2025-01-10
„Vieno mokytojo (mano studento, sutikusio, kad anonimiškai pasidalinčiau tekstu) vieną pasakojimą:“
„Šiame rašinyje aptarsiu tik vienos klasės mokinius, pilnamečius vyrus, kurie kasdien galvoja apie gyvenimo pasirinkimus, ateitį, karjerą, galimybę tarnauti kariuomenėje arba kaip jos išvengti, būsimą šeimą ir ko gero dar vieną kitą suaugusiųjų reikaliuką, kaip jiems ir priklauso.“
„nes jie susirinkdavo tikrai nesimokyti, bent jau to kas numatyta švietimo programos. Dabar lyg ir suprantu, jog jie ateidavo, kad būtų išgirsti.“
„Pamokų metu judinome įvairias temas pradedant politika, baigiant religija ir gyvybės egzistavimu už mūsų planetos ribų. Aišku negalėjome nepaliesti lytiškumo temų, kuriose jaučiuosi pakankamai tvirtai, žinau už ką stoviu ir kokioje visuomenėje norėčiau gyventi aš ir kokioje norėčiau, kad gyventų mano vaikai.“
„Jų tarpe daug kas jau buvo aptarta ir net raktai nuo sodybos barškėjo kišenėje pas vieną iš jaunuolių, liko du pagrindiniai klausimai: pirmasis – kiek imam ant galvos? Antras – „kas paims „kandonų“, nes atvaro mergos iš kitos mokyklos“.“
„tačiau negaliu pamiršti kaip jie klausėsi ir aiškinosi kam skirtas prezervatyvas, kodėl reikėtų jį naudoti, arba koki pavojai tyko net ir jį naudojant. Man sunku patikėti, kad šiandien dieną dvyliktą klasę bebaigiantys vyrai galvoja, kad prezervatyvas gali padėti apsisaugoti tik nuo nėštumo, kaip patys sakė „nuo vežimėlio stumdymo aplink mokyklą pertraukų metu“, o kiek svorio diskusijai prideda argumentas palydimas visų šešių kikenimu – „aš moku laiku ištraukti ir man jis išvis nereikalingas“.“
„Nemeluosiu, savotiškai smagu žiūrėti į juos tokius vėjavaikiškus, pasiruošusius būti suaugusiais, nors ir tik dalinai suprantantiems iš ko susideda tas suaugusiųjų gyvenimas.“
„Paprašiau jų pasiaiškinti visgi nuo ko tas prezervatyvas apsaugo ir kam jis skirtas. Aišku juokas ir epitetai skraidė nesustabdomai, bet atėjus laikui pateikti atsakymą jau kiek kitokiais veidais, bet dar vis kupini pasitikėjimo savimi pasakė „mokytojau, mes gi jas pažįstame, jos švarios merginos“, leisk suprasti, kad jie yra garantuoti savo būsimų ar esamų partnerių sveikata.“
„Tuomet kalbėjome, ilgai kalbėjome ir ne tik apie chlamidiozę ar gonorėją, bet ir apie paprasčiausią šlapimtakių uždegimą, o juokas ir kandžios frazės vis retėjo, veidus vis dažniau aplankydavo susirūpinimas.“
Galiausia bekalbant kilo mintis, kad jaunuoliai ne visiškai supranta kaip sudaryti mūsų kūnai ir kuo skiriasi lytys, kaip moterys ir vyrai skirtingai jaučiasi sirgdami lytiškai plintančiomis ligomis, kodėl ir kaip mūsų kūnai tai įtakoja.“
„Na o pabaigai daviau užduotį pasidomėti herpeso ir papilomos virusais, jų paplitimu tarp lyčių ir pavojais, kuriuos jie kelia ne tik mūsų sveiktai, bet ir ateities planams ir normas. Šypsenos visiškai dingo, prasidėjo rimti pokalbiai apie ateitį šeimą ir kaip neatsakingi pasirinkimai šiandien gali sugriauti bet kokius ateities planus. Aš supratau, kad iki tos dienos nei vienas ne tik kad nebuvo irdėjęs, bet ir susimąstęs apie tokias „smulkmenas“.“
„Asmeniškai negaliu pasidžiaugti kad tai ką žinau ir suprantu išgirdau Lietuvos mokykloje, negaliu padėkoti, kad mano mokykla man būtų aiškinusi pavojus su kuriais galiu susidurti. Pradinį žinių bagažą gavau studijuodamas Jungtinės vastijose būdamas septiniolikos, antrą dalį žinių, jau smarkiai platesnį, gavau kai su žmona lankėme tėvystės kursus „Mažylio gimdymo namuose“, žinoma, kai laukiamės savo pirmagimės.“
„Lietuviškos mokyklos laikais buvome gąsdinami AIDS ir ŽIV tuo viskas ir apsiribodavo, bet gąsdinti branduoliniu karu, kai statistiškai smarkiai pavojingesnis yra tiesiog kišeninis peiliukas yra toli gražu nesąžininga mūsų taip saugomo jaunimo atžvilgiu. “
„Dalis iš jų dabar jau studentai, kiti tarnauja Lietuvos kariuomenėje, bet kartas nuo karto dar susirašome, pasidomiu kaip jiems sekasi, jie pasidalina savo svarbiomis pergalėmis apie išlaikytus egzaminus ar stojimų rezultatus, o įsibėgėjus mokslo metam vieną ketvirtadienio vakarą maždaug pusę dvyliktos, gavau iš mokinių žinutę, kaip jie vertina drąsą ir kantrybę, kad nenumojau ranka ir radau laiko paaiškinti, tai kas tikrai svarbu ir kaip jie vertina atvirus ir tiesius pokalbius.“