiantis gyvulys, ir būtent tada abejonės dėl savojo gyvenimo kasdienės prasmės jį apniko visiems laikams, tarsi iš katino kadaverio išsiveržusios kirmėlaitės, nuolatos graužiančios jo sielą it augalo lapą, mat jokiuose savo veiksmuose jis nebematė jokio tikslo ir net aršiausi žaidimai ar pratimai nepriversdavo jo užsimiršti.“
Iš Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ („Baltos lankos“, 2011).
Yuval Noah Harari apie pažįstamus žmogiškus bruožus prieš 2 milijonus metų (2024-09-01)
„Pėsčiomis pasivaikščioję po Rytų Afriką prieš kokius 2 milijonus metų būtumėte išvydę nemažai pažįstamų žmogiškų bruožų: kūdikius prie savęs glaudžiančias sunerimusias motinas ir būrį purvynėje nerūpestingai besitaškančių vaikų; temperamentingus jaunuolius, priešgyniaujančius visuomenės diktatui, ir nuvargusius senius, kurie nori tik vieno – kad jiems duotų ramybę; krūtines išpūtusius energingus vyrukus, mėginančius sužavėti vietines gražuoles, ir išmintingas genties vyriausiąsias, kurios visa tai jau yra mačiusios daugybę kartų. Šie senovės žmonės mylėjo, žaidė, ieškojo artimų santykių ir varžėsi dėl statuso bei valdžios – tačiau lygiai taip pat elgėsi šimpanzės, mažosios šimpanzės bei drambliai. Mūsų protėviai niekuo neišsiskyrė iš kitų. Niekas, netgi jie patys, nė neįtarė, kad vieną dieną jų palikuonys išsilaipins Mėnulyje, suskaldys atomą, iššifruos genetinį kodą ir rašys istorijos knygas. Svarbiausia, ką galima pasakyti apie priešistorinius žmones, – jie buvo nereikšmingi gyvūnai, savo aplinką veikę ne daugiau nei gorilos, jonvabaliai ar medūzos.“
Iš „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ („Kitos knygos“, 2016).
„Vakar rusai nufilmavo didžiulį diktatoriaus V. Putino kortežą Šiaurės Kaukaze“ (2024-09-01)
„Vakar rusai nufilmavo didžiulį diktatoriaus V. Putino kortežą Šiaurės Kaukaze.
Dėl V. Putino pravažiavimo buvo užblokuota didžiulė automagistralė, todėl joje susidarė didelė spūstis. Liudininkams didelį įspūdį paliko saugumo priemonės, kurių griebėsi diktatorius. Jis važiavo maždaug penkiasdešimties automobilių kolona su žibintuvėliais, o iš oro šią procesiją dengė du koviniai sraigtasparniai. Trūko tik dramblių ir kupranugarių 🤡“
https://www.facebook.com/100024925753239/videos/407314175703709
Užrašas rusų kalba ant plytų pakuotės prie Žemaitijos g. 6: „Možno brat’“ („Galima imti“) (2024-08-31)
Visi po truputį teisūs, bet sutarimo nebus (2024-08-31)
1.
„Pikčiausia, kad visų jūsų pasisakymuose, kurie nuskambėjo čia yra gerų minčių, bet, spėju, taip ir neprieisite prie bendros nuomonės“
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2482235472014163&set=a.1392088521028869&type=3&comment_id=2482248922012818&reply_comment_id=2482533031984407 (nuoroda nebeveikia)
2.
2009-12-20
„Iš pradžių ginčas sudomino, kuris įsijungus <...> virto komedija, vėliau įgijo farso elementų.
Mane labai pralinksmino ši diskusija. Ačiū rašiusiems, visgi manykite, kad Jūsų pastangos raštu nebuvo beprasmės. Įdomu buvo pamatyti patyriusio lietuvoje <...> ir Lietuvos <...> (bei kitų nešpėtnų neetatinių komentatatorių) požiūrį į <...>. Diskusija kaip visada baigėsi Piro pergale. Tai taip lietuviška. :) Nors ir sutariama puse lūpų, kad nuomonėse yra nemažai sutarimo taškų, tačiau kritikai pasirenkami smulkmeniški skirtumai ir jų pagrindu sklandžiai pereinama prie asmeniškumų ir subtilių įžeidinėjimų. Po to isivarstoma špygutėmis ir trenksi duyrys. :) Uždanga.“
http://racas.lt/apie-talentus-ir-ju-kancia/#comment-750126319
Perekupai, rašantys, kad automobilis „grįžta“ į Lietuvą… (2024-08-28)
:DDD
Mašiniukas gimsta ir nugyvena gražiausius metus Vokietijoje ar Italijoje, o po to darbštūs Lietuvos vyrai padeda jam „grįžti“ į „senų automobilių tėvynę“ mirti.
2023-07-08
Automobiliais blokuojami šaligatviai Antakalnio ligoninės teritorijoje (2024-08-28)
Turinys
● Pranešimas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorei Aušrai Bilotienei Motiejūnienei 2026-09-11
● Fotofiksacija 2026-09-10
● Pranešimas Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovui Gediminui Mečėjui 2025-11-19
● Fotofiksacija 2025-05–10
● Pranešimas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės informaciniu el. pašto adresu 2025-01-16
● Fotofiksacija 2024-11–2025-01
● FB įrašas apie klinikos vedėjo Ričardo Daunoravičiaus akistatą su tanku 1991 m.
● Fotofiksacija 2022–2024 m.
● Susirašinėjimas su Vilniaus m. savivaldybės darbuotojais 2022 m.
● Įrašas FB paskyroje „Padėti Vilniaus savivaldybei“ 2022-10-14
Giedrius Alasevičius: „nuo maždaug 2010 metų kažkur<...> gimė labai specifinė ganėtinai toksiška politinės propagandos rūšis“ (2024-08-27)
2024-08-01
„Liūdna, bet man atrodo, mes tokie jau ilgą laiką. Gražūs ant popieriaus ir statistikos, bet toli nuo realybės.“
+
„mes nei gražūs, nei negražūs, pagal objektyvius parametrus gana vidutiniški, kai kur visai neblogai atrodom (vidutinio lietuvio išsilavinimas), kai kur liūdniau (pajamų ir turto nelygybė), kai kur mixed bag (santykinai daug medikų, bet itin prasta sveikatos prevencija).
Bet nuo maždaug 2010 metų kažkur, po finansų krizės, gimė labai specifinė ganėtinai toksiška politinės propagandos rūšis, kuri siekia gražiais skaičiukais sukurti iliuziją, kad viskas labai puiku, todėl politinė atskaitomybė nereikalinga Lietuvoje, vietoj tradicinių pilietinių demokratinių pareigų, žmonėms masiškai buvo pradėta siūlyti tiesiog “tikėjimu” kovoti su “netikėjimu”. Šiandien jau niekas tekstų ir minčių neanalizuoja, šitas postas yra vienas iš daugybės, kuris puikiai iliustruoja, kaip tai veikia.
Nors šis ministras ir jo rezultatai yra vieni prasčiausių šioje vyriausybėje, jis net itin blogas naujienas (kad infrastruktūros investicijos šią kadenciją neįvyko) visvien pateikia kaip pozityvią žinutę.
Jeigu pabandytum tai pritaikyti bet kokiam kitam kontekste, tai niekaip nepraeitų.
Pvz:
Puikios naujienos, nušoviau kaimyną, bet kulka nekliudė kitų trijų kaimynų!
Šiandien pamaitinau ne 30, ne 40, bet ne 50 procentų savo vaikų!
Ir labai sunku su tuo kovoti, nes žmonės galvoja, kad Tu tiesiog esi “nepatenkintas” – tai esminis rezultatas. Pagrindinė piliečio pareiga yra ne balsuoti, o kontroliuoti valdžią, bet dabar jei balsuoji – esi pilietiškas, o jei vykdai savo konstitucines pareigas – kurstai nepasitenkinimą valstybe.
Beje, kitas labai geras pavyzdys buvo tas laimės indeksas. Vakarų valstybėse yra tendencija, kad kaip tik jauni žmonės mato negerus dalykus ir dėl yra linkę juos eskaluoti.
Pas mus yra priešingai. Neva tik sovietikas gali “skųstis”, tarsi beprasmių statistinių lentelių dulkinimas apskritai turi ryšį su pilietiškumu.“
https://www.facebook.com/alasevicius/posts/pfbid03619ZZDVkcZkjGmDCeFWqKoNg1Y58Gh2JRFhv4pYvLMmE4Ni99Foyg5EGkXteNA6Vl?comment_id=475652775215462&reply_comment_id=1045953983803210
„Turnyrą sužlugdė neįgalieji“ (2024-08-26)
Kauno miesto tarybos nariams ir savivaldybės tarnautojams nepavyko surengti krepšinio baudų mėtymo turnyro…
„Tačiau dar neprasidėjus turnyrui prie atgabento krepšinio stovo ėmė rinktis neįgaliųjų atstovai. Susirinkusieji ėmė priekaištauti politikams dėl to, kad šie esą nuskriaudė neįgaliuosius. Suskambo patriotinės dainos, kai kurie piketuotojai ėmė verkti.
Turnyro dalyviai tiktai kelis kartus pamėgino įmesti kamuolį į krepšį ir ėmė skirstytis. Turnyras žlugo. Mero taurė liko neįteikta.
Baudų mėtymo į krepšį varžybas prie savivaldybės Kauno meras Andrius Kupčinskas yra rengęs ir anksčiau.
Jis pats yra tapęs vieno tokių turnyrų nugalėtoju.“
„Lietuvos rytas“, 2009-09.
Slavai: „laisva valia gerbė tik amžių ir drąsą“ (2024-08-26)
„Slavai nemėgo paklusti despotams <...>. Laisva valia gerbė tik amžių ir drąsą; tačiau kiekviena gentis ar kaimas buvo lyg atskira respublika, kurioje visus reikėjo sugebėti įtikinti ir nieko nebuvo galima priversti <...>.“
Perskaityta Norman’o Davies’o knygoje „Europa: istorija“ 2009 m.
„Baltų tautos gyveno dar labiau atsiskyrusios“ (2024-08-26)
„Baltų tautos gyveno dar labiau atsiskyrusios. Prūsai į rytus nuo Vyslos deltos, lietuviai Nemuno slėnyje, latviai prie Dauguvos kalbėjo kalbomis, kurios, mokslininkų nuomone, buvo menkiausiai išsivysčiusios. Kadaise klaidingai manyta jas priklausius slavų kalbų grupei, tačiau dabar prieita prie išvados, kad jos artimesnės indoeuropiečių prokalbei net labiau už sanskritą. Kaip ir visi indoeuropiečiai, baltai kuriuo nors priešistorinio laikotarpio momentu neabejotinai turėjo atkeliauti iš Rytų, bet kaip tai įvyko, jokių žinių nėra. Jie įsikūrė paskutiniojo ledynmečio paliktų morenų laukuose, ten ir liko gyventi tarp tamsių pušynų ir tviskančių ežerų. Jie, kaip suomiai ir estai, buvo palikti patys sau, kol migracijos banga II tūkstantmečio pirmojoje pusėje nepasuko priešinga kryptimi.“
Perskaityta Norman’o Davies’o knygoje „Europa: istorija“ 2009 m.
„Never confuse education with intelligence“ (2024-08-25)
Pamatyta 2013-01-24 kažkur pasaulio platumo tinkle.
„You are unique / Like everyone else“ (2024-08-25)
Pamatyta 2011-02-24 kažkur pasaulio platumo tinkle.
„Principingi, atsakingi, kompetentingi!“ vs. „Neprincipingi, neatsakingi, nekompetentingi, įžūlūs!“ (2024-08-25)
Jono Varno piešinys.
Pamatyta „Lietuvos ryte“ 2008-12-11.
Ingrida Šimonytė: „su šviesa, dujom ir be rusnios“ (2024-08-24)
Ukrainiečiai įvertino.
„🐘«Ми святкуватимемо перемогу разом зі світлом, газом і без русні», — сказала премʼєр-міністерка Литви у своєму привітанні з нагоди Дня Незалежності України.“
https://t.me/c/1646540589/38418
„“Na ką gi …. Šimonytė turi humoro jausmą 😃 Manau vertimo nereiks 😃
Nors norisi, kad visi suprastų:
„Pergalę švęsime kartu su šviesa, dujomis ir be rusų“, – Lietuvos premjerė Ingrida Šimonite 😃
https://www.facebook.com/groups/karoukrainojekronikos/posts/1691259788307421
Nulinė tolerancija grafičiams Vilniuje nuo 2024-08-23 | Telkinys
Apie padangų slėgio lemputę. FB įrašas ir komentarai (2024-08-21)
„Sveiki, kodėl kartais užsidega tyre presure lempute, nors padangose daviklių nėra, nuresetinu ir vėl 2-3 savaites gerai, Altea Xl 1,6 77kw, 10 metų“
https://www.facebook.com/groups/589099504570278/posts/3511834522296747
Komentarai
„Naudoji prikurke?“
+
„nea“
+
„mano zmona pastovei nervindavosi kodel dega slegio daviklis nors ji nera o poto issiaikinau kad kai prikurke naudoja nuspaudzia knopke atversdama dangteli, tai dabar neisimineja pakrovejo ir neuzsidega niekas 🙂“
+
„Nes budavo su tuo dangteliu ir antipraslydima isjungavo 🙂“
+
„tai keisk žmona,“
[3 like’ai]
+
„tai gal pisk nx“
„Padangų slėgio lemputė dirba pagal tam tikrą algoritmą nuo ratų apsisukimo pagal abs daviklių skaičiavimus modeliuose, kur nėra ratuose slėgio daviklių. Galbūt viena padanga pakitusiu slėgiu, galbūt padangų dydžiai yra skirtingi, galbūt yra kažkokia skaičiavimo paklaida dėl apsinešusių ar besibaigiančių abs žiedų ( dažnai galiniuose ratuose)“
[157 like’ai]
„dėkoju už protingus atsakymus, nes nežinojau, kad nesant padangų davikliams vistiek skaičiuoja padagos slėgį, ištraukiau 9 cm ilgio strypą, dabar ten virvė gyvena, ačiū“
„Nemoki – mokėk“ (2024-08-21)
Privertė susimąstyti :).
Ir, aišku, priminė per K. pasiekusį M. nurodymą: „Jeigu kas nors tau gyvenime negerai, tai padaryk, kad būtų gerai“.
Ir šitą: https://50000.lt/if-you-dont-know-learn-if-you-know-teach.
„Marija Antanavičiūtė: perdėtas kritiškumas ir teisuoliškumas mums trukdo sugyventi kasdienybėje“ (lrt.lt) (2022-01-14) (2024-08-21)
„Šiandien pasaulis susiduria su daugybe įvairiausių, taip pat ir globalių, krizių. Dauguma žmonių jaučiasi bejėgiai, atsidūrę aklavietėje, iš kurios nėra išeičių. Nematydami prošvaisčių ateityje, žmonės gręžiasi į idealizuotus praeities vaizdinius ir sąvokas, kurios suteikia menamą saugumo jausmą. Kaip galime išjudinti miegančią mūsų politinę vaizduotę? Kaip aktualizuoti senąsias sąvokas, o gal net sukurti naujas, atliepiančias greitai kintančią tikrovę? Ar įmanoma atsisakyti perdėm moralizuojančios, teisuoliškos „kultūrinių karų“ retorikos ir vietoj to susitelkti į konkrečių praktinių problemų sprendimą? Kaip už ideologijų ir abstrakcijų pamatyti kitą žmogų su jo unikaliais rūpesčiais ir problemomis? Apie tai – pokalbis su publiciste ir eseiste, Jungtinės Karalystės Queen Mary universiteto doktorante Marija Antanavičiūte.
Ved. Simas Čelutka“
Apie lietuvių kalbos fonogramų automatinės transkripcijos tekstu įrankį „Semantika“ (2024-08-21)
„Lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinė sistema (LKSSAIS) – tai Lietuvoje unikali lietuvių rašytinės kalbos analizės ir lietuvių šnekos atpažinimo paslaugas teikianti kalbos technologijų infrastruktūra ir valstybinė informacinė sistema. Informacinės sistemos valdytojas – Vytauto Didžiojo universitetas.
Ji sukurta ir įteisinta 2012 m. įgyvendinant projektą Nr. VP2-3.1-IVPK-12-K-01-007 („Semantika-1“). Projekto vykdytojas – Vytauto Didžiojo universitetas, projekto partneris – Kauno technologijos universitetas. Įgyvendinus projektą buvo sukurta visa eilė elektroninių paslaugų, kurios padidino lietuvių rašytinės kalbos elektroninių išteklių ir automatinės analizės priemonių prieinamumą, sudarė geresnes sąlygas asmenims ir organizacijoms vartoti lietuvių rašytinę kalbą elektroninėje erdvėje.
2020 m. įgyvendinus projektą Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0002 („Semantika-2“), sistema buvo modernizuota ir buvo sukurtos 3 naujos kalbos technologijų paslaugos bei 12 kalbos technologijų IT sprendimų, kuriuos visi norintys gali naudoti laisvai ir nemokamai. LKSSAIS modernizavimo pagrindinis tikslas – informacinių technologijų priemonėmis atlikti lietuviškų elektroninių tekstų gavybą iš interneto ir fonogramų, atlikti plačios imties lietuviškų elektroninių tekstų analizę, pateikti darbo laiką taupančias bei darbo efektyvumą didinančias darbo su lietuviškais elektroniniais tekstais priemones ir elektronines paslaugas. Projekto vykdytojas – Vytauto Didžiojo universitetas, projekto partneris – Kauno technologijos universitetas. Projektas yra bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Vadovaujantis projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0002 („Semantika-2“) finansavimo ir administravimo sutarties įsipareigojimais, Vytauto Didžiojo universitetas sudaro sąlygas projekto metu sukurtus IT sprendimus visiems norintiems naudoti laisvai ir nemokamai, jiems siekiant toliau vystyti šiuos sprendimus ir (arba) pritaikyti juos naujų elektroninių sprendimų ir elektroninių paslaugų kūrimui. IT sprendimai prieinami puslapyje „Sprendimai“.
Naudojimo LKSSAIS paslaugomis ir mikroservisais aprašai bei instrukcijos pateikti puslapyje „Dažnai užduodami klausimai“.„“
https://semantika.lt/Help/About
Reikšmingas apribojimas
„Nurodomas fonogramos failas, kurio formatas m4a, mp3, wav. Maksimalus dydis m4a – 10MB, mp3 – 10MB, wav – 30MB“
https://semantika.lt/Analysis/Transcriber
„Nauja transkripcijos užduotis *.mp3“
„Sveiki,
Informuojame, kad 2024-**-** **:**:** užregistruota jūsų fonogramos transkripcijos užduotis. Pateiktas failas (*.mp3, Bendrinė) atitinka dydžio ir formato reikalavimus, todėl pradedamas jo transkripcijos procesas. Užduočiai suteiktas kodas: ***-*****.
Planuojame, kad transkripcijos paslauga bus suteikta vidutiniškai per 2 val. Jūsų pateiktu el. paštu *@* bus išsiųstas transkripcijos tekstas.
Dėkojame, kad naudojatės LKSSAIS paslaugomis.
Pagarbiai
LKSSAIS komanda“
Bandymas:
2025-01-06
Geriau pakurk šitą kur nors: https://semantika.lt/Help/Info/Solutions#
Noriu papostinti <...> įžvalgą, bet tingiu transkribuoti video arba mokytis Docker naudojimo.
+
jei tiesiog transkribuoti video reikia tai greiciausiai pades koks AI, nes leist situs bus uzpipisimas greiciausiai
+
Užvesk ant kelio kaip naudotis AI lietuviškų video vertimui.
+
papostink nuoroda ka reikia isverst
+
Tą Delfi video iš FB. <...> įdėjo: https://www.facebook.com/DelfiLietuva/videos/457437930734505
+
stai ka atpazino sonix.ai
Speaker1: Sveiki gyvi. Matote tiesioginę transliaciją iš Vilniaus. Apie 18 valandą Ukmergės gatvėje įvyko tragiška eismo nelaimė automobilis mirtinai sužalojo pėsčiąją. Avarija įvyko važiuojant nuo Vilniaus Ukmergės gatvės link. Ukmergės magistralės link. Na ir pirminiais duomenimis, visa tai yra Ukmergės ir Perkūnkiemio gatvių sankryža, maždaug priešais prekybos centrą Depo. Pėsčioji ėjo nuo Perkūnkiemio pusės per gatvę. Štai šitoje vietoje, kur stovi pilotai, ji kirto gatvę ir liudytojų teigimu, moteris stovėjo pėsčiųjų salelėje, kai jai užsidegė raudonas pėsčiųjų šviesoforo signalas. Bet ji pajudėjo per gatvę, ir tie automobiliai, kurie stovėjo trečioje antroje juostoje, dar praleido moterį, nors jiems jau degė žalia šviesa. Tuo metu pirmąja eismo juosta važiavo visureigis Volvo. Jam užsidegė žalia šviesa ir žmogus nesitikėjo tiesiog kliūties ant kelio ir parbloškė per gatvę einančią pėsčiąją. Smūgio būta ne silpno, nes. Daiktai pėsčiosios kai kur nuskriejo nuo pėsčiųjų perėjos. Moteris buvo sužeista sunkiai. Medikai ilgai dar ją gaivino. Vis dėlto Teko konstatuoti, kad moteris mirė. Ir dabar įvykio vietoje dar dirba policija. Eismas viena eismo juosta yra, kaip matote, uždarytas, nes čia stovi. Automobilis Volvo. Policijos mašina. Dar dirba pareigūnai ir dėl eismo įvykio, ir dėl to, kad jau toks metas, kai žmonės važiuoja iš darbo. Ukmergės gatvėje nemenkos spūstys yra susidariusios. O štai ši gatvė yra išvis uždaryta. Policijos mašina stovi skersai kelio jau plonai ir ją apvažiuoti galima tik per prekybos centro mašinų aikštelę. Automobiliai suka aplinkkeliu, ten vėlgi tenka jiems pastovėti, kol gali Įsilieti į mašinų srautą Ukmergės gatvėje. Na ir tada tik tęsti judėjimą. Jeigu jums reikia važiuoti Ukmergės link. Štai tokia tragiška nelaimė įvyko antradienio vakarą Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Pirminiais duomenimis, Volvo vairuotojas yra blaivus. Kol kas tiek turime naujienų. Kai turėsime daugiau informacijos, pasidalinsime ja portale DELFI. Todėl sekite ir būkite informuoti. Dėkoju už dėmesį čia. Jaunius Matonis.
tik vienas zodis matau neteisingas – pilotai , turi buti pilonai
+
aš buvau fragmentą ausyte ir pirštukais išrašęs
tai palyginkim
HS
„pėsčioji ėjo nuo perkūnkiemio pusės <...> liudytojų teigimu moteris stovėjo pėsčiųjų salelėje kai jai užsidegė raudonas pėsčiųjų šviesoforo signalas bet ji pajudėjo per gatvę ir tie automobiliai kurie stovėjo trečioje antroje juostoje dar praleido moterį nors jiems jau degė žalia šviesa o tuo metu pirma eismo juosta važiavo visureigis volvo jam užsidegė žalia šviesa ir žmogus nesitikėjo tiesiog kliūties ant kelio ir parbloškė per gatvę einančią pėsčiąją“
AI
Pėsčioji ėjo nuo Perkūnkiemio pusės per gatvę. Štai šitoje vietoje, kur stovi pilotai, ji kirto gatvę ir liudytojų teigimu, moteris stovėjo pėsčiųjų salelėje, kai jai užsidegė raudonas pėsčiųjų šviesoforo signalas. Bet ji pajudėjo per gatvę, ir tie automobiliai, kurie stovėjo trečioje antroje juostoje, dar praleido moterį, nors jiems jau degė žalia šviesa. Tuo metu pirmąja eismo juosta važiavo visureigis Volvo. Jam užsidegė žalia šviesa ir žmogus nesitikėjo tiesiog kliūties ant kelio ir parbloškė per gatvę einančią pėsčiąją.
wow!
sonix.ai, sakai…
+
nu as chatgpt paklausiau kaip man transcribinti lietuviu, pasiule Otter.ai, Sonix, Happy Scribe, Descript, VEED.IO, Rev
Tai Otto kazkaip paridoe kad neduoda free lietuviu, pasirinkau greit antra varianta ir suejo
esu tikras, kad tas vdu reseracheriu scriptas net arti neduotu tokio tikslumo..
+
arti tai duoda, bet, sakyčiau, prasčiau
pvz.
https://50000.lt/marija-antanaviciute-perdetas-kritiskumas-ir-teisuoliskumas-mums-trukdo-sugyventi-kasdienybeje-lrt-2022-01-14-240821
didelis sonixo privalumas, kad, kaip suprantu, nereikia krauti audio, užtenka nuorodos?
+
na as kroviau
ir ten tik 30 min free
bet pagal tai ka matau tai lyg ir nereikia krauti, uztenka nuorodos
aj, bet irgi ne free versijoje
+
Išbandžiau visus <...> rastus servisus, tai dėmesio vertas tik sonix. kiti arba visai neturi lietuvių kalbos, arba gamina šlamštą.
Rokas Kašėta apie Martyną Butkevičių (2024-08-16)
„Kalėjimą operuoja „8 Days A Week“. Galva – Martynas Butkevičius.
Reto bjaurumo tipelis. Šaltas, naglas veidmainis, labai ambicingas ir labai svarbus pats sau.
Jo dešinioji ranka – Povilas Oželis, įkipo žvilgsnio ilgšis, nuolat paburkusią nosį šniurklenantis kalėjimo administratorius. Ironiška, bet šitie du bičai yra patys nesimpatiškiausi žmonės, kuriuos ten įžengęs gali sutikti.
Jie yra didieji Lukiškių konversijos kūrėjai.
Kodėl aš taip aštriai?
Nes neturėjau nė vienos pozityvios patirties su šiais žmonėm. Gal net nesileisiu į detales apie ūkines ir administracines nesąmones. Eikim prie esmės.
Butkevičius dukart kvietė koncertuot Lukiškėse. Abu koncertus užsabotažino. Pakviečia, sutariam datą ir tada prasideda kažkoks dūros stumdymas. Deal’int dėl konco su Butkevičium buvo žeminanti, o ir pati bjauriausia patirtis, kokią esu kada nors turėjęs koncertų kontekste. Butkevičiaus komunikacija pakaitomis su nekomunikacija yra niekinga ir apgailėtina. Pradžioj buvo sunkoka patikėti, kad žmogus, kuris į Lietuvą atveža didžiausias muzikos pasaulio žvaigždes ir tikrai puikiai supranta kas yra profesionalu, o kas ne, žmogus, kuris save vadina elitiniu renginių organizatorium gali stumt tokią dūrą ir taikyt tokius dvigubus standartus. Žinau, kad ne vien su mūsų grupe.
Girdėjau ne vieną pasakojimą apie niekšiukišką cariuko elgesį su kitais muzikantais, bet neteko matyt, kad kas viešai apie tai kalbėtų. Regis nieks nenori su cariuku pyktis. Apmaudu, kad muzikantų bendruomenei Lietuvoj stinga solidarumo. Šitaip randas erdvė tarpti chamams.“
Apie „Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos vadovės prašymą „pašalinti informaciją“ (2024-08-14)
„Ar vilniečiai žino, kad iš jų pinigų krūva VVT direktorių ir supervadybininkų kiekvieną mėnesį gauna tūkstančius eurų automobilių nuomai ir kurui?
Kur jie taip intensyviai važinėja darbo reikalais? Kodėl jie negali važiuoti viešuoju transportu – ne lygis, ane?“
Apie Gedimino kalno medžių kirtimo projekto iniciatorę (2024-08-11)
„Slenkantis Gedimino kalnas susilaukia didelio visuomenės dėmesio. Tai džiugina. Džiugina ne kad slenka, o todėl kad Lietuvos žmonėms šis simbolis yra svarbus. O dabar įsivaizduokime hipotetinę situaciją, Gedimino pilies bokštas nučiuožia nuo šlaito ir subyra į šipulius. Sakysite kad taip negali nutikti. Greičiausiai, bet kertant medžius irgi nebuvo svarstymų, kad kalno šlaitai pradės slinkti. Pradėjo, na ir kas. Niekas už tai neprisiima atsakomybės. Bandau įsivaizduoti, kas būtų jeigu bokštas nučiuožtų? Būtų paskelbta nepaprastoji padėtis. Lietuvos garbės reikalas būtų užstumti bokštą ant kalno. Ko gero būtų atsisakyta nacionalinio stadiono statybų, visos lėšos būtų skirtos atstatyti Lietuvos garbę ir simbolį. O kol kas, kano šlaitai palengva slenka, pilama skalda.“
Komentaras
„Medžių kirtimo projekto iniciatorė yra buvusi Nacionalinio istorijos muziejaus direktorė – [Birutė] Kulnytė, o projekto autorė šio muziejaus architektė.“
https://www.facebook.com/jonas.balciunas.7/posts/pfbid02HweGzZJ7ZXsurA4ohjbcb7bxxdmpLZe2Hdpx6VPYee2mZ76dEo9FLw5YLaFP65Tzl?comment_id=1497605627813764&reply_comment_id=513598864679244
Gediminas Kulikauskas apie valstybės degradaciją (2024-08-03)
Įrašas
„Tai, ką įvairiom išraiškom matome pastaraisiais metais – yra valstybės, kaip paslaugų teikėjo, degradacija ir kolapsas. Atsitraukimas ir suirutė iš daugelio gyvenimo sferų, kuriose ji dėl masto, netiesioginės ir ne momentinės naudos (t.y. nebūtinai pinigine išraiška, nebūtinai per artimiausius metus), ar bent iš inercijos ir tradicijų, turėjo būti tvirta, lyderiauti ir šeimininkauti.
Šešta para po audros, kuri neturėjo būti išskirtinė – o daugelis žmonių dar be (valstybinės įmonės tiekiamos) elektros.
Gerai iliustruoja situaciją ir visi supranta, kas būtų karo atveju – kiekvienas tik už save, apsikabinęs nuosavą generatorių, kol tam užteks kuro.
Metai po metų skandalas ant skandalo su švietimu, sulig kiekvienu politiniu sezonu reformuojamu ir kontrreformuojamu. Iš kurio pabėgo ministras, o naujas/a atėjo iš anksto grieždamas dantim ir tik dėl to, kad yra „partijos kareivis, vykdantis pareigą“.
Takoskyra į privatų švietimą ir valstybinio degradacija vis ryškesnė.
Sveikatos apsauga, apie kurią net nesinori kalbėti – privati greičiu, efektyvumu ar paslaugų gausa lenkia valstybinę puse šviesmečio. Pastarojoje kai kurios paslaugos beveik neslepiant tėra fikcija, nes realiai beveik neteikiamos, o pacientai, jei tik turi pinigų, stumiami į privačią. Arba paliekami sirgti ir mirti.
De facto turim mokamą sveikatos apsaugą, vis labiau, bloga prasme, „amerikietiškėjančią“, kuria džiaugsis tik dalis šalies piliečių.
Tai kad Sveikatos apsaugos ministerija dalį darbuotojų draudžia privačiu sveikatos draudimu – tik iškalbinga iliustracija, bet irgi parodanti realią padėtį.
Keliai ir jų infrastruktūra – blogėjantys sparčiau, nei tvarkomi, o remontuojami daugiausia ten, kur jau susikerta ir gyvybiškai būtini kariuomenės interesai.
Beje, gal tik kariuomenė liko bastionu, aplink kurį dar buriasi ir cementuojasi blėstantys valstybės, kurios darbu ir darbais galima būtų didžiuotis, efektyvumo gaisai.
Link šitos padėties daugybę metų, valdant įvairiausiom politinėm jėgom, ėjome nuosekliai – ir nežinia ar tai įmanoma besustabdyti.
Dirbti valdiškose įstaigose, esa yra ir ten eina, ten lieka tik “blogiausi iš blogiausių”. Nes visų ambicingesnių ir “geresnių” darbuotojų natūrali gravitacinė trauka, anksčiau ar vėliau – tik į privatų sektorių. Nes valstybiniame – darbuotojų (jei tik ne vadovai) karjeros ir finansinio gerbūvio galimybės geriausiu atveju stagnuoja, blogiausiu – degraduoja.
Daugel kur visa laikosi tik ant jau senstelėjusių pasišventėlių idealistų mohikanų – jaunajai kartai ateinant – pasižiūrint į algas/sąlygas – ir vėl išeinant. O tuos liekančius dar papravardžiuojant, jei ne kvailiais, tai matyt neprisitaikančiais prie kintančio laiko iššūkių – nemokančiais kalbų, neišmanančiais naujausių technologijų.
Taip buvo ne visada, tik to niekas nebeprisimena.
Dar tarpukariu – valdiškas daiktas, valstybinis gaminys ir darbas valstybinėje įstaigoje – buvo prestižo, kokybės ir efektyvumo etalonu.
O privačių įmonių gaminiai (ypač pirmą dešimtmetį) dažnai buvo labai visokios kokybės – nes irgi siekta tik pelno, taupant medžiagų kokybės sąskaita ir kokius saldainius dažant, pvz., įvairia pigia chemija.
Tuo tarpu valstybiniai gaminiai tuomet buvo su aiškiu ir aukštu, kontroliuojamu kokybės standartu. Darbas valstybinėje įstaigoje – valdininku, mokytoju ir pan. – buvo siekiamybė ir geidžiamybė, pilni laikraščiai buvo santuokų skelbimų, kuriuose į porą ieškotas valdininkas ar valdininkė.
Valdiškas darbas nebuvo neefektyvumo, lėtumo, griozdiškumo, biurokratiškumo simboliu, o kaip tik atvirkščiai.
Iš to nieko nebeliko okupaciniu sovietmečiu, kai į valstybines įmones žiūrėta kaip į „ko nors pasivogimo“ objektą, darbas ten buvo „puse rankos“ ir t.t.*
Privačiai pagamintas, namudinis – atvirkščiai, tapo kokybės simboliu, pranokstančiu nekokybišką, nepritaikomą, antrarūšį sovietinį valstybinį gaminį. Na, kas gyveno tais laikais, puikiai prisimena, nesiplėsiu.
Bet tai – valstybės prestižas, kokybė, darbų ir veiklos efektyvumas – mūsuose taip ir liko nužudyta, nebeatsikūrė ir naujaisiais laikais.
Būtų galima į visa tai numoti ranka. Bet tai – jau mūsų valstybė.
Į kurią ne tik žiūrima su tradiciniu nepasitikėjimu, bet ir jos veikla jau pamažu tampa paniekos objektu.
Kuriai mokesčiai mokami „su girgždesiu“, o šešėlio lygis puikiai ir matyt geriausiai parodo kiek lietuvis myli ir gerbia savo valstybę.
Jis, tas mūsiškis mokesčių mokėtojas, toks suktavotas – mokėčiau, jei paslaugos būtų geresnės.
Mokėčiau, jei seimas nebūtų toks ar anoks. Mokėčiau, jei teismai būtų kitokie. Jei VMI neprisiknisinėtų dėl niekų, jei valstybėje būtų teisybė ir t.t.
Žodžiu, 100 ir 1 sąlyga, kada pilietis su savo valstybe dalinsis pinigais. Bet padejuoti dėl mažų pensijų, algų, menko finansavimo daugeliui sričių – šito oi nepamirš.
Tad šešėlio lygis mažėja tik sulig augant pragyvenimo lygiui – ir toks momentas, beje, buvo.
Kartu tai parodo, kad valstybei atseikėjama – tik kai pasiekiamas tam tikras įsivaizduojamas minimumas, kai randama “atliekamų pinigų”. Čia kaip piniginė dovanėlė, proginis vokelis “pusbrolio vaikui”, krikštynų proga, kartą per dešimtmetį.
Iš esmės lietuvis dar nepriprato (ir nežinia ar tai įmanoma, nepasikeitus kartoms), kad valstybė yra jo, tad būtent nuo jo elgesio priklausys ir tai, kokia ji bus.
Ji vertinama kaip svetima, primesta, šalta ir nemylinti jėga, iš kurios, pasitaikius progai, reikia imti glėbiais, o duoti tik tada, kai jau kitaip nebeišeina, kai sunki ranka prispaudžia prie sienos.
Kai eilinių būsimų pompastiškų švenčių proga mojuosime trispalvėmis ir giedosime himną, atsiminkime ir tai.
Esame valstybė, kurioje – ką ten ES eurokomisaro – europarlamentaro postas realybėje vertinamas labiau, nei savo šalies ministro pirmininko.
Nes vienur – pinigai ir ramus darbas (arba “darbas’), o kitur – nervai, nuolatinis kritikų-analitikų drožimas ir bejėgiškumas ką nors reikšmingai pakeisti.
Todėl kai kurių politikų veiksmai ir poelgiai saviškių atžvilgiu dažnu atveju visiškai neatsakingi – nes tai viso labo tik atsispyrimas nuo valdiško tramplino – kad peršokti į ES ar kita europines pareigas. Savo veiksmuose nebojant savo krašto žmonių ir valstybės interesų – bet kad tik garsiau ir plačiau pasaulyje nuskambėtų konkretaus asmnens vardas ir pavardė. O kad valstybės piliečiai, verslas po to dar metų metus spjaudys ekonominiu krauju – nė motais.
Žmonės komentaruose rašo – “Dar pridėkim valstybinius miškus, kuriuos kaip amarai tiesiog iščiunkė politikus už virvučių tampantys lobistai. Konstitucija garantuoja daug ką, sveiką aplinką, socialines paslaugas ir kt. Bet realybėj, mūsų Valstybė susimovė.”
Taip – bet visko ir nesuminėsi – sferos, kuriose valstybė liko tvirta, veikiau išimtis. Ir bėda tame, kad ne valstybė susimovė – susimovėme mes patys. Ir išeitis tik vieną kartą atsikelti, nusipurtyti dulkes ir imtis kažką lipdyti.
Tas pat čekių skandalas rodo pasibaisėtiną ciniško požiūrio į valstybę ir jos turtą mastą visuose lygmenyse, nuo valdininkų iki politikų.
Bet kartu jis teikia viltį – kad dar įmanoma susiimti ir šį tą nuveikti. Tegul ir atrodant kaip Miunhauzenui, kuris save už plaukų tempė iš pelkės.
P.S. Nieko naujo, žinoma, bet lengvai stebina koks kiekis lyg ir adekvačių žmonių vieną kritišką žodį dėl šlubuojančių valstybės funkcijų – kaip paslaugų teikėjos, privalančios užtikrinti tam tikrą minimalų gerbūvį savo piliečiams, mainais už šių sunešamus mokesčius – sutiko durtuvais ir nepašykštėjo ad hominem ir šiaip riebių epitetų. Turbūt per sunku suvokti, kad ne pati valstybė puolama, o kritikuojama jos funkcijų atrofija.
Ypač tose srityse, kur privatus sektorius dėl savo veiklos specifikos (jo tikslas – artimas pelnas finansine išraiška) neperims paslaugų teikimo visa apimtimi – nes būti orientuotais į labai tolimą, sąlyginai abstrakčią, visuomeninę naudą – ne jo funkcija. Šitaip įsisukę uždarame libertaristiniame rate pirmiausia prarasime visuomenės silpnuosius, vėliau ateis vidutiniokų eilė. Bet kam aš tai pasakoju, et.
*Nors daugelis infrastruktūros objektų – kaip Kauno hidroelektrinė, Ignalinos atominė – savo mastu ir matyt efektyvumu, deja, kol kas nepasiektos ir nepranoktos naujaisiais laikais.“
Komentarai
Giedrius Alasevičius apie milžinišką politinį neažiotažą (2024-07-31)
„Bet tokie dalykai nėra naujiena, per mano vos pusantrų metų net 3 kartus mačiau visišką dezinformaciją vyriausybės spaudos pranešimuose, kai 1 kartas turėtų sukelti milžinišką politinį ažiotažą, nežinau, kiek kartų mačiau, kad ministrai nežino, ką komentuoja, o apie mūsų EP narius, ypač tuos vokaliausius, tai net nenoriu pradėti galvoti. Baisiai apmaudu, kad vieša erdvė pernelyg ramiai ryja viską, kas iš jų išspjaunama. Įstrigo vienas pokalbis su žurnalistu, kur man skambina ir klausia, sako, žiūrėk, mums vieno LT komitetų pirmininkas sako, kad Lietuva turi iki 2027 metų padaryti tą ir aną. Sakau, kad įstatyme aiškiai parašyta iki 2023 gruodžio. Nu va sako kaip gaila, kad jau išspausdinome komentarus ta tema, tai nebespėsiu pakeisti. Ne tai, kad įvykis yra, kad žurnalistui tas vienas vienintelis seimo narys iš 141, sritį kuruojančio seimo komiteto pirmininkas, kuriam labiau nei bet kam kitam priklauso žinoti faktus, apsimelavo, ir dar rezonansine tema, bet nu va nespėsim faktų įdėti, tai gal kitą kartą. Norėčiau šitų dalykų nežinoti, miegočiau ramiau. Dėl to turbūt dar ilgai galvosiu, ką reikėtų daryti, kad kažkaip su tuo kovoti, nes tokios kūrybinės laisvės politikai neturėtų turėti. Ir turbūt nieko nesugalvosiu, bet neteisingumo jausmas tokiais momentais milžiniškas.“
„Mes“ ir „Jie“ | Telkinys
„Mam, aš pats parašiau žodį!“ (2024-07-28)
>
„– Mam, aš pats parašiau žodį!
– Ir ką? Aš milijoną žodžių parašiau, o naudos iš to?“
Eva Morozova: https://www.instagram.com/p/C4GX6jFsAz9.
„Mūsų valtyje skylė!“ (2024-07-28)
1. Turime problemą
„– Žmonės, mūsų valtyje skylė!“
2. Taip reikia
„– O tu kas, laivadirbystės ekspertas? Jeigu yra skylė, vadinasi, taip reikia.“
3. Gėda taip kalbėti
„– Tau ne gėda taip kalbėti apie mūsų laivą?“
4. Kiekvienas savo reikalu
„– Kiekvienas užsiimkime savo reikalu!“
5. Didžiuojuosi dar labiau
„– O aš didžiuojuosi mūsų valtimi! Su skyle ji man net dar labiau patinka.“
6. Be negatyvo
„– Pasistenkime be negatyvo, vaikai!“
7. Aš neklausau
„– Aš neklausau, plovą kramtau.“
8. Nevienareikšmiška
„– Situacija, aišku, nevienareikšmiška…“
9. Tylėk + speciali + Džonatano
„– Tu ką, taisyt susiruošei? Sėdėk ir tylėk, gudruoli. Techniškai čia ne skylė, o speciali kiaurymė! Džonatano valtyje dvi tokios, ir nieko.“
2022-03-17 pamačiau čia: https://t.me/nexta_live/22126.
Apie „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą: kelionės bilietai – tik bilietomatu, tik kortele (2024-07-26)
2024-07-26
2024-07-26
„Kaip dažnai važinėjanti traukiniais, negaliu susilaikyti nuo komentaro. Suprantu, kompiuterizacija, skaitmenizacija, optimizacija ir t.t. Bet štai turim valstybinę įstaigą, kuri panaikina visas kasas ir vietoje žmogaus pastato automatą. Net Numa stipriai plėsdamas savitarnos kasų tinklą Maximoje nedrįsta visiškai atsisakyti kasininkų – ir ne be priežasties. Ne visi tokiais aparatais geba naudotis. Juolab geležinkelių bilietomatai nepriims grynųjų (priešingai nei tos pačios Maximos). Taigi dabar įsivaizduokime situaciją: senjorui reikia traukiniu nusigauti iš taško A į tašką B. Išmaniojo telefono jis neturi, tad net jei vaikai/anūkai internetu nupirktų jam bilietą, jį reiktų fiziškai atspausdinti. Deja, namie stovintys printeriai liko kažkur 2000-uosiuose ir šiandien mažai kas juos turi. Ir tai spausdinimas įmanomas tik tuo atveju, jei vaikai/anūkai gyvena tame pačiame mieste. Važiuojam toliau: atvyksta senjoras į stotį ir info centras jį nukreipia prie bilietomato. Nežinau, kaip jūsų seneliai, bet iš patirties žinau, kad pensininkui dažnai baisu net televizoriaus pultelyje ne tą mygtuką paspausti, ką jau bekalbėti apie automatą liečiamu ekranu, kur reikia surinkti važiavimo kryptį, pasirinkti laiką ir t.t. Čia kažkas panašaus, kas mums nuvažiuot į CERN ir paleisti hadrono colliderį. LTG turi atsakymą: nieko baisaus, gi bus galima nueiti į IKI arba Narvesen kioską ir ten iš Perlo terminalo įsigyti bilietą! Ar tikrai mes norime savo senjorus, kuriems ir taip nėra užtikrinta ori senatvė, vaikyti pirmyn atgal, versti stovėti eilėje už įkaušusių stoties rajono šaunuolių su naujais buteliais rankose, vien tam, kad šie galėtų nusipirkti traukinio bilietą? Juolab retas senjoras pats susipras, kad reikia eiti į parduotuvę traukinio bilieto ieškoti, prieš tai jis dar ieškos kasos ir eis pagalbos į info centrą. Jie, beje, skirtingose stoties pusėse. Žinoma, galima pirkti ir prie namų esančioje parduotuvėje, bet neįsivaizduoju, kaip LTG pasiseks iškomunikuoti šią žinutę – aš pati apie šią galimybę pirmą kartą girdžiu, nė karto eidama pirkti kiaušinių nepagalvojau, kad reiktų bilietą į Šiaulius prigriebt. Bet ir čia geležinkeliai turi “sprendimą”: taigi galima pirkti bilietą iškart traukinyje – senjorams ir vaikams aptarnavimo mokestis netaikomas. Atsiprašau, bet ar jūs kada bandėt populiaresniu maršrutu traukiniu važiuoti? Ar žinot, kad sekmadieniui bilietą reikia pirkti penktadienį, nes kitaip gali likti taip niekur ir neišvažiavęs? Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl valstybei priklausantys LTG šitaip drastiškai mažina etatus, sąmoningai didina atskirtį tarp kartų ir šiaip jau netiesiogiai pensininkams pasiūlo geriau išvis sėdėti namuose ir nekišti nosies į modernų, jiems jau nebepriklausantį, pasaulį. Gal klystu ir bambu kaip boomerė, bet parodykit man pavyzdį iš kitų šalių, kur toks modelis fantastiškai veikia.“