TURINYS

1. Pranešimas Vilniaus m. savivaldybei (VMS) 2020-07-23
2. VMS atsakymas 2020-08-07
3. Pranešimas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI) 2020-07-23
4. VDAI atsakymas 2020-07-23

PRANEŠIMAS VILNIAUS M. SAVIVALDYBEI 2020-07-23 (savivaldybe@vilnius.lt)

„Laba diena.
Automobilių statymo tvarkos pažeidimus elektroninėje aptarnavimo sistemoje (EAS) „Tvarkau Vilnių“ registruojantys piliečiai gauna atsakymus „Tolimesnė galimo administracinio nusižengimo teisena bus vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Saugant asmens duomenų privatumą, detalesnė informacija apie priimtus sprendimus neskelbtina.“
Prašau nurodyti teisės aktą, kuriuo remiantis maždaug nuo 2018 m. vidurio pranešėjas nebėra informuojamas apie administracinio nusižengimo teisenos metu priimtą sprendimą – ne tik jo (teisės akto) pavadinimą, pavyzdžiui, „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas“, bet ir aktualų skirsnį, straipsnį, punktą.
Štai EAS „Tvarkau Šiaulius“ 2020 m. sausio mėn. gautas atsakymas: „Pagal pateiktą informaciją, nustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimus įregistruoti administraciniai nusižengimai pagal LR ANK 417 str. 2 d. ANR ROIK: <…>, <…>“. Nejaugi atsakymą parengęs Šiaulių m. savivaldybės administracijos tarnautojas pats padarė nusižengimą?..
Sunku suvokti, bet nei Lietuvos policija, nei Vilniaus savivaldybė savo iniciatyva nefiksuoja automobilių stovėjimo tvarkos pažeidimų kaip tariamai nereikšmingų – tad tai daryti (t. y. gintis nuo savivalės, kovoti dėl teisės viršenybės ir gerbūvio savo gyvenamojoje aplinkoje) tenka neabejingiems piliečiams. Remdamasis asmenine patirtimi užtikrinu, jog informacijos apie administracinių nusižengimų teisenų metu priimtus sprendimus nesuteikimas tokius piliečius demotyvuoja, juo labiau diena iš dienos stebint, kad automobilių vairuotojai, apie kurių padarytus KET pažeidimus ne kartą pranešta, kažkodėl nekeičia savo elgesio.
Noriu įsitikinti, kad valstybės tarnautojai vėl sąmoningai ar nesąmoningai neklaidina visuomenės ir nekelia bei nevykdo neegzistuojančių reikalavimų, kaip Vilniuje buvo nutikę šalinant žaliąsias šviesoforų rodykles, kai savivaldybės pranešimuose skelbta, jog tai daroma „vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis“, o vėliau paaiškėjo, kad Europos Sąjunga niekuo dėta.
Užklausa išsiųsta ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Pageidauju šiuo el. pašto adresu gauti pranešimo priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą.“

VMS ATSAKYMAS 2020-08-07

„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius gavo elektroniniu paštu pateiktą Jūsų 2020 m. liepos 23 d. kreipimąsi (Savivaldybės administracijoje registruota Nr. A97-18602/20(3.3.2.13K-AD24)), kuriuo išreiškiate nepasitenkinimą dėl informavimo apie naudojantis elektroninės demokratijos įrankiu „Tvarkau Vilnių“ pateikiamų pranešimų dėl asmenų, kurie nėra pareigūnai, užfiksuotų, Kelių eismo taisyklių (transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos) pažeidimų (toliau – KET pažeidimai) nagrinėjimo rezultatus, prašote paaiškinti, kokiu teisės aktu vadovaujantis viešai matomuose atsakymuose nėra pateikiama informacija apie KET pažeidimus padariusių asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus, išreiškiate nuomonę dėl nepakankamo Savivaldybės administracijos skiriamo dėmesio KET pažeidimų kontrolei.
Įvertinę prašymo turinį pateikiame atsakymus į skunde Jūsų keliamus klausimus bei išsakomus vertinamojo pobūdžio pastebėjimus.
Suprasdami Jūsų būgštavimus dėl galimo pranešimus apie jų pačių užfiksuotus KET pažeidimus teikiančių asmenų demotyvavimo neteikiant informacijos apie vykdant administracinių nusižengimų teiseną jų pranešimų pagrindu priimtus konkrečius sprendimus, atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojus Europos Sąjungos šalyse tiesiogiai taikomam 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR), ypatingas dėmesys yra skiriamas asmens duomenų teisinei apsaugai, apsaugos nuo neteisėto duomenų atskleidimo užtikrinimui bei tokių duomenų tvarkymo principams: duomenų teikimo teisėtumui; teikiamų duomenų kiekio mažinimui. Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 1 punktu asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti. Todėl duomenys apie asmens atžvilgiu priimtus administracinius sprendimus ir jam paskirtas administracines nuobaudas yra laikomi asmens duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilio, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, valstybinis numeris yra laikomas požymiu, pagal kurį galima nustatyti KET pažeidimą padariusio asmens tapatybe, todėl Savivaldybės interneto svetainės posistemėje „Tvarkau Vilnių“ publikuojamose KET pažeidimų nuotraukose automobilių valstybiniai numeriai nėra matomi.
Aptariamu atveju asmens duomenys yra tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė) ir e punkte (tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas) numatytais pagrindais.
Aukščiau atskleistas nuostatas įvertinus BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų, duomenų kiekio mažinimo principo (reiškiančio, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi) ir duomenų tvarkymo tikslo apribojimo principo (pagal kurį vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas surinkti asmens duomenys negali būti toliau tvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu) kontekste, neturime teisinio pagrindo viešai teikti daugiau informacijos apie galimo administracinio nusižengimo tyrimo eigą ir priimtus sprendimus, negu yra teikiama šiuo metu.
Savo laiške abejones dėl Viešosios tvarkaus skyriaus specialistų pateikiamų atsakymų turinio pagrindžiate jų skirtumais nuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistų į analogiškus pranešimų teikiamų atsakymų. Pirmiausia būtina pažymėti, kad ir Šiaulių miesto savivaldybė iš esmės nepateikia informacijos apie konkrečius pateikiamuose pranešimuose užfiksuotų transporto priemonių valdytojų atžvilgiu priimtus sprendimus, kadangi pateikiama informacija apie pažeidimo įregistravimą Administracinių nusižengimų registre (registro objekto identifikacinio kodo suteikimą) iš esmės parodo administracinio nusižengimo teisenos vykdymo, o ne sprendimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo faktą ar juo labiau konkretaus galutinio sprendimo pobūdį.
Paminėtina ir tai, kad kiekviena institucija individualiai pasirenka organizacines duomenų saugumo užtikrinimo priemones, o už žalą, padarytą dėl vykdyto duomenų tvarkymo, atsako duomenų valdytojas. Todėl neatitikimai skirtingų institucijų analogiškomis sąlygomis pateikiamuose atsakymuose yra logiški ir suprantami. BDAR normos, vis dar nesant reikšmingesnės teismų praktikos ir oficialių kompetentingų institucijų išaiškinimų, gali būti interpretuojamos skirtingai. Manome, kad mūsu sprendimas atsakymuose pateikti informaciją apie teisenos vykdymą (tais atvejais, kai nustatoma administracinio nusižengimo sudėtis) arba sprendimą administracinio nusižengimo teisenos nepradėti (tais atvejais, kai užfiksuota veika neturi administracinio nusižengimo požymių), tačiau neteikti jokios informacijos apie vykdant administracinių nusižengimų teiseną asmenų, kurių tapatybę galima nustatyti, atžvilgiu priimtus sprendimus yra pagrįstas, teisėtas, subalansuotas taip, kad labiausiai atitiktų visų suinteresuotųjų pusių teisėtų interesų užtikrinimą..
Savo kreipimesi tai pat reiškiate pasipiktinimą dėl to, kad, kaip pats teigiate, nei Lietuvos policija, nei Vilniaus savivaldybė savo iniciatyva nefiksuoja automobilių stovėjimo tvarkos pažeidimų kaip tariamai nereikšmingų. Drąsiai teigiame, kad šis Jūsų teiginys neatitinka tikrovės, kadangi Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai pagal kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus vykdo reguliarią KET pažeidimų kontrolę.
Norime atkreipti Jūsų dėmesį į Viešosios tvarkos skyriaus kompetenciją bei uždavinius ir aiškiai įvardinti Savivaldybės administracijos vaidmenį bei funkcijas Viešosios tvarkos užtikrinimo srityje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų tyrimo ir prevencijos priemonių sistemoje. Pirma, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1243 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad „Savivaldybė nėra prievartos (baudimo) taikymo institucija“. Antra, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poziciją savivaldybių ir centrinės valdžios bendradarbiavimo viešosios tvarkos užtikrinimo srityje klausimais. Ja remiantis akcentuotina, kad savivaldybės tik prisideda prie viešosios tvarkos užtikrinimo, kadangi nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai, kuriuos ji atlieka vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomene. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktu viešąją tvarką valstybėje garantuoti pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Policija yra vykdomosios valdžios institucija, tiesiogiai vykdanti viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją valstybės mastu. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones.
Aptariamame kontekste vertinant bendrą situaciją dėl transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos laikymosi kontrolės Vilniaus mieste, pažymėtina, kad pagal kompetenciją vykdydamas savo funkcijas Viešosios tvarkos skyrius neturi galimybių skirti ypatingą dėmesį tik vienai konkrečiai problemai ir ne visada gali į pranešimus reaguoti nedelsiant. Viešosios tvarkos skyriaus darbas yra planuojamas, o pareigūnų atliekami patikrinimai organizuojami atsižvelgiant į turimus žmoniškuosius išteklius, nuo metų laiko priklausančius mieste pastebimus viešosios tvarkos pažeidimų dinamikos pokyčius, gaunamų gyventojų skundų, prašymų ir pranešimų skaičių, jais prašomų spręsti problemų mastą ir reikšmę viešosios tvarkos bei viešojo intereso užtikrinimui.
Norime pabrėžti, kad itin vertiname Vilniaus gyventojų ir miesto svečių indėlį užtikrinant viešąją tvarką, kuriant saugią ir švarią aplinką. Todėl visokeriopai skatiname gyventojus pranešti apie pastebėtus viešosios tvarkos pažeidimus ir teikti kitą informaciją apie mieste pastebėtas problemas. Akcentuotina, kad nors į gyventojų pranešimus ne visada pavyksta sureaguoti operatyviai (pvz., dėl pranešimų apie reikšmingesnius, didesnę žalą visuomenės interesams darančius įvairių teisės aktų pažeidimus gausos), visa gyventojų pateikiama informacija yra svarbi. Gyventojų pranešimai ir skundai yra analizuojami, juose pateikta informacija naudojama rengiant ir įgyvendinant tikslinių kontrolės priemonių planus ir pan.
Dėkojame, kad rūpinatės tvarka Vilniaus mieste.
Skyriaus vedėjo pavaduotojas, pavaduojantis Skyriaus vedėją
Marius Urvikis“

PRANEŠIMAS VALSTYBINEI DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJAI (VDAI) 2020-07-23 (ada@ada.lt)

„Laba diena.
Tik ką išsiunčiau Vilniaus miesto savivaldybei (VMS) žemiau pateikiamą pranešimą.
—–
<…>↑
—–
Ar, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vertinimu, pagrįstai VMS atsisako informuoti pranešėjus apie administracinių nusižengimų bylose dėl KET pažeidimų priimtus sprendimus (t. y. informuoti, neatskleidžiant jokių asmens duomenų, buvo ar nebuvo įregistruoti administraciniai nusižengimai)?
Pageidauju šiuo el. pašto adresu gauti pranešimo priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą.“

VDAI ATSAKYMAS 2020-07-23(!)

„Laba diena,
informuojame, kad vadovaujantis Konsultavimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1T-34 (1.12.E) „Dėl Konsultavimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10 punktu, konsultuojantis valstybės tarnautojas pateikia bendro pobūdžio paaiškinimą – nuomonę, kuri nėra sietina su paklausėjo ar trečiųjų asmenų asmens duomenimis. Konsultuojantis valstybės tarnautojas neteikia pagal konkretų atvejį pritaikytų, individualių teisinių patarimų.
Informuojame, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/14/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) asmens duomenys gali būti tvarkomi, įskaitant teikimą, tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Reglamento 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Tuo atveju, jei nėra nei vienos Reglamente nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
Pabrėžtina, kad Reglamento 5 straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi Reglamento ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi (atskaitomybės principas).
Dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo vertinimo, svarbu pastebėti šiuos su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus:
1. tikslo apribojimo principas įpareigoja asmens duomenis rinkti nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkyti su tais tikslais nesuderinamu būdu (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktas);
2. duomenų kiekio mažinimo principas nustato pareigą tvarkyti tik tuos asmens duomenis, kurie yra adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktas);
3. vientisumo ir konfidencialumo principas įpareigoja asmens duomenis tvarkyti tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies f punktas).
Šių principų įgyvendinimas yra privalomas visiems duomenų valdytojams (duomenų tvarkytojams), nepriklausomai nuo jų veiklos ar asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos.
Taigi, atsižvelgiant į Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b, c ir f punktuose įtvirtintus principus, duomenų valdytojas gali perduoti duomenis kitam asmeniui, pirma, tik teisėtu tikslu, antra, tik tuo atveju, jei šis duomenų gavėjas turi teisę gauti prašomus pateikti asmens duomenis, trečia, tik tokia apimtimi, kuri būtina, konkrečiam tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, visuomet turi įvertinti tiek prašymo pateikti asmens duomenis tikslą, tiek tokio prašymo proporcingumą ir teisėtumą.
Pastebėtina, kad pirmasis asmens duomenų teikimo kriterijus yra susijęs ne tik su tinkamo ir teisėto tikslo suformulavimu, tačiau taip pat ir teisėto tvarkymo sąlygos, nustatytos Reglamento 6 straipsnyje, egzistavimo. Primintina, kad Reglamento 6 straipsnyje yra šios teisėto tvarkymo sąlygos:
• duomenų subjekto sutikimas (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktas);
• sutarties, kurios šalis yra duomenų subjektas, vykdymas arba veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį atlikimas (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punktas);
• teisinės prievolės vykdymas (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas);
• gyvybinių duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesų apsauga (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies d punktas);
• užduotys viešojo intereso labui ar vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas vykdymas (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punktas);
• duomenų valdytojo teisėti interesai (su išimtimis) (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktas).
Pastebėtina, kad asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos pasirinkimas iš esmės priklauso nuo duomenų tvarkymo tikslo, t. y. dėl kokios konkrečiai priežasties yra reikalinga atlikti tam tikrą duomenų tvarkymo operaciją, pavyzdžiui, jei konkrečią pareigą duomenų valdytojui nustato teisės aktai ir siekiant įvykdyti tokią pareigą yra būtina surinkti (pateikti) asmens duomenis, tuomet tokių duomenų rinkimas ir tolimesnis tvarkymas būtų vykdomas Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu. Konkretus duomenų valdytojas gali vadovautis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu tuo atveju, kai konkretus teisės aktas (kuriame nustatyta asmens duomenų tvarkymo prievolė) jam yra taikytinas. Jei duomenų valdytojui galiojantys teisės aktai nustato pareigą teikti duomenis tretiesiems asmenims, ši prievolė privalo būti vykdoma ją įtvirtinančio teisės akto nurodyta apimtimi.
Tuo atveju, jei pirmasis asmens duomenų teikimo kriterijus būtų tenkinamas, duomenų valdytojas turėtų įvertinti, ar asmens duomenis prašantis pateikti asmuo turi teisę tokią informaciją gauti. Šiuo atveju. Teisė gauti informaciją gali būti įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas „dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas nėra suderinamas su norminiais teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu“. Kitaip tariant, asmens duomenų teikimas negali būti grindžiamas minėtu įstatymu. Tokiu atveju, siūlytina įvertinti teisinį reguliavimą, taikomą nusižengimų, dėl kurių gauta užklausą, kiek jis susijęs su informacijos apie tokio nusižengimo tyrimą ir (ar) jo rezultatus tinkamus gavėjus. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą akcentavęs, kad „Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. <…> vien tik aplinkybė, kad asmuo tam tikrais aspektais susijęs su tokiu patikrinimu, savaime nesuteikia teisės susipažinti su šia išvada“ (žr. LVAT 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-662/2018). Taigi, tam tikrais atvejais (jei teisės aktuose nėra nustatytų išimčių) pareiškėjas, kurio iniciatyva buvo pradėtas tyrimas kito žmogaus atžvilgiu turi teisę gauti patvirtinimą apie tai, ar tyrimas pradėtas (nepradėtas) ar pan., o ne sprendimo (nurodymo, kt.) kopiją pilna apimtimi (nenuasmenintą). Duomenų valdytojas kiekvienu atveju turi vertinti, ar asmuo turi teisę tokią informaciją gauti ir, jei turi teisę, kokia apimtimi.
Tuo atveju, jei gautas prašymas dėl asmens duomenų teikimo atitinka visus nurodytus kriterijus, tuomet duomenų valdytojas turi įsitikinti, kad asmens duomenų prašantis asmuo yra tas asmuo, kuriuo prisistato, tačiau Reglamentas nenustato, kokiais būdais ir (ar) priemonėmis tokia identifikacija turi būti atliekama, tai turėtų nustatyti pats duomenų valdytojas.
<…>
Pagarbiai
Margarita Valčiukė
Teisės skyriaus patarėja“