„Baltų tautos gyveno dar labiau atsiskyrusios. Prūsai į rytus nuo Vyslos deltos, lietuviai Nemuno slėnyje, latviai prie Dauguvos kalbėjo kalbomis, kurios, mokslininkų nuomone, buvo menkiausiai išsivysčiusios. Kadaise klaidingai manyta jas priklausius slavų kalbų grupei, tačiau dabar prieita prie išvados, kad jos artimesnės indoeuropiečių prokalbei net labiau už sanskritą. Kaip ir visi indoeuropiečiai, baltai kuriuo nors priešistorinio laikotarpio momentu neabejotinai turėjo atkeliauti iš Rytų, bet kaip tai įvyko, jokių žinių nėra. Jie įsikūrė paskutiniojo ledynmečio paliktų morenų laukuose, ten ir liko gyventi tarp tamsių pušynų ir tviskančių ežerų. Jie, kaip suomiai ir estai, buvo palikti patys sau, kol migracijos banga II tūkstantmečio pirmojoje pusėje nepasuko priešinga kryptimi.“

Perskaityta Norman’o Davies’o knygoje „Europa: istorija“ 2009 m.