2023-10-11
„Šimonių girios pamoka: kaip bendruomenė apgynė girią drauge taikydama įvairius visuomenei Lietuvoje prieinamus spaudimo valdžios institucijoms būdus. Pastaba: pasinaudoti pamatine Orhuso konvencijos suteikiama teise kreiptis į teismus dėl aplinkos Lietuvos visuomenei jau beveik neįmanoma – sistemingai kuriami vis labiau šią teisę varžantys įstatymai ir formuojama “paprotinė” teismų praktika, finansiškai atbaidanti piliečius nuo “kišimosi į plėtros verslo interesų sritis”. Bet ir šią kliūtį įmanoma įveikti 🙂“
https://www.facebook.com/groups/VilniusTrees/posts/6795065560573710
„Didžiulė pagarba Šimonių girios gynėjams, kurie apgynė mūsų visų turtą. Dar kartą galime įsitikinti, kaip skandinavai įžūliai naikina Lietuvos miškus, o aplinkos ministras nuleista galva aiškina, kad jis to nežinojęs – miško savininkė, kuriai išduotas leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje, – Švedijos kapitalo medienos įmonė.
***
„Šimonių giria juk nėra lentpjūvė, o medkirčiai elgiasi taip, kaip burokų darže. Išsikerta mišką, suaria po to jį. Girdėjau naujieną, kad neva išpurškia kažkuo, kad niekas kitas neaugtų, na, mus tai tikrai šokiruoja“, –sakė Šimonių girios bendruomenės pirmininkė Renata Umbrasienė.
Gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami sustabdyti kirtimus. Jų prašymas išgirstas, leidimai kirsti medžius laikinai sustabdyti.
Paaiškėjo, kad šioje vietoje leidimai kirsti medžius išduoti neteisėtai, o miško savininkė, kuriai išduotas leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje, – Švedijos kapitalo medienos įmonė.
Aiškintis situacijos nuleista galva atvyko aplinkos ministras ir pripažino – šioje vietoje medžius kirsti draudžiama. Šimonių girios bendruomenės pirmininkė Renata Umbrasienė atsako į laikraščio ŠIANDIEN klausimus.
Gerbiama Renata, dėl šios situacijos privalo būti pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, tačiau ką daryti, kaip paskatinti Lietuvos žmones kovoti, neleisti naikinti pagrindinio mūsų šalies turto – miškų? Ką galėtume patarti, kokia patirtimi gali pasidalinti Šimonių bendruomenė?
Mes patys norėtume žinoti tokį stebuklingą receptą. O mūsiškis susiformavo ilgainiui.
Mes veikiame per meniškas akcijas, peticijas, eisenas, protestus ir pan. Organizavome gyvų rankų grandinę Šimonių girioje ant Inkūnų- Mikierių kabančio tilto, 2019 m surengėme eiseną „Girios ateina į Vilnių“, Seime nuskambėjo specialiai tam susibūrusio simfoninio orkestro atliekama M. K. Čiurlionio simfonija „MIŠKE“.
Mes atliekame visus veiksmus, net ir tuos, kurie ir mums nemalonūs- lankomės Aplinkos ministerijoje, rašome raštus, peticijas, bendraujam su miškų politikos formuotojais, vaikštome į viešus svarstymus, rengiame susitikimus, forumus suinteresuotų pusių, įtraukdami politikus ir miškų urėdiją.
Mūsų patarimas būtų tiesiog burtis ir imtis veiksmo. Tik žengus pirmą žingsnį paaiškės koks turi būti sekantis.
Prisidėti gali kiekvienas, ir tam yra skirtingų būdų– viešinimas, meninės akcijos, raštų rašymas institucijoms, žygių organizavimas, statistikos rinkimas, sklaida visuomenėje.
Liūdniausia, kad mes nežinome realios Lietuvos miškų situacijos- kaip laikosi mūsų gyvūnų, augalų, vabzdžių, grybų populiacijos, ,kiek kur kokių buveinių realiai yra, kokia jų būklė, nes šiuo laikotarpiu apskritai nevykdomi jokie rimtesni gamtosauginiai tyrimai, nerenkami ir neskelbiami duomenys. Dokumentai neatspindi realios situacijos.
Netgi atvirkščiai- spaudoje skelbiami tokie pseudo-moksliniai tyrimai kurie pateisina visuomenės akyse begėdišką gamtos išteklių grobstymą; tokie kaip antai kad neva senas miškas skleidžia CO2, o jaunas miškas neva jį sugeria, nors tikrovėje senas miškas yra ne tik turtingas savo bioįvairove, bet ir didžiulis anglies rezervuaras, sugeriantis ir užrakinantis savyje anglies dvideginį
Iš miškų jau seniai išnyko eiguliai, o liko medienos vadybininkai, kurių paskirtis yra tiekti medieną, o ne puoselėti mišką, kaip visumą, kaip gyvybės lopšį. “