2019 m.

https://www.manoukis.lt/naujienos/mokslas/kokia-tikruju-musu-dirvozemiu-bukle

„Būtina lokaliai ištirti mūsų šalies dirvas, tiksliai nustatyti jų būklę ir pagaliau priimti dirvožemio apsaugos įstatymą.“

„Lietuvoje eroduota 19 proc. žemės ūkio naudmenų, o Europos vidurkis yra 16 proc. Tačiau vertinant erozijos lygį, situacija atrodo dar grėsmingesnė: mūsų šalyje net 61 proc. yra vidutiniškai eroduotų, 37 proc. silpnai, 1 proc. stipriai eroduotų ir 1 proc. nukastų.
Europoje proporcijos kitokios: silpnai eroduotų yra 89 proc., o vidutiniškai ir stipriai – 11 proc.“

„Didžiausią pavojų mūsų šalyje kelia vėjo erozija.“

„Blogiausia, kad neturime ilgalaikės nacionalinės programos su patvirtintu finansavimu, pagal kurią būtų galima įvertinti dirvožemį, nes dabartiniai duomenys senstelėję ir gali būti interpretuojami labai įvairiai.“

„Ko gero, labiausiai mums trūksta dirvožemio specialistų ir dirvožemio saugos įstatymo“

„Ką daryti, kad išsaugotume dirvožemį ateinančioms kartoms? „Receptas yra labai paprastas ir visi jį žino. Tiesiog pavasarį pasėkite daugiamečių žolių mišinį, kuriame dominuotų ankštinės žolės. Išlaikykite tą mišinį 4–5 metus. Paskui patręškite kraikiniu mėšlu maždaug 30–40 t/ha, tolygiai jį paskleiskite, užarkite, pasėkite javus. Po javų – bulves, rapsus, ir tada vėl žolių mišinį“, – štai toks A. Macijausko sėjomainos receptas buvo palydėtas plojimais.“

2017 m.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/173091/neapdairus-ukininkavimas-lietuvoje-dirvozemis-jau-prastesnis-nei-latvijoje-ar-lenkijoje

„dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas.“

„dėl itin aktyvaus mineralinių trąšų propagavimo bei naudojimo ir pačių ūkininkų kompetencijos stokos dirvožemio kokybės problema mūsų šalyje nuolat aštrėja“

„situaciją į gerą galėtų pakeisti nebent ateinanti nauja, atitinkamą žinių bagažą įgijusi jaunųjų ūkininkų karta bei valstybės dėmesys dirvožemio kaip nacionalinio turto apsaugai“

„brangią techniką, technologijų įrenginius žemdirbiai tausoja, o štai pagrindinė jų darbo priemonė – dirvožemis – yra likusi tarsi dėmesio lauko užribyje“

„tikroji dirvožemio būklė Lietuvoje gana apgailėtina. Tik apie 25 proc. mūsų dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų 75 proc. šalies plotų kokybė prasta.“

„Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę savarankiškai ūkininkauti pradėjo žmonės, stokoję žinių apie dirvožemio kokybės svarbą. Be to, dėl žemų gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų šalyje labai sumažėjo gyvulių skaičius, o kartu ir mėšlo kaip vertingiausios organinės trąšos kiekiai.“

„Netgi neturtingų dirvožemių Lietuvos regionuose šiuo metu auginami javai. Iš tiesų ten turėtų būti daug pievų ir ganoma daug gyvulių“

„dažnu atveju laboratorijoje neištyrę dirvožemio sudėties ūkininkai augina tai, ką esamuoju laikotarpiu galima pelningiau parduoti“

„Tačiau retas ūkininkas gilinasi į natūralią savo dirvos kokybę, nes tiesiog nesupranta šio reiškinio aktualumo. Daugelis įsitikinę, kad kiek cheminių trąšų įdėsi, tiek derliaus gausi.“

„dažniausiai tręšiama tik vandenyje tirpiomis mineralinėmis trąšomis, kurias augalai pasisavina lengviausiai. Bet šios trąšos labiausiai ir nualina natūralų žemės derlingumą“

„ūkininkui paprastai rūpi tik viršutinio ariamojo sluoksnio kokybė. Nesuvokiama, kad didesniame nei 1,5 m gylyje esantis dirvodarinis sluoksnis yra gerokai svarbesnis.“

„mokslininkai sutartinai teigia, kad visų pirma reikia objektyvaus, nekomercializuoto žemdirbių švietimo“

„Nuėmę javų derlių kai kurie ūkininkai šiaudus neretai netgi parduoda. Tai didžiulė klaida“

„pateikdamas pavyzdį, kad Vokietijoje, Austrijoje žemdirbiai netgi įstatymu yra įpareigoti nuėmę pagrindinį derlių pasėti tarpinius pasėlius, nes jei dirva lieka be augalijos, organinė medžiaga greitai mineralizuojasi ir yra prarandama“

„realiai padėti galime tik tiems, kurie pateikia kelerių, o dar geriau – keliolikos metų informaciją apie naudotas trąšas, taikytas sėjomainas. Priešingu atveju galime nurodyti tik kryptį.“

„Šalyje būtų tikslinga įkurti nekomercinę viešojo sektoriaus įstaigą, kuri teiktų rekomendacijas, pritaikytas konkretiems šalies regionams, vietovėms bei ūkiams“

„problema yra ir tai, jog šalies mastu nekaupiama duomenų bazė apie ūkiuose taikytas (ar netaikytas) dirvožemio gerinimo priemones, todėl Lietuvos mokslininkams sudėtinga vertinti klimato kaitos bei dėl perteklinio mineralinių trąšų naudojimo atsirandančius pokyčius“

„Lietuvos pasirinkimą įvardyčiau kaip kuriozinį, nes mūsų ūkininkai gauna išmoką už laikomus juodojo pūdymo plotus. Anksčiau juodasis pūdymas būdavo tręšiamas mėšlu. Bet šiuo metu, kai mėšlo neįterpiama, juodasis pūdymas dirvožemį ne gerina, bet blogina“